Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Vilma Raščiuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-350/2014

2014 m. lapkričio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Bronės Vizdėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo atstovės ir civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-12-31 nuosprendžio, kuriuo S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), baudžiamoji byla S. A. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ( BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltintas tuo, kad jis 2005 m. sausio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. rajone, V. seniūnijoje, L. kaime iš neveiksnaus J. B. už 10 200 litų nupirko 4,53 ha miško, žadėdamas J. B. ir jo globėjai sumokėti minėtą sumą, tačiau visiškai neatsiskaitė, sumokėjo 5230 Lt ir taip apgaule savo naudai įgijo 4970 Lt.

S. A., pakeitus šį kaltinimą BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2004 m., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus asmuo, turintis psichikos negalią ir turi asmeninės nuosavybės teise 4,53 ha mišką, esantį K. rajone, V. seniūnijoje, L. kaime, turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, užsakė pas miškotvarkos projektų inžinierių P. K. J. B. priklausančio miško miškotvarkos projektą ir 2004-12-30 jį padarius, projekto autoriui sumokėjo nenustatytą pinigų sumą, jį pasiėmė siekdamas gauti leidimus miškui kirsti.

Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai 2005-12-30 gavo iš Š. regiono aplinkos apsaugos departamento K. regiono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. plynam miško kirtimui L. kaime, K. rajone, U. girininkijoje, iškertant šį kiekį padarinės medienos: 428 ktm beržo, 54 ktm drebulės, 54 ktm eglės, iš viso iškertant 536 ktm padarinės medienos, padarant plyną kirtimą 3 ha plote, 1 c sklype, kvartale Nr. 8.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. m., (duomenys neskelbtini) 50, UAB „A.“ patalpose 2005-01-05 surašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. beržo rastų 288 ktm po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžio 140 ktm po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, drebulės rąstų 51,2 ktm po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, eglės rąstų 54 ktm po 40 Lt už ktm sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną, esančią K. rajone, U. seniūnijoje, L. kaime, 1 c sklype, 8 kvartale.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-01-17 neteisėtai iš Š. aplinkos apsaugos departamento K. regiono agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės R. N. gavo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti mišką, priklausantį J. B., esantį L. kaime, U. girininkijoje, 8 kv., sklype Nr. 1 b, iškertant pavienių medžių rūšis 0,1 ha plote: drebulės 2 ktm, beržo 3 ktm, iš viso 5 ktm padarinės medienos.

2005-01-17, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su neveiksniu J. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „A.“ patalpose, esančiose K. m., (duomenys neskelbtini), UAB A., atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš neveiksnaus J. B., turimo asmeninės nuosavybės teise miško, esančio K. rajone, U. girininkijoje, L. kaime, sklype 1 b, 8 kvartale, padarinės medienos: 5 ktm beržo po 20 Lt už ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt už ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt.

Tęsdamas savo nusikaltimą, UAB „A.“ patalpose, esančiose K. m., (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „A.“ vardu pateikė neveiksniam J. B. kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad tariamai J. B. išmokėti 119 Lt, tačiau jų jam neišmokėjo.

1) 2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksniam J. B. priklausančio miško, esančio K. rajone, L. kaime, U. girininkijoje, 3 ha plote, 1 c sklype, pilnai iškirsdamas mišką, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, padarinės medienos: 428 ktm beržo rąstų, iš kurių 359 ktm vidutinio skersmens, kurių vidutinė rinkos vertė 118 Lt už ktm, viso 42362 Lt, popiermedžių (smulki ) 23 ktm, kurių rinkos vertė 95 Lt už ktm, viso už 2185 Lt, malkinės medienos 46 ktm, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, už 1886 Lt, pagrobė beržo padarinės medienos už 46433 Lt, eglės padarinės medienos: 54 ktm, iš jų 46 ktm vidutinio skersmens rąstų, kurių vidutinė rinkos kaina 150 Lt už ktm, 6 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 102 Lt už ktm, iš viso už 612 Lt, 2 ktm malkinės, kurių vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, už 82 Lt, pagrobė eglės padarinės medienos už 7594 Lt, drebulės padarinės medienos 54 ktm, iš jų 8 ktm stambios medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 35 ktm vidutinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 2 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 54 Lt už ktm, 9 ktm malkinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, pagrobė drebulės padarinės medienos už 5551 Lt, iš viso pagrobė padarinės medienos 536 ktm už 59578 Lt.

