- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-10
- Bylos Nr.
- I-3690-331/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Trečiasis asmuo
- J. O., M. G., VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui
- Pareiškėjas
- Sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Albinui Germanavičiui, atsakovo atstovei Kristinai Bernadišiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau ? VAVA), tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. O., M. G. ir VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymą Nr. 3261-41; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymo Nr. 2.3-10198-41 dalį, kurioje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės fondui priklauso pareiškėjui perduota naudotis žemė; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 sprendimą Nr. 2.5-41-22338, kuriuo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-26 sprendimą Nr. 2.5-41-23387, kuriuo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuojant pareiškėjui perduotosios naudoti valstybinės žemės išorines ribas. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracija atlikti bet kokius veiksmus, įgyvendinant ginčijamus 2000-09-25 įsakymą Nr. 3261-41 ir 2006-10-20 Nr. 2.3-10198-41 (b. l. 4?8, 26?31).
Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2006-05-16 VAVA sprendimo Nr. 2.5-41-22338, 2000-09-25 VAVA įsakymo Nr. 3261-41 teisėtumo bei nustatyti, kad nepraleistas terminas apskųsti 2006-09-26 VAVA sprendimo Nr. 2.5-41-23387 ir dokumentų, kurių pagrindu priimtas minėtas sprendimas teisėtumą (b. l. 73?76).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2008-07-24 nutartimi atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Skunde paaiškino, kad SB „Pavasaris-3" naudojasi 50,6 ha teritorija, adresu Bratoniškių km., Vilniaus r., 1992 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkio Nr. 86 p., 1980 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės naudojimo akto pagrindu. Pareiškėjo naudojama 50,6 ha teritorija yra bendro naudojimo teritorija, kuri yra valstybinėje žemėje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. 381-41 dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo, kuriuo buvo patvirtinti Vilniaus rajono kadastrinėse vietovėse Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, nustatant, kad patvirtintais valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planais vadovaujamasi rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimui bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Remiantis minėtu įsakymu Nr. 381-41, Pikeliškių kadastrinė vietovė buvo įtraukta į Vilniaus rajono kadastrinėse vietovėse valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus ir juose nustatytus plotus, tame tarpe ir SB „Pavasaris-3" perduota naudotis teritorija. Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytą įsakymą Nr. 381-41, žemės sklype buvo suprojektuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Bartoniškių k., Vilniaus r., kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso J. O., ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso M. G.. Atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir ribų žymėjimą, apie tai SB „Pavasaris-3" nebuvo informuota, su bendrija nebuvo derintos suprojektuoto žemės sklypo ribos. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas į minėtus žemės sklypus buvo atliekamas 2006 m. priimant viršininko administracijos sprendimus (apskrities viršininko sprendimas, 2006-09-26, Nr. 2.5-41-23387 ir Apskrities viršininko sprendimas, 2006-05-16, Nr. 2.5-41-22338), kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės fiziniams asmenims. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Todėl teritorija, kuri buvo perduota naudotis SB „Pavasaris-3" negalėjo būti įtraukta į laisvos valstybinės žemės fondą, nes ji yra perduota naudotis sodininkų bendrijai dar nuo 1992 metų. Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikta teise sodininkų bendrijoms bendro naudojimo žemę nuomoti arba išpirkti iš valstybės, dar 2005 m. vasario 17 d. raštu Nr. 12 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu išduoti leidimą sodininkų bendro naudojimo teritorijos suprojektavimui. 2005 m. balandžio 4 d. Vilniaus apskrities viršininkas išdavė leidimą Nr. 41-L148 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Todėl šiuo metu yra baigiami rengti sodininkų bendrijos naudojamos teritorijos išorinių ribų planai. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad žemė iš piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo įtvirtintą tvarką, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Todėl Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo teisinio pagrindo priimti įsakymo Nr. 3261-41, kuriuo buvo į laisvos valstybinės žemės fondą įtraukta teritorija, perduota naudotis Sodininkų bendrijai „Pavasaris-3".
