Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-44-557/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-03-21
Bylos Nr.: 1A-44-557/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-04-7-00002-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis: D. K., G. K., E. K.
Advokatai: Deividas Ivanauskas

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.8.10.6Kiti BK 63 str. nuostatų taikymo klausimai
1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-557/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00002-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.6.6; 1.1.8.10.6; 1.2.19.3.2.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.3.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Jevgenijui Michailovskiui (Jevgenij Michailovskij),nuteistosios D. K. gynėjai advokatei Jelenai Pališaitienei,nuteistiesiems G. K., E. K. ir jų gynėjui advokatui Deividui Ivanauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K., nuteistųjų G. K. ir E. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta:

– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir D. K. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) bauda, nurodant paskirą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda, nurodant paskirą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 170 MGL (8 500 Eur) dydžio bauda, nurodant paskirą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. K. už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, V. K. už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis 40 straipsniu, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jiems nutraukta; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. K. paskirta 50 MGL (2 500 Eur), V. K. – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. D. K. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, padedant kitiems asmenims, davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2021 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu, D. K. ir E. K., siekdami, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje „E. sveikata“ būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, paprašė V. K. padėti jiems surasti medicinos įstaigoje dirbantį asmenį, galintį padaryti tokius įrašus už piniginį atlygį. V. K. sutiko padėti E. ir D. K., tuo tikslu 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje kreipėsi į A. G., jos paprašė padėti padaryti fiktyvius įrašus apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos dviem asmenims. Sutikusi padėti V. K., A. G. 2021 rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu metu, kreipėsi į E. K. kaip į asmenį, anksčiau jai minėjusį, jog ji turi galimybę – pažįsta medicinos įstaigoje dirbantį asmenį, galintį už piniginį atlygį padaryti fiktyvius įrašus apie paskiepijimą sistemoje „E. sveikata“. E. K. patvirtino A. G., kad gali padėti padaryti prašomus fiktyvius įrašus, ir nurodė, kad už tokių įrašų padarymą dviem asmenims reikės sumokėti 1 000 Eur. Nurodydama, kad už prašomą suteikti neteisėtą paslaugą reikės sumokėti 1 000 Eur, A. G. 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pranešė V. K., o jis apie tai informavo E. K., susitikęs su juo 2021-08-26 ir 2021-08-27 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

E. K. ir D. K. sutikus sumokėti už prašomą neteisėtą paslaugą 1 000 Eur, V. K., suprasdamas, kad prašomus įrašus už piniginį atlygį turės padaryti valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbantis medicinos įstaigoje, padėjo perduoti pinigus tokiam asmeniui, t. y. padėjo tokį asmenį papirkti – surengė E. K. susitikimą su A. G., kuris įvyko 2021-08-27 teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.22 val., jame dalyvaujant V. K., E. K. perdavė A. G. 1 000 Eur kyšį, skirtą papirkti medicinos įstaigos darbuotoją už minėtų tikrovės neatitinkančių įrašų padarymą.

Po nurodyto susitikimo A. G. iš E. K. gautus pinigus – 1 000 Eur – perdavė E. K., ji šiuos pinigus, siekdama padėti E. ir D. K. papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoją, perdavė G. K..

G. K. laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-10-08 tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku tiesiogiai ar per kitus asmenis perdavė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, siekdamas tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus – fiktyvių įrašų apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos padarymą, ir taip padėjo E. ir D. K. papirkti tokį asmenį.

Atlikus nurodytus papirkimo veiksmus, tyrimo metu nenustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, teikiantis viešąsias vakcinavimo nuo COVID-19 ligos paslaugas ir darantis tai patvirtinančius įrašus, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje „E. sveikata“ šeimos gydytojų V. R. ir I. B. vardu už 1 000 Eur kyšį padarė tikrovės neatitinkančius įrašus apie D. K. ir M. G. K. 2021-09-03 ir 2021-10-08 paskiepijimą nuo COVID-19 ligos.

1.2. Be to, D. K. panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:

2021-12-20 16.37 val., 2022-01-05 14.48 val. ir 2022-01-05 18.26 val., atvykusi į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, įėjusi pro „Ledo čiuožyklos“ įėjimą, žinodama, kad neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų, susijusių su imunitetu nuo COVID-19 ligos, apsaugos darbuotojui pateikė mobiliajame telefone turimą dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka minėtus kriterijus, t. y. Galimybių pasą, suteiktą 2021-09-03 ir 2021-10-08 tariamų skiepų nuo COVID-19 ligos pagrindu, jį nuskaičius D. K. buvo įleista į prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ patalpas.

2. E. K. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, padėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2021 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu, E. K. ir D. K., siekdami, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje „E. sveikata“ būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, paprašė V. K. padėti jiems surasti medicinos įstaigoje dirbantį asmenį, galintį padaryti tokius įrašus už piniginį atlygį. V. K. sutiko padėti E. ir D. K., tuo tikslu 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje kreipėsi į A. G., jos paprašė padėti padaryti fiktyvius įrašus apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos dviem asmenims. Sutikusi padėti V. K., A. G. 2021 rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu metu, kreipėsi į E. K. kaip į asmenį, anksčiau jai minėjusį, jog ji turi galimybę – pažįsta medicinos įstaigoje dirbantį asmenį, galintį už piniginį atlygį padaryti fiktyvius įrašus apie paskiepijimą sistemoje „E. sveikata“. E. K. patvirtino A. G., kad gali padėti padaryti prašomus fiktyvius įrašus, ir nurodė, kad už tokių įrašų padarymą dviem asmenims reikės sumokėti 1 000 Eur. Nurodydama, kad už prašomą suteikti neteisėtą paslaugą reikės sumokėti 1 000 Eur, A. G. 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pranešė V. K., jis apie tai informavo E. K., susitikęs su juo 2021-08-26 ir 2021-08-27 (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

E. K. sutikus sumokėti už prašomą neteisėtą paslaugą 1 000 Eur, V. K., suprasdamas, kad prašomus įrašus už piniginį atlygį turės padaryti valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbantis medicinos įstaigoje, padėjo perduoti pinigus tokiam asmeniui, t. y. padėjo tokį asmenį papirkti – surengė E. K. susitikimą su A. G., kuris įvyko 2021-08-27 teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.22 val., jame dalyvaujant V. K., E. K. perdavė A. G. 1 000 Eur kyšį, skirtą papirkti medicinos įstaigos darbuotoją už minėtų tikrovės neatitinkančių įrašų padarymą.

3. G. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, padėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

Šalies argumentai

Atlikus nurodytus papirkimo veiksmus, tyrimo metu nenustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, teikiantis viešąsias vakcinavimo nuo Covid-19 ligos paslaugas ir darantis tai patvirtinančius įrašus, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje „E. sveikata“ šeimos gydytojų V. R. ir I. B. vardu už 1 000 Eur kyšį padarė tikrovės neatitinkančius įrašus apie D. K. ir M. G. K. 2021-09-03 ir 2021-10-08 paskiepijimą nuo COVID-19 ligos. Tokiais nurodytais veiksmais G. K. padėjo E. K. ir D. K. papirkti tyrimo metu nenustatytą valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, siekdamas tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023-10-13 nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant V. B., ir bylą jai nutraukti.

