Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog pareiškėjo prašymą atsakovas turėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi galiojančios Metodikos 101 ir 102 punktais. Nurodė, jog Sklypo pasirinkimo metu projekto autorė, parodydama plane visiškai kitą servitutinio kelio vietą, nei yra suprojektuotas patvirtintame žemėtvarkos projekte, suprojektuodama, kitokio, nei buvo parodžiusi ir apskaičiavusi dydžio ir vertės miško paskirties sklypą, atribodama iš pretendentui parodyto ploto šiaurinėje dalyje esančios laisvos valstybinės žemės dalį ir vėlesnėje pretendentų eilėje esančiam asmeniui suprojektuodama žemės sklypą sodininkų bendrijos narių savavališkai užimtos žemės ir iškastų tvenkinių vietoje, pažeidė Metodikos nuostatas. Pareiškėjas taip pat vadovavosi ŽRĮ 19 straipsnio 6 dalimi bei Metodikos 43 punktu ir 39.5 papunkčiu ir pažymėjo, jog atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kliūčių naudoti Sklypą pagal paskirtį ir savo sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo tinkamai nepagrindė, todėl atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o pareiškėjo prašymas grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1116/2014.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, ŽRĮ 19 straipsnio 5 dalimi, nurodė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 ir Metodika.

Teigė, jog pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog jo 2014 m. rugpjūčio 22 d. skundas institucijai turėjo būti nagrinėjamas pagal iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusios Metodikos redakcijos 43 punkto nuostatas ir, vadovaudamasis Įsakymo 2 punktu, nurodė, jog pareiškėjui suprojektuotas ginčo sklypas rengtas ir patvirtintas pagal iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusią Metodikos redakciją, o po projekto patvirtinimo pareiškėjo pretenzijos turi būti ir buvo nagrinėjamos pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų normas, todėl institucija tinkamai priėmė sprendimą, taikydama šiuo metu galiojančias teisės aktų normas.

Taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jis pasirinko kitokios konfigūracijos ir ploto žemės sklypą, nes 8 eiliškumo 2011 m. liepos 5 d. Žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, kuriame jis pasirašė, nurodytas ginčo sklypo plotas 6,20 ha. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035 1 priede „Pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašas“ 134 eiliškumu nurodytas pareiškėjo pasirinktas miškų ūkio paskirties 6,20 ha ploto ginčo sklypas, nustatyti jame taikomi specialūs reikalavimai ir kelio servitutas.

Nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpiu nepateikė jokių pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl ginčo sklypo. Pareiškėjas niekuo nepagrindė, kad žemės sklypas yra netinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Tiek projekto planinė medžiaga, tiek miškų kadastro žemėlapyje esantys duomenys rodo, kad ginčo sklypą sudaro miškas, Sklypą pagal miškų kadastro duomenis sudaro 406 kvartalo miško sklypai Nr. 2, 3, 4, 18, 20, 21, todėl teigti, kad ginčo sklypui, kurį sudaro taksuoti miškai, nustatyta žemės miškų ūkio paskirtis yra netinkama, nėra pagrindo.

Pareiškėjas neginčija nei vieno administracinio akto, t. y. nesiekia panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.18.2.)-1936 patvirtinto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraščio, Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plano, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, Pikeliškių kadastro vietovės rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035, dalies dėl ginčo žemės sklypo. Be to, svarbu ir tai, kad ginčo žemės sklypas iki šiol yra nesuformuotas, t. y. kadastro duomenys nenustatyti, neaiškus tikslus plotas, naudmenos, sklypo vertė.Nuo ginčo žemės sklypo projektavimo pradžios iki pareiškėjo skundo pateikimo teismui keitėsi teisinis reglamentavimas. Metodika keista 2 kartus. Pradėjus rengti Projektą galiojo Metodikos redakcijos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuostatos (35-38 p.), pagal kurias buvo atliekami projektavimo veiksmai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. Įsakymo Nr. 207 „Dėl žemes reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktą iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas, bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio Įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Tai reiškia, kad pareiškėjui suprojektuotas ginčo žemės sklypas rengtas ir patvirtintas pagal iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusią Metodikos redakciją, o po projekto patvirtinimo pareiškėjo pretenzijos turi būti