Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

- A. K. ir atsakovas A. S. 2010 m. birželio 2 d. Kauno miesto 6-ajame notarų biure sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino iš ieškovės 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), kurią privalėjo grąžinti po pirmo kreditorės pareikalavimo per 10 dienų, kuri turi būti grąžinama Kauno miesto 6-ajame notarų biure. Sutartis patvirtinta notarės J. R..

- Paskola suteikta atsakovui būsto pirkimui, t. y. avansui už butą pirkėjams, dalies reikėjo einant į banką, bei dalies padengti kreditorinį įsipareigojimą, kad galėtų lengviau paimti paskolą iš banko. Ieškovė posėdžio metu nurodė, bendrų daiktų lizingo būdu nepirko ir iš UAB „General Financing“ kredito bendrai neėmė, taip pat, kad apie 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) ar 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) grynais davė atsakovui einant į banką, šiuos pinigus nusiėmė iš banko, taip pat atsakovui davė pradiniam įnašui, kuriuos atsakovas sumokėjo buto pardavėjams 19 000,00 Lt (5 502,78 Eur). Turėjo santaupų, kadangi dirbo ir gavo nemažą atlyginimą apie 1 000,00 Lt (289,62 Eur) bei išsiskyrus su pirmu vyru, jis buvo pervedęs jai už turto kompensaciją apie 35 000,00 Lt (10 136,70 Eur), be to, per 6 – 7 metus sutaupė iš mamos gautų pinigų 5000,00 Lt (1 448,10 Eur). Atsakovas neturėjo jokių santaupų, uždirbdavo kartais labai mažai. Paskolos sutartį patarė sudaryti notarė.

- Nutraukiant šalių santuoką, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neaptarė šios skolos, nes manė, kad nereikia aptarti, o ir buvo sutarta, kad atsakovas butą perleis vaikams, t. y. savo sūnui ir ieškovės dukteriai.

- Pinigų perdavimo faktą patvirtina 2010 m. birželio 2 d. sudaryta sutartis, t. y. iš sutarties turinio lingvistinio aiškinimo akivaizdu, kad atsakovas pasiskolino iš atsakovės 8 688,60 Eur. Todėl šiuo atveju atsakovas privalo įrodyti, kad pinigų negavo. Kadangi atsakovas neįrodė, kad pinigų negavo iš ieškovės, todėl sutartis yra galiojanti ir atsakovas prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti. Iš atsakovo priteistina 8 688,60 Eur, kadangi atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paskolos, taip pat 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Atsakovo argumentai.

- Atsakovas 2010 metais rado pirkti butą, esantį Kaune, kurio kaina buvo 95 000,00 Lt (27 513,90 Eur). Atsakovas 19 000,00 Lt (5 502,78 Eur) pradinį įnašą sumokėjo grynais, o likusiai daliai, t. y. 76 000,00 Lt (22 011,12 Eur), sumokėti 2010 m. birželio 4 d. paėmė būsto kreditą. Pradiniam įnašui sumokėti atsakovas dalį pinigų – 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur), pasiskolino iš ieškovės tėvų. Kuriuos grąžino gavęs paskolą iš banko, kadangi buvo paimtas 87 200,00 Lt (25 254,87 Eur) kreditas. Atsakovas grąžino ieškovės tėvams paimtą 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) paskolą. Per kelis kartus važiavo nusiimti pinigų ir juos atidavė ieškovės motinai.

- Sutartis buvo pasirašyta su didesne paskolinta suma, kad garantuoti ieškovės tėvams paskolintų pinigų grąžinimą. Tačiau faktiškai atsakovas iš ieškovės niekada nėra pasiskolinęs jokių pinigų ir jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti ir jis jų nepriėmė. Todėl laikytina, kad sutartis nebuvo sudaryta. Be to, sutartyje nėra pažymėta, kad ieškovė perdavė pinigus, o atsakovas juos gavo, taip pat nėra jokio pavedimo patvirtinančio pinigų perdavimo faktą ir momentą.

- Atsakovas turėjo nuolatines pajamas iš savo veiklos, jo turtinė padėtis buvo gera. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad uždirbdavo nuo 1 500,00 Lt (434,43 Eur) iki 4000,00 Lt (1 158,48 Eur). Tačiau ieškovė niekada neturėjo paskolos sutartyje nurodytos sumos, kurią būtų galėjusi paskolinti atsakovui.