4.1. Nurodo, kad nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje teismas konstatavo, kad negalima atleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), nes esą padaryti nusikaltimai nesudaro nusikalstamų veikų idealiosios sutapties. Su tokiu teisiniu vertinimu ir veikos kvalifikavimu, kiek tai susiję su BK 40 straipsnio taikymu, apeliantė nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

4.2. Nuosprendžio 135 punkte teismas pagrįstai nenustatė jos, D. K., atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pripažino, kad yra lengvinanti aplinkybė – dėl įvykdytos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pagrįstai nurodyta, kad ji yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, augina neįgalų ir vieną nepilnametį vaikus.

4.3. Tačiau, D. K. nuomone, bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nepakankamai atskleista jai inkriminuotos veikos subjektyvioji pusė ir vienas iš jos elementų – mens rea. Jos atveju nurodytas tik tikslas išvengti skiepų, tačiau nenurodyti motyvai atlikti nusikalstamas veikas.

4.4. D. K. nurodo, kad ji kategoriškai nenorėjo skiepytis, todėl iš pat pradžių siekė neteisėtai įgyti netikrus duomenis apie pasiskiepijimą, kad galėtų nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto ir būtiniausių higienos priemonių.

4.5. Nusikaltimo padarymo metu, kai jos sutuoktinis 2021-08-27 perdavė A. G. pinigus, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2021-08-11 redakcija TAR, 2021, Nr. 2021-17455) (toliau – ir Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152), pagal kurį buvo visiškai apribotos nepasiskiepijusių žmonių teisės ir ji negalėjo be pasiskiepijimo žymos patekti į jokią parduotuvę. Tik vėliau buvo pakeistas Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 ir atsirado mažesni ribojimai.

4.6. Dėl minėtos 2021 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje galiojusios Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 redakcijos ir joje nurodytų draudimų ji buvo išsigandusi, nuolatos verkė, nežinojo, kaip reikės patekti į parduotuves nusipirkti maisto, vandens ir būtiniausių higienos priemonių, todėl nutarė neteisėtai įsigyti „galimybių pasą“ ir juo naudotis eidama, kai šeimai reikės, į parduotuves.

4.7. Pagal minėto Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 3.1.1 punktą absoliučiai visose įstaigose ir visose prekybos vietose galėjo būti aptarnaujami ar naudotis paslaugomis tik pasiskiepiję asmenys. Tai žinodama ji siekė neteisėtu būdu gauti duomenis apie pasiskiepijimą, kad galėtų nueiti į prekybos vietas, o neįgalus sūnus galėtų mokytis. Nors vėliau draudimai buvo kažkiek sušvelninti, tačiau, pasak D. K., jos motyvas, nors ir neteisėtas, buvo vienintelis – kad galėtų patekti į parduotuves nusipirkti būtiniausių prekių pragyvenimui.

4.8. Gavusi duomenis apie tariamą pasiskiepijimą ji nebesekė Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 redakcijų, o įgyvendino savo vieningą sumanymą – įvykdė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kad vėliau, nors ir pažeisdama BK 300 straipsnio 1 dalį, galėtų eiti į parduotuves nusipirkti prekių pragyvenimui (egzistavimui) su vienu neįgaliu ir vienu nepilnamečiu vaiku.

4.9. Apeliantė D. K. prašo atsižvelgti į tai, kad iš esmės ji yra įstatymui paklusnus žmogus, nelaiminga mama, auginanti du vaikus, vienas iš jų yra neįgalus, kitas – nepilnametis, o įstatymą pažeidė tik dėl to, kad pateko į nestandartinę situaciją, tuo metu nuolatos gyveno strese ir baimėje.

4.10. Sutiktina, kad tiesiogiai susijusius nusikaltimus skyrė tam tikras laiko tarpas, tačiau apeliantė pažymi, kad jos sumanymas buvo vieningas ir veika buvo vientisa. Nebuvo taip, kad ji neteisėtai įgijo ,,galimybių pasą“, o vėliau galvojo, kaip jį panaudoti. Kaip minėta, būtent dėl Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 2021-08-11 redakcijos ji siekė neteisėtai įgyti „galimybių pasą“, kad galėtų, jį turėdama, nueiti į parduotuves, tai ir įgyvendino.

4.11. Nors po neteisėto „galimybių paso“ įgijimo į parduotuves ji eidavo skirtingomis dienomis, tačiau buvo strese, baimėje ir savo sumanymą įgyvendino ne per vieną dieną. Tokia pandemija ir Vyriausybės nutarimu nustatyti ribojimai jos gyvenime buvo pirmą kartą ir tai yra retas atvejis, bet nėra pagrindo teigti, kad tai buvo du visiškai skirtingi nusikaltimai su skirtingais motyvais ir sumanymais.

4.12. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tai yra 2 skirtingi nusikaltimai, išsamiai nesiaiškino nusikaltimų mens rea elementų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo išsamiai aiškinamasi dėl jos, D. K., tikslų, motyvų ir sumanymo. Apeliantės teigimu, visa nusikalstamų veikų eiga, jos ir kitų proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad ji turėjo vieningą tikslą, motyvą ir sumanymą, nors jį ir įgyvendino ne per vieną kartą, todėl, skirtingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, yra idealioji nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sutaptis ir yra visos kitos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Laiduotoja nurodyta skundžiamo nuosprendžio 131 punkte ir yra duomenys apie ją byloje.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėjas advokatas D. Ivanauskas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023-10-13 nuosprendžio dalį dėl V. K. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, ir dėl šio nusikaltimo V. K. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

5.1. Nurodo, kad V. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turit būti išteisintas, kadangi teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatų, vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies taikymo

5.2. Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai, pirma, kyšis pasiūlomas; antra, pažadamas (susitariamas) duoti kyšis; trečia, duodamas kyšis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnį kilti pakanka atlikti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

5.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal LAT praktiką, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Taigi, sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, Nr. 2K-332-693/2018 ir kt.).

5.4. BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl šioje byloje kvalifikuojant G. K. veiką buvo būtina nustatyti pavojingą jo veikimą – vieną iš šio straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Be to, šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teismų praktiką, sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).

5.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. K. pripažino kaltu už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, padėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad G. K. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina E. K. mobiliojo ryšio telefono „Iphone 12 Pro“ duomenys ir programomis „Telegram“ ir „Messenger“ įvykęs susirašinėjimas.

5.6. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje atmetė G. K. gynybos argumentus apie tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog G. K. būtų atlikęs nors vieną iš BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad G. K., prisijungdamas prie daromos nusikalstamos veikos, veikė kaip padėjėjas bendrininkų grupe ir savo veiksmais siekė bendro su visais kitais kaltinamaisiais tikslo, t. y. padėti E. ir D. K. papirkti tyrimo metu nenustatytą valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, siekė tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tai G. K. ir padėjo įgyvendinti, nes po jo atliktų padėjimo veiksmų E. ir D. K. siekiamas rezultatas atsirado.

5.7. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, kad padėjėjas palengvina vykdytojui galimybę padaryti nusikaltimą, tačiau pripažindamas G. K. kaltu, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe, padėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, neįvardijo šio nusikaltimo vykdytojų. Pažymėtina, kad tokiu atveju, netgi ir darant prielaidą, kad valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbantis medicinos įstaigoje, buvo papirktas dėl neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, vien tik šio fakto G. K. kaltei pagrįsti nepakanka. Šioje baudžiamojoje byloje būtina įrodyti, kad G. K. buvo susitaręs padaryti nusikalstamą veiką, atlikdamas padėjėjo veiksmus, jis siekė bendro nusikalstamos veikos rezultato ir kad jo tyčia apėmė vykdytojų padarytas nusikalstamas veikas.