2)Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m., tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksnaus J. B. miško, esančio K. rajone, L. kaime, U. girininkijos 8 kvartalo, sklypo Nr. 1 b pagrobė padarinės medienos 0,1 ha plote pavienių medžių: 3 ktm beržų, iš kurių 2,5 ktm padarinės rąstų medienos, jų vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt už ktm, iš viso už 2950 Lt, drebulės padarinės medienos 2 ktm, iš jų rastų 1,5 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt už ktm, iš viso pagrobė už 1770 Lt ir iš viso pagrobė padarinės medienos 5 ktm už 4720 Lt.

Šiais savo veiksmais S. A. buvo kaltinamas pagrobęs J. B. priklausančios padarinės medienos už 64 298 Lt .

Be to, S. A., pakeitus kaltinimą BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pagal BK 300 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus, t. y. turi psichikos negalią, pateikė šiam asmeniui pasirašyti šiuos oficialius dokumentus ir taip juos suklastojo: 2005-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, esančioje K. m., (duomenys neskelbtini) , atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. jam priklausančio asmeninės nuosavybės teisėmis miško, esančio K. rajone, U. seniūnijoje, L. kaime, siekdamas pagrobti didelės vertės svetimą turtą 1 c sklype, 8 kvartale 288 ktm beržo rąstų po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžių po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, 21,2 ktm drebulės rąstų po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, 54 ktm eglės rąstų po 40 Lt už ktm, sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną; 2005-04-18 UAB „A.“ patalpose, esančiose K. m., (duomenys neskelbtini) , neteisėtą kasos orderį, kuriame nurodė, kad J. B. sumokami 10200 Lt; 2005-01-17 UAB „A.“ patalpose, esančiose K. m., (duomenys neskelbtini) , sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, atstovaujama S. A., perka iš J. B. turimos asmeninės nuosavybės teise miško, esančio U. girininkijoje, L. kaime, sklype 1b, 8 kvartale, padarinės medienos: 5 ktm beržo po 20 Lt už ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt už ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt, UAB „A.“ patalpose, esančiose K. m., (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „A.“ vardu pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad J. B. išmokami 119 Lt.

Be to, siekdamas pagrobti didelės vertės turtą, panaudojo neveiksnaus J. B. pasirašytus oficialius, teisines pasekmes sukeliančius dokumentus, pateikdamas juos realizuojant nenustatytiems pirkėjams, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagrobtą J. B. priklausančią padarinę medieną – 2005 m. sausio 5 d. pasirašytą leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, 2005 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį be registracijos numerio, 2005 m. sausio 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) , 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, 2005 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 37, tuo padarydamas J. B. didelę 64 298 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusios gynėja advokatė A. Ž. prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis S. A. ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal gynėjos advokates A. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo ji ginčija nuosprendžio dalį dėl S. A. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, dėl nuosprendžio dalies, kuria byla S. A. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nepasisako.

Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas įtvirtintas baudžiamajame (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas) įstatymuose. Nurodytos šių įstatymų normos suponuoja imperatyvus, kad BK įtvirtinti senaties terminai siejami ne su baudžiamosios bylos proceso pradžia, bet su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu: suėjus senaties terminui asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, kaltumo klausimas nesprendžiamas ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas.

Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nereiškia, jog turi būti palikti galioti neteisėti ir nepagrįsti išteisinamieji nuosprendžiai. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, – jį panaikinti ir bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2005, 2K-75/2006, 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013). Todėl nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalies, kurią skundžia apeliantė, teisėtumą bei pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje S. A. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, atstovaudamas UAB „A.“, iš psichikos negalią turinčio J. B. už 10200 Lt neteisėtai įgijo jo nuosavybės teise turimą didelės vertės svetimą turtą - 4.53 ha mišką, J. B. nesumokėdamas pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos piniginės sumos.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodytas S. A. žinojimas apie J. B. neveiksnumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis veikė apgaulingai ir neteisėtai užvaldė neveiksnaus asmens turtą, duomenų, kad S. A., kaltinime nurodytuose dokumentuose įrašė tikrovės neatitinkančias žinias ar duomenis, suklastojo parašus, nenustatyta, todėl jo veikoje nėra jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, sudėties ir S. A. išteisino, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Apeliantė nesutinka su S. A. išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad išteisintasis suvokė, jog J. B. turi psichinę negalią ir, tuo pasinaudojęs, užvaldė ir iškirto jo nuosavybės teise priklausantį mišką, kurį vėliau, pateikdamas suklastotus dokumentus, realizavo nenustatytiems asmenims.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, bei skundžiamą teismo nuosprendį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. A. kaltės, t.y. kad jis nesuvokė, jog J. B. turi psichikos trūkumų, trukdančių jam suprasti priimamus sprendimus ir valdyti savo veiksmus, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje esančių, teisiamajame posėdyje ištirtų, įrodymų visetui, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas.

