- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-307-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00746-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- I. K., S. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-307-544/2014
2014 m. gegužės 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012) pagal ieškovės ieškinį atsakovams I. K., S. K., esant tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdymo veiksmus atliekanti antstolė I. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą pakeisti 2012-03-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 vykdymo tvarką ir nustatyti, kad atsakovams nustatytu terminu neįteisinus statinio - tvoros, atsakovai per teismo nustatytą terminą (mano, kad pakaktų 3 mėnesių) privalo nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis. Jeigu atsakovai nurodyto įpareigojimo – nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę - neįvykdys, ieškovė turi teisę nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas lėšas. Pašalinti kavinės pastato savavališko rekonstravimo padarinius privalo patys atsakovai. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-03-21 sprendimu tenkino iš dalies ieškovės ieškinį ir leido atsakovams I. K. ir S. K. per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius - parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti pastatą - kavinę, pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka įteisinti statinį - tvorą. Atsakovams nustatytu terminu neparengus reikalingos dokumentacijos ir pagal projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiančius dokumentus neatlikus pastato - kavinės pertvarkymo, neįteisinus statinio - tvoros, ieškovas turi teisę savavališkos statybos padarinius pašalinti atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2012-06-29. Per teismo nustatytą terminą atsakovai sprendimo neįvykdė. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-09-27 nutartimi išaiškino, kad vykdant 2013-05-27 vykdomąjį raštą antstolis, nustatęs, kad atsakovai per teismo nustatytą 9 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka nepašalino savavališkos statybos padarinių, vadovaujantis CPK 771 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka, turi surašyti nustatytos formos aktą apie sprendimo neįvykdymą. Esant tokiam aktui, turėtų būti vykdoma teismo sprendimo dalis, išdėstyta rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, antroje pastraipoje - ieškovas savavališkos statybos padarinius šalintų atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas. Atsakovų atžvilgiu CPK 771 str. 5 d. netaikytina. Ieškovė 2013-10-28 gavo antstolės 2013-10-24 surašytą sprendimo neįvykdymo aktą, kuriame nurodyta, kad remiantis Sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu, Inspekcija, šalindama savavališkos statybos padarinius atsakovų lėšomis, turėtų padaryti tai, ko neatliko atsakovai, t. y. atkurti jiems nuosavybės teise priklausančio pastato - kavinės ankstesnę stogo dangą (buvusi šlaito į gatvę - keramikinės čerpės, šlaito į kiemą - plieno lakštai), pašalinti plastikines lenteles nuo pastato skliautų, atstatyti vėjalentes ir lėkius, pakeisti plastikinius langus į anksčiau buvusius ir įteisinti statinį – tvorą. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 41 d., 2 str., nuo 2014-01-01 įsigaliojusio LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 d., kavinės pastato savavališko rekonstravimo padarinius pašalinti gali tiktai patys atsakovai, o savavališkai pastatytą tvorą inspekcija gali tik nugriauti. Nepakeitus sprendimo vykdymo tvarkos, savavališkos statybos padariniai gali likti nepašalinti (b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-01-14 nutartimi ieškovo (išieškotojo) prašymą tenkino: pakeitė 2012-03-21 teismo sprendimo nustatytą vykdymo tvarką - nustatė, kad atsakovai I. ir S. K. per teismo nustatytą terminą – 6 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos - teisės aktų nustatyta tvarka turi patys pašalinti pastato – kavinės, un. (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius; išaiškino atsakovams, kad nepašalinus savavališkos statybos padarinių, jų atžvilgiu gali būti taikoma CPK 771 str. 5 d. norma (skiriamos baudos); atsakovams per 5 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neįteisinus statinio – tvoros, atsakovai per 3 mėn. privalo nugriauti tvorą patys ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis; atsakovams nustatytu terminu nenugriovus tvoros ir nesutvarkius statybvietės, ieškovas turi teisę nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 ieškovė prašė teismą įpareigoti atsakovus I. ir S. K. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas kavinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis - pertvarkyti (atkurti) stogo dangą, langus ir pastato skliautus į padėtį, buvusią 2006 metais, nugriauti statinį – tvorą, ir sutvarkyti statybvietę. Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, kad atsakovai neteisėtai atliko virš minėto pastato rekonstravimo darbus ir neteisėtai aplink pastatą pasistatė tvorą, todėl vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1p., teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais sprendė, kad tinkamiausia priemonė savavališkos statybos darbų pasekmėms pašalinti – leidimas atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą, parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti pastatą – kavinę pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka įteisinti statinį – tvorą. Sprendimas įsiteisėjo 2012-06-29. Vykdant 2013-05-27 išduotą vykdomąjį raštą, antstolis nustatė, kad atsakovai per teismo nustatytą terminą – 9 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos - teisės aktų nustatyta tvarka nepašalino savavališkos statybos padarinių – neatkūrė ankstesnės stogo dangos, nepašalino plastikinių lentelių nuo pastato skliautų, neatstatė vėjalenčių ir lekių, nepakeitė plastikinių langų į anksčiau buvusius, bei neįteisino statinio – tvoros. Ieškovas teismui pateikė 2013-04-29 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. SD-536-1025, kuriame nurodoma, kad 2013-03-06 I. K. prašymu buvo išrašyti nauji specialieji architektūros reikalavimai, vadovaujantis 2012-03-21 teismo sprendimu; 2013-01-17 buvo gautas I. K. techninis projektas paprastojo remonto darbams. Statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, nes, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23str., buvo pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, apie ką užsakovas buvo informuotas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad jie 2013m. liepos mėnesį Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovams pateikė projektą dėl leidimų išdavimo, tačiau nurodytai aplinkybei pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų. Teismas konstatavo, kad atsakovai 2012-03-21 sprendimo nustatytu terminu gera valia neįvykdė. Nuo 2014-01-01 įsigaliojusio LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. leidžia ieškovei vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą asmenų, atlikusių savavališkas statybas, lėšomis organizuoti tik statinio griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 41 d. 3 d., kavinės pastato savavališko rekonstravimo padarinius pašalinti gali tiktai patys atsakovai, o savavališkai pastatytą tvorą Inspekcija gali tik nugriauti. Esant tokiai įstatyminei nuostatai, ieškovė 2012-03-21 sprendimo dalies, kiek tai susiję su kavinės savavališkų statybų padarinių pašalinimu atsakovo lėšomis, nebeturi galimybės įvykdyti. Vadovaudamasis CPK 7 str. 1 d., 284 str. 1 d. bei įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas laikė, jog tikslinga pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (b. l. 44-48).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti 2014-01-14 nutartį ir palikti galioti 2012-03-21 sprendimą. Nurodo, kad 2014-01-14 nutartimi teismas iš esmės pakeitė 2012-03-21 sprendimą, leidusį jiems pagal parengtą dokumentaciją ir išduotą statybas leidžiančią dokumentaciją pertvarkyti jiems priklausančius statinius ir įteisinti tvorą, o to nepadarius ieškovei buvo leista savo lėšomis pašalinti padarinius ir išieškoti iš atsakovų išleistas lėšas. 2014-01-14 nutartimi teismas minėtą teismo sprendimą pakeitė iš esmės, nes įpareigojo juos savo lėšomis pertvarkyti pastatą, o to nepadarius nurodė taikysiąs nuobaudas CPK 771 str. pagrindais. Nurodė, kad skundžiamoji nutartis yra neteisėta, šališka, nes teismas neatsižvelgė į jų argumentus, kodėl negali įvykdyti teismo sprendimo. Keičiant sprendimą, byloje turėjo būti atnaujintas procesas. Rekonstruotas pastatas yra vienintelė jų šeimos gyvenamoji vieta, kurios pertvarkymas pagal sprendime nurodytus reikalavimus kainuotų apie 85 000 Lt, todėl būtų pažeisti sąžiningumo ir proporcingumo principai. Mano, kad taip jiems kerštaujama už bylos iškėlimą, architektas negali gauti tarnautojo iš Kultūros paveldo departamento (trečiojo asmens byloje) pritarimo, kad atsakovai galėtų iki galo tvarkyti dokumentus. Tai, kad pradėjo vykdyti teismo sprendimą, įrodo jų norą užbaigti visas procedūras ir normaliai disponuoti savo turtu. Į objektą investuoti labai dideli šeimos pinigai, o objektas neprarado savo autentiškumo. Tvora nėra pastatyta, tėra tik uždėti metaliniai segmentai. Tvora pastatui yra gyvybiškai svarbus elementas, nes pastatas stovi kaime prie pagrindinės sankryžos, kur vyksta didelis transporto judėjimas. Tvoros segmentai dera prie pastato