5.8. Aktualu, kad šioje byloje nebuvo užfiksuotas kyšio perdavimo ir paėmimo faktas. Nuoseklioje teismų praktikoje pasisakyta, kad vien tik tai, jog nebuvo užfiksuotas pats kyšio perdavimas, taip pat tai, kad kyšis nebuvo rastas, netrukdo spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnį. Tačiau svarbu, kad nuteisiant asmenis pagal BK 227 straipsnį, jiems būtų nustatyta atsakomybė už alternatyvius veiksmus – pasiūlymą, pažadą, susitarimą duoti kyšį ar kyšio davimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-976/2017, Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-39-788/2021). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. K. apkaltinamąjį nuosprendį, neįvertino to, kad bylos duomenys neįrodo G. K. pavojingo veikimo, t. y. išnagrinėjus bylą nepasitvirtino, kad G. K. padarė nors vieną BK 227 straipsnio dispozicijoje išvardytų alternatyvių veikų, kadangi skundžiamame nuosprendyje nenustatytas nė vienas objektyvus įrodymas, kuris patvirtintų, kad G. K.: pirma, būtų pasiūlęs ar pasiūlė kam nors apskritai kyšį; antra, būtų pažadėjęs ar pažadėjo kam nors apskritai kyšį; trečia, būtų davęs ar davė kam nors kyšį. Be to, nė vienoje iš skundžiamame nuosprendyje išvardytų programėlėse ,,Telegram“ ir „Messenger“ esančių žinučių nėra kalbama: pirma, apie pinigus, kyšį ar jo sumą; antra, apie galimybę pasiūlyti, pažadėti ar duoti valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui neteisėtą atlygį – kyšį; trečia, apie valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus. G. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu buvo didelės eilės skiepytis, o galimybę patiems pasiskiepyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje jiems nurodė ir rekomendavo A. G. Iš programėlėse „Telegram“ ir „Messenger“ esančių žinučių turinio galima spręsti, jog susirašinėjimas vyksta dėl skiepų, be to, E. K. neneigė to fakto, kad tuo metu su A. G. buvo susirašinėjama apie galimybes greičiau asmenims atsirasti skiepų eilėje, greičiau tai atlikti.

5.9. Taigi baudžiamojoje byloje jokiais įrodymais neįrodyti G. K. nusikalstami veiksmai, o būtent, jog: pirma, E. K. perdavė jam 1 000 Eur kyšį; antra, laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-10-08 jis tiesiogiai ar per kitus asmenis perdavė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui; trečia, jis siekė valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus; ketvirta, G. K. siekė padėti E. ir D. K., kurių apskritai nepažinojo.

5.10. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Nagrinėjamu atveju G. K. savo iniciatyva jokių veiksmų, kuriais būtų realizuota BK 24 straipsnio 6 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtina nusikaltimo sudėtis, neatliko. Programėlėse „Telegram“ ir „Messenger“ esančių žinučių turinys neįrodo ir nepatvirtina, kad G. K. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir padėjo duoti 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad G. K. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, negali būti padaryta dėl neatsargumo, nes tokia nusikalstama veika gali būti padaryta tik tyčia.

5.11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. K. apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad teismų praktika papirkimo bylose numato, jog pasiūlymas ar pažadėjimas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Teismų praktikoje papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tyčia G. K. veiksmuose priimant jam apkaltinamąjį nuosprendį nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tik prielaidomis, kadangi jokių G. K. nusikalstamų veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar juo labiau susitarė duoti ir davė kyšį, nenustatė. Teismas taip pat nenustatė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. K. informavo valstybės tarnautojui prilygintą asmenį apie jo ketinimus atsilyginti už atitinkamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Byloje taip ir liko nenustatyta, kaip to reikalauja teismų praktika, kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui buvo pateiktas pasiūlymas dėl kyšio davimo.

5.12. LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541/2014 konstatavo, kad paprastai abstraktus žinojimas apie asmenį, kuris galbūt galėtų atlikti reikiamus veiksmus, ir tarimasis su tarpininku dėl jo suradimo, kuriam, beje, nebuvo žadamas joks atlyginimas už reikiamo asmens suradimą ir papirkimą, nėra pakankami konstatuoti esant faktiškai pradėtus (pasikėsinimo stadijoje) papirkimo nusikalstamos veikos objektyviosios pusės veiksmus. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta anksčiau, susirašinėjimuose programėlėmis „Telegram“ ir „Messenger“ apskritai nebuvo kalbama apie kyšio pasiūlymą, pažadėjimą jį duoti. Tai patvirtina, kad G. K. neturėjo susiformavusio jokio išankstinio ketinimo, plano pasiūlyti, pažadėti ar duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui.

5.13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nesirėmė liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų V. R., I. B. ir K. L. parodymais, kurie patvirtino, jog G. K. nepažįsta, jokio kyšio už žinomai neteisingų įrašų sistemoje „E. sveikata“ apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos neėmė, niekas jo nesiūlė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad G. K. kokiu nors būdu būtų apskritai taręsis dėl kažko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. To nėra užfiksuota nė viename pirmosios instancijos teismo aptartame telefoniniame pokalbyje, atliekant slaptą sekimą, „Telegramo“ ir „Messengerio“ susirašinėjime ar kituose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju visi kriminalinės žvalgybos veiksmai ir sekimas buvo pradėti anksčiau, nei E. K. perdavė pinigus A. G. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas G. K. telefoninių pokalbių sekimas, tačiau jokių jo nusikalstamų veiksmų taip ir nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta, kad G. K. laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-10-08 būtų lankęsis UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ar kad jis, kaip padėjėjas, bendravo su kitais asmenimis, kuriems būtų galėjęs perduoti kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie G. K. susitikimai laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-10-08. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. K., kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje (tiksliau – tik perrašoma iš kaltinamojo akto), laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-10-08 tiesiogiai ar per kitus asmenis perdavė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, siekdamas tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus – fiktyvių įrašų apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos padarymo, ir taip padėjo E. ir D. K. papirkti tokį asmenį. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių kokį nors jo indėlį padedant papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui duodant kyšį, be kurio šią nusikalstamą veiką padaryti būtų buvę neįmanoma, t. y. G. K. neatliko jokių veiksmų, kuriuos, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, paprastai atlieka padėjėjas, ir neturėjo jokio suinteresuotumo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Todėl, byloje nesant visų šių duomenų, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. laikotarpiu 2021-08-27 iki 2021-10-08 tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku tiesiogiai ar per kitus asmenis perdavė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui.

5.14. Be to, apkaltinamasis nuosprendis G. K. taip pat grindžiamas ir A. G. subjektyviais parodymais dėl kyšio dydžio. Teismas išimtinai vadovavosi A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad iš E. K. gavo 1 000 Eur kyšį ir kad pinigus neva perdavė E. K., o ši juos perdavė G. K.. Aktualu, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2021-08-27 A. G. perdavė ne 1 000 Eur, o 800 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. duoti parodymai nebuvo tikrinami kitomis leistinomis BPK įtvirtintomis priemonėmis, kurios objektyviai patvirtintų, kad E. K. 2021-08-27 A. G. perdavė ne 800 Eur, o 1 000 Eur, o ši šiuos pinigus po kelių dienų perdavė E. K., o ji po to juos perdavė G. K..