Šiuos liudytojų parodymus apie J. B. neveiksnumą ir nesugebėjimą būtent dėl psichinės būklės atlikti dokumentų tvarkymo formalumų, patvirtina ir kiti byloje ištirti duomenys, iš kurių matyti, kad užsakyti miškotvarkos projektą, kurį ruošė P. K., S. A. prašymu J. B. lydėjo „A.“ akcininkas V. K.. Liudytojas P. K. patvirtino, kad miškotvarkos projektą J. B. ruošė pagal V. K. jam perduotus miško valdos dokumentus, kuris ir atsiskaitė už suteiktas paslaugas, o J. B. tuo metu net nematė (3 t. b.l 140). Liudytojas I. S., dirbantis aplinkos apsaugos agentūroje ir 2005-01-05 išdavęs J. B. leidimą kirsti mišką patvirtino, kad J. B. į agentūrą jis atvyko lydimas V. T. ( UAB „A. vadybininko) (3 T. b.l. 102). Šie liudytojų parodymai taipogi patvirtina aplinkybę, kad miškotvarkos projektas buvo užsakytas ir paruoštas ne nukentėjusiojo J. B. iniciatyva ir visus formalumus, susijusius su dokumentų tvarkymu jis atliko padedamas S. A. vadovaujamos bendrovės darbuotojų.

Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų S. A. parodymų matyti, kad jis neneigė J. B. užsakęs miškotvarkos projektą pas P. K., kuriam reikiamus dokumentus nuvežė V. K. ir būtent šie jo parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kitų liudytojų parodymus ( 1 t. b.l. 73).

Aukščiau išdėstyti įrodymai paneigia išteisintojo S. A. parodymuose nurodomas aplinkybes apie tai, kad jis nesuprato, jog J. B. turi protinę negalią ir tai, kad į bendrovę „A.“ dėl miško pardavimo jis kreipėsi pateikdamas visus sandorio atlikimui reikalingus dokumentus, taip pat ir miškotvarkos projektą ( 3 t. b.l. 99), nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad miškotvarkos projektas, kurio pagrindu buvo išduoti leidimai miško kirtimui ir kuriuos turėdamas S. A. galėjo kirsti mišką, buvo užsakytas ir paruoštas anksčiau nei išteisintojo nurodomą miško pirkimo pardavimo dieną – 2005-01-05.

Byloje esančiose pirkimo pardavimo sutartyse nurodyta, kad 2005-01-05 J. B. už statų mišką esantį K. rajone, V. seniūnijoje, L. kaime 8 kvartale, sklype Nr. 1C išmokama 10200 Lt suma. 2005-01-17 už statų mišką esantį K. rajone, V. seniūnijoje, L. kaime 8 kvartale, sklype Nr. 1B išmokama 119 Lt suma ir šias aplinkybes tariamai patvirtina kasos išlaidų orderiai. Tokiu būdu viso J. B. už jo parduotą mišką turėjo būti sumokėta 10319 Lt. Tačiau byloje esančių duomenų visetas nepatvirtina, kad J. B. buvo sumokėta būtent tokia dokumentuose nurodoma pinigų suma.

Iš byloje esančio 2005-04-18 kasos išlaidų orderio matyti, kad jis pasirašytas įmonės vadovo, finansininko ir pinigus gavusio asmens, tačiau minimas dokumentas be numerio (3 T. b.l. 8).

Nukentėjusioji L. J. tvirtino, kad J. B. su savimi niekada neturėjęs daugiau kaip 5 litų, sąskaitos banke jis neturi. Aiškinantis J. B. miško iškirtimo aplinkybes bendravo su UAB „A.“ vadovu S. A., kuris jai siūlė 10000 Lt sakydamas, kad įvyko nesusipratimas, vėliau nuvykus į bendrovę buhalterė pasakė, kad jai bus išmokama 10000 Lt pinigų suma, tačiau tą dieną S. A. nurodymu jai buvo sumokėti 5000 Lt (3 T. 100 b.l.), ką patvirtina ir byloje esanti pažyma (1 T. b.l. 7).

Šių paminėtų duomenų visetas nepatvirtina, kad nukentėjusysis J. B. gavo visą pirkimo pardavimo sutartyse nurodytą pinigų sumą. Išteisintojo S. A. ir liudytojų J. S. parodymai šiuo klausimu ne tik yra prieštaringi tarpusavyje, bet neatitinka ir nukentėjusiosios L. J. nuoseklių parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Išteisintojo parodymai dėl tariamai išmokėtų pinigų J. B. vertintini kaip pasirinkta gynybinė taktika, nes iš aptartų įrodymų matyti, kad pirkimo pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodoma pinigų suma sandorio sudarymo metu J. B. išmokėta nebuvo, todėl šiuose oficialiuose dokumentuose esantys duomenys neatitinka tikrovės.

