- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- I-8524-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02340-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui ir sodininkų bendrijai ,,Pavasaris-3“
- Kategorijos
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Aldonai Birutei Jankevičienei, atsakovo atstovui Kostui Baužai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Sergėjui Ivanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui ir sodininkų bendrijai ,,Pavasaris-3“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 50-58), prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso Pikeliškių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), sustabdymo; 2) panaikinti 2014-09-24 NŽT pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-572 Vilniaus rajono skyriaus vedėjui dėl sodininkų bendrijos ,,Pavasaris-3“ teritorijos dalyje dėl žemės sklypo, pažymėto žemėtvarkos plane Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirinkto E. J. pagal žemėtvarkos projekto 5-ąjį priedą Pikeliškių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti NŽT 2015-03-27 raštą Nr. 1SS-67-(75), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti teritorijoje, esančioje tarp sodininkų bendrijos ,,Pavasaris-3“ ir Neries upės žemės sklypų projektavimą vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui E. J.; 4) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą E. J., pažymėti natūroje suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę ekvivalentine natūra, yra įrašytas į Pikeliškių kadastro vietovės, Vilniaus rajone pretendentų sąrašo 8 eiliškumo grupę 31 eilės numeriu. 2011-07-13 vykusiame pretendentų susirinkime žemėtvarkos projekto autorė pareiškėjui pasiūlė ir pareiškėjas pasirinko žemėtvarkos projekto plane 3 laisvus valstybinės žemės sklypus ir 2 miško paskirties žemės sklypus, kurių vienas – plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,72 ha) ribojasi su sodininkų bendrija ,,Pavasaris-3“. Žemės sklypas buvo suprojektuotas pareiškėjui ir patvirtintas 2012-12-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035. 2013 m. pareiškėjo pasirinkti žemės sklypai buvo paženklinti vietoje, tačiau žemės sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) pamatuotas ir paženklintas nebuvo, nes žemės sklypo projektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo darbai sustabdyti. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas atnaujinti sustabdytus darbus, tačiau 2015-03-27 raštu Nr. 1SS-672-(75) gavo atsakymą, kad prašymo patenkinti negalima, nes teritorija tarp Neries upės ir sodininkų bendrijos ,,Pavasaris-3“ yra skirta kaip bendrojo naudojimo žemė ir laisvos žemės fondui priskirta pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėjas sužinojo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo duotas 2014-09-24 pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-572, kuriuo buvo nurodyta nedelsiant sustabdyti visus teritorijoje, esančioje tarp Nėries upės ir sodininkų bendrijos ,,Pavasaris-3“, vykdomus darbus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu arba suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimu. Pareiškėjas teigia, kad klausimas dėl tų pačių asmenų yra iš esmės išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3690-331/2008, kurioje sodininkų bendrijos skundas buvo atmestas. Pareiškėjas teigia, kad projektai mėgėjiško sodo teritorijoje rengiami tais atvejais, kai reikia pertvarkyti nuosavybės teise turimus žemės sklypus, pakeisti suformuotų žemės sklypų ribas arba suformuoti bendro naudojimo ir kitus žemės sklypus ir parduoti arba išnuomoti valstybinę žemę sodininkų bendrijoms ir kitiems asmenims Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais. Jei bendro naudojimo teritorija nebus naudojama bendrijos rekreacijai ar kitoms reikmėms, ši žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Tačiau SB ,,Pavasaris-3“ bendro naudojimo žemės sklypų nesuformavo, jokių įrodymų, kad žemė yra reikalinga būtiniems bendrijos poreikiams, nepateikė, todėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimas turi būti užbaigtas.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepimu į patikslintą skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2014-09-24 NŽT pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-572 yra skirtas teritoriniam padaliniui ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų kriterijų, keliamų individualiam ar norminiam aktui. NŽT 2015-03-27 raštas Nr. 1SS-67-(75) turi būti vertinamas kaip informacinis, jis nėra sprendimas neatkurti pareiškėjui nuosavybės teisių. Teigia, kad projektuojant ginčo sklypą buvo padarytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies pažeidimas, tokia išvada padaryta atsižvelgiant į turimus dokumentus dėl sodininkų bendrijos ,,Pavasaris-3“ teritorijos. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad projektuojama teritorija nėra bendro naudojimo sodininkų bendrijos teritorija, o pareiškėjo minėtoje byloje apie sodininkų bendrijos ,,Pavasaris-3“ teritorijų planavimo dokumentus ir bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo teisėtumą nėra pasisakyta. Priešingai, sodininkų bendrija ne kartą kreipėsi dėl bendrojo naudojimo teritorijos privatizavimo. Teigia, kad nevilkino nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, jis teisėtai bus tęsiamas toliau rengiant Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o jei neliktų laisvos žemės, bus siūloma perkelti išvadą dėl nuosavybės teisių grąžinimo į kitą kadastro vietovę.