Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, išsituokusi, teista:

1) 2011-09-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį 5 MGL dydžio (650 Lt, kas atitinka 188.25 Eur) bauda, bausmės neatlikusi;

2) 2017-10-13 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, galutine bausme- 140 MGL (5272,4 Eur) bauda;

3) 2022-04-12 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė pagal 2011-09-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį – 188,25 Eur bauda ir 2017-10-13 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį - 5272,4 Eur bauda, galutinė subendrinta bausmė paskirta - viešieji darbai 4 mėnesiams ir 5462,65 Eur bauda;

4) 2022-08-22 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 231 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 ir nustatyta sumažinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą per 1 mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskirta bausmė subendrinta su 2022-04-12 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu viešuosius darbus pakeitus į laisvės apribojimą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 1 mėnuo, ir 10 dienų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 5462,65 Eur bauda.

Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2022-04-12 teismo baudžiamąjį įsakymą, neatlikta bausmė nustatyta 1 metai 10 dienų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 5462,65 Eur bauda. Bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo žmogui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamoji buvo kaltinama sukėlusi žmogui fizinį skausmą.

Tai yra, G. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 16:45 val., prie buvusių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. V. metu, be aiškios priežasties du kartus kumščiu smogė I. V. į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamoji G. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo nusipirkusi automobilį ir jį įregistravusi V. V. vardu. Automobiliu ji važinėjosi metus laiko, V. V. automobiliu nevažiavo. Kai ji susirado draugą, prasidėjo problemos. Vieną vakarą atvažiavo I. V. ir norėjo automobiliu išvažiuoti, ji neleido, V. V. išsikvietė policiją. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę, V. V. prisipažino, kad už automobilį pinigų nemokėjo, pasirašė dokumentus, kad automobilis lieka pas ją. Praėjus dviem dienoms pas ją atvažiavo I. V. ir V. V. su policijos pareigūnais vėl išsivežti automobilio, turėjo tralą. Jiems besikalbant, I. V. juokėsi, šaipėsi. Ji I. V. nedaužė ir fizinio skausmo nesukėlė, rankoje laikė skudurėlį.

2.2. Nukentėjusioji I. V. parodė, kad dieną prieš įvykį ji buvo nuvažiavusi pas G. J., nes pastaroji nebuvo sumokėjusio tėčiui algos už darbą, tėtis norėjo atsiimti jam priklausančius automobilius. Jie gražiai kalbėjosi, bet G. J. pradėjo prieš tėtį smurtauti, tada ji nesikišo. Po kurio laiko tėtis jai paskambino ir pasakė, kad reikia padėti parsivežti automobilį, jis buvo išsikvietęs du policijos pareigūnus. Ji į tėčio ir G. J. pokalbį nesikišo, jie barėsi, ji tik tėčiui sakė, kad nekreiptų dėmesio į G. J. replikas, kad nebūtų provokuojamas. G. J. metė į tėtį telefoną. Ji stovėjo šalia automobilio, atsisukusi žiūrėjo, kur tas telefonas ir gavo du smūgius į galvą, į pakaušio dešinę pusę. Smūgiai buvo netikėti, nebuvo labi stiprūs, bet ir nebuvo labai švelnūs, jautė skausmą 10 balų sistemoje skausmą įvertina 7 balais. Dėl tokių G. J. veiksmų ji pajuto šoką, stresą, pažeminimą, nes jokių veiksmų prieš G. J. neatliko, o G. J., sudavusi smūgius ir ją patraukus, dar ją išvadino visokiais bjauriais žodžiais. Jokio skuduriuko G. J. neturėjo ir jau skuduru neuždaužė.

Grįžusi namo jautėsi blogai, dar dilgčiojo sumuštą vietą, vėmė, stresavo, naktį negalėjo užmigti. Į medikus nesikreipė, nes viskas per dvi dienas praėjo. Gėrė vaistus nuo galvos skausmo.