Teismų praktikoje vagyste laikomas tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagyste pripažįstami ir atvejai, kai kaltininkas turtą įgyja pagal sandorį iš asmenų, negalinčių suprasti atliekamo sandorio esmės. Šiuo atveju kaltininkas privalo suvokti, kad asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, dėl bet kokių aplinkybių (mažametystės, didelio girtumo, psichinės būsenos ir pan.) negali suprasti sandorio esmės ir visiškai nesvarbu, ar toks asmuo yra pripažintas neveiksniu.

Aukščiau išdėstyti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog S. A. suprato, kad J. B. turi psichinę negalią ir pasinaudojęs tokia jo būkle bei žinodamas apie jo nuosavybės teise turimą mišką, sudarė su juo pirkimo pardavimo sutartį nurodydamas apie tariamai išmokėtiną pinigų sumą, kurios išmokėti J. B. neketino, užvaldė jo nuosavybės teise esantį mišką, kurį vėliau realizavo kitiems asmenims ir tokie jo veiksmai yra nusikalstami, todėl skundžiamu nuosprendžiu padarytos išvados, kad S. A. nesuvokė jog J. B. neveiksnus, neįvykdė svetimo turto vagystės, bei neklastojo oficialių dokumentų, nepagrįstos.

Iš S. A. pateikto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas tuo, jog 2005-12-30 neteisėtai iš Š. regiono aplinkos apsaugos departamento K. regiono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. gavo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. plynam miško kirtimui L. kaime, K. rajone, U. girininkijoje, iškertant 536 ktm padarinės medienos, padarant plyną kirtimą 3 ha plote, 1 c sklype, kvartale Nr. 8.

Tačiau iš byloje esančių ištirtų įrodymų matyti, kad leidimas buvo išduotas ne 2005-12-30, kaip nurodyta kaltinime, o 2005-01-05, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.

Iš byloje esančio S. A. pateikto kaltinimo matyti, kad jis buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį J. B. priklausančio didesnės nei 250 MGL vertės turto – padarinės medienos už 64298 Lt pagrobimu.

Nukentėjusiosios J. J. atstovė nurodė, kad kaltinime nurodyta pagrobtos medienos vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis veikos padarymo metu galiojančiomis padarinės medienos rinkos kainomis, kaltinimui dėl padarytos žalos dydžio pagrįsti, apeliacinės instancijos teismui ji pateikė dokumentų – sąskaitų faktūrų ir pirkimo pardavimo sutarčių kopijas, kuriose nurodoma medienos – rąstų pirkimo pardavimo kiekis, medienos, jos transportavimo bei miško atželdinimo kaina.

Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. A. su J. B. tarėsi ir iš jo neteisėtai įgijo stačią – nenukirstą mišką, kurio kaštai yra žymiai mažesni už padarinės medienos kainą, į kurią įeina medienos kirtimas, paruošimas, transportavimas ir kt. darbai ir tai didina tokio parduodamo miško vertę, tuo pačiu ir pardavimo pirkimo kainą.