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija ,,Pavasaris-3“ su patikslintu pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad 1981 m. ir 1988 m. sodininkų bendrijai buvo priskirta 50,6 ha teritorija. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-20 įsakymu Nr. A27-713 patvirtino sodininkų bendrijos ,,Pavasaris-3“ žemės sklypo ribas pagal suteiktą 50,6 ha plotą. Tačiau priskirtoje bendrojo naudojimo teritorijoje yra įregistruoti du privačios žemės sklypai, taip pat žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, iš kurių vienas – ginčijamas pareiškėjo. Sodininkų bendrijai priskirta žemė negali būti privatizuojama ar į ją atkuriamos nuosavybės teisės, todėl 2014-08-20 buvo kreiptasi su skundu į NŽT dėl sodininkų bendrijos žemėje neteisėtai suformuotų žemės sklypų. NŽT ginčijamu 2014-09-24 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-572 sustabdė vykdomus darbus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu arba suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad ginčo žemės sklypas apleistas. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti, palikti ginčo teritoriją sodininkų bendrijos reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjo vardu 2000-02-02 buvo parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168), pagal kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha buvusio savininko turėtos žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas 2002-03-28 šią išvadą pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Išvados pagrindu Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035 (t. 1, b. l. 149-150), pareiškėjui suprojektuoti keli žemės sklypai, tarp jų žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas – 0,72 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini).
NŽT, 2014-08-20 gavusi sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ prašymą dėl galimai neleistinai suformuotų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. (t. 1, b. l. 122-125), 2014-09-24 pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui nedelsiant sustabdyti visus teritorijoje, esančioje tarp Neries upės ir sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ mėgėjų sodų žemės sklypų, vykdomus darbus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu perduodant lygiaverčius žemės sklypus neatlygintinai arba suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimu (t. 1, b. l. 89). NŽT 2014-10-20 atsakyme sodininkų bendrijai „Pavasaris-3“ Nr. 1SS-(8.5)-2645 nurodė, kad ginčo teritorija į laisvą žemės fondą buvo įtraukta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes ji priklauso sodininkų bendrijai (t. 1, b. l. 90-93).
Sodininkų bendrija „Pavasaris-3“ 2014-11-05 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, pašalinti sodininkų bendrijai priskirtos teritorijos naudojimo ir valdymo pažeidimus (t. 1, b. l. 110-111). Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė 2014-02-03 nutarimu (turėtų būti 2015-02-03) Nr. 2.1.5-7 (t. 1, b. l. 183-186) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-02-12 raštu Nr. 2.S-(206)-9414 apie priimtą nutarimą informuota pareiškėjo atstovė (t. 1, b. l. 12-13).
Pareiškėjo atstovė 2015-03-05 kreipėsi į NŽT, prašydama atnaujinti žemės sklypų formavimą teritorijoje, esančioje tarp sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ ir Neries upės, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NŽT 2015-03-27 raštu Nr. 1SS-672-(7.5.) (t. 1, b. l. 106-108) netenkino pareiškėjo atstovės prašymo, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas nepaneigė nustatyto pažeidimo, kad sodininkų bendrijai skirta teritorija laisvos žemės fondo žemei priskirta pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas.
NŽT Žemės administravimo departamentas 2015-04-24 raštu Nr. TR-6372-(5.34) (t. 1, b. l. 104-105) pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui tikslinti 1999-02-08 įsakymu Nr. 381-41 patvirtinto Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, įtraukiant ginčo teritoriją į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, taip pat tikslinti žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, išbraukiant ginčo teritorijoje suprojektuotus žemės sklypus.
Byloje kyla ginčas dėl NŽT sprendimo sustabdyti darbus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu perduodant pareiškėjui lygiavertį žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir NŽT sprendimo neatnaujinti šių darbų pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir skundžiamų NŽT 2014-09-24 pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-572 bei 2015-03-27 sprendimo Nr. 1SS-67-(7.5.) matyti, kad skundžiami NŽT sprendimai priimti remiantis tuo, kad ginčo žemės sklypas laisvos žemės fondui priskirtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nes tai SB „Pavasaris-3“ skirta teritorija (bendro naudojimo žemė).
Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas numato, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka), 105 punktas nustato detalią tvarką, kurios laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Tvarkos 28 punkte numatyta, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę. Tvarkos 50 punktas numato, kad perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai miško sklypai ir vandens telkiniai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos 10 straipsnyje nustatytos miško ir vandens telkinių įsigijimo eilės; šie sklypai perduodami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Detalią tvarką, kaip rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai, nustato Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – Metodika). Iš Tvarkoje, Metodikoje įtvirtintų nuostatų seka, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, kuris pagal priimtą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Metodikoje nustatyta tvarka projektuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu laisvos žemės fondo žemėje. Laisvos žemės fondo žemei nepriskiriama žemė, įtraukta į žemėtvarkos skyrių pateiktus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, t. y. neprivatizuojama pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnius žemė, miško sklypai ir vandens telkiniai bei valstybės išperkami pagal Atkūrimo 12 ir 13 straipsnius žemės, miško ir vandens telkinių plotai.
Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ginčo žemė patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte pagrįstai priskiriama laisvos žemės fondui, t. y. nepriskiriama valstybės išperkamai.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Atkūrimo įstatyme nėra detalizuojama, kokia būtent žemė laikytina užimta sodininkų bendrijų sodų, taip pat nėra nurodyta, kokiuose dokumentuose nustatomi tokios žemės plotai ir ribos. Todėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Sodininkų bendrijų įstatyme pateiktus apibrėžimus ir šio įstatymo nuostatas, susijusias su minėtų sodų teritorijos tvarkymu (pvz., 2004 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-722-04, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1295/2009, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1734/2012).
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1981-10-30 valstybiniu aktu Vilniaus rajono vykdomajam komitetui buvo suteikta neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 49,9 ha žemės, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane, darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui steigti (t. 1, b. l. 86-87), žemės skyrimo projekto brėžinyje (t. 1, b. l. 176). Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-11-25 sprendimu Nr. 312 Vilniaus rajoninės tarpūkinės statybos tresto aikštelės sodininkų bendrijai „Pavasaris“ kolektyvinio sodo teritorijai praplėsti nuolatiniam naudojimui buvo suteiktas 0,7 ha žemės sklypas. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992-01-27 potvarkiu Nr. 86p (t. 1, b. l. 173) perregistravo sodininkų bendriją „Pavasaris-3“, nurodydamas, kad ji yra 50,6 ha ploto. Byloje iš esmės nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į minėtais teisės aktais sodininkų bendrijai „Pavasaris-3“ priskirtą teritoriją. Ši aplinkybė matoma ir iš byloje esančios planinės medžiagos (t. 1, b. l. 87, 154, 167, 172, 176).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius sodininkų bendrijai „Pavasaris-3“ 2005-04-04 išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 41-L148, siekiant suformuoti bendro naudojimo ir kitus žemės sklypus (t. 1, b. l. 132). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-20 įsakymu Nr. A27-713 patvirtino sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ žemės sklypo ribas ir 39,9365 ha žemės plotą pagal sodininkų bendrijai suteiktą 50,6000 ha žemės plotą ir atliktus geodezinius matavimus, taip pat nurodė bendro naudojimo teritoriją formuoti tik visuomenės poreikiams, neskaidant į mažesnius sklypus (t. 1, b. l. 133). Pagal projekto rengėjo UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą žemės sklypo schemą ginčo sklypas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą sodininkų bendrijai priskirtą bendro naudojimo žemę (t. 1, b. l. 128), kuri gali būti formuojama tik visuomenėms poreikiams.