2.3. Liudytojas V. V. parodė, kad dirbdamas pas G. J. su ja sisidraugavo. G. J. davė važiuoti savo automobilius, nes jos automobilis buvo sugedęs.

Kai kaime atsigirdo apie save apkalbas, paprašė G. J., kad grąžintų jo automobilius. Be to G. J. jam dar yra skolinga darbo užmokestį.

Vieną dieną atvažiavęs prašė G. J., kad automobilius grąžintų, ji nenorėjo grąžinti, išsikvietė policiją, bet pareigūnai nieko nedarė, sakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Pareiškimą parašė ir paskui policiją kvietė antrą kartą.

Įvykio dieną su policijos pareigūnais ir dukra nuvažiavo pas G. J. pasiimti savo automobilių. Dukrą vežėsi dėl to, kad parvažiuotų vienu iš jų automobilių. Jie stovėjo, kalbėjosi, jie su dukra stovėjo už policijos pareigūnų prie automobilio. G. J. pradėjo pykti, mosikuoti rankomis. Policijos pareigūnas G. J. perspėjo, kad nekonfliktuotų. Dukra į konfliktą nesikišo. G. J. puolė jo dukrą ir dukrai uždaužė du kartus ranka į galvą per policijos pareigūno petį. Rankoje G. J. nieko neturėjo. Policijos pareigūnas G. J. sulaikė ir atitraukė. Abu pareigūnai matė kaip G. J. uždaužė jo dukrai. Jis neprisimena, ką sakė G. J., kai jo dukrai daužė. Paskui dar G. J. puolė ant jo pasiėmusi kirvį, bet kirvį policijos pareigūnai atėmė ir G. J. nusivedė į patalpas. Dukra buvo šoke, pabalo, jis suprato, kad dukrai yra negerai, buvo išsigandusi. Jie su dukra parvažiavo namo kartu bet skirtingais automobiliais, dukra buvo šoke, pabalusi, jai galva skaudėjo, po kurio laiko skausmas praėjo. Į medikus dukra nesikreipė, galvojo, kad praeis. Negali pasakyti, ar dukra vartojo vaistus.

2.4. Liudytojas A. P. parodė, kad praėjusiais metais buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kur vyko su kolega G. T., kad pagrobtas automobilis, ar tai automobilio neatiduoda. Nuvykus į įvykio vietą, žodžiais konfliktavo vyras ir moteris, buvo ir daugiau žmonių. Moteris kategoriškai atsisakė atiduoti automobilius, nedavė dokumentų ir raktelių. Duomenų bazėje buvo patikrinta automobilio priklausomybė, jis buvo ne moters, nors pastaroji teigė, kad tai jos automobilis. Kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, jie neleido moteriai priartėti prie vyriškio, ji norėjo nusitverti kirvį, bet jie neleido. Kažkuriuo momentu kaltinamoji pribėgo prie mergaitės ir sudavė jai du kartus ranka iš viršaus į galvą ar į veidą, ir dar puolė ant vyriškio. Jam atrodo, kad kaltinamoji suprato, jog daužia mergaitei o ne vyriškiui. Negali pasakyti, ar G. J. turėjo rankoje skudurą. G. T. kaltinamąją nuo nukentėjusiosios traukė, o ji ranka per G. T. petį daužė mergaitei. Prieš tai mergaitė stovėjo prie automobilio ir nieko nesakė, su kaltinamąja nekonfliktavo, o kaltinamoji dar metė į vyriškį telefoną, bet nepataikė. Mergaitė susiėmė už galvos, dar kiek pastovėjo, galvą trynė, paskui nuėjo link automobilio ir išvažiavo, negali pasakyti, ar tada mergaitė ką sakė.

Kadangi pagal dokumentus ginčo automobilis buvo vyriškio nuosavybė, jis priėmė sprendimą, kad vyras gali automobilį išsivežti.