- Kadangi paskolos sutartyje nebuvo įtvirtintas pinigų perdavimo faktas, todėl ieškovė privalėjo įrodyti, kad buvo perduoti pinigai atsakovui. Pati sutartis savaime nereiškia pinigų perdavimo fakto. Turėjo būti pakvitavimas ar bankinis pavedimas. Pervedimas UAB „General Financing“ negali būti laikoma, kad tokiu būdu suteikta paskola atsakovui, kadangi tai buvo tikslinė paskola, šalys vedė bendrą ūkį. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad buvo pirktas televizorius ir paimtas kreditas, todėl ieškovė iš savo sąskaitos sumokėjo UAB „General Financing“. Pateikti įrodymai, kad buvo nuimti iš ieškovės sąskaitos pinigai, tačiau nėra duomenų, kad būtent dėl paskolos sutarties nuimti pinigai, be to, net ir susumavus pinigus gaunasi tik 12 574,80 Eur, o apie likusią paskolos sumą įrodymų nėra.

- 2010 m. rugpjūčio 19 d. tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Šalys santuoką nutraukė ir 2013 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šios sutarties 8 punktą šalys patvirtino, kad kitų kreditorių, kurie turėtų teisę įstoti į bylą nėra. Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei, kad moka kompensaciją. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turėjo būti aptartas klausimas dėl atsakovo, kaip ieškovės kreditoriaus, klausimas, tačiau to nebuvo padaryta. Šalys santuokos nutraukimo metu sprendė, kad nėra vienas kitam skolingi, kompensacijų vienas iš kito nereikalavo, ir sutartis atitiko jų valią.

III. Liudytojų paaiškinimai.

Liudytoja P. T., ieškovės motina, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui A. S. ji niekada nėra skolinusi pinigų. Duktė pati turėjo santaupų, dirbo, taip pat buvo gavusi pinigų iš pirmo vyro. Dukteriai yra davusi pinigų, tačiau ne tam, kad taupytų. Kai duktė išsiskyrė, tai kurį laiką gyveno kartu su ja ir jos vyru, todėl dukteriai nereikėjo mokėti už nieką, o gautus pinigus galėjo taupyti. Po pirmos santuokos nutraukimo duktė su atsakovu susipažino gal po pusmečio. Jis gyveno bendrabutyje, nieko neturėjo, duktė padėjo susimokėti už bendrabutį. Kiek žino, atsakovas neturėjo santaupų. Žino, kad atsakovas gaudavo mažas pajamas, nes taip sakydavo duktė. Duktė išėjo iš darbo, nes buvo panaikinta parduotuvė. Duktė turėjo problemų dėl alkoholio prieš buto pirkimą, kartu su atsakovu vežė gydyti. Kai šalys pirko butą ji nesikišo dėl pinigų jokiais klausimais. Duktė pati turėjo savo banko korteles ir pasą. Apie sudarytą paskolos sutartį žinojo, kadangi prieš šalims skiriantis, atsakovas buvo pažadėjęs, kad kai ieškovės duktė taps pilnametė, šį butą perrašys ieškovės dukteriai ir savo sūnui po lygiai. Sutartis buvo kaip garantas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. birželio 2 d. ieškovė A. K. (tuo metu buvusi B.) ir atsakovas A. S. sudarė sutartį Kauno miesto 6-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 5940 (toliau – Sutartis) (e. b. l. 10). Pagal Sutartį A. S. pasiskolino iš A. B. 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) be palūkanų. Skolą skolininkas privalo grąžinti po kreditoriaus pareikalavimo per 10 darbo dienų (Sutarties 1 punktas). A. S. turi teisę grąžinti, o A. B. privalo priimti grąžinamą skolą visą arba dalimis anksčiau laiko (Sutarties 2 punktas). Skola turi būti grąžinama Kauno miesto 6-ajame Notaro biure (Sutarties 3 punktas). A. K. 2019 m. balandžio 11 d. pareiškimu pareikalavo atsakovą grąžinti skolą pagal Sutartį per 10 darbo dienų nuo pareiškimo įteikimo dienos (e. b. l. 11). Pareiškimą notarė J. R. persiuntė atsakovui. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė 2019 m. gegužės 16 d. paliudijo, kad ieškovės 2019 m. balandžio 11 d. pareiškimą persiuntė atsakovui, kuris buvo įteiktas 2019 m. balandžio 17 d., tačiau atsakymas iki 2019 m. gegužės 16 d. nėra gautas (e. b. l. 12).