architektūros, neuždaro objekto fasadų. Mano, jog byloje absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, nes 2014-01-14 nutartimi teismo sprendimas yra pakeistas iš esmės, o trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, nors jo įtaka teismo sprendimo vykdymui yra pagrindinė, neinformuotas apie posėdį. Gavus dokumentus savo lėšomis pakeis frontonus į medinius, visos kitos detales pripažintinos tinkamais ir statinį bus galima įteisinti be nuostolio objekto autentiškumui. Projektas yra pateiktas savivaldybės administracijai, tačiau dėl nežinomų priežasčių trečiasis asmuo neduoda sutikimo. Teismas neturi galimybės priimti objektyvų sprendimą vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo principais ir nustatydamas protingą balansą. Jo ir šeimos narių padėtis yra sunki, griauti namo negali, nes neturės kur gyventi, o reikalavimas keisti sprendimą, skubinti ir grasinti baudomis yra netinkamas valstybinių institucijų požiūris į pilietį (b. l. 98-99).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundo teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovams nustatytu terminu neparengus 2012-03-21 sprendime nurodytos reikalingos dokumentacijos ir pagal projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiančius dokumentus neatlikus pastato - kavinės pertvarkymo, neįteisinus statinio - tvoros, ieškovė įgijo teisę savavališkos statybos padarinius pašalinti atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas. Per teismo nustatytą 9 mėnesių terminą atsakovai sprendimo neįvykdė, į teismą dėl jo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka nesikreipė. Atsakovai nė karto nesikreipė ir į ieškovą, nebandė paaiškinti, kodėl neįvykdė sprendimo, kokius veiksmus yra atlikę ir kas kliudo baigti įvykdyti sprendimą. Į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo kreipėsi prasidėjus vykdymo procesui, nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjus 17 mėnesių, nes atsakovai vilkina sprendimo vykdymą, be to, turi žinių, kad skolininkai išvyko gyventi į užsienį. Kadangi į teismą kreipėsi vykdymo proceso metu, tai pagal CPK 633 str. vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo į bylą turėjo būti įtraukti civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 dalyvavę tretieji asmenys, nes jiems vykdymo veiksmai nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių. Nepagrįstas skolininkų teiginys, kad jie nedalyvaujant Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos negali išsiaiškinti, kodėl ši institucija neduoda pritarimo statinio projektui. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į bet kurią valstybės instituciją ir gauti atsakymą jam rūpimu klausimu, o atsakovas S. K. turi teisinį išsilavinimą, dirbo advokatu. Negalima sutikti ir su atsakovų teiginiu, kad nutartis iš esmės pakeitė sprendimą. Nutartis yra palanki skolininkams, nes nustatyti nauji terminai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir ji neatima teisės iš skolininkų patiems tai padaryti. Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2013-04-29 raštu informavo, kad 2013-01-17 Savivaldybės administracijoje buvo gautas I. K. techninis projektas paprastojo remonto darbams. Statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, nes buvo pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai. Užsakovas apie tai buvo informuotas. Tame pačiame rašte nurodyta, kad 2013-03-06 I. K. prašymu buvo išrašyti nauji specialieji architektūros reikalavimai, o 2012-01-23 specialieji architektūros reikalavimai Nr. 12-8 laikomi negaliojančiais. Prie skundo medžiagos atsakovų pridėtas UAB „Meno pieva" 2012 m. liepos mėnesį parengtas Kavinės pastato paprastojo remonto su paskirties pakeitimu į vienbutį gyvenamąjį namą projektas, tačiau jo medžiagoje yra įdėta savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus statytojai I. K. tik 2012-12-18 išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 95 kopija, kas reiškia, kad projektas parengtas anksčiau nei gauti specialieji architektūros reikalavimai, todėl savivaldybės administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento. Atsakovai neįvykdė nei vieno iš veiksmų, kuriuos šalinant savavališkos statybos padarinius jiems leido atlikti teismas. Iš skundo turinio galima suprasti, kad tvoros įteisinti jie neketina. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Pridėtuose su techniniu projektu 2012-12-18 specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. 95 yra nurodyta, kad keičiant pastato paskirtį privaloma keisti žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos pobūdį. Skolininkai dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo bei tvoros valstybinės žemės sklype statybos nesikreipė (b. l. 103-106).