5.15. Pažymėtina, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2012-09-25, 2012-12-19 nutarimai). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽT) 2001-09-27 sprendimas byloje Hiroisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas G. K. parodymus, nepateikė jokių nesutikimo argumentų, paaiškinančių, kodėl į šių parodymų turinį apskritai nebuvo atsižvelgta.

5.16. Pirmosios instancijos teismui priimant G. K. apkaltinamąjį nuosprendį, buvo nepaisoma kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos principo, tuo buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio nuostatos: kaltės klausimas buvo išspręstas ne konkrečių duomenų kaip įrodymų pagrindu, o nurodant argumentus, kurie susiję tik su spėjimais ir tariamomis galimybėmis padaryti nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką, kuri buvo kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį. Todėl, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, iš kurio kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, šioje byloje, gynėjo teigimu, darytina išvada, kad G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6. Apeliaciniu skundu nuteistosios E. K. gynėjas advokatas D. Ivanauskas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023-10-13 nuosprendžio dalį dėl E. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir dėl šio nusikaltimo E. K. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

6.1. Gynėjas, nurodydamas, kad E. K. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti išteisinta, kadangi teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatų, vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, apeliaciniame skunde nurodo iš esmės analogiškas teisės normas ir teismų praktiką, kaip ir nuteistojo G. K. vardu surašytame apeliaciniame skunde, todėl ji papildomai nekartojama, nurodant tik tuos skundo teiginius, kurie tiesiogiai susiję su, gynėjo teigimu, nepagrįstu E. K. nuteisimu.

6.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas E. K. pripažino kalta už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, padėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymo momento. Nors byloje nustatyta, kad A. G. iš E. K. priėmė kyšį 2021-08-27, tačiau nebuvo nustatyta, kada ir kam A. G. iš E. K. paimtas kyšis buvo perduotas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui. E. K. viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog dėl kyšio davimo kreipėsi į V. K., o perdavė jį būtent A. G. 2021-08-27. A. G., priimdama kyšį, nesakė, ar jį su kuo nors dalysis. V. K. parodė, kad siekdamas padėti E. ir D. K., kreipėsi į A. G., ji nurodė, jog už tai gali tekti sumokėti iki 1 000 Eur. E. K. ir V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad E. K. ir G. K. apskritai nepažįsta. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nors A. G. ir nurodė, kad gavusi kyšį iš E. K., jį po kelių dienų perdavė E. K., tačiau iš 2022-03-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. G. į E. K. kreipėsi tik 2021-09-27, t. y. praėjus vienam mėnesiui po kyšio gavimo iš E. K.. Be to, kaip matyti iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, neužfiksuota, jog E. K. būtų tarusis su A. G. dėl kyšio priėmimo iš jos ir perdavimo G. K. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui. Priešingai, E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokių pinigų iš A. G. negavo, apie fiktyvius skiepus niekada su ja nėra kalbėjusi. Nurodė, kad iš A. G. buvo išsinuomoję sklypą, o su ja dėl skiepų bendravo tik dėl galimybės greičiau gauti skiepą. Taigi šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų iki 2021-09-27 buvus E. K. susitarimą bendrininkaujant priimti kyšį iš A. G. ir jį perduoti G. K. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui.

6.3. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrindė tik tai, kad E. K. ir D. K., siekdami, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje „E. sveikata“ būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, paprašė V. K. padėti jiems surasti medicinos įstaigoje dirbantį asmenį, galintį padaryti tokius įrašus už piniginį atlygį. V. K. kreipėsi į A. G., jos paprašė padėti padaryti fiktyvius įrašus apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, o vėliau surengė E. K. susitikimą su A. G., kuris įvyko 2021-08-27 teritorijoje, kur, dalyvaujant V. K., E. K. perdavė A. G. kyšį, skirtą papirkti medicinos įstaigos darbuotoją už minėtų tikrovės neatitinkančių įrašų padarymą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyti duomenys dėl E. K. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad ji galėjo padaryti šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

6.4. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepašalino abejonių dėl E. K. padėjimo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui ir nusikalstamo veikimo kartu su A. G. ir G. K.. Atsižvelgiant į tai, visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai. Byloje nesurinkus pakankamai duomenų, kurie patvirtintų E. K. kaltę bendrininkavus su A. G. ir G. K., konstatuotina, kad nuteistoji E. K. nedalyvavo darant šį nusikaltimą, todėl pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ji turi būti išteisinta (BPK 326 straipsnio 3, 4 dalys, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo E. K. pripažįstant kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį

6.5. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

6.6. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kuriu nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. EŽTT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988-12-06 sprendimas byloje Barber, Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001-03-20 sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.). Taigi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016).

Šalies argumentai

6.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad E. K. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojos A. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Teismas nurodė, kad, apklausus A. G. kaip liudytoją teisiamojo posėdžio metu, parodymai buvo aiškūs ir nuoseklūs. A. G. parodymų patikimumą patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir kratų protokoluose, paimtų telefonų įrenginiuose užfiksuoti duomenys.

6.8. Teismas skundžiamame nuosprendyje E. K. kaltę visų pirma grindė liudytojos A. G. parodymais, kuri šioje byloje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nors BPK nėra nustatyta jokių specialių reikalavimų tokių asmenų parodymams ir jų vertinimui, LAT savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, Nr. 2K-177/2008); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Dėl toje pačioje byloje kartu kaltinamų asmenų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės yra pasisakyta ir EŽTT sprendimuose, kuriuose akcentuota, kad yra didelis pavojus, jog toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų.

6.9. Teismas, vertindamas A. G. parodymų nuoseklumą, pažymėjo, kad jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausus ją kaip liudytoją teisiamojo posėdžio metu buvo aiškūs ir nuoseklūs. Tačiau teismas, priimdamas E. K. apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino, jog atsižvelgiant į tai, kad atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. ir E. K. parodymai iš esmės prieštaravo vieni kitiems, siekiant išsiaiškinti šių prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti, ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma atlikti A. G. ir E. K. akistatą, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Teismas nevertino ir to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo numatytas procesinis veiksmas atlikti A. G. ir E. K. akistatą (2022-05-24), tačiau vėliau šių asmenų akistata dėl neaiškių priežasčių taip ir nebuvo surengta. Svarbu įvertinti ir tai, kad nors teismas ir nurodė, kad A. G. parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo aiškūs ir nuoseklūs, tačiau apklausta teisiamojo posėdžio metu ji tik nurodė, jog praėjo 2 metai, ir prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tai tik patvirtina, jog A. G. nebuvo nuosekli ir konkreti. Be to, A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog gavusi kyšį iš E. K., jį po kelių dienų perdavė E. K., tačiau iš 2022-03-28 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. G. į E. K. kreipėsi tik 2021-09-27, t. y. praėjus vienam mėnesiui po kyšio gavimo iš E. K.