Iš byloje esančios T. miško urėdijos pažymos matyti, kad joje nurodytos nagrinėjamo įvykio metu, 2005 metais sausio mėnesį, buvusios stačio miško 1 kietmetrio (ktm) kainos (1 T. b.l. 88). Joje nurodyta, kad 1 ktm stambios beržo medienos vertė buvo 68 Lt, vidutinio skersmens – 42 Lt, smulkios 23 Lt, malkinės 5 Lt, 1 ktm stambios drebulės medienos vertė 33 Lt, vidutinės 20 Lt, smulkios 1 Lt, malkinės 2 Lt ir atitinkamai 1 ktm stambios eglių medienos vertė 78 Lt, vidutinės 61 Lt, smulkios 13 Lt ir malkinės 3 Lt. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šioje pažymoje esantys duomenys neteisingi, paneigiančių šioje pažymoje nurodytus duomenis nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas ja vadovaujasi apskaičiuojant užvaldyto turto – J. B. priklausiusio miško vertę ir pagal kurią matyti, kad S. A. iškirsdamas K. rajone, L. kaime, U. girininkijoje, 3 ha plote, 1 c sklype esantį J. B. priklausantį mišką: 428 ktm beržų, iš kurių 359 ktm vidutinio skersmens, kurių vidutinė rinkos vertė 42 Lt už ktm, viso 15078 Lt, popiermedžių 23 ktm, kurių rinkos vertė 23 Lt už ktm, viso už 529 Lt, malkinės medienos 46 ktm, kurios vidutinė rinkos kaina 5 Lt už ktm, už 230 Lt, pagrobė beržo medienos už 15 837 Lt; 54 ktm eglių, iš jų 46 ktm vidutinio skersmens, kurių vidutinė rinkos kaina 61 Lt už ktm, viso 2806 Lt, 6 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 13 Lt už ktm, iš viso už 78 Lt, 2 ktm malkinės, kurių vidutinė rinkos kaina 3 Lt už ktm, viso už 6 Lt, pagrobė eglių medienos už 2890 Lt; 54 ktm drebulių medienos, iš jų 8 ktm stambių, kurių vidutinė rinkos kaina 33 Lt už ktm, viso už 264 Lt, 35 ktm vidutinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 20 Lt už ktm, viso už 700 Lt, 2 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 1 Lt už ktm, viso už 2 Lt, 9 ktm malkinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 2 Lt už ktm, viso už 18 Lt, pagrobė drebulės medienos už 984 Lt, iš viso pagrobė medienos 536 ktm už 19711 Lt, bei iš sklypo Nr. 1 b pagrobė medienos 0,1 ha plote pavienių medžių: 3 ktm beržų, iš kurių 2,5 ktm rąstų medienos, kurių vidutinė rinkos kaina 42 Lt už ktm, viso už 105 Lt, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 5 Lt už ktm, viso už 2.5 Lt, iš viso už 109,5 Lt, drebulės medienos 2 ktm, iš jų rastų 1,5 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 33 Lt už ktm, viso už 49.5 Lt, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 2 Lt už ktm, viso už 1 Lt, iš viso pagrobė už 50,5 Lt, iš viso pagrobė 5 ktm medienos už 158 Lt. Tokiu būdu S. A. pagrobė J. B. priklausantį turtą, kurio vertė yra 19869 LT.

Kaip matyti iš S. A. pateikto kaltinimo, jo veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota atsižvelgiant į kvalifikuojantį požymį – didelę pagrobto turto vertę, kuri pateiktame kaltinime atitiko 64298 Lt sumą.

Iš veikos padarymo metu galiojusios BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos matyti, kad XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL ( 31 250 Lt) dydžio sumą.

Iš statistikos departamento pateiktų duomenų matyti, kad 2005 metais, t.y nusikalstamos veikos padarymo metu, 1 MGL atitiko 125 Lt sumą.

Kadangi nustatyta, jos S. A. pagrobė J. B. priklausantį 19869 Lt vertės turtą, jo pagrobto turto vertė neatitinka aukščiau paminėto didelės vertės turto išaiškinimo BK 190 straipsnio 1 dalies prasme sąvokos ir neturi BK 178 str. 3 d. numatyto kvalifikuojančio požymio, todėl jo veika perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Be to, S. A. pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 300 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas dokumentų klastojimu.

Pagal BK 95 straipsnio nuostatas asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jeigu nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo praėjo 5 metai, o nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje praėjo 8 metai (2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojo nuo 2003-05-01). Byloje nustatyta, kad paskutiniai veiksmai, susiję su S. A. pareikštu kaltinimu padaryti 2005-04-18. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo šioje byloje suėjo 2010 m. balandžio 18 d., tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymo suėjo 2013 m. balandžio 18 d.

Teisėjų kolegija, preziumuodama, jog S. A. baudžiamoji byla nagrinėjamos bylos kontekste nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, daro išvadą, jog šiame apeliaciniame procese nustatytos faktinės aplinkybės ir S. A. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalis dėl S. A. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bei 300 straipsnio 2 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatytos veikos pripažinimas nusikalstama bei jos kvalifikavimas pagal konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį neišvengiamai reikštų asmens pripažinimą kaltu nepriėmus jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bei Lietuvoje susiformavusią teismų praktiką, nutraukiant baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pripažįstama nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu (EŽTT sprendimas Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I; kasacinės nutartys 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytų S. A. veiksmų baudžiamojo persekiojimo ir įvertinimo galimybė pasibaigė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. A. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį naikintina, perkvalifikavus S. A. inkriminuotą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir S. A. pripažinus kaltu dėl jo padarytų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji byla šioje dalyje S. A. atžvilgiu nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

BPK 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tačiau BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

Priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties nukentėjusios atstovės L. J. pareikštas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 327 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį dėl S. A. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje baudžiamąją bylą S. A. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

L. J. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.