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 338 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo priimtas procesinis sprendimas ieškovės prašymą tenkinti ir pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-21 teismo sprendimo vykdymo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovai, skųsdami 2014-01-14 nutartį, atskirajam skundui pagrįsti nurodo šiuos argumentus: 2014-01-14 nutartimi teismas iš esmės pakeitė savo 2012-03-21 priimtą sprendimą, keičiant sprendimą, turėjo būti atnaujintas procesas, ieškovė, neskųsdama sprendimo apeliacinio ir kasacinio proceso tvarka, prarado teisę kreiptis į teismą; teismas nesiaiškino atsakovų argumentų, kodėl atsakovai negali įvykdyti 2012-03-21 sprendimo; tretieji asmenys nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimą, dėl trečiojo asmens kaltės atsakovai negali praktiškai vykdyti sprendimo, o jie nedalyvauja sprendimo pakeitime, negalima išsiaiškinti, kodėl neišduodamas pritarimas, todėl nutartis yra absoliučiai negaliojanti; pažeidžiami sąžiningumo ir proporcingumo principai, nes į objektą investuoti labai dideli šeimos pinigai, objektas neprarado savo autentiškumo. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų nurodytais argumentais nesutinka.
LR CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, ir tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai.
CPK 273 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 str. 1, 2 d.). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 771 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, be kita ko, sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272, 273 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina ir su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006). Taigi, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtinumą paprastai lemia skolininko (atsakovo) veiksmai dėl sprendimo rezolicinėje dalyje išdėstytų nurodymų vykdymo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 2012-03-21 sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir leido atsakovams per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius - parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti pastatą – kavinę, un. nr. (duomenys neskelbtini), pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka įteisinti statinį – tvorą, esančią žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams nustatytu terminu neparengus reikalingos dokumentacijos ir pagal projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiančius dokumentus neatlikus pastato – kavinės pertvarkymo, neįteisinus statinio – tvoros, ieškovas turi teisę savavališkos statybos padarinius pašalinti atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas (b. l. 10-17). 2012-03-21 sprendimas įsiteisėjo 2012-06-28 (b. l. 18-24). Vykdydamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-27 išduotą vykdomąjį raštą antstolis nustatė, kad atsakovai per teismo nustatytą terminą – 9 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos - teisės aktų nustatyta tvarka nepašalino savavališkos statybos padarinių: neatkūrė ankstesnės stogo dangos, nepašalino plastikinių lentelių nuo pastato skliautų, neatstatė vėjalenčių ir lekių, nepakeitė plastikinių langų į anksčiau buvusius, bei neįteisino statinio – tvoros (Sprendimo neįvykdymo aktas 2013-10-24, vyk, byla Nr. 0115/13/01312, b. l. 7). Šiuo metu nuo 2012-03-21 teismo sprendimo įsiteisėjimo yra praėję jau 22 mėnesiai, tačiau atsakovai teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų neįvykdė ir šio fakto patys neginčija.
