Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Krone Scanbalt A/S atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., M. tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“, V. M., A/S „Scanbalt trailer“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė E. R. 2015-04-23 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog turto areštas ar galimas išieškojimas iš gyvenamojo namo iš esmės pažeistų jo interesus. M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ nevykdant teismo sprendimo ir preliminariems duomenims rodant, kad išieškojimas iš bendrijos turto neleis įvykdyti vykdomojo dokumento, išieškotojas turi teisę reikalauti išieškojimą nukreipti į bendrijos dalyvių turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Nutartyje neįvertintas motyvas, kad skundas paduotas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tais pačiais motyvais, todėl byla turi būti nutraukiama. Skundas grindžiamas analogiška motyvacija, kuri buvo atmesta kaip nepagrįsta įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje c. b. Nr. 2-8977-883/2014. Aplinkybė, kad skunduose formaliai ginčijami skirtingi antstolės patvarkymai, nesudaro pagrindo skundo laikyti netapačiu pareiškėjo 2014-09-22 skundui. Abiem skundais yra iš esmės ginčijami antstolės veiksmai dėl išieškojimo vykdymo pareiškėjo atžvilgiu, kai yra iškelta TŪB restruktūrizavimo byla, todėl ginčai savo esme yra teisiškai tapatūs.

2. Net ir tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad šiuo metu nagrinėjimas ginčas nėra tapatus buvusiam ginčui, įsiteisėjusioje nutartyje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie iš naujo šioje byloje negali būti ginčijami. Nuo 2014 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusios nutarties priėmimo teisiškai reikšmingos aplinkybės nepasikeitė. Prie skundo pridėtas balansas 2014-01-01:2014-06-30 neįrodo, kad TŪB turi pakankamai lėšų gražinti skolą. Be to šie balansai buvo žinomi 2014-12-22. Aplinkybę, kad TŪB neturi likvidžių lėšų patvirtina aplinkybė, kad iki šiol skola pagal vykdomąjį raštą nėra gražinta.

3. Restruktūrizavimo teisinis reglamentavimas neturi tiesioginės įtakos išieškotojo teisei atgauti skolą iš TŪB narių, tais atvejais, kai TŪB praktiškai neturi lėšų. Priešingas aiškinimas neatitiktų kasacinio teismo išaiškinimų, kad vykdymo procesas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir interesų apsaugai. Skolos suma yra didelė, restruktūrizavimo procedūros yra ilgos, o skolos atgavimas nėra garantuotas, nes bet kuriuo metu restruktūrizavimas gali peraugti į bankroto procedūras. Tuo atveju, jei išieškotojas atgautų dalį skolos iš TŪB, pareiškėjas galėtų apie tai informuoti antstolį ir atitinkamai išieškojimo mastas būtų koreguojamas vykdymo proceso metu. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai būtų užtikrinami ir nepažeisti.

4. CK 6.33 str., CK 6.8 str. 2 d. taikymui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nutartis grindžiama nepagrįsta prielaida, kad restruktūrizavimo planas bus patvirtintas. Restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas ir neaišku ar apskritai bus patvirtintas. Tuo labiau, kad restruktūrizavimo planas nekeičia prievolės pobūdžio. TŪB skola yra galiojanti ir vykdytina, ką patvirtina, o ne paneigia, Šiaulių apygardos teismo 2015-01-21 ir 2015-03-17 nutartys, kurios nurodytos nutartyje ir kuriomis patvirtintas išieškotojo kreditorinis reikalavimas į TŪB 301.765,11 Eur sumai. Tai reiškia, kad CK 6.33 str. ir CK 6.8 str. 2 d. taikymui ir aiškinimui byloje nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. CK 6.8 str. 2 d. taikymas išimtinai priklauso nuo kreditoriaus valios. Pats faktas, kad išieškotojas nesutinka su pareiškėjo skundu aiškiai patvirtina, kad išieškotojas neturi ketinimų atidėti prievolės įvykdymo pareiškėjo atžvilgiu, todėl ginčo atveju CK 6.8 str. 2 d. neaktuali nei dabar, nei vėliau, net ir tuo atveju, jei būtų patvirtintas TŪB restruktūrizavimo planas.

1. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8977-883/2014 ir šioje civilinėje byloje yra skundžiami skirtingi antstolės veiksmai: civilinėje byloje Nr. 2-8977-883/2014 buvo ginčijami antstolės veiksmai areštuojant pareiškėjo B. M. (subsidiaraus skolininko) turtą, tuo tarpu šioje byloje yra ginčijamas antstolės vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo B. M., kaip subsidiaraus skolininko, turto. Šie antstolės vykdomi vykdymo veiksmai nėra tapatūs. Turto areštavimas ir turto realizavimas vykdymo procese nėra tapatūs, teismo pripažinimas, kad antstolės E. R. veiksmai areštuojant turtą yra teisėti, nesuponuoja išvados, kad galimas šio turto realizavimas ir/ar išieškojimas iš šio turto.

2. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8977-883/2014 nustatyti ir suinteresuotojo asmens Krone Scanbalt A/S atskirajame skunde nurodyti prejudiciniai faktai nėra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko, pareiškėjo B. M. turto, kadangi tokie antstolės E. R. veiksmai suteiktų pranašumą suinteresuotajam asmeniui Krone Scanbalt A/S prieš kitus restruktūrizuojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ kreditorius ir tokiu būdu būtų pažeidžiami jų interesai.

3. Esant iškeltai įmonės, kurios dalyviu yra pareiškėjas, restruktūrizavimo bylai, bendrijos tikrojo nario turtui taikomas toks pats turto apsaugos režimas kaip ir restruktūrizuojamos įmonės turtui, t.y. esant iškeltai M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ restruktūrizavimo bylai, išieškojimai iš bendrijos tikrojo nario, pareiškėjo B. M., turto negalimi, t.y. turtas gali būti areštuojamas, tačiau išieškojimai turi būti sustabdomi, kaip ir yra numatyta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 dalyje, 8 str. 1 ir 3 punktuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išieškojimo iš subsidiaraus skolininko turto vykdymo procese pagrįstumo ir teisėtumo klausimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš kurių matyti, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-524-368/2013 vykdomas 306.810,00 Eur piniginių lėšų išieškojimas iš pareiškėjo B. M., išieškotojo A/S „Scanbalt trailer“ naudai. Išieškojimas nukreiptas į B. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl kurio dalies: žemės sklypo, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kitų statinių, žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 2015-04-08 patvarkymu Nr. 69-2183/2014, Nr. 69-2184/2014 paskelbtos pirmosios varžytinės, bei nukreiptas išieškojimas į darbo užmokesčio dalį, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.

Vykdomasis raštas Nr. 2-524-368/2013 išduotas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo pagrindu, kuriuo teismas priteisė ieškovui A/S Scanbalt Trailer iš atsakovo M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ 301765,11 Eur skolą, 7,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo skolos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4176,03 Eur žyminį mokestį ir 868,86 Eur advokato pagalbos išlaidas, taip pat 10,29 Eur proceso išlaidas valstybei. M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ neturint pakankamai lėšų likusios sumos išieškojimą solidariai nukreipti į B. M. ir V. M. turtą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo B. M. ir kito tikrosios ūkinės bendrijos dalyvio - V. M. tarpusavio solidarioji prievolė yra subsidiari M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ išieškotojo Krone Scantbalt A/S atžvilgiu. Nagrinėjamo ginčo atveju sprendžiamas klausimas, ar esant iškeltai M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ restruktūrizavimo bylai galima vykdyti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko pareiškėjo B. M..

