Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo E. J. atstovei A. B. J., trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Kostui Baužai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2014-09-02 sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-9221 „Dėl Pikeliškių kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo atsisakymo“ (toliau – ir 2014-09-02 Sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014-09-22 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2434 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2014-09-22 Sprendimas) dalyje dėl teisės pareiškėjui atsisakyti nuo suprojektuoto žemės sklypo bei perduoti pareiškėjo 2014-07-02 prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2000 metų jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teisę į žemę ekvivalentine natūra, įrašytas į Pikeliškių kadastro vietovės, Vilniaus r. pretendentų sąrašo 8 eiliškumo grupę, eilės Nr. 82, pagal išvadą Nr. 55/3477, valstybės išperkamos žemės vertė – 10 960 Lt. Pareiškėjas iš jam pateikto laisvų žemės sklypų sąrašo išsirinko 5 sklypus, iš kurių vienas buvo miško paskirties, plotas – 6,2 ha, vertė – 2 537 Lt, Nr. 1915-5 (toliau – ir Sklypas). Šis sklypas iš pietų ribojasi su nedideliu vandens telkiniu, iš šiaurės pusės – su sodo bendrijai priskirtu žemės masyvu, kurio ribose, kaip nurodė projekto autorė, sodo sklypų savininkai yra savavališkai išsikasę 3 prūdus valstybinėje žemėje, kurie pagal projektą bus priskirti pareiškėjui projektuojamam žemės sklypui. Plane taip pat buvo nurodyta servitutinio kelio vieta – iš kairės sklypo pusės per šalia vandens telkinio pakrantėje esančių gyventojų žemės sklypus vedančiu jau esančiu keliuku.

Kadangi šis sklypas buvo paskutinis iš pareiškėjo pasirenkamų, projekto autorė nustatė 7,2 ha sklypo plotą ir plane kompiuteriniu būdu pažymėjo sklypo ribas. Pareiškėjas paaiškino, jog projekto autorė, prieš jam pasirenkant konkrečius sklypus, neleido nuvykti jų apžiūrėti ir nurodė, jog iš karto neapsisprendus dėl sklypų, pareiškėjas bus pažymėtas kaip nepasirinkęs sklypų ir galės pretenduoti tik į kitą projektavimo etapą, kuriame galės rinktis sklypus tik po visų kitų eiliškumo grupių pretendentų, jei vietovėje liks laisvos žemės, todėl pareiškėjas sutiko su jam kompiuteriu parodyto sklypo ribomis. Geodeziniai pareiškėjo pasirinktų sklypų matavimai nebuvo atliekami iki 2014 metų. Atliekant geodezinius matavimus, pareiškėjui buvo nurodyta, jog servitutinis kelias per Sklypą yra suprojektuotas kitoje, nei pareiškėjui buvo nurodyta pasirenkant Sklypą, vietoje, iš kurios nėra galimybės patekti prie vandens telkinio, nes plane pažymėtoji vieta yra šlapynė, pelkė. Be to, Sklypo ribos buvo visiškai pakeistos ir iš Sklypo atskirta sklypo dalis, kurioje buvo savavališkai iškasti trys sodininkų bendrijos narių tvenkiniai, dėl to pareiškėjui nebeliko galimybės patekti į Sklypą. Taip pat Sklypo ribos sumažintos iki 6,2 ha. Be to, paaiškėjo, jog šis sklypas neatitinka miškui keliamų reikalavimų, nes iš tikrųjų yra visiškai užpelkėjusi, pavieniais krūmais ir medžiais apaugusi vietovė. Dėl minėtų aplinkybių Sklypo neįmanoma naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, pareiškėjas 2014-07-02 pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako Sklypo ir prašė leisti jam pasirinkti kitą žemės sklypą, tačiau atsakovas minėto pareiškėjo prašymo nepagrįstai netenkino ir nurodė, jog Sklypas suprojektuotas pagal žemėtvarkos projektą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, taip pat nurodė žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo teisinį reguliavimą, kad pareiškėjas sutiko su projektuojamais žemės sklypais ir nepateikė jokių pasiūlymų ar pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų, o teisės aktuose nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, jei pretendento pasiūlymai arba pastabos yra nepagrįstos. Ši atsakovo atsisakymą pareiškėjas apskundė NŽT, kuri 2014-09-22 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2434 nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas privalėjo ginčą nagrinėti, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 43 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012-01-12, nes tokią tvarką nustatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-929 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktas.

Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 str. 2 dalimi ir nurodė, jog pareiškėjo prašymą atsakovas turėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi galiojančios Metodikos 101 ir 102 punktais. Nurodė, jog Sklypo pasirinkimo metu projekto autorė, parodydama plane visiškai kitą servitutinio kelio vietą, nei yra suprojektuotas patvirtintame žemėtvarkos projekte, suprojektuodama, kitokio, nei buvo parodžiusi ir apskaičiavusi dydžio ir vertės miško paskirties sklypą, atribodama iš pretendentui parodyto ploto šiaurinėje dalyje esančios laisvos valstybinės žemės dalį ir vėlesnėje pretendentų eilėje esančiam asmeniui suprojektuodama žemės sklypą sodininkų bendrijos narių savavališkai užimtos žemės ir iškastų tvenkinių vietoje, pažeidė Metodikos nuostatas. Pareiškėjas taip pat vadovavosi ŽRĮ 19 str. 6 dalimi bei Metodikos 43 punktu ir 39.5 papunkčiu ir pažymėjo, jog atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kliūčių naudoti Sklypą pagal paskirtį ir savo sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo tinkamai nepagrindė, todėl atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o pareiškėjo prašymas grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-06-19 nutartimi adm. byloje Nr. A492-1116/2014.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė patvirtino skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT bendrame atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Pabrėžė, jog 2014-07-03 pareiškėjas su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, kuriuo prašė suprojektuoti papildomai žemės sklypą iš laisvo žemės fondo Pikeliškių kadastro vietovėje bendrai 3 660 Lt sumai. 2014-09-02 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-9221 buvo pateiktas argumentuotas atsakymas, pagrįstas galiojančiomis teisės normomis, paaiškintas nuosavybės teisių atkūrimo ir projektavimo procesas pareiškėjo atžvilgiu bei nurodyta rašto apskundimo tvarka, tačiau šis raštas iki šiol nėra apskųstas ir nagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjo 2014-07-02 (registruotas 2014-07-03) prašymas ir 2014-08-22 skundas yra visiškai atskiri savarankiški kreipimaisi į instituciją savo turiniu, pateikiama juose argumentacija ir keliamais reikalavimais.

Atsakovas vadovavosi ŽRĮ 18 str. 2 ir 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str. 1 dalimi ir 37 str. 2 d. 3 punktu ir nurodė, jog pareiškėjo pirmojo reikalavimo teismas neturėtų tenkinti.

Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjas 2014-08-22 su skundu kreipėsi į NŽT. Į šį skundą NŽT 2014-09-22 taip pat pateikė argumentuotą atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-2434, paaiškino nuosavybės teisių atkūrimo ir projektavimo procesą pareiškėjo atžvilgiu bei nurodė šio atsakymo apskundimo tvarką.

Taigi, atsakovo teigimu, skundžiami raštai yra teisėti ir pagrįsti bei parengti, vadovaujantis VAĮ 8 str. 1 dalimi.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas pats pasirinko iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą Nr. 43, kuris patvirtintas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-13 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.18.2.)-1936 bei pabrėžė, kad Sklypas buvo suprojektuotas už valstybės lėšas paskelbus viešai visą reikalingą informaciją.

Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 str. 4 dalimi, ŽRĮ 19 str. 5 dalimi ir nurodė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 ir Metodika.

Atsakovas teigė, jog pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog jo 2014-08-22 skundas institucijai turėjo būti nagrinėjamas pagal iki 2011-12-31 galiojusios Metodikos redakcijos 43 punkto nuostatas ir vadovaudamasis Įsakymo 2 punktu nurodė, jog pareiškėjui suprojektuotas ginčo sklypas rengtas ir patvirtintas pagal iki 2011-12-31 galiojusią Metodikos redakciją, o po projekto patvirtinimo pareiškėjo pretenzijos turi būti ir buvo nagrinėjamos pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų normas, todėl institucija tinkamai priėmė sprendimą, taikydama šiuo metu galiojančias teisės aktų normas.

Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jis pasirinko kitokios konfigūracijos ir ploto žemės sklypą, nes 8 eiliškumo 2011-07-05 Žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, kuriame jis pasirašė, nurodytas ginčo sklypo plotas 6,20 ha. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013-12-31 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035 1 priede „Pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašas“ 134 eil. nurodytas pareiškėjo pasirinktas miškų ūkio paskirties 6,20 ha ploto ginčo sklypas, nustatyti jame taikomi specialūs reikalavimai ir kelio servitutas.

Nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpiu nepateikė jokių pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl ginčo sklypo. Pareiškėjas niekuo nepagrindė, kad žemės sklypas yra netinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Tiek projekto planinė medžiaga, tiek miškų kadastro žemėlapyje esantys duomenys rodo, kad ginčo sklypą sudaro miškas, Sklypą pagal miškų kadastro duomenis sudaro 406 kvartalo miško sklypai Nr. 2, 3, 4, 18, 20, 21, todėl teigti, kad ginčo sklypui, kurį sudaro taksuoti miškai, nustatyta žemės miškų ūkio paskirtis yra netinkama, nėra pagrindo.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens NŽT atstovas patvirtino atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Byloje surinkta ir ištirta medžiaga patvirtina, jog 2011-07-05 Žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, kuriame pasirašė pareiškėjas, yra nurodyta, jog pareiškėjui priklauso 6,20 ha žemės sklypas. Pareiškėjas iš jam pateikto laisvų žemės sklypų sąrašo išsirinko 5 sklypus, iš kurių vienas buvo miško paskirties, plotas – 6,2 ha, vertė – 2 537 Lt, Nr. 1915-5 (ginčo Sklypas). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Pareiškėjas 2014-07-02 atsakovui pateikė prašymą (b. l. 9–10) suprojektuoti papildomai žemės sklypą ar sklypus iš laisvos žemės fondo Pikeliškių kadastro vietovėje bendrai 3 660 Lt sumai. Savo prašymą grindė tuo, jog ginčo Sklypas yra labai nekokybiškas, jame beveik nėra miško medžių, jis yra šlapias, naudoti jį pagal paskirtį yra neįmanoma. Be to, yra iš esmės pakeista jo konfigūracija, plotas ir vertė, todėl jis šio sklypo atsisako. Prašyme nurodyta, jog šio sklypo vertė yra 2 060 Lt, o pagal išvadą nesuprojektuotas likutis yra 1 600 Lt vertės.

Atsakovas 2014-09-02 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-9221 „Dėl Pikeliškių kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo atsisakymo“ (b. l. 11–12) minėtą pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti, vadovaudamasis Metodikos (galiojusios nuo 2008-08-15 iki 2012-01-01) 5 ir 35–37 punktais. Atsisakyme atsakovas nurodė, jog pareiškėjas sutiko su projektuojamu sklypu, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir viešojo svarstymo metu pasiūlymų arba pretenzijų dėl suprojektuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepateikė, sklypo vieta visiškai atitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto sklypo vietą, o teisės aktuose nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuoto sklypo.

2014-08-21 pareiškėjas pateikė skundą NŽT (b. l. 18–20), kuriame prašė įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakeisti skubos tvarka 2014-07-09 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-273 patvirtintą priedą – pretendentų sąrašą – išbraukti UAB „Inrema“ iš Pikeliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pretendentų 1-osios eiliškumo grupės sąrašų ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suprojektuoti pareiškėjui kitą žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo 3 660 Lt vertės, pirmenybės teise vietoje buvusio suprojektuoto sklypo Nr. 1915-5.