Taigi, esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčo teritorija Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme laikytina valstybės išperkama, nes ji teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniam sodui steigti) ir pagal patvirtintus planavimo dokumentus yra sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ bendrojo naudojimo žemės užimta teritorija. Todėl teismas prieina išvadą, kad NŽT skundžiamais sprendimais pagrįstai konstatavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą žemės reformos žemėtvarkos projekte suformavus ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese spręsti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis ar tokio poreikio nėra. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys objektyviai neturėjo galimybės ginčyti tam tikros teritorijos priskyrimo sodininkų bendrijai pagrįstumo ir (arba) nėra žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį sodų bendrijos teritorija buvo suformuota. Vadinasi, tam tikrais atvejais nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju - sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei. <...> sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, visais atvejais turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės (tam tikros jos dalies) interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2924-12 Administracinė jurisprudencija. 2012, 24, p. 187-206).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas į ginčo žemės sklypą nesiekia atkurti nuosavybės teisių natūra. Žemės sklypas žemėtvarkos projekte pareiškėjui suformuotas remiantis 2000-02-02 išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjui nuosavybės teisės atkuriamos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytu būdu, atlyginant už turėtą žemę lygiaverčio žemės ploto perdavimu. Pagal Tvarkos ir Metodikos nuostatas žemės sklypas atlyginant už turėtą žemę lygiaverčio žemės ploto perdavimu, skirtingai nuo nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nustatyta tvarka gali būti formuojamas bet kurioje kitoje laisvos žemės fondo žemėje, o ne tik konkrečiai apibrėžtame žemės sklype, dėl kurio vyksta ginčas. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju negalima pripažinti, kad pareiškėjas, nebūdamas pretendentu atkurti ginčo žemės sklypą natūra, galėtų ginčyti aplinkybes dėl sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus poreikio ginčo žemei. Šiuo atveju svarbu, kad pareiškėjas turėjo galimybę ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-20 įsakymu Nr. A27-713 patvirtintas sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ žemės sklypo ribas ir plotą, tačiau šis įsakymas yra nenuginčytas ir yra galiojantis, todėl juo būtina vadovautis. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrijos turi teisę nuomoti arba išsipirkti iš valstybės mėgėjų sodo teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę. Kaip matyti iš sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ 2014-08-14 prašymo (t. 1, b. l. 122-125), sodininkų bendrijos nariai yra nusprendę išsipirkti iš valstybės ginčo teritoriją, 2014-09-05 NŽT Vilniaus rajono skyriui yra pateiktas prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (t. 1, b. l. 119). Todėl ginčo žemės sklypo suprojektavimas žemėtvarkos projekte pažeidžia sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ teises nuomoti ir pirkti iš valstybės jai priskirtą bendro naudojimo teritoriją, šią teritoriją naudoti sodininkų bendrijos interesais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą galės būti įgyvendinta jam suprojektuojant kitą lygiavertį turėtajam žemės sklypą, į tai, kad ginčo žemė nenuginčytų ir galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka priskirta sodininkų bendrijai, mano, kad šiuo atveju teisingą pusiausvyrą tarp pareiškėjo ir sodininkų viešųjų interesų užtikrintų ginčo žemės palikimas tolesniam sodininkų bendrijos naudojimui.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3690-331/2008. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis matyti, kad šis sprendimas buvo patikslintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63 – 1014/2009 ir bylos dalis buvo nutraukta dėl praleisto skundo padavimo termino. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinio negalima spręsti, kad pareiškėjo nurodytoje byloje buvo vertinamas sodininkų bendrijos žemės priskyrimo laisvai žemei teisėtumas iš esmės, nes byloje buvo apsiribota konstatavimu, jog pareiškėjas praleido terminą ginčyti tiek sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtinusį administracinį aktą.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis draudžia nustatytų įstatymų pažeidimų šalinimą administracine tvarka tik tuo atveju, jeigu jau yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir jeigu dėl to kyla ginčų. Teismo vertinimu, kadangi nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į ginčo žemės sklypą, nustatytas Atkūrimo įstatymo pažeidimas privalo būti šalinamas administracine tvarka. Tuo tikslu NŽT pagrįstai sustabdė patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių vykdymą (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui tikslinti 1999-02-08 įsakymu Nr. 381-41 patvirtinto Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, įtraukiant ginčo teritoriją į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, taip pat tikslinti žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, išbraukiant ginčo teritorijoje suprojektuotus žemės sklypus. Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-02-03 nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 184-186), grindžiamas, be kita ko, tuo, kad NŽT ėmėsi priemonių, jog nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai ateityje, taigi šis nutarimas nesudarė pagrindo NŽT atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdymą į ginčo žemės sklypą.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad NŽT sprendimas sustabdyti darbus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu perduodant pareiškėjui lygiavertį žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir NŽT sprendimas neatnaujinti šių darbų, yra pagrįsti ir teisėti, priimti siekiant pašalinti nustatytą Atkūrimo įstatymo pažeidimą, todėl jų naikinti nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Atitinkamai, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui į suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo E. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.