6.10. Apkaltinamasis nuosprendis E. K. iš esmės grindžiamas A. G. subjektyviais parodymais ir dėl kyšio dydžio. Teismas išimtinai vadovavosi A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog ji iš E. K. gavo 1 000 Eur kyšį, kurį neva perdavė E. K.. Tuo tarpu E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2021-08-27 A. G. perdavė ne 1 000 Eur, o 800 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. duoti parodymai nebuvo tikrinami kitomis leistinomis BPK įtvirtintomis priemonėmis, kurios objektyviai patvirtintų, kad E. K. 2021-08-27 A. G. perdavė ne 800 Eur, o 1 000 Eur, o ji šiuos pinigus po kelių dienų perdavė E. K.. Bylos nagrinėjimo metu objektyviai nebuvo aiškintasi, kada, kokio dydžio kyšis, kur ir kam buvo perduotas po to, kai E. K. 2021-08-27 A. G. perdavė pinigus.

6.11. Taigi, gynėjo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patikimai spręsti apie E. K. susiformavusį ketinimą gautus pinigus iš A. G., siekiant padėti E. ir D. K. papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, perduoti G. K.. Byloje nustatyta, kad E. K. visiškai nepažinojo E. ir D. K., o iš A. G. tik nuomojosi sklypą, tačiau taip ir neaišku, kieno interesais E. K. turėjo veikti, paimdama pinigus iš A. G. ir juos perduodama G. K. Byloje (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose) nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. G. programėle „Messenger“ su E. K. būtų kalbėjusi apie kyšį už prašomą paslaugą, todėl, priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje teigia teismas, nėra pagrindo išvadai, jog E. K. iš A. G. gautus pinigus, siekdama padėti E. ir D. K. papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, perdavė G. K. Be to, E. K., V. K. ir A. G. susitikimus, siekiant surasti medicinos įstaigoje dirbantį asmenį, galintį padaryti tokius įrašus už piniginį atlygį, patvirtina sekimo metu atlikti vaizdo įrašai ir telefoniniai pokalbiai, tačiau A. G. pinigų perdavimas E. K. jokiais sekimo veiksmais nėra užfiksuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. K. savo iniciatyva jokių veiksmų, kuriais būtų realizuota BK 227 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtina nusikaltimo sudėtis, neatliko, o susirašinėjimas su A. G. programėle „Messenger“ jokiu būdu neįrodo, kokius nusikalstamus veiksmus atliko E. K., t. y. byloje nenustatyta, kuriuo metu ir kokio dydžio kyšį ji gavo iš A. G., nenustatyta, kuriuo metu šis kyšis buvo perduotas G. K., nenustatyta, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo papirktas. Taigi byloje esantys įrodymai nepatvirtina E. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenimis nenustatyti jokie E. K. atlikti veiksmai, kurie galėtų būti vertinami pagal baudžiamąjį įstatymą. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos ir teisiamajame posėdyje kaip liudytojos apklaustos A. G., kuri teisme prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, parodymų nepakanka vienareikšmiškai išvadai, kad E. K. nenustatyto dydžio kyšį, nepažinodama ir neturėdama jokio tikslo padėti E. ir D. K. papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, nenustatytu metu perdavė G. K.

6.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2022-05-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (1181) ir jame užfiksuotų įvykių, dėl kurių E. K. paaiškino, kad frazės „tavo draugelis advokatas paima štuką, i paskui eina per miestą kaukdamas, kad mažai paėmiau. O pats prašė tiek“ reiškia, kad kalba eina apie pinigus, o „advokatas“ reiškia A. G. Be to, E. K. parodė, jog, kaip sakoma pokalbyje, davė 800 Eur. Taip pat byloje visiškai nebuvo aiškintasi, kodėl A. G. sąmoningai apkalbėjo E. K., o duodama apie ją kaltinančius parodymus tokiu būdu siekė save pateisinti. Vertinant A. G. parodymus, byloje duomenų, kad būtent ji buvo bendrininkų grupės organizatorė, nėra. Tačiau pagrindo išvadai apie A. G. (,,advokatas“) suinteresuotumą duoti dėl E. K. apkaltinančius parodymus, tokiu būdu pateisinant, jog ji neturi E. K. duotų pinigų, yra. Byloje apklaustas G. K. patvirtino, kad nuomojosi sklypą iš A. G., tačiau prašymas prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietoje kelis kartus buvo atmestas. Byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys šiuos G. K. parodymus (subnuomos sutartis ir Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietoje nuo 2020-07-23 iki 2020-10-15). A. G. žadėjo, jog pakalbės su sklypo savininku dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietoje pratęsimo. Nurodytas suinteresuotumas įpareigojo teismą itin atidžiai ir kruopščiai vertinti A. G. parodymų patikimumą, analizuoti jų nuoseklumą ir tai, kiek jos parodymus patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nurodydamas, jog A. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai buvo aiškūs ir nuoseklūs, kai ši liudytoja apskritai nurodė tik remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat neišsiaiškinęs, vis dėlto kokio dydžio kyšį A. G. perdavė E. K., akivaizdu, kad to neatliko. Teismas visiškai nesirėmė liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų V. R., I. B. ir K. L. parodymais, kurie patvirtino, jog E. K. ir G. K. nepažįsta, jokio kyšio už žinomai neteisingų įrašų sistemoje „E. sveikata“ apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos neėmė, niekas jo nesiūlė. Pažymėtina, kad nė vienas iš byloje apklaustų asmenų (nuteistųjų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės ar liudytojų) neparodė, kad G. K. pats ar per tarpininką būtų pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą. To neužfiksuota ir pokalbiuose, vykdant slaptą sekimą, to nepatvirtina ir susirašinėjimas programėlėje „Messenger“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. K. nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, todėl ji turi būti išteisinta, nenustačius jos dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

6.13. Pirmosios instancijos teismui priimant E. K. apkaltinamąjį nuosprendį, buvo nepaisoma kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos principo, tuo buvo pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio nuostatos: kaltės klausimas buvo išspręstas ne konkrečių duomenų kaip įrodymų pagrindu, o nurodant argumentus, kurie susiję tik su spėjimais ir tariamomis galimybėmis padaryti nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką, kuri buvo kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį.

6.14. Byloje nesant objektyvių, patikimų, neabejotinų ir neginčytinų duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti kategorišką išvadą, kad E. K., veikdama bendrininkų grupe, padėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o bet kokias abejones vertinant kaltinamo asmens naudai, pripažintina, jog E. K. nepadarė BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl to jai priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

7. Teismo posėdyje nuteistieji ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistosios D. K. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, nuteistųjų G. K. ir E. K. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

9. Nuteistųjų G. K. ir E. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas. Tuo tarpu nuteistoji D. K. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu, kad negalima atleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), nes esą padaryti nusikaltimai nesudaro nusikalstamų veikų idealiosios sutapties. Kadangi nuteistųjų G. K. ir E. K., atstovaujamų gynėjo advokato D. Ivanausko, apeliaciniai skundai paduoti dėl, gynėjo teigimu, nepagrįsto jų nuteisimo, tuo tarpu nuteistoji D. K. savo kaltės neginčija, tačiau prašo pripažinti, kad jai inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas dėl jų apeliacinių skundų argumentų pasisakys atskirai (išskyrus dėl G. K. ir E. K. gynėjo iš esmės sutampančių apeliacinių skundų argumentų).