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas VAVA atsiliepimu (b. l. 135?137) į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau –Metodika) 5 punktu žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus, kuriuos pagal metodikos 17 p. privalo parengti kadastrinėje vietovėje projektą rengiantis projekto autorius. Vilniaus apskrities viršininko 1999-02-08 įsakymu Nr. 381-41 buvo patvirtintas Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtas Pikeliškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas ir jame nustatytas plotas (3048 ha). Minėto įsakymo 2 punktu nustatoma, kad šiuo planu turi būti vadovaujamasi rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pikeliškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane ginčo žemės plotas nepažymėtas kaip valstybės išperkama žemė (sodininkų bendrijos teritorija). Todėl toje teritorijoje, anot pareiškėjo priklausanti sodininkų bendrijai "Pavasaris-3" ir naudojama rekreacijai, Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu patvirtintame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pilietei M. G. buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 790-1. Dėl tos pačios priežasties, likusi ginčo teritorijos dalis žemėtvarkos projekto grafinėje dalyje taip pat buvo pažymėta kaip galima grąžinti piliečiams, atkuriant nuosavybės teises. Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymu Nr. 2.3-10198-41 buvo patvirtintas Pikeliškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondas, patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymu Nr. 2.3-13874-(41). Šiais įsakymais patvirtintame laisvos valstybinės žemės plane pažymėta ir ginčo žemė. Be kita ko, projekto autorius braižydamas M. G. suformuoto žemės sklypo abrisą, jo gretimybėmis nurodė laisvą valstybinę žemę ir tik iš vienos pusės parodyta, kad jis ribojasi su sodininkų bendrija. Taigi atsižvelgiant į šiuose dokumentuose esančią informaciją, Vilniaus apskrities viršininko administracija sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams priėmė nepažeisdama teisės aktų nuostatų. Taip pat paaiškino, kad apie Vilniaus rajono visų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų viešąjį svarstymą vykdant metodikos reikalavimus buvo skelbiama 2000 m. rugpjūčio 24-30 d. Vilniaus krašto savaitraštyje "Draugystė". Tačiau pareiškėjo pretenzijų dėl Pikeliškių kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos sodininkų bendrijos teritorijos nebuvo gauta. Ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymas Nr. 2.3-10198-41 ir jo priedai pareiškėjui tapo žinomi juos oficialiai paskelbus dar 2006 metais. Todėl laikytina, kad pareiškėjas yra praleidęs kreipimosi su skundu į administracinį teismą terminą ir vadovaujantis ABTĮ 101 str. 6 p. administracinė byla turi būti nutraukta.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė Kristina Bernadišiūtė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo J. O. atsiliepimuose į skundą (b.l. 118?119, 139) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose paaiškino, kad skunde pateikti argumentai, nurodyti terminai ir datos neatitinka tikrovės ir tokiu būdu pareiškėjas klaidina teismą. Pateiktų prašymų patenkinimas pažeistų dabartinių ginčo žemės sklypų savininkų nuosavybės teises.
Per teismo posėdį J. O. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į skundą (b. l. 213?214) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pilietei M. G. suprojektuotas sklypas Nr.790-1 laisvame valstybinės žemės fonde, o ne sodų bendrijai „Pavasaris-3“ priskirtoje teritorijoje, kaip teigia pareiškėjas. Šis sklypas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas 2000-09-25 įsakymu Nr. 3261-41. M. G. parengtame žemės sklypo plane ir abrise nurodyta, kad sklypas su sodininkų bendrija „Pavasaris- 3“ ribojasi tik šiaurės vakarų pusėje, o kitos gretimybės- laisva valstybinė žemė. Parengus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir Vilniaus apskrities viršininkui priėmus sprendimą Nr.2.5-41-23387, pilietei M. G. priklausantis sklypas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre, jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Registruojant šį sklypą VĮ Registrų centras projekto autoriui pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjas savo skunde nenurodo kokie teisės aktai buvo pažeisti atkuriant nuosavybės teises tretiesiems asmenims M. G. ir J. O. ir kokiu pagrindu būtų galima naikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiems piliečiams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas .
Šio ginčo esmė, ar ginčijama žemės teritorija priklauso pareiškėjai, ar atsakovas turėjo teisę ją paimti į laisvą žemės fondą ir atkurti nuosavybės teises pretendentams. Šiuo aspektu, visų pirma, svarbu nustatyti, ar pareiškėja paduodama skundą ir prašydama aukščiau minėtus sprendimus panaikinti, nepraleido įstatymo nustatytų terminų skundui paduoti, ar rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
D ė l praleistų įstatymo nustatytų terminų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei skundas paduodamas praleidus apskundimo terminą, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2008-07-15 pateikė teismui prašymą (b. l. 73?76), kuriuo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2006-05-16 VAVA sprendimo Nr. 2.5-41-22338 ir 2000-09-25 VAVA įsakymo Nr. 3261-41 teisėtumo bei nustatyti, kad nepraleistas terminas apskųsti 2006-09-26 VAVA sprendimo Nr. 2.5-41-23387 ir dokumentų, kurių pagrindu priimtas minėtas sprendimas teisėtumą. Iš to darytina išvada, kad pareiškėja pripažino, kad įstatymo nustatyti terminai skundui paduoti yra praleisti. Teismas skundo priėmimo nutartyje, t.y. 2008-07-24 nutartyje nepasisakė, kad terminas atnaujintinas, todėl nagrinėjant šią administracinę bylą būtina išsiaiškinti ar terminai nėra praleisti, nes vadovaujantis ABTĮ 101 str. 6 p. vienas iš bylos nutraukimo pagrindų, t.y. jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Kaip teigia pareiškėja apie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektavimą SB „Pavasaris- 3“ perduotoje naudotis teritorijoje, sužinojo tik 2007-07-11 (t. y. apie 2006-05-16 sprendimą Nr. 2.5-41-22338). Siekdama ikiteisminiu keliu išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją kreipėsi ne vieną kartą į VAVA, tikėdamasi, kad atitinkama institucija imsis visų būtinų priemonių neteisėtiems dokumentams panaikinti. Vadinasi, skundžiamas 2006-05-16 sprendimas Nr. 2.5-41-22338 pareiškėjo žinioje buvo jau 2007-07-11. Pareiškėja, beveik po metų, t. y. 2008-05-27 kreipėsi teisinės pagalbos į Advokatų kontorą „Justeikas, Butkevičius ir partneriai“, kurie analizuodami situaciją, išaiškino, kad teritorijoje, perduotoje naudotis SB „Pavasaris-3“ buvo suformuotas ne tik žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, pateikė VAVA 1999-02-08 įsakymą Nr. 381-41, kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono kadastrinės vietovės Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus pagal ministerijų ir kitų institucijų pateiktus ir nustatyta tvarka patvirtintus duomenis, kurių pareiškėja neginčija (b. l. 19?21).
Taigi pareiškėja, būdama rūpestinga savo teisių gynėja, turėjo pasirūpinti skundo padavimu teismui per kuo įmanomą trumpesnį periodą. Skundo padavimas nereikalauja ypatingų pastangų, didelių lėšų ar teisinių žinių, todėl per nurodytą laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėnesio pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo teisę. Pareiškėja žinodama apie pažeistas teises, kad sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ turimoje žemėje atkuriamos nuosavybės teisės kitiems asmenims turėjo galimybę pati tvarkyti visus su žeme susijusius klausimus. Teismas laiko, kad pareiškėjos įvardintos aplinkybės, t. y. nežinojimas apie atsakovo priimtus sprendimus, įstatymų nežinojimas yra subjektyvaus pobūdžio ir nepripažintinos svarbiomis priežastimis. Įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, informacijos stoka taip pat nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Vadinasi, nepakankamas domėjimasis savo teisėmis negali būti pripažintas svarbia priežastimi dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
Prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas nenurodo aplinkybių ir priežasčių, kodėl jis yra praleidęs terminą skundui paduoti dėl VAVA įsakymų 1999-02-08, 2000-09-25, 2006-10-20, Nr. 381-41, Nr. 3261-41, Nr. 2.3-10198-41.
Kaip matyti, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestinas ir pripažintina, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).
Žemesnės instancijos teismas
D ė l ginčo sprendimų.
Pareiškėja kelią klausimą dėl SB „Pavasaris-3“ priklausančios žemės teritorijos ribų ir tuo pagrindu prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymą Nr. 3261-41; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymo Nr. 2.3-10198-41 dalį, kurioje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės fondui priklauso pareiškėjui perduota naudotis žemė; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 sprendimą Nr. 2.5-41-22338, kuriuo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-26 sprendimą Nr. 2.5-41-23387, kuriuo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuojant pareiškėjui perduotosios naudoti valstybinės žemės išorines ribas.
Pareiškėja teigia, kad ginčo sprendimais, atsakovas nepagrįstai paėmė SB „Pavasaris-3“ priklausančią žemę į laisvą žemės fondą ir joje suformavo žemės sklypus J. O. ir M. G.. Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėja pateikė 1981 metų valstybinės žemės naudojimo teisės aktą, Vilniaus tarpkolūkinio statybos organizacijos kolektyvinio sodo planą, Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-01-27 potvarkį Nr. 86p. (b. l. 44?50).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ši ginčo teritorija visą laiką priklausė sodininkų bendrijai „Pavasaris-3“, todėl ji negalėjo būti paimta į laisvą žemės fondą.
Teismas pažymi, kad šį ginčo klausimą reglamentuoja Žemės įstatymas, Sodininkų bendrijos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau –Metodika).