NŽT 2014-09-22 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2434 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 14–17), atsakydama į pareiškėjo 2014-08-21 skundą, jo netenkino, o sprendimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir NŽT Vilniaus rajono skyrius pagrindė 2014-09-02 sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-9221.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė ginčyti patvirtinto žemėtvarkos projekto dalies, dėl nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai suprojektuotą žemės sklypą, atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Iš skundo turinio bei pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjas reikalingumą panaikinti 2014-09-02 Sprendimą ir 2014-09-22 Sprendimą dalyje dėl teisės pareiškėjui atsisakyti nuo suprojektuoto žemės sklypo grindžia šiais pagrindiniais argumentais – atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo vadovautis Metodikos 43 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012-01-12 ir atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą neįvertino jo nurodomų faktinių aplinkybių, t. y. Sklypas yra suprojektuotas kitoje, nei pareiškėjui buvo nurodyta pasirenkant Sklypą, vietoje, šis sklypas neatitinka miškui keliamų reikalavimų, nes iš tikrųjų yra visiškai užpelkėjusi, pavieniais krūmais ir medžiais apaugusi vietovė.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 43 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012-01-12, numatė, kad pretendentui po žemėtvarkos projekto patvirtinimo atsisakius žemės sklypo ženklinimo arba pageidaujant iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo. Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kuria buvo patvirtinti akte nurodytiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentą iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo. Pareiškėjas teigė, kad tokią Metodikos taikymo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-928 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas, kuris įtvirtino, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Metodiką.

Vadovaujantis Metodikos 102 straipsniu, jeigu pretendentas per šios Metodikos 101 punkte nustatytą terminą pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikštos pagrįstos pastabos. Kai pastabos atmetamos, žemėtvarkos skyrius paveda projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Apie priimtą sprendimą žemėtvarkos skyrius informuoja pretendentą. Metodikos 101 straipsnis nustato, jog žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių.

Kiti kviestiniai asmenys, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, su paženklinto žemės sklypo planu, abrisu (jeigu rengiamas) bei žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu supažindinami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka. Dėl to, jog procedūros pagal Metodikos 101 ir 102 straipsnius yra baigtos, ginčo šioje byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad Sklypas suprojektuotas pagal žemėtvarkos projektą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, o pareiškėjas pretenzijas pareiškė po žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Ginčo dėl pastarosios aplinkybės byloje nėra. Pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-928 2 punktas ankstesnės redakcijos Metodikos taikymą numatė tik tais atvejais, kai nėra baigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros. Nagrinėjamu atveju žemėtvarkos projektas jau yra patvirtintas, todėl tolesni žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai, atliekami vadovaujantis aktualiomis Metodikos nuostatomis. Tai reiškia, kad atsakovas pareiškėjo prašymą privalėjo išnagrinėti, atsižvelgdamas į galiojančios Metodikos bei kitų teisės aktų – ŽRĮ, VAĮ bei kt. reikalavimus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (2014-06-19 nutartis adm. byloje A492-1116/2014). Tuo metu, kai pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą atsisakyti Sklypo, jau buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas ir galiojo nauja Metodikos redakcija, kurioje toks atvejis yra reglamentuojamas visiškai kitaip, o naujos redakcijos Metodikos patvirtinimo įsakymo 2 punkte nustatyta, kad senosios redakcijos Metodika taikoma tik tais atvejais, kai nebaigtos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros. Šiuo atveju tokios procedūros jau buvo užbaigtos.

Kaip teisingai nurodė atsakovas, galiojantys teisės aktai iš tiesų nenumato galimybės po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, jo nenuginčijus, pretendentui reikalauti suprojektuoti sklypą kitoje vietoje, ko iš esmės ir siekia pareiškėjas. Suformavus žemės sklypą, kaip nurodyta Metodikos 101 ir 102, kituose punktuose, prasideda jau kitos procedūros, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 104, 105, 107, 111, 112, 113, 119 ir kiti punktai, o 123 punkte nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui per 30 dienų. Piliečiai yra kviečiami dalyvauti sprendimų priėmimo procedūroje, ir nors Tvarkoje nenumatyta, tačiau tokiu atveju, jeigu asmuo nepageidauja sklypo, kuris skiriamas, gali jo atsisakyti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kliūčių naudoti Sklypą pagal paskirtį ir savo sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo tinkamai nepagrindė, todėl atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o pareiškėjo prašymas grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