Dėl nuteistosios D. K. apeliacinio skundo

10. D. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas ir todėl jai negali būti taikomas laidavimo institutas, apeliaciniame skunde nurodo, kad jai inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ji padarė turėdama bendrą tikslą, motyvą ir sumanymą – galiojant Vyriausybės 2020-02-26 nutarimui Nr. 152 ir jame nurodytiems draudimams, kategoriškai nenorėdama skiepytis nuo COVID-19 ligos, nutarė neteisėtai įgyti „galimybių pasą“ ir juo naudotis eidama į parduotuves, todėl, apeliantės teigimu, priešingai apylinkės teismo išvadai, yra idealioji nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sutaptis ir yra visos kitos sąlygos taikyti jai BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo instituto D. K. taikymo, konstatavo, kad ji padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl nelaikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir laidavimo institutas D. K. negali būti taikomas, nesant BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos.

13. Nuteistoji D. K., nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde pažymi, kad dėl Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 2021-08-11 redakcijos ji siekė neteisėtai įgyti „galimybių pasą“, kad galėtų, jį turėdama, nueiti į parduotuves, tai ir įgyvendino. Ir nors tiesiogiai susijusius nusikaltimus skyrė tam tikras laiko tarpas, tačiau jos sumanymas buvo vieningas ir veika buvo vientisa, t. y. nebuvo taip, kad ji neteisėtai įgijo ,,galimybių pasą“, o vėliau galvojo, kaip jį panaudoti. Todėl, apeliantės teigimu, jai inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį ir yra pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms kitoms sąlygoms taikyti jai BK 40 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais nuteistosios D. K. apeliacinio skundo argumentais.

14. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018, 2K-224-1073/2023).

15. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realios ir idealios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

16. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011 ir kt.). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Galima ir kelių daugiaepizodžių tęstinių nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-05-08 nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 pasisakyta apie pagrįstą galimybę įžvelgti idealią sutaptį situacijoje, kai, vykdant tęstinę sukčiavimo veiką PVM srityje, kartu padaromos ir tokios nusikalstamos veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas. Yra ir pavyzdžių konstatuojant idealią tęstinio kyšininkavimo ir tęstinio dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013).

17. Pagal nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatytas aplinkybes D. K. kartu su sutuoktiniu E. K. paprašė V. K. padėti gauti Galimybių pasą, padarant įrašus „E. sveikata“ sistemoje, jog ji ir sūnus M. G. K. yra pasiskiepiję nuo Covid-19 ligos. Tuo tikslu D. K. ir E. K., veikdami bendrai, padedant V. K., A. G., E. K. ir G. K., davė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, siekdami tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus – fiktyvių įrašų apie paskiepijimą nuo Covid-19 ligos padarymą už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, bei atlikus nurodytus papirkimo veiksmus, tyrimo metu nenustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, teikiantis viešąsias vakcinavimo nuo Covid-19 ligos paslaugas ir darantis tai patvirtinančius įrašus „E. sveikata“ sistemoje, šeimos gydytojų V. R. ir I. B. vardu už 1 000 Eur kyšį padarė tikrovės neatitinkančius įrašus apie D. K. ir M. G. K. 2021-09-03 ir 2021-10-08 paskiepijimą nuo Covid-19 ligos. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu D. K. patvirtino, kad „E. sveikata“ sistemoje atsiradus dviem fiktyviems įrašams dėl skiepų ir atsisiuntus Galimybių pasą, ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje šį fiktyvių įrašų apie jos paskiepijimą nuo Covid-19 ligos pagrindu jai suteiktą ir mobiliajame telefone turimą Galimybių pasą panaudojo, jį pateikdama „Akropolio“ apsaugos darbuotojui. Nekyla abejonių, kad šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – Galimybių pasą, suteiktą 2021-09-03 ir 2021-10-08 tariamų skiepų nuo Covid-19 ligos pagrindu, D. K., žinodama, kad neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų, susijusių su imunitetu nuo Covid-19 ligos, neteisėtai įgijo, turėdama tikslą jį panaudoti, tai ir padarė. Tuo tikslu ji kartu su sutuoktiniu atliko papirkimo veiksmus – davė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, kad šis padarytų fiktyvius įrašus apie paskiepijimą nuo Covid-19 ligos, o tuo tikslu buvo klastojami dokumentai – daromi fiktyvūs įrašai apie D. K. ir M. G. K. 2021-09-03 ir 2021-10-08 paskiepijimą nuo Covid-19 ligos, kurių pagrindu D. K. neteisėtai įgijo Galimybių pasą ir kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jį panaudojo.

18. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad kyšininkavimo veiksmai buvo atlikti siekiant neteisėtai gauti tikrovės neatitinkančius įrašus apie D. K. paskiepijimą nuo Covid-19 ligos ir jų pagrindu įgyti Galimybių pasą, šį dokumentą, akivaizdu, buvo siekiama įgyti, turint tikslą jį panaudoti, priešingu atveju neteisėtas jo įgijimas būtų beprasmis. Vadinasi, tiek kyšininkavimas, siekiant gauti fiktyvius įrašus apie paskiepijimą nuo Covid-19 ligos ir jų pagrindu įgyti Galimybių pasą, tiek vėliau šio neteisėtai įgyto žinomai suklastoto dokumento panaudojimas buvo padaryti viena tęstine veika ir įgyvendinus bendrą sumanymą, o skirtingų nusikalstamų veikų statusą šie neteisėti veiksmai įgavo vien dėl teisinio reguliavimo specifikos. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas D. K. inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai pripažino kaip sudarančius realią, o ne idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad D. K. negali būti taikomas laidavimo institutas.

19. Šiuo apsektu pažymėtina, kad kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018). Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje dėl D. K., kurios neteisėti papirkimo veiksmai siekiant neteisėtai įgyti Galimybių pasą ir vėliau šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro idealią nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, apimamą vieningos kaltininkės tyčios. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. Šias nusikalstamas veikas ji padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta. D. K. tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme pripažino visas jai inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir davė išsamius parodymus apie visas veikų padarymo aplinkybes ir su jomis susijusius asmenis, neigiamai vertino savo veiksmus, nurodydama, kad dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi. D. K. šioje byloje buvo teisiama primą kartą, nors praeityje ji buvo bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, užsiima individualia veikla, yra ištekėjusi, turi du vaikus, vienas iš jų yra neįgalus, kitas – nepilnametis. Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, tai pat nėra duomenų, kad po jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ji būtų padariusi teisės pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad D. K. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. D. K. atiduotina pagal laidavimą V. B., D. K. sutuoktinio E. K. pusseserės, atsakomybėn, kuri, kaip, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, perduodamas E. K. (D. K. sutuoktinį) jos atsakomybėn pagal laidavimą, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo – neteista, nebausta administracine tvarka, studijuoja Mykolo Romerio universitete Teisės fakultete, kaip nurodė, nuo vaikystės pakankamai reguliariai bendrauja su E. K. ir jo sutuoktine, leidžia kartu laisvalaikį šeimomis, gyvena kaimynystėje, juos vienija bendri interesai ir požiūriai į gyvenimiškas vertybes. Teisėjų kolegijos nuomone, V. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką D. K. Kolegija mano, kad nėra būtinumo skirti laidavimą su užstatu. Nustatomas artimesnis vidurkiui pusantrų metų laidavimo terminas. Akivaizdu, jog D. K. nusikalstami veiksmai, net ir esant dvigubai jų kvalifikacijai (vien dėl to, kad D. K. panaudojo neteisėtai įgytą Galimybių pasą, eidama į prekybos vietą įsigyti būtiniausių jos ir Galimybių paso neturinčio E. K. šeimai reikalingų prekių), iš esmės nėra pavojingesni už teismo jau atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos sutuoktinio E. K. veiksmus.

