Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje), kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. skirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš M. P. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 42,24 Eur už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą arba viešuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Sprendimas M. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį skirti realias laisvės atėmimo bausmes yra teisingas ir priimtas įvertinus visas byloje nustatytas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. P. skirti švelnesnes, nei laisvės atėmimas, bausmes nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į jo asmenybę bei ankstesnius teistumus, negalima konstatuoti, kad švelnesnės bausmių rūšys gali užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimą.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino tai, kad M. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 3 dalis), kad jis anksčiau daug kartų teistas (daugiau kaip 10 kartų, 2 t., b. l. 1-19), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 174-190), nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė pirmais metais po paleidimo iš pataisos įstaigos (praėjus tik keturiems mėnesiams). Parinkdamas bausmes M. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į byloje nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. P. už padarytus nusikaltimus griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atkreipiamas dėmesys, jog parinkdamas bausmių dydžius už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas M. P. skyrė bausmes, mažesnes, nei BK 178 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyti šių bausmių vidurkiai (BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 7 mėnesiai ir 15 dienų, o BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam M. P. paskirtas bausmes, atsižvelgiant į tai, jog jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. dalinį bausmių sudėjimą, ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik minimalią švelnesnės bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Be to, nuteistajam M. P. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam M. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina neigiamą apelianto M. P. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Apeliantas nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. P. už padarytas nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė adekvačias ir proporcingas įvykdytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmes bei galutinę bausmę, todėl konstatuojama, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

11. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 151-154), kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. P. 95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

12. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis (2 t., b. l. 148). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingas, byloje nėra sunkią jo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. P. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 95 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. P. 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.