2.5. Liudytojas G. T. parodė, kad su kolega A. P. vyko į (duomenys neskelbtini) tirti pranešimo dėl neatiduodamos transporto priemonės. Atvykus į įvykio vietą, iš ūkinio pastato išėjo G. J., kartu buvo automobilio savininkas V. ir dar mergina. Kolega aiškinosi situaciją. G. J. pradėjo konfliktuoti su V. ir sakė, kad automobilių neduos, kad automobiliai priklauso jai. Konfliktas vyko žodžiu, bet perėjo į didesnį pyktį, todėl jis atsistojo per vidurį tarp G. J. ir V. V. bei nukentėjusiosios. Ar konfliktavo su G. J. nukentėjusioji, neatsimena, gal kažką ir pasakė. G. J. ėjo link jo, jis bandė G. J. atitraukti ar atstumti, kad nebūtų konflikto ar muštynių. Tada G. J. metė telefoną. Ar trenkė kam G. J. ranka, jis nematė, nes stovėjo veidu į G. J., o nugara į nukentėjusiąją ir V. V., gal šito nebepamena, nes tuo momentu bandė G. J. atstumti. Po to G. J. apsiramino ir išėjo į savo patalpas, o automobilį V. V. išsivežė. Jo kolega stovėjo kairėje pusėje prie automobilių, nežino, ką jis galėjo matyti. Kažkuriuo momentu G. J. buvo paėmusi kirvį. Jis nežinojo, kad šio įvykio metu buvo nustatytas smurtas, akivaizdžių smurto požymių jis nematė, konflikto metu buvo kalbama, kad kažkas buvo.

2.6. Liudytojas S. B. parodė, kad 4 mėnesius jis važinėjo džipu, niekam jis nebuvo reikalingas, kol neatsikraustė į (duomenys neskelbtini). V. V. atvažiavo į namus, bandė pagrobti džipą, bet nebuvo raktelių, paskui buvo iškviesta policija, buvo atvažiavę Rietavo PK pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį ir paaiškino, kad ginčą reikia spręsti teismo keliu. Nepraėjus savaitei, atvažiavo Plungės PK pareigūnai ir V. V., kuris lipo į automobilį ir bandė jį pagrobti, tačiau jame nebuvo raktelių. Jis pasakė G. J., kad eitų žiūrėti kas vyksta. Jokio konflikto nebuvo, smurto nukentėjusioji nepatyrė, jokių smūgių nebuvo, nes tarp nukentėjusiosios ir G. J. stovėjo policijos pareigūnas, jokio kirvio nebuvo, jokio telefono į V. V. G. J. nepaleido, rankose nieko neturėjo, telefonas iškrito tada, kai policijos pareigūnas bandė uždėti G. J. antrankius.

2.7. Liudytoja L. A. parodė, kad bet kokie patikslinimai, pareiškimų tyrimai skirstomi pagal aptarnaujamas teritorijas. Gauti pareiškimai ROIK buvo pavesti organizuoti tyrimą jai, ji tyrimą perdavė vyresniajam tyrėjui A. P. ir jis tyrė, tikslino ir aiškinosi įvykio aplinkybes dėl to pranešimo. Buvo, lyg tai, dėl mašinos negražinimo pranešimas. A. P. buvo siunčiamas pagal šiuos du pranešimus. Kiek supranta, antras pranešimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pirmas buvo aprašytas pačiame ROIK, procesinio sprendimo nebuvo reikalinga priimti, reikėjo patikslinti aplinkybes dėl mašinos ir A. P. kažką aprašė. Kiek supranta, kad A. P. dalyvavo tame įvykyje. Jų aptarnaujama teritorija yra (duomenys neskelbtini), o kaip jis ten atsidūrė, negali pasakyti, jam pavesta, jis aiškinasi iki galo jam pavestą ROIK. Jis buvo pagal V. V. pranešimus. G. T., kaip ten atsirado, matomai A. P. nenorėjo važiuoti vienas, A. P. paprašė kolegiškai G. T. pagalbos. Išvyko A. P. su G. T. pagal paminėtus ROIK. Visiška nesąmonė, kad V. V. susitarė asmeniškai su pareigūnais, A. P. turėjo ROIK pranešimą ir pagal jį dirba, gauna pareiškimą ir jį sprendžia, ir tai policijos vidinis reikalas kaip jį išsprendžia. A. P. vykdė jos pavedimą, o G. T. buvo kolegiškai. Tik girdėjo, kad vyko kažkoks konfliktas, kurio metu G. J. sudavė smūgius, nepamena kam, kažkokiai moteriai. Žino, kad buvo pradėtas toks ikiteisminis tyrimas. Neatsimena, kada apie tai A. P. pasakė. Pati neruošė to rašto. Gal kitą, ar dar kitą dieną vyko pasikalbėti su G. J.. Tai jos aptarnaujama teritorija, turi teisę bendrauti su žmonėmis, atsimena, kokiu klausimu bendravo, bet tai ne ryšium su šia byla. A. P. nieko neišsakė dėl automobilių paėmimo aplinkybių. A. P. veiksmai gali būti sprendžiamai atitinkamose institucijose, ką jis darė teisėtai, neteisėtai. Dėl A. P. veiksmų nežino, negirdėjo ar buvo kokių vidinių tyrimų.

