Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. B. (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą), jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GelvoraSergel“, AS „Aktiva Finants Group OÜ“, UAB „LSV Intergroup“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiųjų asmenų UAB „GelvoraSergel“, AS „Aktiva Finants Group OÜ“, UAB „LSV Intergroup“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, tretieji asmenys pateikė teismui pranešimus, jog šalys su kreditoriais yra atsiskaitę visiškai, jiems pretenzijų neturi (e. b. 2 t., b. l. 42, 47, 48), trečiasis asmuo UAB „LSV Intergroup“ pareiškė prašymą pašalinti jį iš bylos, nes šioje santuokos nutraukimo byloje jis nebeturi nei materialinio nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi (e. b. 2 t., b. l. 42).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra K. B. ir sugyventiniu šiuo metu gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga, sanitarinės sąlygos tinkamos, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Karolinai yra skirtas atskiras kambarys, kuris yra erdvus ir tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai, šiuo metu nepilnametei dukrai namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Įvertinus tai, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nėra duomenų apie netinkamą ieškovės valdžios įgyvendinimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nepilnametė Karina yra išsakiusi norą gyventi su mama bei tai, kad ieškovė turi galimybes užtikrinti stabilias bei tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiam vaikui, šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas neigiamos įtakos savo nepilnamečiam vaikui nedaro, kitaip nepilnamečio vaiko interesų nepažeidžia, šalių dukra yra paauglė, ieškovė jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui nesudaro, todėl nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos nėra tikslinga. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, kad minimaliems dukros poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga skirti apie 310,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti 150,00 Eur. Jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, nuspręs, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą, ar panašią sumą vaikui išlaikyti, tai toks išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio vaiko interesus (e. b. 1 t., b. l. 38-43). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės J. B. paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) . sudarė santuoką (e. b. 1 t., b. l. 9), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. B. (e. b. 1 t., b. l. 10). Nuo santuokos sudarymo šalių bendras gyvenimas truko apie trylika metų, tačiau šeimoje esant pasikartojantiems konfliktams dėl atsakovo alkoholio vartojimo, ieškovė 2020 m. balandžio 9 d. su šalių nepilnamete dukra išėjo iš namų ir nuo to laiko šalys gyvena atskirai, jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs, ieškovė nebenori gyventi kartu su atsakovu, sutuoktiniai daugiau nei trejus metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, kas leidžia teismui spręsti, jog šalių santuoka faktiškai iširo, susitaikyti galimybių nėra, todėl ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

I. Dėl sutuoktinių kaltės

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-99-969/2016). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės paaiškinimus, atsakovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams nurodytas aplinkybes, Šeimos aplinkybių sąlygų tyrimo akte Nr. 11ŠTA-87 užfiksuotus duomenis, pripažintina, jog šalys nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė puoselėti šeimos bei tarpusavio bendrų santykių, dėl atsakovo alkoholio vartojimo tarp šalių kildavo dažni konfliktai, tačiau šalys jokių pastangų išspręsti susidariusios problemos nesiėmė, išsaugoti šeimos nesistengė, pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą nedėjo, o ieškovei išėjus iš namų toliau konfliktavo bei vėliau savo bendravimą visiškai nutraukė. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Tuo pagrindu pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), be to, išlaikymo šalys nereikalauja, todėl šalims tarpusavio išlaikymas nenustatytinas.

Santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu, paliktina iki santuokos turėta pavardė – (duomenys neskelbtini) atsakovui paliktina pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

II. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti, kad atsakovas galėtų be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, bendravime, tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina, be galimybės vaiką išsivežti į užsienio valstybę be motinos sutikimo. Teismo posėdyje ieškovė palaikė šį reikalavimą ir nurodė, kad atsakovas gali bet kada bendrauti su dukra, visada dukrai leidžia susitikti su tėvu, dėl to jokių ginčų nėra, tačiau atsakovas turėtų pranešti jai kada nori bendrauti su dukra ir be jos sutikimo neišvežti vaiko į užsienio valstybę. Iš 2023 m. balandžio 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 11ŠTA-71 matyti, kad atsakovas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams patvirtino, jog ieškovė nedraudžia jam bendrauti su dukra (e. b. 1 t., b. l. 48-50). Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra ir atsakovas pasiūlytai ieškovės bendravimo tvarkai neprieštarauja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog nesant duomenų, jog atsakovas darytų neigiamą įtaką savo nepilnamečiam vaikui ar kitaip pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, tai, kad šalių dukra yra paauglė, ieškovė nesudaro kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos netikslinga (e. b. 1 t., b. l. 38-43). Pažymėtina, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su juo (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių išreikštas pozicijas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, šalių dukros amžių, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

IV. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 840,00 Eur, atskaičius mokesčius 633,20 Eur, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovės paskaičiavimu dukrai išlaikyti per mėnesį ji skiria vidutiniškai apie 310,00 Eur, kuriuos sudaro 150,00 Eur maistui, 20,00 Eur drabužiams, avalynei, 10,00 Eur higienos prekėms, 90,00 Eur būsto išlaidoms, 10,00 Eur sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai), 20,00 Eur ugdymo prekėms, 10,00 Eur buities prekėms, be to, ji gauna 85,75 Eur valstybės paramą, kurią perveda dukrai ir šiuos pinigus dukra išleidžia kitiems būtiniems savo poreikiams patenkinti. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį po 150,00 Eur, atsakovas prašomos priteisti sumos dydžio neginčija. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog teismui nusprendus, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą, ar panašią sumą vaikui išlaikyti, toks išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio vaiko interesus (e. b. 1 t., b. l. 38-43). Ieškovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriam teikiama šilumos energija, vanduo, elektra bei kitos namo administravimo paslaugos, šalių dukra mokosi Alytaus profesinio rengimo centre 9 klasėje. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, šalių dukros amžių (16 m.), tai, kad šalių dukrai yra reikalinga pilnavertė mityba (kiekvieną dieną gauti pusryčius, pietus, vakarienę, taip pat pagal poreikį ir užkandžius (priešpiečius bei pavakarius tarp pagrindinių maitinimų), vitaminų, o ligos atvejais ir tam tikrų vaistų, kiekvienam sezonui drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, praustis įvairių higienos priemonių (muilo, šampūno, dantų šepetuko, dantų pastos ir kt.), kitų namų apyvokos daiktų, kaip rankšluosčiai, patalynė, indai ir kt., taip pat siekiant, jog vaikas augtų švarioje aplinkoje būtinos ir įvairios valymo bei drabužių skalbimo priemonės, mokytis būtinos ugdymo priemonės, be to, reikalinga mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma (apie 310,00 Eur ieškovės skiriama ir 85,75 Eur valstybės parama, viso 395,75 Eur) per mėnesį yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, ji nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., b. l. 12-13, 15). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, jo vardu yra registruotas paveldėtas nekilnojamasis turtas: 31/800 dalys garažo, esantis (duomenys neskelbtini) , ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 145/1446 dalys žemės sklypo ir 93/554 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) trys po ½ dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) , kilnojamojo registruotino turto neturi (e. b. 1 t., b. l. 88-90, 95-114, 115). Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, todėl vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į šalių dukros būtiniems poreikiams tenkinti reikiamą sumą, valstybės mokamą išmoką vaikui, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnametės dukros K. B. išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Ieškovė išlaikymą dukrai prašo priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 14 d. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas kartais prisideda prie dukros išlaikymo, jai duodamas pinigų, pateikus ieškinį dukrai davė 150,00 Eur, kitų įrodymų apie atsakovo teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 14 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos, byloje nėra. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo teiktas išlaikymas (vieną kartą dukrai duoti 150,00 Eur) buvo nepakankamas, tuo pagrindu išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustačius, jog atsakovas nuo 2023 m. kovo 14 d. teikė išlaikymą nepilnametei dukrai (jai davė 150,00 Eur), vykdymo proceso metu atsakovo teiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. priteistino išlaikymo suma sumažintina teikto išlaikymo suma.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

