- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eI3-2139-414/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03822-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos kultūros tarybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos kultūros tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunktį (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra meno kūrėjas. 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas Tarybai pateikė paraišką gauti stipendiją individualiai meno veiklai vykdyti. Ginčijamo sprendimo 2.34 papunkčiu nuspręsta neskirti pareiškėjui individualios valstybės stipendijos pareiškėjo fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti.
Mano, kad Taryba neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad meno kūrėjų? kūrybinei veiklai skatinti skiriamos valstybės stipendijos ir premijos.
Pažymi, kad Ginčijamas sprendimas paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu. Ginčijamo sprendimo 2.34 papunktyje nurodyti tik skaičiai, bet ne argumentai, turintys paaiškinti, kodėl stipendija neskiriama. Buvo galimybė nepritarti Tarybos ekspertų darbo grupių išvadoms ir jas patikrinti, tačiau Taryba kontrolės veiksmų neatliko. Tuo Taryba apribojo pareiškėjo teisę ginčyti ekspertų išvadas prieš priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą. Taryba, priimant Ginčijamą sprendimą, negalėjo remtis vien ekspertų darbo grupės vertinimu ir jam pritarti, kadangi ekspertų darbo grupės vertinimai galėjo būti neteisingi? ekspertų darbo grupės vertinimas netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas? atliktas galutinis balų skaičiavimas galėjo būti klaidingas, neskaidrus? nenustatyta, kokių subjektų surašytame dokumente „Informacinis pranešimas dėl ekspertinio vertinimo rezultatų“ pateikti komentarai šališki ir turi diskriminacijos požymių.
Pareiškėjo vertinimu, Taryba apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją ir dokumentus bei nepagrindė atsisakymo teikti informaciją įstatymu ir jame numatytomis teisės normomis.
Nurodo, kad Taryba nenumatė pakankamo, aiškaus ir skaidraus teisinio reguliavimo, kuris sudarytų asmenims prielaidas įgyvendinti teisę gauti informaciją, gauti kiekvieno atskiro eksperto vertinimą (argumentus). Pareiškėjas laiko, kad turi būti sudaryta galimybė perskaičiuoti balus ir įsitikinti ar skaičiavimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Mano, kad turi teisę peržiūrėti jo paraišką vertinusių ekspertų individualų vertinimą ir kiekvieno eksperto skirtus balus todėl, kad ekspertų vertinimas ir išvados tiesiogiai susijusios su pareiškėjo teise gauti paramą. Šiuo atveju lieka neaišku, kokia apimtimi, asmenys, teikiantys paraiškas dėl paramos, turi teisę susipažinti su ekspertų vertinimais ir motyvais prieš priimant galutinį tarnybos sprendimą? ar asmenys turi teisę skųsti preliminarias ekspertų daromas išvadas prieš priimant galutinį tarybos sprendimą? ar asmenys turi teisę taisyti paraiškos trūkumus prieš priimant Tarybos galutinį sprendimą, o būtent, ar pareiškėjai turi teisę pateikti atsiliepimą ar pareikšti nuomonę dėl ekspertų išvadų, kuri būtų peržiūrėta aukštesniame paraiškos vertinimo lygmenyje.
Pareiškėjo įsitikinimu, Ginčijamo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kultūros taryba prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą Taryba nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Taryba įsteigta ir veikia Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo (toliau – ir LKTĮ) nustatyta tvarka. LKTĮ 4 straipsnyje, šalia kitų Tarybos funkcijų, yra nurodyta, kad Taryba Lietuvos kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią paramą (LKTĮ 4 straipsnio 3 punktas). Visų gautų individualių stipendijų paraiškų vertinimas vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-1304 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (toliau – ir Gairės) IV skyriaus ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Stipendijų skyrimo tvarkos aprašas) IV skyriaus nuostatomis.
Visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, įskaitant pareiškėjo paraišką, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“. Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1E) (Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VĮ-40(1.15 E) redakcija) toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka. Fotografijos srities stipendijų ekspertų darbo grupė patvirtino fotografijos srities stipendijų paraiškų lentelių suvestinę 2020 m. spalio 14 d. posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta siūlyti Tarybos narių susirinkimui finansuoti 31 stipendiją už 55 800 eurų ir nefinansuoti 75 individualių stipendijų. Sprendimus priima Tarybos narių susirinkimas, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 21 punktas). Tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms) (Gairių 49.1 papunktis) arba priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas (Gairių 49.2 papunktis). Finansavimas gali būti skiriamas projektams, surinkusiems ne mažiau nei 60 balų (Gairių 47 punktas). Priimant sprendimus dėl finansavimo atsižvelgiama ir į Tarybos disponuojamų lėšų kvotas atitinkamai kultūros ir meno sričiai. Finansinės kvotos tam tikrai sričiai nustatomos remiantis Tarybos 2017 m. spalio 11d. nutarimu Nr. 4LKT-6(1.3 E) patvirtintu „Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarko aprašu“ (Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 4LKT-3(1.3 E) redakcija. Fotografijos srities kvota sudarė 54 000 eurų, o visų į fotografijos sritį pateiktų 106 stipendijų paraiškų finansavimo poreikis siekė 190 800 eurų, t. y. viršijo nustatytą kvotą daugiau nei tris su puse karto (paraiškas vertinantiems ekspertams kvota nebūna žinoma). Todėl Tarybos narių susirinkimas 2020 m. spalio 28 d. posėdyje patvirtino ekspertų darbo grupės išvadas ir Ginčijamu sprendimu finansavimą paskyrė tik 30 stipendijų (54 000 Eur sumai), o nefinansuotos net 76 stipendijų paraiškos, įskaitant ir pareiškėjo paraišką.
Pažymi, kad Gairių 105 punktas reglamentuoja informacijos, kurią Taryba teikia pareiškėjams ir projektų vykdytojams jų rašytiniu prašymu, teikimo sąlygas. Pareiškėjams ir projektų vykdytojams, rašytiniu jų prašymu, Taryba pateikia jų projektą vertinusių ekspertų skirtą balų vidurkį pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą bei konsoliduotus ekspertų grupės argumentus. 2020 m. lapkričio 11d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarybą su prašymu pateikti informaciją apie jo paraiškos vertinimą. Vadovaujantis Gairių 105 punkto nuostatomis, 2020 m. lapkričio 12 d. Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė išsiuntė pareiškėjui informacinį pranešimą dėl ekspertinio vertinimo rezultatų. Šiame informaciniame pranešime, pagal visus Gairių 105 punkto reikalavimus, išdėstyti tiek projektą (paraišką) vertinusių ekspertų skirtas balų vidurkis pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą, tiek konsoliduotas ekspertų darbo grupės komentaras. Atkreipia dėmesį į tai, kad konsoliduotas komentaras nėra skirtas finansavimo arba nefinansavimo priežastims įvardinti. Paraiškos finansavimą/nefinansavimą lemia jos vertinimas balais pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir prioritetus, o pareiškėjo paraiška buvo įvertinta 53,66 balais, t. y. nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo, kuris yra būtinoji sąlyga. Teigia, kad laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vienodo visų pareiškėjų traktavimo principo pateikė pareiškėjui visus pagal teisės aktus teiktinus duomenis apie jo paraiškos vertinimą.