Nepaisant Metodikos 102 straipsnyje nustatytos procedūros pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, teikti pastabas dėl suprojektuoto žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo, ŽRĮ 18 str. 2 dalis neriboja jo teisės teikti skundą dėl suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės perdavimui neatlygintinai naudotis dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų neatitikties, nesieja tokio skundo pateikimo galimybės su žemės sklypo paženklinimu, taigi, atsakovas privalėjo išnagrinėti pretendento prašymą ta apimtimi, kuria buvo skundžiamasi. Pareiškėjas tiek prašyme atsakovui, tiek skunde teismui teigė, kad suformuotu Sklypu jis negalės naudotis pagal nustatytą paskirtį, nes Sklypas neatitinka miškui keliamų reikalavimų, iš tikrųjų yra visiškai užpelkėjusi, pavieniais krūmais ir medžiais apaugusi vietovė. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis buvo pasirinkęs ginčo Sklypą, tačiau nurodo, jog geodeziniai Sklypo matavimai nebuvo atliekami iki 2014 metų. Atliekant geodezinius matavimus, pareiškėjui buvo nurodyta, jog servitutinis kelias per Sklypą yra suprojektuotas kitoje, nei pareiškėjui buvo nurodyta pasirenkant Sklypą, vietoje, Sklypo ribos buvo visiškai pakeistos ir iš Sklypo atskirta sklypo dalis, kurioje buvo savavališkai iškasti trys sodininkų bendrijos narių tvenkiniai, dėl to pareiškėjui nebeliko galimybės patekti į Sklypą. Teismas, įvertinęs atsakovo atsakymo į minėtą prašymą turinį, konstatuoja, kad atsakydamas į pareiškėjo 2014-07-02 prašymą, atsakovas minėtų faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos dėl patekimo į Sklypą bei dėl galimybės naudoti jį pagal patvirtintame žemėtvarkos projekte nustatytą paskirtį, apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

ŽRĮ 19 str. 6 dalis nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Tokie patys reikalavimai projektuojamiems sklypams įtvirtinti ir aktualios redakcijos Metodikos 43 punkte – žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį turi būti sudarytos palankios sąlygos. Metodikos 39.5 punkte įtvirtinta, kad projekto autorius, užbaigęs žemės sklypų projektavimą, žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte turi nurodyti pretendentus, kuriems laisvos fondo žemės neliko arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta. Taigi, pretendento interesus gauti žemės sklypą, kuris būtų naudojamas palankiomis sąlygomis pagal paskirtį, gina tiek ŽRĮ, tiek Metodika, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo ištirti nurodytas aplinkybes, susijusias su jo galimybe palankiomis sąlygomis naudoti Sklypą pagal nustatytą paskirtį, ir priimdamas administracinį sprendimą, pagrįsti jį objektyvių duomenų analize, kuria būtų paneigti nurodomi faktai dėl kliūčių naudoti suprojektuotą Sklypą pagal paskirtį.

Aptariamai atsakovo pareigai įvertinti suprojektuoto žemės sklypo atitikimą imperatyviems ŽRĮ 19 str. 6 dalies reikalavimams ir priimti VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėjas nėra skundęs atsakovo veiksmų projekto rengimo metu ar nėra skundęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, kuriuo patvirtintas žemėtvarkos projektas. Visais atvejais už ŽRĮ nustatytų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą atsakomybė tenka kompetentingai institucijai, jos pareigą spręsti dėl to kilusius ginčus nustato ŽRĮ 18 str. 2 dalis. Iš minėtų teisės normų turinio matyti, jog atsakovas priėmė administracinį sprendimą, neištyręs visų reikšmingų aplinkybių, todėl jis yra objektyviai nepagrįstas ir naikintinas, nes neatitinka VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimų, o pareiškėjo 2014-07-02 prašymas grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo. Dėl tų pačių priežasčių naikintinas ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT priimtas 2014-09-22 Sprendimas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas, t. y. yra naikintini NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014-09-02 sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104.)-9221 „Dėl Pikeliškių kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo atsisakymo“ bei NŽT 2014-09-22 sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-2434 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2014-07-02 prašymą iš naujo.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 4 punktu, 127 str. 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo E. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-09-02 sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-9221 „Dėl Pikeliškių kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo atsisakymo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014-09-22 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2434 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių išnagrinėti pareiškėjo E. J. 2014-07-02 prašymą iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.