Nuo 2014-01-01 įsigaliojusio LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, leidžia asmenų, atlikusių savavališkas statybas, lėšomis organizuoti tik statinio griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 41 d., statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). To paties įstatymo 3 str. 3 d., nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai, t. y. statytojo teisei įgyvendinti nustatyti reikalavimai, netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pagal šią Įstatymo nuostatą, tik griaunant statinius, Inspekcijai netaikomi statytojui nustatyti reikalavimai. Nustatęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, esant tokiai įstatyminei nuostatai, ieškovas 2012-03-21 teismo sprendimo dalies, kiek tai susiję su pastato – kavinės savavališkų statybų padarinių pašalinimu, atsakovo lėšomis, nebeturi galimybės įvykdyti. Teismas, atsižvelgęs į metų laiką, skundžiama 2014-01-14 nutartimi nustatė ilgesnį nei prašo ieškovė terminą – neįteisinus statinio – tvoros per 5 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos statinio atsakovai per 3 mėn. privalo nugriauti tvorą patys ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis; atsakovams nustatytu terminu nenugriovus tvoros ir nesutvarkius statybvietės, ieškovė turi teisę nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas; taip pat nustatė, kad atsakovai I. ir S. K. per teismo nustatytą terminą – 6 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka, turi patys pašalinti pastato – kavinės savavališkos statybos padarinius (b. l. 44-48). Iš minėto sprendimo ir nutarties turinio ir išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs 2012-03-21 teismo sprendimo vykdymo aplinkybes bei siekdamas užtikrinti jo realų įvykdymą, 2014-01-14 nutartimi nepakeitė šio sprendimo esmės – atsakovams liko teismo sprendimu nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiančius dokumentus leista pertvarkyti pastatą kavinę, pagal statybą leidžiančius dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įteisinti tvorą, ir tik nevykdant sprendimo buvo nustatyta kitokia jo vykdymo tvarka, įgalinanti ieškovę atlikti veiksmus, užtikrinančius realų teismo sprendimo įvykdymą ir atitinkančius galiojantį teisinį reglamentavimą. Todėl atmestini atsakovų argumentai, kad skundžiama nutartimi buvo pakeistas teismo sprendimas, nors teismo procesas civilinėje byloje nebuvo atnaujintas.
CPK 284 str. numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva teismo posėdyje, pranešęs dalyvaujantiem byloje asmenims ir atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas buvo nurodęs ieškovės prašymą nagrinėti pagrindinėje civilinėje byloje 2014-01-13 13.30 val. teismo posėdyje pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (b. l. 10). Nors bylos trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos apie minėto posėdžio laiką ir vietą nebuvo pranešta ir jis nedalyvavo teismo posėdyje (b. l. 25-28,42-43), tačiau jis nepateikė apeliacinio skundo, kuriame remtųsi aplinkybe, kad byla išnagrinėja jam joje nedalyvaujant ir nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų nuomone, kad yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Iš kitos pusės, ieškovės kreipimasis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo buvo inicijuotas priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu po to, kad 2013-10-24 antstolis, vykdantis vykdomąjį raštą Nr. 2-13-504/2013 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad savavališko statybos padariniai nepašalinti (b. l. 7). Pagal LR CPK 633 str. vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Šioje vykdymo stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos priverstinai vykdomu nurodytu teismo sprendimu yra nustatytos kokios nors privalomos vykdyti pareigos ar įpareigojimai. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad savivaldybei buvo pateiktas kavinės-pastato paprastojo remonto su paskirties keitimu į vienbutį gyvenamą namą projektas; 2013-03-06 I. K. prašymu buvo išrašyti nauji specialieji architektūros reikalavimai; statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, nes buvo pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai (b. l. 31-34, 40, 117, Statybos įstatymo 23 str.). 2014-03-06 rašte Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys nurodė, kad dėl pastato, kurio kodas Kultūros vertybių registre Nr. 25454, paprastojo remonto projektas keičiantis paskirtį iš prekybos į gyvenamąją nebuvo pateiktas derinti (b. l. 116). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2014-02-25 rašte Dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad pilietė I. K. nesikreipė dėl žemės sklypo un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo bei sutikimo statyti tvorą šiame žemės sklype (b. l. 108). Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Teismo sprendimas neįvykdytas ilgą laiką, nepateikta įrodymų, paliudijančių atsakovų argumentus, kad minėto departamento tarnautojai jiems trukdė vykdyti teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentams ir motyvams, todėl visų jų nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.