Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį jis išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. sausio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., iš neveiksnaus J. B. nupirko 4,53 ha miško už 10 200 Lt, žadėdamas jam ir jo globėjai sumokėti šią sumą, tačiau sumokėjo tik 5230 Lt ir taip apgaule įgijo 4970 Lt. Baudžiamoji byla jam nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pagal nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. atstovės advokatės A. Žukienės prašymą, vadovaujantis BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, pakeitus kaltinimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, S. A. išteisintas dėl to, kad 2004 m., tiksliau nenustatytu laiku, suvokdamas, jog J. B. yra neveiksnus asmuo, turintis psichikos negalią, ir valdo asmeninės nuosavybės teise 4,53 ha miško (duomenys neskelbtini) k., turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pas miškotvarkos projektų inžinierių P. K. užsakė J. B. priklausančio miško miškotvarkos projektą ir 2004 m. gruodžio 30 d. jį padarius, projekto autoriui sumokėjęs nenustatytą pinigų sumą, jį pasiėmė siekdamas gauti leidimus miškui kirsti; 2005 m. gruodžio 30 d. neteisėtai gavo (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) regiono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) plynam J. B. miško kirtimui 3 ha plote, (duomenys neskelbtini) kvartale, 1 c sklype, iškertant iš viso 536 ktm padarinės medienos – 428 ktm beržo, 54 ktm drebulės, 54 ktm eglės; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. sausio 5 d. UAB „A.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), surašė tariamą sutartį Nr. 1 tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus S. A., ir J. B. dėl šiam priklausančio miško (duomenys neskelbtini) kvartale, 1 c sklype esančios padarinės medienos pirkimo-pardavimo – beržo rastų 288 ktm po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžio 140 ktm po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, drebulės rąstų 51,2 ktm po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, eglės rąstų 54 ktm po 40 Lt už ktm sumokant 2160 Lt, iš viso už 12000 Lt; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. balandžio 18 d. UAB „A.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), pateikė neteisėtą kasos pajamų orderį (nenumeruotą), kuriame nurodė, kad neveiksniam J. B. tariamai sumokami 10 200 Lt, nors iš tiesų jam neišmokėjo; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. sausio 17 d. neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) regiono agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės R. N. gavo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti mišką, priklausantį J. B., esantį (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kv., sklype Nr. 1 b, iškertant pavienių medžių rūšis 0,1 ha plote: drebulės 2 ktm, beržo 3 ktm, iš viso 5 ktm padarinės medienos; 2005 m. sausio 17 d. UAB „A.“ patalpose sudarė sutartį Nr. 2 tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus S. A., ir J. B. dėl šiam priklausančio miško (duomenys neskelbtini) kvartale 1 b sklype esančios padarinės medienos 7 ktm pirkimo-pardavimo iš viso už 140 Lt; 2005 m. balandžio 18 d. UAB „A.“ patalpose UAB „A.“ vardu pateikė neveiksniam J. B. kasos išlaidų orderį Nr. 37 dėl tariamai J. B. išmokėtų 119 Lt, nors jų šiam neišmokėjo; tada 2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, visiškai iškirsdamas J. B. priklausantį mišką 1 b ir 1 c sklypuose, pagrobė didelės 64 298 Lt vertės medienos, kurią nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pardavė nenustatytiems pirkėjams, pateikdamas suklastotus ir neveiksnaus asmens pasirašytus dokumentus.