Suinteresuotas asmuo Krone Scantbalt A/S atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjama byla turi būti nutraukta, kadangi skundas paduotas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tais pačiais motyvais. Skundas grindžiamas analogiška motyvacija, kuri buvo atmesta kaip nepagrįsta įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje c. b. Nr. 2-8977-883/2014. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo suinteresuoto asmens argumentu nesutinka. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8977-883/2014 atmetė pareiškėjo B. M. skundą dėl antstolės 2014-09-03 patvarkymų Nr. R021642, Nr. 69-2183/2014 panaikinimo. Pažymėtina, kad teismas nurodytoje byloje sprendė klausimą dėl patvarkymų, kuriais taikytas pareiškėjo turto areštas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto realizavimo, o ne dėl arešto teisėtumo. Turto areštas ir turto realizavimas vykdymo procese nėra tapatūs procesiniai veiksmai, todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad teismo pripažinimas, jog antstolės E. R. veiksmai areštuojant turtą yra teisėti, nagrinėjamos bylos atveju nesuponuoja išvados, kad galimas šio turto realizavimas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagrindiniam skolininkui M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-498-440/2015. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. kovo 17 d. nutartimis patvirtino M. TŪB „Žaibas“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių yra ir išieškotojo Krone Scanbalt A/S finansinis reikalavimas. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ prievolės išieškotojui atžvilgiu, pareiškėjo B. M. ir kito tikrosios ūkinės bendrijos dalyvio - V. M. prievolė yra subsidiari. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalies reglamentavimą, kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą negavo iš skolininko atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius subsidiariai atsakingam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma, jos esminis bruožas yra tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje OMV Refining & Marketing GMBH v. R. A. P., bylos Nr. 3K-3-342/2012; kt.). Dalyvis yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir tokio skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. įmonė „Megaskalė“ v. UAB „Karmo“, bylos Nr. 3K-3-541/2008; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Rūta ir Co“ v. K. S., bylos Nr. 3K-3-42/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme konkrečiai nenustatyta, kokia tvarka turi būti pareikštas reikalavimas pagrindiniam skolininkui ir kas laikytina pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymu kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Rūta ir Co“ v. K. S., bylos Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company“ SE v. A. K., bylos Nr. 3K-3-331/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas LAT nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-118/2011, rėmėsi tik subsidiarios atsakomybės taikymo teoriniu aspektu, todėl šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad paminėtos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla. Teismas pažymi, kadangi pagrindiniam skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla, būtina aptarti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ). ĮRĮ 8 straipsnio nuostata, draudžianti vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti, taikoma nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad tikroji ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją. Kadangi pareiškėjo B. M. prievolė pagrindinio skolininko M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ išieškotojo atžvilgiu yra subsidiari, o pagrindiniam skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla, pareiškėjo B. M., kaip bendrijos tikrojo nario, turtui taikomas toks pat disponavimo draudimas, turto apsaugos režimas kaip ir restruktūrizuojamos įmonės turtui, todėl išieškojimas iš pareiškėjo turto be teismo leidimo, esant iškeltai M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ restruktūrizavimo bylai, yra negalimas.

Nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi suinteresuoto asmens argumentai, susiję su restruktūrizuojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ balanso duomenimis, kadangi restruktūrizuojama įmonė turi turto ir jau pats restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas įrodo, kad įmonė turi lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, kadangi nėra nemoki. Tai, kad likvidžių lėšų bendrovė šiuo metu turi nedaug, nepaneigia aplinkybės, kad per restruktūrizavimo plane nustatytą laiką su kreditoriumi bus atsiskaityta. Iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo jokie išieškojimai iš M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ turto nevykdomi, kreditoriniai reikalavimai bus dengiami pagal teismo patvirtintą M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ restruktūrizavimo planą. Teismas, nustatęs, kad restruktūrizuojama M. tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“ neturi finansinių galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, restruktūrizavimo bylą nutrauks ir tik tada teismui (Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-524-368/2013) konstatavus apie negalėjimą pagrindiniam skolininkui įvykdyti prievolės iš savo turto, bus galima spręsti apie išieškojimo įvykdymą iš subsidiaraus skolininko B. M. turto. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingas aptartos situacijos teisinis vertinimas paneigtų subsidiarios atsakomybės prasmę, teismas sutikdamas su apelianto teiginiu, kad vykdymo procesas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir interesų apsaugai, pažymi, kad restruktūrizavimo procesu, kuris reglamentuojamas specialiuoju įstatymu, siekiama padėti įmonei įveikti finansinius sunkumus ir išvengti bankroto. Aplinkybė, kad dažnai restruktūrizavimo procedūros yra ilgos, o skolos atgavimas nėra garantuotas, nes bet kuriuo metu restruktūrizavimas gali peraugti į bankroto procedūras, nesudaro pagrindo nukrypti nuo restruktūrizavimo proceso bei subsidiarios atsakomybės taikymo įstatyminio reglamentavimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.