Tvirtina, kad visos Tarybos gautos individualių stipendijų paraiškos buvo įvertintos vadovaujantis vertinimo sistema, kuri yra grįsta aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais bei prioritetais ir jiems nustatytomis balų reikšmėmis, užtikrinančia visų pareiškėjų lygiateisiškumą, ekspertinio vertinimo objektyvumą bei skaidrumą. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą Ginčijamą sprendimą ir papildomai informuotas apie paraiškos ekspertinio vertinimo rezultatus. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjams susipažinti su ekspertų išvadomis ar jas koreguoti, skųsti prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą. Administracinis teisės aktas, kuris sukelia asmeniui teigiamus ar neigiamus padarinius yra ne ekspertų išvados, o Tarybos narių susirinkimo priimamas sprendimas dėl finansavimo/nefinansavimo (stipendijos skyrimo/neskyrimo), kurio apskundimo tvarka ir terminai visuomet aiškiai nurodomi visuose Tarybos priimamuose sprendimuose.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė ir ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi tiesioginių teisinių priemonių įpareigoti Tarybą pakartotinai vertinti, pakeisti ar panaikinti Ginčijamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunkčio, kuriuo nuspręsta T. G. neskirti individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti (kūrybiniam sumanymui „ (duomenys neskelbtini) “), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, reaguodamas į Tarybos 2020 m. rugsėjo 1 d. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas individualioms fotografijos srities stipendijoms kultūros ar meno kūrėjams gauti, 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė Tarybai paraišką (registracijos Nr. PER-ST-I-1717(6.6) gauti stipendiją kūrybiniam sumanymui „(duomenys neskelbtini)“.
Kvietime teikti paraišką buvo nurodyta, kad stipendijos kultūros ar meno kūrėjams skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2026 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-226 „Dėl Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. ĮV-1087 redakcija). Pateikdamas paraišką pareiškėjas patvirtino, kad yra susipažinęs su Stipendijų skyrimo tvarkos aprašu. Kartu su skelbiamo konkurso informacija buvo nurodyta atsisiųsti – Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašą.
Ginčijamo sprendimo 2.34 papunkčiu pareiškėjui atsisakyta skirti individualią valstybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti (kūrybiniam sumanymui „(duomenys neskelbtini)“). Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Tarybos ekspertų darbo grupės išvadas (2020 m. spalio 14 d. Ekspertų darbo grupės posėdžio protokolas Nr. 3LKT-81 1.7). Pareiškėjo paraiška buvo įvertinta 53,66 balais, t. y. nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo, kuris yra būtinoji sąlyga gauti finansavimą.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, įskaitant pareiškėjo, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“. Iš individualaus paraiškų vertinimo lentelės matyti, kad ekspertai, kurie įvardijami kaip Ekspertas Nr. 1, Ekspertas Nr. 2, Ekspertas Nr. 3, savo siūlymą Tarybai nefinansuoti pareiškėjo kūrybinio sumanymo „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė argumentais: projektas labai abstraktus ir neaiškus, neįmanoma suprasti kas bus įgyvendinta, ir ypač dar fotografinėmis priemonėmis; paraiška parašyta labai smagiai, tačiau iš jos neaišku, kokiai veiklai prašoma skirti stipendiją. Pasak eksperto, būtų neatsakinga, gal net absurdiška skirti stipendiją katei maiše; menininkas nuo 2012 metų nedalyvavo fotografijos lauke, o dabar grįžta su ta pačia tema, kuria baigė anksčiau. Trūksta inovatyvumo ir naujumo, o planuojami rezultatai yra sunkiai apčiuopiami. Rekomenduojama neskirti finansavimo.
Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad iki Ginčijamo sprendimo priėmimo Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ turinys bei individuali paraiškos vertinimo lentelė pareiškėjui nebuvo žinomi, tokius duomenis (nenuasmenintus) Taryba pateikė teismui vykdydama 2024 m. liepos 5 d. nutartį (2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ nuasmenintas išrašas buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui kaip Tarybos atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedas).
Nesutikimą su Ginčijamu sprendimu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Ginčijamas sprendimas paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu, nes Taryba apribojo pareiškėjo teisę pareikšti ekspertams nušalinimą, įsakymas dėl ekspertų darbo grupės sudarymo netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas, ekspertų pateikti komentarai šališki ir turi diskriminacijos požymių. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungai priklausantys ekspertai (A. G., V. M.-R.) palankiai vertino kitų sąjungos narių paraiškas, nors turėjo nusišalinti dėl interesų konflikto. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2016 m. balandžio 11 d. Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-2869 dėl teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos kultūros tarybos veiklą ir kultūros rėmimo fondo lėšų administravimą. Šioje išvadoje atlikę antikorupcinį vertinimą, siekdami didesnio viešumo, skaidrumo ir teisinio reguliavimo aiškumo, STT pateikė pasiūlymus tobulinti nuostatas, reglamentuojančias ekspertų anonimiškumą. STT mano, jog nustatytas teisinis reguliavimas, kai po paraiškos vertinimo ekspertas privalo išlikti anonimiškas, sudaro sąlygas korupcijos rizikai, kadangi informacijos apie ekspertus neatskleidimas neatitinka skaidrumo ir viešumo principų bei sudaro galimybes įvairioms neigiamoms interpretacijoms visuomenėje dėl ekspertų sprendimų. Pareiškėjas taip pat remiasi STT 2022 m. gegužės d. Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01 dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų ir skiriamų stipendijų teisinio reglamentavimo, kurioje teigiama, kad dėl nepakankamai aiškiai reglamentuotos ekspertų darbo grupių sudėties parinkimo procedūros, finansavimo projektams ir stipendijoms skyrimo procesas yra neskaidrus. Ypač problematiškomis įvardijamos situacijos, kai Taryba savo nuožiūra pasirenka ekspertus, sudarančius darbo grupes – toks sprendimų priėmimo būdas laikomas ydingu antikorupciniu požiūriu. STT siūlė tobulinti teisinį reglamentavimą aiškiai ir detaliai reglamentuojant ekspertų darbo grupių sudarymo, ekspertinio paraiškų vertinimo, Tarybos narių susirinkimo atliekamo vertinimo procedūras, pašalinant nešališkumo principo reglamentavimo trūkumus, kad būtų užtikrintas skaidrus finansavimo projektams ir stipendijoms skyrimo procesas.
Dėl ekspertų darbo grupių personalinių sudėčių neviešinimo Taryba pažymi, kad ji, neviešindama ekspertų darbo grupių sudėčių, vadovaujasi Ekspertų atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 4LKT-10(1.3 E) „Dėl ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ekspertų atrankos aprašas) 27 punktu (TEDB esantys ekspertai yra vieši, t. y. jų vardai, pavardės ir priskirtos kompetencijos yra viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt. Informacija apie ekspertų veiklą, t. y. kokioje (-iose) ekspertų darbo grupėje (-ėse), sudarytoje (-ose) Lietuvos kultūros tarybos nutarimu patvirtinto ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ekspertas veikia ir kokius projektus ekspertas vertina, yra konfidenciali) ir Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3 E) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašas), kuris nenumato ekspertų darbo grupių personalinių sudėčių viešinimo.
Pažymėtina, kad tik 2021 m. gruodžio 6 d. Lietuvos kultūros tarybos nutarimu Nr. 4LKT-24(1.3 E) „Dėl ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ buvo priimtas sprendimas viešinti personalines ekspertų darbo grupių sudėtis, tai įgyvendinant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos (27 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarybos statusą, veiklos tikslus ir funkcijas bei veiklos organizavimą nustato LKTĮ. Taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo ir kitas funkcijas (LKTĮ 2 straipsnio 1 dalis). LKTĮ 4 straipsnyje, šalia kitų Tarybos funkcijų, yra nurodyta, kad Taryba kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą (LKTĮ 4 straipsnio 3 punktas). Pagrindiniai teisės aktai, kuriais Taryba vadovaujasi, skirdama stipendijas kultūros ir meno kūrėjams, yra šie: 1) Kultūros ministro įsakymu tvirtinamos Gairės; 2) Gairių 22 priedas, reglamentuojantis programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ finansavimo sąlygas; 3) Stipendijų skyrimo tvarkos aprašas; 4) Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašas. Gairių nuostatos stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimo tvarkai taikomos tiek, kiek stipendijų skyrimo tvarkos nereglamentuoja kultūros ministro įsakymu patvirtintas Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašas (Gairių 6 punktas).
Visų gautų individualių stipendijų paraiškų vertinimas vyksta vadovaujantis Gairių IV skyriaus ir Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatomis. Tarybai pateiktų paraiškų vertinimas vyksta 3 etapais: 1) administracinės atitikties vertinimas; 2) ekspertinis vertinimas; 3) Tarybos narių susirinkimo atliekamas vertinimas (Gairių 33 punktas). Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento (Lietuvos kultūros tarybos 2020 gegužės 28 d. įsakymo Nr. VĮ-40(1.15 E) redakcija) nustatyta tvarka. Darbo grupės narys, vadovaudamasis Ekspertų darbo reglamentu ir kitais teisės aktais bei turima kompetencija ir patirtimi, per Tarybos darbuotojo nustatytą terminą įvertina visas jam pateiktas paraiškas, užpildo individualaus paraiškų vertinimo lentelę ir pateikia ją Tarybos darbuotojui (Ekspertų darbo reglamento 20 punktas). Tarybos darbuotojas iki pirmojo darbo grupės posėdžio parengia šio Reglamento 27 ir 28 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią darbo grupės narių tinkamai užpildytų ir pateiktų Individualaus paraiškų vertinimo lentelių suvestinę (toliau – Lentelių suvestinė) ir teikia ją svarstyti darbo grupei jos posėdžio metu (Ekspertų darbo reglamento 26 punktas). Darbo grupė darbo grupės posėdžio metu, vadovaudamasi Ekspertų darbo reglamento 21 ir 22 punktais, priima sprendimą dėl Lentelių suvestinėje nurodytų duomenų. Ekspertų darbo reglamento 29 ir (ar) 29¹ punktuose nustatyta tvarka parengta Lentelių suvestinė yra laikoma darbo grupės išvadomis, teikiamomis Tarybos narių susirinkimui (Ekspertų darbo reglamento 30 punktas). Darbo grupės sprendimas (-ai) įforminamas (-i) posėdžio protokolu ar apklausos rezultatų suvestine. Protokolo neatskiriamomis dalimis yra darbo grupės narių Individualaus paraiškų vertinimo lentelės ir šių lentelių suvestinė <...>. Apklausos rezultatų suvestinę pasirašo Tarybos darbuotojas, protokolą – Tarybos darbuotojas ir darbo grupės vadovas (Ekspertų darbo reglamento 9 punktas).
LKTĮ 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Taryba, vadovaudamasi kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos sprendimams priimti būtinas išvadas. Ekspertai skiriami ne ilgesnei kaip 2 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, asmuo, turintis specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos ir patirties, reikalingų spręsti jam pavedamas užduotis. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai.
Taigi, nė vienoje paminėtoje LKTĮ nuostatoje nėra numatyta nei Tarybos teisė informaciją pripažinti konfidencialia (neviešinama), nei apibrėžti tokia pripažintinos informacijos kriterijai.
Primintina, kad iki Ginčijamo sprendimo priėmimo Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ turinys pareiškėjui nebuvo žinomas, nes su šiuo įsakymu pareiškėjas nebuvo supažindintas, šio įsakymo apskundimo tvarka nebuvo numatyta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ priimtas vadovaujantis Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašu. Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad šiame Apraše nustatyta tvarka sudarytos darbo grupės sudėtį tvirtina tarybos pirmininkas įsakymu, o 28 punkte nustatyta, kad Apraše nustatyta tvarka priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Iš šios teisės normos darytina išvada, kad Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ nenurodžius jo apskundimo tvarkos, pareiškėjo nesupažindinus su šiuo įsakymu, Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“, kaip individualus teisės aktas, turi esminių trūkumų. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.) 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025).
Paminėti Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ esminiai trūkumai sąlygojo, kad Ginčijamas sprendimas galėjo būti paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu, nes Taryba apribojo pareiškėjo teisę apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka Tarybos pirmininko įsakymą, kuriuo patvirtinta 3 ekspertų darbo grupė, vertinusi pareiškėjo paraišką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarybos nurodyti argumentai, susiję su ekspertų anonimiškumo principu, įtvirtintu 2020 m. galiojusio Ekspertų atrankos aprašo 27 punkte, nelaikytini proporcingais. Pasak Tarybos, šis principas buvo įtvirtintas siekiant užtikrinti, kad iki sprendimų priėmimo ekspertai nesusidurtų su jokiu galimu spaudimu. Anot Tarybos, viešinant ekspertų duomenų bazę dažnai pasitaikydavo poveikio atvejų: ekspertai buvo persekiojami žinutėmis socialiniuose tinkluose, sulaukdavo skambučių į asmeninius telefonus ir pan. Tokie veiksmai buvo nemalonūs ir mažino ekspertų motyvaciją prisidėti prie Tarybos sprendimų priėmimo. Dėl šių aplinkybių ekspertų viešumo klausimas buvo dar kartą svarstytas 2021 m., rengiant Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pataisas, kuriomis siekta įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Vis dėlto Tarybos pateikti motyvai dėl anonimiškumo taikymo nėra pakankami pateisinti atsisakymą užtikrinti viešumą, todėl jie, teisėjų kolegijos nuomone, nesuderinami su proporcingumo principu.
Pažymėtina, kad proporcingumo (pusiausvyros) reikalavimas konstitucinėje teisėje ir doktrinoje eina greta ir kokybiškai papildo kitą teisinės valstybės elementą – teisėtumo kriterijų: draudžiama pažeisti, apriboti žmonių teises ir laisves, išskyrus atvejus, kada tai daroma, pirma, įstatymu (teisėtumo principas), ir antra, viešiesiems interesams apginti (proporcingumo principas). Konstitucijos normos, viena vertus, saugo pagrindines asmenų teises ir laisves (nuosavybės teisę, saviraiškos, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, teisę į taikius susirinkimus, teisę kreiptis į teismą ir kt.), kita vertus, numato galimybę jas riboti bei kartu nustato pagrindines tokių apribojimų taikymo sąlygas – tai gali būti daroma tik įstatymu (teisėtumo reikalavimas), ir antra, tik tiek, kiek tai būtina viešųjų interesų apsaugos tikslais (proporcingumo reikalavimas). Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyventi tikslo. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai plėtojama taisyklė, kuri pareigą įrodyti priimto sprendimo teisėtumą, įskaitant jo proporcingumą, visais atvejais turėtų tekti ginčijamą administracinį aktą priėmusiam viešojo administravimo subjektui.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, Taryba nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka Tarybos pirmininko įsakymą, kuriuo patvirtinta 3 ekspertų darbo grupė, vertinusi pareiškėjo paraišką. Toks procedūrinis pažeidimas sudaro pagrindą Ginčijamą sprendimą panaikinti, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, šis procedūrinis pažeidimas negali būti vertinamas tik kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos Ginčijamo sprendimo turiniui.
Likę tiek pareiškėjo, tiek ir Tarybos argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).
Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad ABTĮ 41 straipsnis visais atvejais įpareigoja pirmosios instancijos teismą spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-492/2021).
Į bylą pateiktas 2022 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1 ir 2024 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 253 patvirtina, kad už apeliacinius skundus pareiškėjas iš viso sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Sumokėta 45 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 + 11,25 + 11,25) laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl priteistina pareiškėjui iš Tarybos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunktį.
Priteisti pareiškėjo T. G. naudai iš atsakovės Lietuvos kultūros tarybos 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.