ir buvo nagrinėjamos pagal šiuo metu galiojančias teises aktų normas. Todėl institucija tinkamai priėmė sprendimą, taikydama šiuo metu galiojančias teisės aktų normas. Teismo sprendimo šioje byloje priėmimo metu galiojo Metodikos nuostatos pagal pasikeitusią redakciją nuo 2015 m. sausio 24 d. Taigi, nuo Projekto rengimo pradžios pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos Metodikos 3 redakcijų nuostatos.Pareiškėjas šioje byloje siekia atsisakyti ginčo žemės sklypo pagal Melodikos iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos 43 punkto nuostatas, pagal kurias jeigu po žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentas atsisako žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo; šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kuria buvo patvirtinti akte nurodytiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentą iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo. Tačiau pasikeitus Metodikos nuostatoms nuo 2012 m. sausio 1 d. pretendentams po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo neliko galimybės atsisakyti suprojektuoto žemes sklypo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas tuo aspektu, kad yra nepagrįstas ir nenuoseklus. Teismas ginčijame sprendime 6 lape teigia, kad: „Tuo metu, kai pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą atsisakyti Sklypo, jau buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas ir galiojo nauja Metodikos redakcija, kurioje toks atvejis yra reglamentuojamas visiškai kitaip, o naujos redakcijos Metodikos patvirtinimo įsakymo 2 punkte nustatyta, kad senosios redakcijos Metodika taikoma tik tais atvejais, kai nebaigtos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros. Šiuo atveju tokios procedūros jau buvo užbaigtos. Kaip teisingai nurodė atsakovas, galiojantys teisės aktai iš tiesų nenumato galimybės po Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, jo nenuginčijus, pretendentui reikalauti suprojektuoti sklypą kitoje vietoje, ko iš esmės ir siekia pareiškėjas.“. Teismas ginčijamajame sprendime pažymėjo ir tai, kad tokios galimybės nenumato ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog atsisakyti suprojektuoto žemės sklypo po Projekto patvirtinimo pareiškėjui tokios galimybės teisės aktai nenumato. Tačiau teismas, pasiremdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad neva atsakovas neištyrė visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nusprendė panaikinti administracinius aktus ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. skundą nagrinėti iš naujo. T. y. teismas, patvirtindamas sprendimo motyvuojamoje dalyje, kad atsisakymo galimybės dėl ginčo žemės sklypo teisės aktais nenumatoma, tačiau vis tiek įpareigojo nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo, t. y. atlikti papildomai tyrimo procedūras ir pasakyti iš esmės tą patį, kas ginčytinais atsakovo sprendimais buvo jau pasakyta.Pareiškėjas patikslintame skunde atsakovu nurodo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Šioje byloje teismui buvo pateikti argumentai dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens statuso, nurodant, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius neturi savarankiško subjektiškumo ir veikia pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus suteiktus įgaliojimus, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos centrinė buveinė, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai, taip jų ir Vilniaus rajono skyrius, yra viena institucija. Teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje (7 lapas) teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra byloje trečiasis suinteresuotas asmuo ir naikina jo priimtą sprendimą: „Dėl tų pačių priežasčių naikintinas ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT priimtas 2014-09-22 Sprendimas“. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neišsprendė tinkamai atsakovo klausimo pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, ginčijamo sprendimo motyvuojamoji ir dalis yra prieštaringos. Dėl šios priežasties sprendimas naikintinas.Pareiškėjas šioje byloje 2014 m. lapkričio 12 d. patikslintu skundu prašė teismo: 1) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti skundą; 2) panaikinti administracinį sprendimą, išdėstytą atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d sprendime Nr. 48SD-(14.48.104.)