Ieškovė 2010 m. gegužės 21 d. UAB „General Financing“ pervedė 2 574,80 Lt (745,41 Eur), nurodytas asmuo – A. S. (e. b. l. 76). 2005 m. birželio 16 d. ieškovė gavo iš E. B. (buvusio vyro) 34 650,00 Lt (10 035,33 Eur), kaip nekilnojamojo turto kompensaciją (34 000,00 Lt) bei dukters išlaikymui (650,00 Lt) (e. b. l. 73). Ieškovė 2010 m. gegužės 26 d. ir 31 d. taip pat 2010 m. birželio 1 d. ir 2 d. iš savo banko sąskaitos išėmė iš viso 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) (e. b. l. 77). Atsakovas 2010 m. birželio 10 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pirko butą asmeninės nuosavybės teise, esantį (duomenys neskelbtini), už 95 000,00 Lt (27513,90 Eur), iš kurių 19 000,00 Lt (5 502,78 Eur) sumokėjo grynais pinigais pardavėjams prieš pasirašant sutartį (e. b. l. 31–36). Atsakovas su Nordea Bank Finland Ple (dabar Nordea Bank AS Lietuvos skyrius) 2010 m. birželio 4 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 87 200,00 Lt (25 254,87 Eur) kreditas (e. b. l. 41–44). Buto pardavėjams 2010 m. liepos 19 d., buvo pervesta likusi 76 000,00 Lt (22 011,12 Eur) suma (e. b. l. 56). 2010 m. atsakovas gavo iš banko likusią paskolos dalį – 11 200,00 Lt (3 243,74 Eur) (e. b. l. 56). 2010 m. rugpjūčio 18 d., 19 d., 23 d., 24 d. ir 30 d. atsakovas iš savo banko sąskaitos išėmė 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) (e. b. l. 57–58). Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką 2010 m. rugpjūčio 19 d. (e. b. l. 7). Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu santuoka nutraukta sutuoktinių abiejų bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. balandžio 3 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (e. b. l. 28–30).

V. Dėl paskolos sutarties sudarymo fakto.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų visumos duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018).

Iš šalių 2010 m. birželio 2 d. sudarytos Sutarties turinio matyti, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovės 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) be palūkanų. Nors Sutartyje, sudarytoje notarine forma, nėra tiesiogiai išreikšto pinigų perdavimo fakto, t. y. nenurodyta, kad atsakovas pinigus priėmė ar gavo, taip pat nenurodyta, kad ši sutartis kartu ir pinigų priėmimo – perdavimo aktas, tačiau atsižvelgiant į lingvistinį sutarties aiškinimą galima spręsti, kad sutartimi pinigai buvo perduoti. Sutartyje pavartoti terminai būdingi paskolos sutarčiai, žodžių gramatinės formos – „A. S. pasiskolino <...>“, dėl ko manytina, kad pinigai buvo perduoti jau prieš Sutarties sudarymą, sutarties sudarymo forma – notarinė, įsipareigojimas grąžinti pinigus – „Skolą skolininkas privalo grąžinti po pirmo kreditoriaus pareikalavimo per 10 darbo dienų“, nėra nustatyta paskolos davėjo pareigos paskolinti, sąlygos dėl ankstesnio paskolos grąžinimo – „A. S. turi teisę grąžinti, o A. B. privalo priimti grąžinamą skolą visą arba dalimis anksčiau laiko“, konkretus nurodymas, kad „Skola turi būti grąžinama Kauno miesto 6-ajame Notaro biure“, bei Sutarties originalo būvimas pas atsakovę, leidžia konstatuoti paskolos sudarymo faktą. Esant šioms aplinkybėms, būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad paskolos iš ieškovės nėra gavęs ar jos gavęs mažiau nei nurodoma Sutartyje.

Paminėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas neneigė Sutarties sudarymo fakto, ją sudarė laisva valia, neginčijo jos, kad ji sudaryta apgaulės būdu, dėl suklydimo, ar buvo verčiamas ją sudaryti. Paminėtina, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, ne kartą pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015). Nagrinėjamu atveju, Sutartis patvirtinta notaro, atsakovas laisva valia prisiėmė Sutartimi sukurtus jam įsipareigojimus – dėl paskolos dydžio, jos grąžinimo, bei konkrečios vietos, vietos kur turi būti grąžinama paskola, t. y. notarų biure.