Be to, S. A., pagal nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. atstovės advokatės A. Žukienės prašymą, vadovaujantis BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, pakeitus kaltinimą pagal 300 straipsnio 2 dalį, išteisintas dėl to, kad suvokdamas, jog J. B. yra neveiksnus, t. y. turi psichikos negalią, pateikė šiam asmeniui pasirašyti šiuos oficialius dokumentus, taip juos suklastojo: 2005-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. jam priklausančio asmeninės nuosavybės teisėmis miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, siekdamas pagrobti didelės vertės svetimą turtą 1 c sklype, (duomenys neskelbtini) kvartale 288 ktm beržo rąstų po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžių po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, 21,2 ktm drebulės rąstų po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, 54 ktm eglės rąstų po 40 Lt už ktm, sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną; 2005-04-18 UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė neteisėtą kasos orderį, kuriame nurodė, kad J. B. sumokami 10200 Lt; 2005-01-17 UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, atstovaujama S. A., perka iš J. B. turimos asmeninės nuosavybės teise miško, esančio (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklype 1b, (duomenys neskelbtini) kvartale, padarinės medienos: 5 ktm beržo po 20 Lt už ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt už ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt; UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „A.“ vardu pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad J. B. išmokami 119 Lt. Be to, siekdamas pagrobti didelės vertės turtą, panaudojo neveiksnaus J. B. pasirašytus oficialius, teisines pasekmes sukeliančius dokumentus, pateikdamas juos realizuojant nenustatytiems pirkėjams, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagrobtą J. B. priklausančią padarinę medieną – 2005 m. sausio 5 d. pasirašytą leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, 2005 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį be registracijos numerio, 2005 m. sausio 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, 2005 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 37, tuo padarydamas J. B. didelę 64 298 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą atstovė advokatė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. atstovės advokatės A. Žukienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Faktiniai bylos duomenys – išteisintojo S. A. (2 t., 36 b. l.), nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. (2 t., 38–40 b. l.), liudytojų – P. K. (2 t., 40-41 b. l.), R. S. (2 t., 59 b. l.), S. N. (2 t., 213 b. l.), J. S. (2 t., 214 b. l.), V. K. (2 t., 214–215 b. l.), R. N. (2 t., 215 b. l.), I. S. (2 t., 215–216 b. l.) parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2005 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., 9 b. l.), leidimas kirsti mišką (1 t., 10 b. l.), nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (1 t., 11 b. l.), Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 25 d. nutartis (1 t., 12 b. l.), 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 36), miškotvarkos projektas (1 t., 46-57 b. l.) – neginčijamai patvirtina, kad S. A., kaip UAB „A.“ atstovas, pagal su J. B. sudarytas pirkimo pardavimo sutartis įgijo iš J. B. jam nuosavybės teise priklausančio stataus miško. Taip pat byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis J. B. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija ir kad jis Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 27 d. sprendimu dėl šios psichinės ligos yra pripažintas neveiksniu.

Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar išteisintasis S. A. suvokė sudarantis miško pirkimo pardavimo sandorius su psichinę negalią turinčiu J. B., t. y., ar jis suvokė J. B. neveiksnumą ir tuo pasinaudodamas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Konkrečiu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus duomenis, daro išvadą, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų S. A. padarius apeliantės ginčijamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, o išteisintojo S. A. kaltinimuose nurodytas aplinkybes kolegija laiko neįrodytomis ir grindžiamomis prielaidomis, kuriomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visetas, o būtent – išteisintasis S. A. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (2 t., 36–38 b. l.), tiek apeliacinėje instancijoje savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad pats J. B., kuris jam pasirodė lėtu kaimo žmogeliu, atėjo į įmonės administracines patalpas ir pasiūlė parduoti mišką, pateikė visus reikalingus dokumentus, po to jie suderėjo ir kainą – 10 000 Lt, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. Apie tai, kad J. B. gali būti neveiksnus, jis net neįtaręs; liudytoja R. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė (2 t., 215 b. l., 3 t., 101–102 b. l.), kad į jos kabinetą aplinkos apsaugos agentūroje J. B. atėjo vienas, atsinešė miškotvarkos projektą, nuosavybės teisės dokumentus, pasą ir paprašė išduoti leidimą miško kirtimui. Atėjęs J. B. elgėsi normaliai, jokių keistenybių ji neįžiūrėjusi, rankoje jis turėjo kelis polietileno maišelius, į kuriuos buvo kažką įsidėjęs, ji nesupratusi, kad jis gali būti neveiksnus, jo apranga jai nekrito į akis, iš kitų neišsiskyrė, žiemos metu buvo apsirengęs žiemiškais rūbais, jokių įtarimų nesukėlė; liudytojas I. S. parodė (2 t., 215–216 b. l., 3 t., 102 b. l.), kad jis išdavė J. B., kuris į jo kabinetą įėjo su V. T., leidimą miškui kirsti. Taip pat parodė, kad nei iš išvaizdos, nei iš aprangos J. B. jam nepasirodė išskirtinis, pas juos ateidavo ir keisčiau apsirengusių, jam nekilo įtarimų, kad J. B. gali būti neveiksnus, išduodant leidimą jis pats pasirašė; liudytoja J. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl J. B. neveiksnumo ir dėl to, kad jis ligonis, įtarimų jai nekilo (2 t., 214 b. l., 3 t., 102–104 b. l.); liudytojas V. K. parodė, kad J. B. atrodė kaip kaimo žmogus, buvo normaliai apsirengęs (2 t., 214–215 b. l., 3 t., 104 b. l.); liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai, kai jis buvo nurodęs, kad bendraujant su J. B. jam jokių įtarimų, kad jis neveiksnus, nekilo (1 t., 18 b. l.); liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai, kai jis buvo nurodęs, kad tik iš L. J. sužinojo, kad J. B. neveiksnus (1 t., 77 b. l.).