21. Tuo būdu, nustačius, jog yra pagrindo manyti, jog pirmą kartą padariusi nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, savo kaltę pripažinusi ir dėl padarytų nusikalstamų veikų, kuriomis žala nebuvo padaryta, besigailinti D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, esant vertos teismo pasitikėjimo laiduotojos prašymui perduoti kaltininkę jos atsakomybei pagal laidavimą, D. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir ji, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

22. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atleidžiant D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 40 str. numatytiems tikslams pasiekti jai, kaip ir pirmosios instancijos teismo tuo pačiu pagrindu atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. bei V. K., skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad D. K. padaryti nusikaltimai ir jos asmenybę charakterizuojantys duomenys liudytų mažesnį jos padarytų nusikalstamų veikų ar jos pačios asmenybės pavojingumą, nei nusikaltimų bendrininkų E. K. bei V. K., kuriems tokia baudžiamojo poveikio priemonė jau yra paskirta ir apeliacine tvarka nekvestionuojama. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymas vienam iš bendrininkų, nenustačius tam jokio pamatuoto pagrindo nei padarytų nusikaltimų pavojingumo, nei pačios kaltininkės asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste nebūtų teisingas ir suteiktų D. K. nepagrįstas privilegijas kitų bendrininkų atžvilgiu. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - 50 MGL (2 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nuteistųjų G. K. ir E. K. gynėjo apeliacinių skundų

23. G. K. ir E. K. gynėjas, nesutikdamas su jų nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir prašydamas dėl šių nusikaltimų G. K. ir E. K. išteisinti, apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatų, vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak gynėjo, šioje byloje jokiais įrodymais neįrodyta, jog E. K. perdavė G. K. 1 000 Eur kyšį, o šis, siekdamas padėti E. ir D. K., kurių apskritai nepažinojo, 2021-08-27 – 2021-10-08 laikotarpiu tiesiogiai ar per kitus asmenis perdavė šį kyšį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, siekdamas šio valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais gynėjo apeliacinių skundų argumentais.

24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. ir D. K., siekdami, kad „E. sveikata“ sistemoje būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, paprašė V. K. padėti jiems surasti medicinos įstaigoje dirbantį asmenį, galintį padaryti tokius įrašus už piniginį atlygį. V. K. kreipėsi į A. G., jos paprašė padėti padaryti fiktyvius įrašus apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, o vėliau surengė E. K. susitikimą su A. G., kuris įvyko 2021-08-27 teritorijoje, kur E. K., dalyvaujant V. K., perdavė A. G. kyšį, skirtą papirkti medicinos įstaigos darbuotoją už minėtų tikrovės neatitinkančių įrašų padarymą.

25. Tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme A. G. neabejotinai patvirtino, kad ji pažįsta V. K., E. K. ir G. K. (nepažinojo tik D. ir E. K.) ir susitikimo su V. K. ir E. K. metu pastarasis perdavė jai 1 000 Eur sumą kaip kyšį dėl fiktyvių įrašų apie D. K. ir M. G. K. skiepus padarymo, o ji šią pinigų sumą perdavė E. K., jog ji tarpininkautų paperkant asmenį, kuris atliktų fiktyvius įrašus apie skiepus. Tokius savo parodymus A. G. patvirtino ir dalyvaujant nuteistajai E. K. apklausiama apeliacinės instancijos teisme, neabejotinai patvirtindama, kad perdavė E. K. E. K. jai perduotus 1 000 Eur, kad pagelbėtų jiems dėl skiepų. Gynėjo keliamos abejonės šios liudytojos parodymų patikimumu iš esmės vien tuo pagrindu, kad ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta A. G. ir E. K. akistata, o apklausiama pirmosios instancijos teisme ji prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepagrįstos. Visų pirma, byloje nenustatytas A. G. suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti E. K., apie tai nenurodoma ir jos gynėjo apeliaciniame skunde. Antra, A. G. parodymus patvirtina byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės dėl D. ir E. K. bei V. K. įrodytais pripažintų nusikalstamų veiksmų, kurie šioje byloje apeliacine tvarka nėra skundžiami.

26. Nors šioje byloje, kaip akcentuojama gynėjo apeliaciniame skunde, nebuvo užfiksuotas kyšio perdavimo ir paėmimo faktas, tačiau nagrinėjamu atveju abejoti byloje A. G., kurios suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti E. K. byloje nenustatytas, parodymais, kuriuos patvirtina D. ir E. K. bei V. K. parodymai, nėra pagrindo. E. ir D. K. patvirtino, jog parašius V. K. surasti žmogų, kuris galėtų padaryti fiktyvius skiepų įrašus, pastarasis surado ir pasakė, jog šiems veiksmas atlikti reikės apie 1 000 Eur perduoti kitam asmeniui – A. G., o ši per kitus asmenis atliks valstybės tarnautojams prilygintų asmenų papirkimą. Taip V. K. suorganizavo E. K. ir A. G. susitikimą, kurio metu E. K. perdavė jai prašomą pinigų sumą. Analogiškas aplinkybes taip pat patvirtino ir V. K., nurodydamas, kad jis surado asmenį, t. y. A. G., kuri per kitus asmenis padės gauti prašomus atlikti fiktyvius įrašus dėl skiepų. Pastaroji, kaip minėta, patvirtino, jog, gavusi iš E. K. 1 000 Eur kyšį, kuriuo buvo siekta papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kuris atliks fiktyvius įrašus „E. sveikata“ sistemoje ir D. K. bei M. G. K. realiai nereikės skiepytis, šią pinigų sumą po kelių dienų perdavė E. K. Kartu su pinigais jai buvo perduoti ir ant lapelių surašyti asmenų, t. y. D. K. ir M. G. K., kurie turėjo būti suvesti į „E. sveikata“ sistemą kaip realiai atlikę po du skiepus asmenys, identifikaciniai duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai). Kaip patvirtino A. G., ji bendravo su E. K. telefonu (tiek skambučiais, tiek žinutėmis per Messenger programėlę). Tai patvirtina ir byloje užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir kratų protokoluose, paimtų telefonų įrenginiuose užfiksuoti duomenys (šie duomenys konkrečiai nurodyti skundžiamo nuosprendžio 37–39, 45, 48, 55, 57, 61, 68, 70, 72, 75, 81, 91 punktuose, todėl papildomai nekartojami), juose, atlikus šių asmenų bendravimo, chronologiškai sudėliojus skambučių ir SMS žinučių laiką, turinio analizę, matyti, kad pokalbiai tarp A. G. ir V. K., E. ir D. K. bei A. G. ir E. K., nors iš dalies ir buvo užšifruoti, atitinka A. G. parodymus dėl papirkimo nusikaltimo įvykių sekos, kuriuos, kaip minėta, patvirtino E. ir D. K. bei V. K. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, iš A. G. ir E. K. susirašinėjimų turinio (skundžiamo nuosprendžio 61 punktas) matyti, jog D. ir E. K. sunerimus dėl antro skiepo vėlavimo ir per A. G. klausiant apie vėlavimo priežastis, o pastarajai šiuo klausimu kreipiantis į E. K., pastaroji parašė: „Mes tiesiogiai negalim, nes nezinom jo, o per viena žmogų, tai G. skambino bam vakar tai va perdaviau ką sakė“ „Ryte pašnekėsiu dar“; po to dar parašė: „Žodžiu sakė Bus padaryta, sakė nieko nepaaiškinsi kaip ten daryti, einat tokiu keliu tai laukiat, čia ne parduotuvė, kad paaiškinsim, daro jis ten kaip jam reikia.“ „Taip pasake“. Pati E. K. pripažino, jog byloje užfiksuoti jos naudojamo abonentinio numerio pokalbiai, tačiau negalėjo paaiškinti, ką visi šie jos ir A. G. susirašinėjimai reiškia. Fiktyvių skiepų atlikimo ir papirkimo klausimus derino ir G. K. Išanalizavus tiek D. ir E. K. bei V. K., tiek ir E. bei G. K. pokalbių turinį, įvykių chronologiją ir sugretinus šiuos duomenis su šių byloje apklaustų asmenų parodymais, nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažintos aplinkybės, kad E. K. perdavus tarpininkei A. G. 1 000 Eur kyšį, o šiai perdavus šią pinigų sumą E. K., pastaroji perdavė paskutiniam šioje įvykių grandinėje ikiteisminio tyrimo metu nustatytam asmeniui – sutuoktiniui G. K., o jis padėjo papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, nes po jų (G. ir E. K.) pokalbių Telegram programoje, praėjus tam tikram laikui sistemoje „E. sveikata“ atsirado tikrovės neatitinkantys įrašai apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos.