-9221 „Dėl Pikeliškiu kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo atsisakymo“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendime „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalyje dėl teisės pareiškėjui atsisakyti nuo suprojektuoto žemės sklypo ir perduoti pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui iš naujo nagrinėti; 3) įpareigoti atsakovą rengiant žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti pareiškėjui žemės sklypą kitoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi šioje byloje pareiškėjo patikslintą skundą priėmė (gautas 2014 m. lapkričio 14 d.) ir pasisakė dėl pirmo reikalavimo. Tačiau ginčijame sprendime teismas nusprendė panaikinti ne ginčijamų sprendimų dalį, o visiškai juos panaikinti, nors pats pareiškėjas to neprašė. Taip pat ginčijame sprendime teismas iš viso nieko nenusprendė dėl pareiškėjo patikslintu skundu pareikšto 3 reikalavimo. Naikindamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2434, teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 22 d. skundu (registracijos Nr. IGS-2151) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir reiškė savarankiškus atskirus prašymus dėl 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2734 priedo pakeitimo, kuriuo prašė išbraukti UAB „Inrema“ iš Pikeliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pretendentų 1-osios eiliškumo grupės sąrašų, taip pat teikė prašymą patraukti „atsakomybėn valstybės tarnautojus asmenis, šiurkščiai pažeidinėjančius Lietuvos Respublikos įstatymus“. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas šioje byloje netyrė, nors ginčijamu sprendimu neteisėtai toje dalyje panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2434 visoje apimtyje.Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies, galiojančios Metodikos 46 punkto, projektavimo metu galiojusios redakcijos Metodikos 53 punkto, Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 70 punkto nuostatomis, ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas racionalių formų, su privažiavimu, žemės sklypo paskirtis buvo nustatyta vadovaujantis turimais duomenimis – kad sklype yra taksuotas miškas. Už miško duomenis ir jų teisingumą yra atsakinga Valstybinė miškų tarnyba. Įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Projekto autorius ginčo žemės sklypą projektavo vadovaudamasis Metodikos 7.1, 8, 81 punktų reikalavimais, t. y. naudojo naujausią kartografinę medžiagą, oficialius duomenis. Ginčo žemės sklypą pagal miškų kadastro duomenis sudaro 406 kvartalo miško sklypai Nr. 2,3, 4, 18, 20, 21 (www.geoportal.lt duomenys). Pareiškėjas 2014 m. liepos 2 d. prašyme NŽT Vilniaus rajono skyriui reg. Nr. 48FP-767 nurodė, kad ginčo žemės sklypo plotas, konfigūracija pasikeitė, sklypas netinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl jis nori jo atsisakyti. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 38 punkte numatyta, kad jeigu institucija, užregistravusi asmens prašymą, nustato, kad prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to institucija negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu nutraukiamas. Apie tokio prašymo nagrinėjimo nutraukimą institucija nedelsdama praneša asmeniui. Taigi, vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjas institucijai turėjo teikti prašymą, skundą, grįstą įrodymais ir motyvuotą. Tačiau pareiškėjas nei skunde institucijai, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypo plotas, konfigūracija kaip nors kito. Taip pat teigti, kad ginčo žemės sklypui, kurį sudaro taksuoti miškai, nustatyta žemės miškų ūkio paskirtis yra netinkamai, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nepagrįstai įpareigojo instituciją nagrinėti jokiais įrodymais nepagrįstą pareiškėjo skundą. Tai reiškia, kad teismas neišnagrinėjo byloje visų aplinkybių ir netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl sprendimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų atitinkančio sprendimo nepriėmė, kadangi neatsižvelgė į pareiškėjo suformuluotus patikslintame skunde reikalavimus, nepasisakė dėl tinkamo atsakovo, motyvuojamoji sprendimo dalis prieštarauja rezoliucinei. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. skundo (registracijos Nr. 1GS-2I51) turinį, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai įvertino pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais jis pagrindė savo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės, senelės, nacionalizuotą žemę, kuri yra užimta Vėžaičių miestelio statiniais, ekvivalentine natūra arba mišku. Atsakovo atsakingi darbuotojai per 15 metų nuo teisę įrodančios išvados pateikimo iki šiol neatliko tinkamai savo pareigų, tinkamai nesuprojektavo žemės sklypų ir nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę pretendentui pareiškėjui atkūrimo. Pagal pirminį Pikeliškių kadastro vietovės projektą, jo autorius pretendento pasirinktus sklypus įformino netinkamai, dėl to pareiškėjo pavardė iš projekto buvo išbraukta. Kaip patvirtina rašytiniai įrodymai, naujai paskirta projekto autorė K. P. grąžintinus nuosavybės teise sklypus pareiškėjui suprojektavo netinkamai, jai pavestas pareigas atliko nekokybiškai. Pareiškėjui miško paskirties žemės sklypą Nr. 1915-5 suprojektavo ne miške, o pelkėje, kurios naudoti pagal miško paskirtį negalima, nes užmirkusi pelkė neturi stabilaus žemės pagrindo, kas nesudaro galimybės į jį patekti ir vykdyti miško priežiūros darbus bei naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį. Šią aplinkybę žino atsakovo atsakingi darbuotojai, nes tai nustatė nuvykęs į vietą Valstybinio žemės fondo, kuriam pavesta užbaigti sklypų projektavimą Pikeliškių kadastro vietovėje, matininkas E. Z., kuris dėl vandens ir užpelkėjimo negalėjo atlikti sklypo matavimo darbų vietovėje. Tačiau atsakovas ignoravo ne tik pareiškėjo skundą, bet ir matininko pateiktą informaciją. Tokie neteisėti atsakovo veiksmai yra ne vienkartiniai, o sisteminiai. Pažymėtina, kad atsakovas savo iniciatyva sustabdė ir kito pareiškėjui 2013 m. suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. 1915-4 projektavimo užbaigimą, tuo pagrindu, kad esą žemė, kurioje be pareiškėjo, buvo suprojektuota daugiau kaip 10 sklypų nuosavybės teisės atkūrimui, priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, priklauso sodininkų bendrijos teritorijai. Dėl šio atsakovo veiksmo iškelta kita administracinė byla Nr. I-8524-790/2015. Tai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai dirba neatsakingai ir aplaidžiai.Pagal ABTĮ įrodymų rinkimas ir teikimas byloje yra abiejų šalių – pareiškėjo ir atsakovo, pareiga. Kadangi pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti žemės sklypų projektavimo eigą ir žemės tikslinę paskirtį patvirtinančių rašytinių įrodymų – planų, kurie yra tik atsakovo žinioje, siekdamas patvirtinti savo atsiliepime į skundą nurodytus teiginius, atsakovas privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus – Pikeliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą pagal pareiškėjo sklypo projektavimo metu buvusią būklę, Pikeliškių kadastro vietovės patvirtinto žemėtvarkos projekto plano ištrauką, iš kurių būtų matyti, kokios paskirties yra pareiškėjui suprojektuotas sklypas. Tačiau atsakovas atsikirtimus į skundą grindė vien tik rašytiniais paaiškinimais, niekuo jų nepagrįsdamas, minėtų dokumentų į bylą nepateikdamas. Be to, jis neįvykdė savo, kaip valstybės institucijos pareigų – iš esmės ištirti pareiškėjo skundą – dėl to nuvykti į vietą bei surašyti patikrinimo aktą arba bent jau tai padaryti elektroniniu būdu kompiuterinės programos pagalba. Tai ir patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiama kaip papildomas įrodymas Pikeliškių kadastro vietovės patvirtinto žemėtvarkos projekto plano ištrauka.Pažeidžiant Metodikos 39.5 punkto nuostatą, pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė būtent į tokį sklypą, kuris apskritai negalėjo būti projektuojamas. Pretendento interesus gauti žemės sklypą, kuris būtų naudojamas palankiomis sąlygomis pagal paskirtį gina tiek Žemės reformos įstatymas, tiek Metodika, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo ištirti nurodytas aplinkybes, susijusias su jo galimybe palankiomis sąlygomis naudoti žemės sklypą pagal nustatytą paskirtį, ir priimdamas administracinį sprendimą pagrįsti jį objektyvių duomenų analize, kuria būtų paneigti nurodomi faktai dėl kliūčių naudoti suprojektuotą sklypą pagal paskirtį. Tačiau atsakovas visiškai nenagrinėjo skunde nurodomų motyvų ir netikrino su jomis susijusių aplinkybių, todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo visi projektavimo darbai atlikti vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis procedūromis, neatitinka tikrovės. Tai, kad pareiškėjas nėra skundęs atsakovo veiksmų projekto rengimo metu ar administracinio akto, kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, su šio skundo esme nesietinas, nes visais atvejais už Žemės reformos įstatyme nustatytų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą atsakomybė tenka kompetentingai institucijai, o jos pareigą spręsti dėl to kilusius ginčus nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis.Kadangi pareiškėjas yra įrašytas į Pikeliškių kadastro vietovės pretendentų sąrašą, kuriems žemės sklypai ekvivalentine natūra turi būti suprojektuoti Pikeliškių kadastro vietovėje nuo 2002 m., ir kuriam nuosavybės teisė į žemę iki šiol neatkurta, atsakovas privalėjo kilusį ginčą nagrinėti, remdamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 43 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012 m. sausio 12 d., kuri numatė, kad pretendentui po žemėtvarkos projekto patvirtinimo atsisakius žemės sklypo ženklinimo arba pageidaujant iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vieta, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo. Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kuria buvo patvirtinti akte nurodytiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentą iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo. Tokią Metodikos taikymo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo 2 punktas.Pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį patenka į kategoriją skundų dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės perdavimo neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis, taigi atsakovas turėjo pareigą jį nagrinėti ir priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis (VAĮ 2 str. 11 d., 3 str., 8 str.). Atsakovas, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymo netenkino, rėmėsi aktualios redakcijos Žemės žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 101 punktu, kuris nustato, kad pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Tačiau pareiškėjas jokio abriso negavo. Apie savo pažeistas teises – netinkamai suprojektuotą žemės sklypą, sužinojo tik kartu su matininku nuvykęs į vietovę, kur paaiškėjo, kad tokio žemės sklypo paženklinti nėra galimybės, nes matininkas negali įbristi į pelkę. Todėl terminas skundui turėjo būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo nurodyto sužinojimo apie nurodytą aplinkybę datos.Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė pareiškėjo argumentams. Tačiau nepaisant Metodikos 102 straipsnyje nustatytos procedūros pretendentas, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, pastabas dėl suprojektuoto žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis neriboja jo teisės teikti skundą dėl suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės perdavimui neatlygintinai naudotis dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų neatitikties, nesieja tokio skundo pateikimo galimybės su žemės sklypo paženklinimu, taigi atsakovas privalėjo išnagrinėti pretendento prašymą ta apimtimi, kuria buvo skundžiamasi. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, tų faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos dėl sklypo užpelkėjimo, o tuo pačiu ir dėl galimybės naudoti jo pagal patvirtintame žemėtvarkos projekte nustatytą paskirtį, apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Atsakovas turėjo prievolę ir privalėjo nustatyti aplinkybes, dėl ko ir kada žemėtvarkos projekte pareiškėjui suprojektuotas miško paskirties sklypas pavirto į pelkę, arba kad toje vietovėje esanti menkaverčiais krūmais apaugusi vietovė, esanti šalia nedidelio vandens telkinio buvo užpelkėjusi iki pradedant rengti žemėtvarkos projektą. Kadangi ties dešiniąja sklypo riba eina griovys, kuriame, kaip teigia vietiniai sodų sklypų gyventojai, yra suirę, užsikimšę melioracijos vamzdžiai, galimai pelkė galutinai susiformavo per kelis paskutiniuosius metus. Tačiau tokius faktus nustatyti ir ištirti bei tinkamai pažymėti sklypo paskirtį žemėtvarkos projekte yra tiesioginė atsakovo pareiga. Tačiau šiuo atveju atsakovas nepagrįstai visas pareigas perkelia pretendentams į žemės nuosavybės atkūrimą, o žemėtvarkos projektą parengė neatsakingai ir atmestinai.Iš pridedamo Pikeliškių kadastro vietovės žemėtvarkos plano, kurio pagrindu buvo projektuojami žemės sklypai, kopijos matyti, kad žemės sklypas, kurio dalis buvo projektuojama pareiškėjui, ties šiaurine dalimi, kurioje yra su sodo bendrija besiribojantys vandens telkiniai (3 prūdai), buvo neatribota, taigi – laisva, o pagal teismui pateiktą žemėtvarkos projekto planą ir pridedamą patvirtinto plano, kuriame sklypas pažymėtas kaip pelkė, ištrauką, matyti, kad jame yra suprojektuotas kitas žemės sklypas Nr. 1874-1. Atsakovas privalėjo patikrinti pareiškėjo nurodytą aplinkybę ir nustatyti, ar atitinka tikrovę pareiškėjo teiginys, kad atsakovas pakeitė Žemėtvarkos projekte nubraižyto sklypo konfigūraciją ir ar asmens, kuriam suprojektuotas minėtas sklypas, eiliškumo grupė pretendentų sąraše buvo vėlesnė, todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjui pagal jo išvadą nebuvo panaudota visa išvadoje nurodyta vertė (likutis apie 2 000 Lt), turėjo būti suprojektuotas didesnio ploto sklypas, nei suprojektuotas faktiškai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visiškai nekontroliavo nuosavybės teisės Pikeliškių kadastro vietovėje atkūrimo darbų, projekto autoriams buvo sudaryta galimybė manipuliuoti tiek siūlomais laisvos valstybinės žemės sklypais, tiek jų plotais. Tokiais veiksmais buvo pažeista žemės sklypų projektavimo ir suteikimo tvarka.