Taigi, nė vienas iš nurodytų asmenų neparodė, kad jiems būtų kilęs koks nors įtarimas dėl J. B. psichinės būklės, priešingai – visi nurodė, kad jiems jokių įtarimų nekilo, J. B. jiems pasirodė paprastu kaimo žmogeliu.

Apeliantė vienu esminiu visus šiuos aptartus duomenis paneigiančiu įrodymu laiko liudytojo S. N. parodymus, kai jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pabendravus su J. B. iš jo kalbos, mąstymo galima suprasti, kad jis turi psichinę ligą. Tai matosi ir išoriškai, nes jis nesiprausia, nesiskuta, dėl to nuo jo sklinda nemalonus kvapas, jis kalba, bet gali atsakyti „ne į temą“, nelogiškai, aplinkoje orientuojasi gerai, tačiau yra žemo intelekto lygio. Taip pat parodė manantis, kad miško pirkėjas turėjo suprasti, kad J. B. yra neveiksnus, ir kad jis abejoja, kad vienas pats J. B. galėtų savarankiškai susitvarkyti dokumentus miško kirtimui. (2 t., 213 b. l.). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad S. N. nurodė ir tai, kad specialistui iš karto matosi, jog J. B. serga psichine liga, jog su J. B. galima susitarti dėl miško pirkimo, tačiau jis negali suprasti tokių sutarčių reikšmės ir kad toks asmuo ne visada pripažįstamas neveiksniu (3 t.,139 b. l.). Taip pat kolegija pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą Telšių rajono apylinkės teisme dėl leidimų kirsti mišką ir pirkimo-pardavimų sutarčių pripažinimo negaliojančiais, S. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam kaip gydytojui matyti J. B. psichinė būsena, o ar galėjo suprasti sandorius sudarę asmenys apie jo veiksnumą, jis pasakyti negali. Remdamasi tuo, kolegija sprendžia, kad šie aptarti liudytojo S. N. parodymai yra ne tik prieštaringi, bet ir grindžiami jo paties suvokimu, manymu, todėl negali būti laikomi besąlyginiu S. A. kaltės įrodymu, tuo labiau, paneigiančiu visus anksčiau aptartus liudytojų parodymus, todėl kolegija jais nesivadovauja kaip absoliučiai teisingais.

Kitas, advokatės manymu, S. A. kaltę, o kartu ir jo suvokimą apie J. B. būklę patvirtinantis duomuo – J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. parodymai, yra prieštaraujantys kitiems byloje esantiems duomenims, bei duoti asmens, turinčio finansinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl, kolegijos vertinimu, jie taip pat nelaikytini absoliučiai patikimais. Teisiamojo posėdžio metu J. B. atstovė pagal įstatymą L. J. parodė, kad su J. B. susikalbėti yra labai sunku, be to, ir iš jo išvaizdos galima spręsti, kad jis neveiksnus (2 t., 39 b. l.), nors liudytojas S. N. nurodė, kad su J. B. galima susitarti dėl miško pirkimo, tačiau jis negali suprasti tokių sutarčių reikšmės (2 t., 213 b. l.). Taip pat apylinkės teismo posėdžio metu J. B. atstovė pagal įstatymą L. J. parodė, kad dėdei (J. B.) gydymas nereikalingas, nereikia vartoti jokių vaistų (3 t., 101 b. l.), nors liudytojas S. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad J. B. liga – paranoidinė šizofrenija yra gydoma medikamentais, tačiau globėja L. J. daugiau suinteresuota jo globos pinigėliais ir jo negydo (2 t., 213 b. l.).

Aplinkybė, kad J. B. į I. S. kabinetą įėjo kartu su V. T., taip pat nepagrindžia išvados, kad miško kirtimui reikalingi dokumentai buvo gauti padedant UAB „A.“ darbuotojams, kadangi tai prielaida. Be to, liudytojui I. S. nei iš J. B. išvaizdos, nei iš aprangos nekilo įtarimų, kad J. B. gali būti neveiksnus (2 t., 215–216 b. l., 3 t., 102 b. l.), o leidimo kirsti miškui J. B. išdavimo dieną – 2005-01-05 pastarasis jau buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ((duomenys neskelbtini) gimimo), todėl net ir darant prielaidą, kad V. T. atėjo kartu su J. B., turėdamas tikslą jam padėti susitvarkyti dokumentų, ir nesant objektyvių duomenų, kad S. A. ir kiti su juo susiję asmenys – V. T. – būtų suvokę J. B. psichinę būklę, jo atliekamų veiksmų suvokimą, teigti, kad S. A., taip pat ir V. T., suvokė reikšmingus J. B. psichikos trūkumus ir tuo pasinaudojo, negalima.

Dėl liudytojų P. K. (2 t., 40–41 b. l., 3 t., 140 b. l.) ir V. K. (2 t., 214–215 b. l., 3 t., 104 b. l.) parodymų, kai liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam valdos dokumentus, pagal kuriuos jis padarė miškotvarkos projektą J. B., perdavė, ir už J. B. projektą sumokėjo V. K., su J. B. jam neteko bendrauti, bei liudytojo V. K. parodymų, kai jis nurodė, kad J. B. pas R. K. nuvežė S. A. paprašytas, jog pats J. B. tarėsi su P. K. dėl projektų, jis neprašęs to P. K., nematęs, kokius dokumentus turėjo J. B., pasisakytina tai, kad šių liudytojų parodymai nelaikytini patikimu įrodymų šaltiniu, nes jie iš esmės prieštarauja vieni kitiems, ir jų nei patvirtina, nei paneigia kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti ir išnagrinėti duomenys. Todėl kolegija daro išvadą, kad šie aptarti duomenys neįrodo ir nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. liudytojų P. K. ir V. K. parodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo. Ir nors byloje yra duomenų – ikiteisminio tyrimo metu duoti S. A. parodymai (1 t., 71–72, 73–74 b. l.), kurie iš dalies atitiktų liudytojo P. K. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl miškotvarkos projekto parengimo ir sumokėjimo (2 t., 40–41 b. l., 3 t., 140 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių apklausų metu S. A., būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, buvo apklausiamas kaip liudytojas, nors egzistavo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas, draudžiantis jį apklausti kaip liudytoją, todėl darytina išvada, kad S. A. apklausų metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, todėl remtis šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais S. A. parodymais negalima.

Be to, pastebėtina ir tai, kad pagal nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. atstovės advokatės A. Žukienės prašymą, vadovaujantis BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, pakeitus kaltinimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, S. A. kaltinamas dėl to, kad 2004 m., tiksliau nenustatytu laiku, pas miškotvarkos projektų inžinierių P. K. užsakė J. B. priklausančio miško miškotvarkos projektą ir 2004 m. gruodžio 30 d. jį padarius, projekto autoriui sumokėjęs nenustatytą pinigų sumą, nors nei P. K. (2 t., 40–41 b. l., 3 t., 140 b. l.), nei V. K. (2 t., 214–215 b. l., 3 t., 104 b. l.) parodymai tokių aplinkybių, o kartu ir šios kaltinimo dalies, neatitinka.

Taip pat, šiais anksčiau aptartais ir išanalizuotais duomenimis, nepasitvirtina ir kiti nukentėjusiojo J. B. įstatyminės atstovės L. J. atstovės advokatės A. Žukienės kaltinime pagal BK 178 straipsnio 3 dalį S. A. inkriminuojami veiksmai – neteisėtas leidimų miškui kirsti Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) regiono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. ir R. N. gavimas, kadangi tai paneigia liudytojų – J. S. ir R. N. parodymai, kai jie nuosekliai ir tapačiai teigė, kad leidimą išdavė pačiam J. B. (2 t., 214, 215–216 b. l., 3 t., 101–102, 102–104 b. l.).

Taip pat kolegija negali daryti išvados, kad S. A., atstovaujančio UAB „A.“ interesams, ir J. B. sulygta kaina už mišką aiškiai neatitiktų to meto rinkos kainos. Iš (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo pateikto ir byloje esančio rašto matyti, kad nenukirsto miško padarinės medienos kaina už vieną ktm 2005 m. sausio mėnesį buvo: beržo – nuo 23 Lt iki 68 Lt, drebulės – nuo 10 Lt iki 33 Lt, eglės – nuo 13 Lt iki 78 Lt. Tuo tarpu, iš 2005 m. sausio 5 d. ir 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartyse (1 t., 9, 36 b. l.), tarp S. A., atstovaujančio UAB „A.“ interesams, ir J. B. sulygtos kainos už vieną ktm stataus miško buvo – beržo – 20 Lt, beržo popiermedžio – 20 Lt, drebulės – 20 ir 25 Lt, eglės – 40 Lt. Taigi, tarp S. A., atstovaujančio UAB „A.“ interesams, ir J. B. sulygtos kainos už medieną nėra nei mažesnės, nei didesnės, nei nenukirsto miško padarinės medienos kaina už vieną ktm. 2005 m. sausio mėnesį, ir J. B. ir S. A. sulygtos kainos beveik atitinka vidutines 2005 m. sausio mėnesio nenukirsto miško padarinės medienos kainas. Be to, iš išteisintojo S. A. gynėjos advokatės V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktų tarp UAB „A.“ direktoriaus S. A. ir kitų fizinių asmenų sudarytų miško pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų atitinkamai 2005 m. vasario 18 d., 2005 m. kovo 1 d., 2005 m. lapkričio 8 d., 2005 m. gruodžio 30 d., matyti, kad juose sulygtos kainos su kitais fiziniais asmenimis už vieną ktm medienos atitinkamai buvo: eglės rąstai – nuo 48 iki 60 Lt, eglės popiermedis nuo 20 Lt iki 27 Lt, pušies rąstai – nuo 25 Lt iki 40 Lt, beržo rąstai – nuo 25 Lt iki 51 Lt, beržo popiermedis nuo 20 Lt iki 40 Lt.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. A. ir J. B. sutarta mokėtina pinigų suma už mišką atitiko to laikotarpio, kada buvo sudarytos sutartys, vidutines rinkos kainas, todėl kolegija sprendžia, kad sandorio kaina, kuri aiškiai neišsiskyrė su kitais asmenimis sulygtomis iš esmės ta pačių sandorių kainomis, nepatvirtina S. A. suvokimo dėl nukentėjusiojo psichikos trūkumų ir pasinaudojimo jomis. Esant aptartoms aplinkybėms, S. A. suvokimo apie J. B. psichinę būklę nepatvirtina ir S. A. asmenines savybes apibūdinantys faktiniai duomenys – 2005 m. sausio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštesniojo išlavinimo, įmonės užsiimančios medienos supirkimo ir jos pardavimu direktorius.

Be to, byloje esančių duomenų, kad su J. B. buvo atsiskaitoma, pastarajam sumokant 10 200 Lt, po ko 5000 Lt jo buvo palikti prašant šią sumą pervesti į sąskaitą, po to tie likę 5000 Lt buvo sumokėti J. B. atstovei pagal įstatymą L. J., objektyviai niekas nepaneigia, priešingai – S. A. (2 t., 36–38 b. l.), L. J. (2 t., 38–40 b. l., 3 t., 100–101 b. l.), J. S. (2 t., 214 b. l.) parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti bei teisiamojo posėdžio metu pagarsinti A. P. parodymai (1 t., 77 b. l.) tai patvirtina. Šios nustatytos aplinkybės kartu paneigia ir dar vieną S. A. inkriminuojamo kaltinimo dalį dėl neteisėto nenumeruoto 2005 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderio pateikimo, kadangi visi šie duomenys leidžia teigti, kad 2005 m. balandžio 18 d. nesunumeruotame kasos pajamų orderyje nurodyta suma J. B. buvo išmokėta, o ir surašė jį ne S. A., o J. S. (2 t., 214 b. l.). Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo.

Be kita ko, S. A. pagal pakeistą kaltinimą, be nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, buvo kaltinamas ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl to, kad suklastojo oficialius dokumentus – 2005-01-05 pirkimo pardavimo sutartį, 2005-04-18 kasos išlaidų orderį, 2005-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį, 2005 m. sausio 5 d. leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriuos pasirašė neveiksnus J. B., ir juos realizavo pateikdamas nenustatytu laiku, nenustatytiems pirkėjams, nenustatytose vietose, siekdamas pagrobti didelės vertės turtą. Tačiau kolegija, nustačiusi, kad nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka kategoriškai ir neginčijamai išvadai, kad S. A. būtų suvokęs J. B. psichinę būklę ir ja pasinaudojęs, byloje nelieka jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti dokumentų suklastojimo faktą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pats S. A. šiuose dokumentuose pats būtų įrašęs tikrovės neatitinkančias žinias ar duomenis bei suklastojęs juose nurodytų asmenų parašus. Priešingai, liudytoja J. S. nurodė asmeniškai pasirašiusi kasos išlaidų orderyje.

Taip pat, kolegija sprendžia, kad byloje taip ir liko neįrodyta pagal nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. atstovės advokatės A. Žukienės prašymą, vadovaujantis BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, pakeistame kaltinime pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, S. A. inkriminuota iš J. B. priklausančio miško pagrobtos medienos vertė.

Remdamasi anksčiau išdėstytų ir išnagrinėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas pagrįstai, tačiau buvo netinkamai nustatytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, išteisinimo pagrindas, kadangi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą priėjo išvados, kad pagal S. A. nukentėjusiojo J. B. atstovės pagal įstatymą L. J. atstovės advokatės A. Žukienės prašymą, vadovaujantis BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, pakeistame S. A. kaltinime pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį nurodytos aplinkybės yra neįrodytos ir yra grindžiamos prielaidomis. Todėl kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog S. A. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kadangi kolegija padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad S. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria L. J. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, jį atmetant (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Apeliantės skunde minima aplinkybė, kad teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo laiką (kaip galima suprasti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d.) visiškai neaiški ir nesuprantama, pateikta nenurodant jokių teisinių argumentų ar konkrečių duomenų, todėl atmestina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti:

rezoliucinėje dalyje nurodant – kad S. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

L. J. civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.