Atsakovas neigė, kad pinigus pasiskolino iš ieškovės, tačiau teigė, kad 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) skolinosi iš ieškovės motinos. Sutarties sudarymo aplinkybes paaiškino, kad suma buvo nurodyta Sutartyje didesne, kaip apsidraudimas, garantija ieškovės motinai, kad grąžins pinigus. Tačiau teismo vertinimu, atsakovas būdamas atidus ir rūpestingas, nebūtų prisiėmęs tokio didelio įsipareigojimo. Atsakovas įrodinėja, kad pasiskolino iš ieškovės motinos 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur), tačiau Sutartis pasirašyta vos ne tris kartus didesnei sumai – 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), kas paneigia atsakovo teigiamas aplinkybes. Atsakovas ilgą laiką vertėsi individualia veikla, pats vedė savo veiklos apskaitą, todėl turėjo suvokti, kad prisiimdamas įsipareigojimą jį turės įvykdyti.

Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad atsakovas skolinosi dėl būsto pirkimo, šios aplinkybės neginčijamos. Teismo posėdyje liudytoja P. T., ieškovės motina, kategoriškai neigė skolinusi atsakovui pinigų. Nors liudytojas parodymai vertinti kritiškai, kadangi liudytojos nurodytos aplinkybės buvo sužinotos iš pačios ieškovės, tačiau į aplinkybes apie paskolos suteikimą, t. y. jos nesuteikimą, įvertintinos įrodymų viseto kontekste. Atsakovas nurodė, kad grąžino ieškovės motinai 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur). Pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis iš banko 2010 m. rugpjūčio 18 d., 19 d., 23 d., 24 d. ir 30 d. išsiėmė 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur). Tačiau vien pinigų išėmimas nepatvirtina, kad šie pinigai buvo panaudoti tariamos paskolos dengimui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigai būtų perduoti ieškovės motinai, nepateikė jokio pakvitavimo ar kito pinigų perdavimą patvirtinančio dokumento. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutartį pinigai turėjo būti grąžinti Kauno miesto 6-ajame notarų biure, tačiau atsakovas prisiėmęs tokią pareigą jos nevykdė. Neįtikinamos ir aplinkybės, kad atsakovas galėjo pamiršti apie sudarytą paskolos sutartį, kadangi jei atsakovas grąžino visą jo teigiamą skolą ieškovės motinai, paskutinis pinigų išėmimas buvo 2010 m. rugpjūčio 30 d., t. y. nuo Sutarties sudarymo praėjo tik trys mėnesiai. Dėl to abejotina, atsakovas apie Sutartį galėjo pamiršti praėjus trumpam laikotarpiui. Atsakovo motyvai, kad jo turtinė padėtis buvo gera, nes jis turėjo nuolatines pajamas iš individualios veiklos bei gaudavo netekto darbingumo išmoką, vertinti kritiškai. Nors pateikti įrodymai, kad atsakovas deklaravo gavęs nemažas pajamas: 2008 m. – iš individualios veiklos 29 831,00 Lt, 2009 m. – 25 046,00 Lt, 2010 m. – 25 046,00 Lt, tačiau tai neįrodo, kad jam nereikėjo paskolos gautos iš ieškovės, kad jis turėjo pakankamai santaupų pradiniam įnašui būsto pardavėjams, nes kaip ir pats nurodė, kad reikėjo pasiskolinti dar pinigų. Atsakovas teigė, kad 2010 m. gegužės 21 d. ieškovės pervedimas 2 574,80 Lt (745,41 Eur) UAB „General Financing“, nėra paskola jam, o buvo pirktas televizorius, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės pateikti įrodymai, apie pinigų išėmimą iš banko sąskaitos iki atsakovui sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį, banko sąskaitos išrašas, išrašas apie gautą kompensaciją už turtą, po pirmosios santuokos nutraukimo, nors ir ši kompensacija gauta tik 2005 m. birželio 16 d., faktinės aplinkybės, kad kurį laiką po pirmos santuokos nutraukimo gyveno su tėvais, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę suteikti atsakovui 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) paskolą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą, kad ieškovė šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą, tačiau atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

VI. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių reikšmės paskolos sutarties įvykdymui.

Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką 2010 m. rugpjūčio 19 d., todėl prievolė, atsiradusi pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, laikytina atsakovo asmenine prievole ieškovei, kaip kreditorei. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Šalys nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu santuoka nutraukta sutuoktinių abiejų bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. balandžio 3 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad:

- Abu pareiškėjai yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas iš kito išlaikymo sau nereikalauja ir išlaikys save patys.

- Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

- Pareiškėjai nekilnojamojo ir kito kilnojamo registruotino turto neturi.

- Iki santuokos sudarymo A. S. vardu įgyta transporto priemonė Chrysler Neon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ikisantuokinė A. S. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalinama.

- A. S. vardu esantis 1536,71 Lt įsiskolinimas išieškotojui UAB „4finance“ bei tuo pagrindu UAB „Julianus Inkaso“ vykdomas išieškojimas po santuokos nutraukimo pasilieka A. S..

- Pareiškėjai patvirtina, kad kitų kreditorių, kurie turėtų teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra pareiškėjų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, neturi.

- Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalintas iki santuokos nutraukimo.

Iš teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinio matyti, kad šalys išsprendė dėl kreditorių, kurie turėtų teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra pareiškėjų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pasidalinimo, asmeninės atsakovo A. S. transporto priemonės, kuri įgyta iki santuokos sudarymo, asmeniniu atsakovo prievolių kreditoriams.

Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje privalomai turi būti nurodomi abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio kreditoriai, kurie atsirado po santuokos sudarymo, tačiau šalims nedraudžiama spręsti ir paminėti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir dėl asmeninio turto ar asmeninių prievolių, atsiradusių iki santuokos sudarymo dienos (pavyzdžiui prievolės atsiradusios, kai šalys faktiškai gyveno kartu, nors dar nebuvo registruota santuoka). Paminėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė, kad yra viena kitai skolingos, neprašė viena iš kitos jokių kompensacijų. Buvo išspręstas klausimas dėl asmeninės atsakovo transporto priemonės įgytos iki santuokos sudarymo, taip pat atsakovo asmeninių kreditorių. Nors nenurodoma, kada atsirado atsakovo prievolė kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, tačiau, atsižvelgiant aukščiau paminėtas aplinkybes, manytina, kad šalys sprendė klausimus ir dėl visų asmeninių atsakovo ir ieškovės prievolių. Todėl, vertinant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, darytina išvada, kad šalys sprendė ne tik dėl santuokos metu atsiradusio turto ir prievolių, bet ir atsiradusiu iki santuokos sudarymo, tarp jų ir skolos pagal 2010 m. birželio 2 d. Sutartį, kuri atsirado šalims faktiškai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį.

Ieškovė teigė, kad neaptarė skolos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes manė, kad nereikia aptarti, o ir buvo sutarta, kad atsakovas butą perrašys vaikams, t. y. savo sūnui ir ieškovės dukteriai, tačiau jokių įrodymų apie buvusį tokį susitarimą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Liudytojos parodymais teismas, nagrinėjamu atveju, nesivadovauja, nes kaip minėta, jos nurodomos aplinkybės buvo sužinotos iš ieškovės. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Taigi, jeigu šalys būtų susitarę, dėl kitokios skolos grąžinimo formos, tuomet toks Sutarties pakeitimas, turėjo būti pasirašytas taip pat notarine forma, kaip ir pirminė sutartis. 2010 m. birželio 2 d. Sutartis nebuvo pakeista. Ieškovės deklaratyviai nurodomos aplinkybės, nepateikiant jokių įrodymų, nepaneigia aplinkybių, kad šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nors tiesiogiai ir nenurodė, tačiau išsprendė klausimą dėl skolos pagal Sutartį nebuvimo.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nenurodė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kad atsakovas yra skolingas ieškovei pagal 2010 m. birželio 2 d. Sutartį, nors iš sutarties turinio matyti, kad sprendė asmeniniu prievolių ir asmeninio turto pasidalinimo klausimus, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu sprendė, kad vienas kitam nėra skolingi. Kadangi šalys išsprendė prievolių vienas kitam klausimą, t. y. skolos nebuvimą, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei skolą pagal Sutartį. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokatės teisinę pagalbą patyrė 800,00 Eur išlaidų (e. b. l. 87). Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77), todėl priteistinos iš ieškovės atsakovui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.