2.8. Iš pareiškėjo teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį 2022-09-26 parodymų protokolo matyti, kad pareiškėja I. V. parodė, jog 2022-09-26 apie 17. 00 val. atvažiavo su tėčiu ir policijos pareigūnais atsiimti tėčiui priklausiančių automobilių, adresu (duomenys neskelbtini), į buvusias (duomenys neskelbtini) dirbtuves. Kol visi kalbėjosi, ji stovėjo šalia tėčio ir nesikalbėjo, laukė kol jai reikės vairuoti. G. J. pradėjo kelti ranką prieš ją ir smūgiuoti jai į galvą, tada policijos pareigūnas ją patraukė nuo jos. Po šio įvykio jai pradėjo drebėti visas kūnas ir skaudėti galvą. Liudininkai yra pareigūnai ir tėtis. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. 2022-09-26 civilinio ieškinio pareiškimas, jog ji, I. V. dėl 2022-09-26 17:00 įvykio reiškia civilinį ieškinį 2000,00 Eur sumai (b. l. 10-13).

2.9. Iš 2022-09-27 tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK VS vyriausioji tyrėja L. A. pranešė apie tai, jog Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2022-09-26 gautas I. V. pareiškimas, kad 2022-09-26 apie 17. 00 val. (duomenys neskelbtini), buvusių dirbtuvių teritorijoje, žodinio konflikto metu G. J. trenkė ranka nukentėjusiai I. V. į galvos sritį, taip sukeldama fizinį skausmą (b. l. 14-19).

2.10. Iš 2022-09-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad faktinis apžiūros laikas - 2022-09-26 16:50 - 2022-09-26 17:20, kad į įvykio vietą vyksta iš (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini). privažiavus buvusias kolūkio dirbtuves suka į žvyruotą kelią ir važiuoja apie 400 metrų, kol privažiuoja kairėje kelio pusėje esančias fermas. Į fermas įsuka į antrąjį įvažiavimą ir važiuojama 100 metrų, kol privažiuoja fermą. Ferma yra (duomenys neskelbtini). Fermos durys yra atidarytos, priešais atidarytas duris stovi automobilis Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia įėjimo į fermą yra sumesti įvairūs buities daiktai, metalo laužas (b. l. 20-22) .

