Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K., V. S. ir G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjų reikalavimai ir jo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai G. S. ir V. S. bei suinteresuotas asmuo V. K. yra A. S. vaikai, pareiškėjas R. K. yra A. S. vaikaitis (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16, 17, 38). A. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11, 12, 20, 25). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėjai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 13, 14-15). A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kuris mirties dieną priklausys jai, paliko lygiomis dalimis, po 1/3 dalį, sūnui V. S., sūnui G. S. ir vaikaičiui R. K. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7, 34-35). Pareiškėjai teigia, kad po A. S. mirties jie faktiniu valdymu perėmė šiai priklausiusį turtą.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

11. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

12. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

13. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

14. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po A. S. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini)(CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis miręs, testamentiniai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjai nurodo, jog nuo pat tos dienos kai mirė A. S., jie nedelsiant pradėjo valdyti šiai iki mirties priklausiusį žemės sklypą, kasmet vykdė miško valymo darbus, bei kitą turtą (knygas, baldus, buitinę ir vaizdo techniką, nuotraukas), t. y. jie priėmė mirusios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjų pareiškime ir pareiškėjo R. K. atstovės advokatės Matildos Liatukaitės teismo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

16. Taigi, nors pareiškėjai R. K., V. S. ir G. S. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti), laikytina, kad R. K., V. S. ir G. S. po A. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdami įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

17. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

18. Iš pareiškėjų R. K., V. S. ir G. S. lygiomis dalimis, t. y. po 9,59 Eur iš kiekvieno, priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 9,59 Eur (devynis eurus penkiasdešimt devynis centus) pašto išlaidų valstybei, nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.