V. Dėl turto padalijimo ir sutuoktinių prievolių kreditoriams

Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neįgijo (e. b. 1 t., b. l. 14, 15, 115). Atsakovas S. B. asmeninės nuosavybės teise valdo santuokos metu paveldėtą nekilnojamąjį turtą: 31/800 dalį garažo, unikalus Nr. 5996-6014-5019, esantį (duomenys neskelbtini) ., ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0092-8872, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5997-9006-3017, ½ dalį viralinės, unikalus Nr. 5997-9006-3028, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 5997-9006-3039, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 5997-9006-3040, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 5997-9006-3054, ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. 5997-9006-3060, esančius (duomenys neskelbtini) , ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0181-5029, esantį (duomenys neskelbtini) , 145/1446 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 5925-0004-0060 ir 93/554 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 5925-0004-0061, esančius (duomenys neskelbtini) , ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0181-5683, ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0181-5134, ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0181-4920, esančius (duomenys neskelbtini). (e. b. 1 t., b. l. 95-114). Šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl į dalintiną turtą neįtraukiamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė teismo posėdyje parodė, kad kito turto, namų apyvokos daiktų, kuris turėtų būti padalintas nutraukiant santuoką, šalys neįgijo. Tuo pagrindu, spręstina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, tarp kurių ir namų apyvokos daiktų, šalys neturi, todėl dalintino turto nėra (CK 3.118 straipsnis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, privalo pasisakyti ir dėl sutuoktinių prievolių. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys sprendimo priėmimo metu kreditorių, skolinių įsipareigojimų neturi. Byloje trečiaisiais asmenimis įtrauktas šalių kreditorius UAB „GelvoraSergel“ bei atsakovo kreditoriai AS „Aktiva Finants Group OÜ“ ir UAB „LSV Intergroup“, tačiau įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys su šiais kreditoriais atsiskaitė visiškai (e. b. 2 t., b. l. 42, 47, 48), pripažintina, jog prievolės šiems kreditoriams yra pasibaigusios (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl dėl buvusių prievolių minėtiems kreditoriams, teismas nepasisako.

Trečiasis asmuo UAB „LSV Intergroup“ pateikė teismui prašymą pašalinti bendrovę iš bylos proceso, nes šioje byloje bendrovė neturi nei materialinio nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas su pareikštu prašymu sutiko. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas atsakovo kreditorius UAB „LSV Intergroup“. Iš trečiojo asmens pateikto 2023 m. spalio 31 d. atsiliepimo matyti, kad atsakovas su UAB „LSV Intregroup“ yra atsiskaitęs, o ieškovė jokių įsipareigojimų neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovas šiam kreditoriui nebeskolingas, pripažintina, jog bylos išsprendimas jokios įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens UAB „LSV Intergroup“ teisėms ir pareigoms neturės (CK 3.126 straipsnis), todėl esant prašymui šis trečiasis asmuo šalintinas iš bylos.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. 1 t., b. l. 19-20, 171-172), todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų teikimu, bei išlaidas už ieškovei byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 107,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis) ir 21,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat, vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 355,00 Eur išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal teismui pateiktą VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. liepos 12 d. pažymą Nr. APD-2023-11976 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 71, 72-73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 130, 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei J. B. palikti iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B. palikti jo pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra K. B., gimusia (duomenys neskelbtini) , tvarką: atsakovas S. B. gali be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, bendravime, tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina, be galimybės vaiką išvežti į užsienio valstybę be motinos J. B. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2023 m. kovo 14 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. B., gimusius (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų) žyminį mokestį ir 21,07 Eur (dvidešimt vieno euro 7 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant žyminį mokestį nurodyti įmokos kodą 5660, mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 355,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pašalinti iš civilinės bylos Nr. e2-3117-970/2023 trečiąjį asmenį UAB „LSV Intregroup“, juridinio asmens kodas 302414832.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.