2.11. Iš 2022-11-03 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas darytas 2022-09-26 16:44 val. (body kamera KLP_923BC9). Vaizdo įraše matosi, kaip prie pilkos spalvos automobilio stovi moteris, kuri apsirengusi tamsiomis (pilkomis) kelnėmis, margu megztiniu, pilkos spalvos liemene, trumpai kirptų plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai G. J.. Prie jos stovi policijos pareigūnas, o vaizdo įrašo fone girdisi vyriškių balsai. Vienas iš vyriškių policijos pareigūnas. Pareigūnas sako: „eik atsivežk traliuką ir vežkis, o ką?“ Vyriškis tikslinasi: „ar čia bet kas gali atvaryti?“, pareigūnas nurodo, kad dabar atsivežk jei nori. Apžiūros metu nustatyta, kad konfliktas vyksta kam priklauso automobilis. Žodinio konflikto metu matosi, kaip G. J. eina į kairįjį šoną ir girdisi šlamesys. Tada pareigūnas šaukia: „o kas čia dabar?“ Matosi, kad pareigūnas abiem rankomis suėmęs G. J. už liemenės laiko ją atitraukęs, o prie galinių automobilių durelių stovi kitas asmuo, kurio vaizdo įraše įžiūrėti nepavyksta. G. J. užsimoja kaire ranka ir trenkia, bet kur pataiko vaizdo įraše nesimato. Pareigūnas G. J. patraukia į šoną, o pastaroji nurodo, kad: „tegul čiuožia nachui, nei vieno euro nėra mokėję“ ir pasigirsta pareigūno balsas, kad ne taip konfliktus reikia spręsti. G. J. teigia: „o kodėl jie turi pasiimti mašiną“. Daugiau naudingos informacijos nefiksuojam (b. l. 23-25).

2.12. Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad registruoto krovininio automobilio Toyota Hilux, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-11-15 TP valdytojo-savininko keitimas - valdytojas - savininkas R. B., transporto priemonės registracijos liudijimas - (duomenys neskelbtini); 2022-11-15 pirkimo-pardavimo sutartis - deklaracijos asmenys - S. P., V. V., atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais - 500 Eur (b. l. 97).

3. Kaltinamosios išteisinimo motyvai ir išvados.

3.1. Iš visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visumos negalima daryti neginčijamos išvados, jog kaltinamoji G. J., 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 16:45 val., prie buvusių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. V. metu, be aiškios priežasties du kartus kumščiu smogė I. V. į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą.

3.2. Nuo pat pirmos apklausos kaltinamoji G. J. kaltės nepripažino ir nurodė, kad nukentėjusiosios I. V. ji nemušė, fizinio skausmo jai nesukėlė. Nors nukentėjusioji nurodo, kad nuo G. J. ji gavo du smūgius į galvą, į pakaušio dešinę pusę, jautė skausmą, kurį 10 balų sistemoje įvertina 7 balais, liudytojas V. V. nurodė, kad G. J. dukrai uždaužė du kartus ranka į galvą per policijos pareigūno petį, liudytojas A. P. nurodė, kad kažkuriuo momentu kaltinamoji pribėgo prie mergaitės ir sudavė jai du kartus ranka iš viršaus į galvą ar į veidą, šių nukentėjusiosios ir liudytojų V. V. bei A. P. parodymų nepatvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus, matyti, kad G. J. iš vietos, kurioje stovėjo, bėga prie asmens, kurio vaizdo įraše nesimato, policijos pareigūnas ją sulaiko suėmęs abiem rankomis už liemens. G. J., kairėje rankoje laikomu skudurėliu du kartus sumojuoja per pareigūno petį, bet to sumojavimo negalima prilyginti smūgių, kurie atitiktų 7 balų skausmą 10 balų sistemoje sudavimui kumščiu nukentėjusiajai, kaip nurodyta kaltinime. Pagal vaizdo įrašą galima daryti išvadą, kad G. J. sumojavimas ranka joje laikomu skudurėliu buvo ore, ranka į nieką neatsitrenkė, buvo atliktas per kliūtį-policijos pareigūno petį kaire ranka, kurios ir smūgis nebūtų galėjęs būti stiprus, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų kairiarankė, galima daryti tik prielaidą, kad nukentėjusiajai galėjo kliūti į galvą G. J. rankoje laikytu skudurėliu. Jei hipotetiškai būtų galima laikyti, kad I. V. patyrė 7 balų iš 10 skausmą, tai labai tikėtina būtų, kad turėjo likti galvoje kokių nors matomų sumušimo pėdsakų, nukentėjusioji turėjo sureaguoti į skausmą fiziškai, išsakyti kažkokius tai žodžius, tačiau tokių medicininių duomenų nėra, nukentėjusioji, kaip nurodo liudytojas A. P., susiėmė už galvos, dar kiek pastovėjo, galvą trynė, paskui nuėjo ir pati automobiliu išvažiavo, pati nukentėjusioji nurodė, kad grįžusi namo jautėsi blogai, dar dilgčiojo sumuštą vietą, vėmė, stresavo, negalėjo naktį užmigti, į medikus nesikreipė, nes viskas per dvi dienas praėjo. Liudytojai G. T. ir S. B. suduodamų smūgių nematė, liudytojai A. P. ir V. V. skudurėlio G. J. rankose nematė, iš to galima daryti išvadą, kad aiškiai nematė ir pačių smūgių sudavimo mechanizmo. Apklausiamas teisiamajame posėdyje V. V. aiškiai nurodė, kad G. J. rankoje nieko neturėjo, liudytojas A. P. taip pat negalėjo įvardinti, ar G. J. ką nors turėjo rankoje, nors vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nuo pat konflikto pradžios G. J. rankoje laiko ryškios geltonos spalvos skudurėlį ir juo mosikuoja.

3.3. Esant tokioms aplinkybėms, civiliniam ginčui tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios tėčio V. V., kuris jau tęsiasi daugiau kaip savaitę laiko dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir automobilio nuosavybės teisių, neatmetama prielaida, kad nukentėjusioji galėjo nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl nusikalstamos veikos prieš ją padarymo, todėl nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kaip neatitinkančius kitų įrodymų šaltinių.

3.4. Įvertinus teisme ištirtus bylos duomenis ir tai, kad teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, teismas daro išvadą, kad nėra neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių G. J. kaltę (nes nepavyko nustatyti būtinųjų nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos), visos abejonės, kurių pašalinti nėra galimybės, nes apklausti visi įvykyje dalyvavę asmenys, peržiūrėtas vaizdo įrašas, o daugiau duomenų byloje nėra, turi būti vertinamos kaltinamosios naudai. Todėl G. J. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinama BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

3.5. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-112-458/2020 ir kt., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-380/2023)‏‏‎.

4. Kardomoji priemonė.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, G. J. panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes pasiekė kardomųjų priemonių tikslus ir ji nebėra reikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

4. Civilinis ieškinys.

4.1. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ji patyrė skausmą, šoką, išgąstį, pažeminimą, nemiegojo naktimis, vėmė, niekada gyvenime nėra patyrusi fizinio smurto, todėl prašė priteisti iš kaltinamosios 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4.2. Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusioji ieškinio atsisakė nurodydama, kad nenori pykčių su kaltinamąja.

4.3. Kaltinamoji ieškinio nepripažino.

4.4. Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymui ir šalių interesams, todėl priimtinas, o bylos dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktina (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

5. Proceso išlaidos.

Kaltinamoji prašė ją išteisinus iš nukentėjusiosios priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvitų matyti, kad G. J. už gynybą advokatui I. Motužiui sumokėjo 600 Eur (b. l. 164). BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad tuomet, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo pradėtas tik pagal nukentėjusiosios pareiškimą, pati nukentėjusioji atvažiavo pas kaltinamąją, su tėvu kėlė konfliktą dėl civilinio pobūdžio ginčų išsprendimo, apkaltino G. J. nusikalstamos veikos padarymu, dėl ko kaltinamoji turėjo gintis nuo pareikšto kaltinimo ir samdytis advokatą. G. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, realios, atitinka protingumo kriterijus, todėl priteistinos jai iš nukentėjusiosios.

1. Daiktai.

1.1. Byloje saugomas kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bylos dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo nutraukti.

Priteisti iš nukentėjusiosios I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), 600 EUR bylinėjimosi išlaidų išteisintajai G. J..

Byloje saugomą kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.