Įvertinus teisės normas, reglamentuojančias ginčo klausimą, darytina išvada, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) ar priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ginčo teritorija priklausė pareiškėjai, kadangi jos pateiktas planas nėra parengtas pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, sklypo plane nėra koordinačių ir posūkio taškų, nėra nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių), bendrijos sklypas nėra įregistruotas registre. Atkreiptinas dėmesys, kad sodininkų bendrijos narių sklypai yra išpirkti, nariai turi nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, todėl atsakovas 1999-02-08 įsakymu Nr. 381-41, turėjo teisę patvirtinti Vilniaus rajono kadastrinės vietovės Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus (b. l. 19?21). Įsakyme aiškiai nurodyta, kad šie planai buvo parengti pagal ministerijų ir kitų institucijų pateiktus ir nustatyta tvarka patvirtintus duomenis, kurių pareiškėja neginčija. Vilniaus rajono visų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų viešąjį svarstymą vykdant metodikos reikalavimus buvo paskelbta 2000 m. rugpjūčio 24-30 d. Vilniaus krašto savaitraštyje "Draugystė" (b. l. 167), tačiau pareiškėjos pretenzijų dėl Pikeliškių kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos sodininkų bendrijos teritorijos nebuvo gauta, tai bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pareiškėjos atstovas.
Atsakovui 1999 m. vasario 8 d. priėmus įsakymą Nr. 381-41 dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo, kuriuo buvo patvirtinti Vilniaus rajono kadastrinėse vietovėse Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, nustatant, kad patvirtintais valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planais vadovaujamasi rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimui bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Remiantis minėtu įsakymu, Pikeliškių kadastrinė vietovė buvo įtraukta į Vilniaus rajono kadastrinėse vietovėse valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus ir juose nustatytus plotus. 2000 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3261-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono kadastro vietovėse žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo kadastrinėje vietovėje (Pikeliškėse) nuspręsta atkurti nuosavybės teises fiziniams asmenims. Remiantis minėto įsakymo pagrindu, 2006 m. buvo pretendentams atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Pikeliškių kv., iš kurių pirmasis šiuo metu nuosavybės teisėmis priklauso J. O., o antrasis – M. G..
Metodikos 5 punktu žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint valstybės išperkamos ir neprivatizuotos žemės planus, kuriuos pagal metodikos 17 punktą privalo parengti kadastrinėje vietovėje projektą rengiantis projekto autorius. Vilniaus apskrities viršininko 1999-02-08 įsakymu Nr. 381-41 buvo patvirtintas Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtas Pikeliškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas ir jame nustatytas plotas (3048 ha). Šio įsakymo 2 punktu nustatoma, kad šiuo planu turi būti vadovaujamasi rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pikeliškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane ginčo žemės plotas pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė, todėl toje vietoje Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu patvirtintame Vilniaus apskritis Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pilietei M. G. buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 790-1. Projekto autorius braižydamas M. G. suformuoto žemės sklypo abrisą, jo gretimybėmis nurodė laisvą valstybinę žemę ir tik iš vienos pusės parodyta, kad jis ribojasi su sodininkų bendrija. Taigi atsižvelgiant į šiuose dokumentuose esančią informaciją, VAVA sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams priėmė nepažeisdama teisės aktų nuostatų.
Atsakovo 2000-09-25 įsakymas Nr. 3261-41 (b. l. 107?111), kuriuo patvirtintas žemėtvarkos projektas, ginčo sprendimais (2006-05-16 ir 2006-09-26 sprendimai Nr. 2.5-41-22338 ir Nr. 2.5-41-23387 b. l. 143, 160) pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į žemę, yra teisėti ir pagrįsti, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, teismas daro išvadą, kad atsakovo sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuojant pareiškėjui perduotosios naudoti valstybinės žemės išorines ribas, yra atmestinas, kadangi nėra nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, pareiškėja nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad ginčo teritorija jai priklauso nuosavybės teise, nepateikė nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių. Pateiktas žemės sklypas nėra patvirtintas, neaišku kaip ir kas jį sudarė, jis nėra patvirtintas pagal teritorijų planavimo įstatymą.
Vien iš šio reikalavimo teismui, t.y. įpareigoti atsakovą patikslinti Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuojant pareiškėjui perduotosios naudoti valstybinės žemės išorines ribas, galima daryti išvadą, kad Sodininkų bendrijai „Pavasaris-3“ perduota naudotis teritorija nebuvo konkrečiai apibrėžta, nebuvo suformuotos tikslios žemės išorinės ribos, todėl pareiškėjas teigti, kad žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti neteisėtai, t.y. sodininkų bendrijos teritorijoje, neturi teisinio pagrindo.
Remiantis aukščiau išdėstytu bei įvertinus visas nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundus juose išdėstytais argumentais. Kiti pareiškėjos argumentai nėra teisiškai pagrįsti, todėl nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Pavasaris-3“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.