27. Nors, E. ir G. K. gynėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu objektyviai nebuvo aiškintasi, kada, kokio dydžio kyšis, kur ir kam buvo perduotas po to, kai E. K. 2021-08-27 perdavė A. G. pinigus, be to, pasak gynėjo, neaišku, kieno interesais E. K. turėjo veikti, paimdama pinigus iš A. G. ir juos perduodama G. K., tačiau šios gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (V. K., D. ir E. K. duotais parodymais, liudytojos A. G. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kratų protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje esančiais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais rašytiniais įrodymais) neginčijamai nustačius, kad D. K., veikdama kartu su E. K., siekdami, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje „E. sveikata“ būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie D. K. ir M. G. K. paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, padedant kitiems asmenims, davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (pažymėtina, kad tiek D. ir E. K. savo kaltę dėl papirkimo, tiek V. K. savo kaltę dėl tarpininkavimo padedant duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui pripažino), E. K. ir G. K., kaip padėjėjų, atsakomybės dėl padėjimo duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 227 straipsnio 2 dalis) nešalina. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-260-303/2016). Atsižvelgusi į šią kasacinio teismo suformuotą praktiką, taip pat išsamiai išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, patikrinusi jų atitikimą įrodymų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. K., o kartu ir G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, – padėjimas E. ir D. K. papirkti valstybės tarnautojui prilygintą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoją, teikiantį viešąsias vakcinavimo nuo COVID-19 ligos paslaugas ir darantį tai patvirtinančius įrašus, siekiant tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, padarant tikrovės neatitinkančius įrašus apie D. K. ir M. G. K. 2021-09-03 ir 2021-10-08 paskiepijimą nuo COVID-19 ligos, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio2 dalį buvo kvalifikuotos tinkamai.

28. Dėl gynėjo skundų argumento, kad E. K. ir G. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas subjektyviais A. G. parodymais ir dėl kyšio dydžio (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog iš gavo E. K. 1 000 Eur kyšį, kurį neva perdavė E. K., tačiau, pasak E. K., 2021-08-27 jis A. G. perdavė ne 1 000 Eur, o 800 Eur), teisėjų kolegija pažymi, kad šis gynybos skundo argumentas buvo pateiktas ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dėl visų gynybos argumentų apylinkės teismas iš esmės pasisakė ir juos motyvuotai atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl kiekvieno gynėjo skunduose dėstomo argumento, o tik dėl esminių skundo klausimų. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2013, 2K-296-788/2017). Kita vertus šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti kaip liudytojos apklaustos A. G., kurios suinteresuotumas, kaip minėta, šioje byloje nenustatytas, parodymais kad reikalingą už papirkimą 1 000 Eur sumą (po 500 Eur už kiekvieną asmenį), kurią nurodė E. K. ir būtent šią pinigų sumą E. K. jai padavė. Ir nors pastarasis, kaip akcentuojama gynėjo skunduose, nurodė, jog perdavė A. G. 800 Eur, tačiau, įvertinus tai, kad pats E. K. apklausų metu abejojo (tiksliai neprisiminė), kokią konkrečiai pinigų sumą perdavė A. G., kai tuo tarpu jos parodymai, kad E. K. jai, kaip tarpininkei, perdavė 1 000 Eur, viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, pats E. K. telefoninio pokalbio su broliu metu (skundžiamo nuosprendžio 83 punktas) nurodė, jog buvo 1 000 Eur suma (o tai atitinka A. G. parodymus), abejoti A. G. parodymų dėl jai kaip kyšio perduotos 1 000 Eur pinigų sumos patikimumu, kai ji papirkimo nusikalstamos veikos grandinėje, kaip padėjėja, atliko tik tarpininkės vaidmenį, nėra pagrindo. Juolab, kad E. K. ir G. K. kaltė dėl padėjimo D. ir E. K. papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas, teikiantį viešąsias vakcinavimo nuo COVID-19 ligos paslaugas ir darantį tai patvirtinančius įrašus, siekiant tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, pagrįsta ne tik kaip liudytojos teisme apklaustos A. G., kuri šioje byloje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, bet ir kitų byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų duomenų (iš jų ir D. ir E. K. bei V. K., kurie šioje byloje taip pat atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme jie savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino) visuma, kuri neabejotinai pagrindžia, kad E. ir G. K. padėjo E. ir D. K. papirkti tyrimo metu nenustatytą valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, siekdami tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus – fiktyvių įrašų apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos padarymą, o būtent: E. K. A. G. jai perduotus iš E. K. kaip kyšį gautus 1 000 Eur perdavė sutuoktiniui G. K., o šis laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-10-08, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, tiesiogiai ar per kitus asmenis perdavė 1 000 Eur kyšį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, teikiančiam viešąsias vakcinavimo nuo COVID-19 ligos paslaugas ir darančiam tai patvirtinančius įrašus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad atlikdami šiuos veiksmus E. ir G. K. neabejotinai suprato, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, padėjo E. ir D. K. papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuris tyrimo metu nenustatytas, siekiant tokio asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus – fiktyvių įrašų apie paskiepijimą nuo COVID-19 ligos padarymą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė tinkamą jais pagrįstą išvadą, jog E. K. ir G. K. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų E. K. ir G. K. gynėjo apeliacinių skundų argumentus ir patikrinusi bylą konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis ir juos išanalizavo ir pagrįstai E. K. ir G. K. pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, priešingai gynėjo apeliacinių skundų teiginiams, esminių trūkumų (BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), dėl kurių reikėtų panaikinti G. K. ir E. K. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir juos išteisinti, neturi, o gynėjo apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo yra nepagrįstos.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti nuteistųjų E. K. ir G. K. gynėjo apeliacinius skundus juose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti D. K. nuo BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos V. B. atsakomybei, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą D. K. nutraukti. D. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų G. K. ir E. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas