- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- ATP-514-135/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 100 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-07-16, apie 7.03 val., (duomenys neskelbtini) 43 kilometre vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-29 nutarimą ir priimti naują nutarimą – t. y. skirti LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.
Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai vadovavosi LR ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Nurodo, kad teismas neįvertino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p., – asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (pažeidimai padaryti 2011-10-14 ir 2011-11-09, administracinės nuobaudos paskirtos atitinkamai 2011-10-19 ir 2011-11-11), o išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomos LR ATPK 30¹ nuostatos, teismas nenurodė. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad V. S. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo baustas 2006 ir 2009 metais, o tai rodo, jog jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenės nustatytas elgesio normas. Pažymi, kad V. S. padarė vieną iš sunkiausių KET pažeidimų ir tik dėl policijos veiksmų nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams, todėl už šį pažeidimą turi būti baudžiama taip, kaip numatyta straipsnio sankcijoje, kitu atveju nebus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Nurodo, kad vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad dėl to, jog jam buvo nustatytas tik 0,43 promilių girtumas, negalima teigti, kad ši veika labai pavojinga. Nurodo, kad jis alkoholį vartojo vakare, o ne sėdo prie vairo iš karto po to, kai buvo išgertas alkoholis, manė, kad ryte gali vairuoti, todėl tvirtina, jog negalima teigti, kad jo pažeidimas buvo padarytas tiesiogine tyčia. Pažymi, jog policija negali savo skundo grįsti spėliojimais, todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog galėjo padaryti žalą tiek sau, tiek aplinkiniams. Nurodo, kad policijos skunde nurodyti pažeidimai už transporto priemonės vairavimą neblaiviam buvo padaryti daugiau nei prieš 4 metus ir teismas, vadovaudamasis LR ATPK 36 str., neprivalėjo atsižvelgti į nebegaliojančias administracines nuobaudas. Tvirtina, kad teismas pagrįstai vadovavosi LR ATPK 30¹ str. nuostatomis. Pažymi, kad jokia žala eismo dalyviams nebuvo padaryta, o specialios teisės atėmimas jam reikštų pragyvenimo šaltinio netekimo, tai apsunkintų jo ir šeimos padėtį. Tvirtina, kad pragyvenimo šaltinio netekimas yra išskirtinė aplinkybė, atsižvelgiant į aukštą nedarbo lygį valstybėje, ir tai neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai (LAT 2011-12-13 Nr. 2AT-4-2011) Nurodo, jog dėl to, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra gerokai didesnė už jo mėnesines pajamas, tai jam yra pakankamas poveikis, kad suprastų savo žalingą elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad V. S. atžvilgiu buvo taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos, todėl prašoma panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-29 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas tik tuo atveju, kai apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai kvalifikavo pažeidėjo veiksmus ir dėl to netinkamai paskyrė nuobaudą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo V. S. paskirta administracine nuobauda, teigiant, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, skunde nenurodyta, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo pažeidėjo veiksmus, tačiau kalbama apie tai, kad teismas netinkamai paskyrė nuobaudą. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti apylinkės teismo nutarimą, jeigu apylinkės teismas paskyrė asmeniui administracinę nuobaudą pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.), todėl skundžiamas nutarimas ne naikinamas, o keičiamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas paskyrė V. S. 1 100 Lt baudą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė tokių aplinkybių, o neskirdamas V. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tinkamai neįvertino nubaustojo padaryto teisės pažeidimo pobūdžio ir jo asmenybės.
V. S., vairuodamas neblaivus transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl V. S. elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Būtent siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Padaryto teisės pažeidimo pavojingumo nepaneigia ta aplinkybė, kad nubaustajam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo įstatymo leistiną normą.
Įvertinus aptariamo teisės pažeidimo pobūdį, nepritartina teismų praktikai, kai asmeniui visiškai neatimama teisė vairuoti transporto priemones už teisės pažeidimą, nes tai paprastai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų, t. y. kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Apylinkės teismas nustatė, kad V. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto teisės pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad šiuo atveju neatsižvelgta, jog teisės pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (8–9 b. l.). Pagal teismų praktiką, vienarūšiais teisės pažeidimais LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties LR ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011). Tai rodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p., jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas paprastai užkerta kelią taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1078-648/2012). Esant asmens atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, švelninti teisės pažeidėjo padėtį pagal minėtą straipsnį būtų galima tik ypatingais atvejais. Nagrinėjamoje byloje toks atvejis nenustatytas. Be to, V. S. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn iš viso 7 kartus (8–9 b. l.), tarp jų 2 kartus už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad minėti pažeidimai šiuo metu nėra galiojantys, tačiau minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina teisės pažeidėjo asmenybę ir rodo, kad jis nėra linkęs preciziškai laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, o praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.
Skundžiamame nutarime ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, t. y. kad V. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbą ir darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismų praktikoje aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl, nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams. Pažymėtina, kad nubaustojo atsiliepime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje yra nustatytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už ATPK 130 str. 1 d. nepaskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, konstatavus, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, asmuo, dirbantis transporto priemonės vairuotoju, už KET pažeidimus nebaustas ilgą laikotarpį, asmuo iš gaunamo darbo užmokesčio išlaiko studijuojančią dukrą, visokeriopai rūpinasi ir prižiūri sergančią sutuoktinės motiną).
Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad V. S. už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrus tik baudą, nebus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai.
Sprendžiant klausimą dėl V. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, atsižvelgtina į nustatytą pažeidėjo neblaivumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę (dirba, turi šeimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai). Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti, V. S. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam – 1 metų – terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apskrities VPK Vilniaus rajono PK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą: V. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą 1100 litų baudą bei paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Nutartis neskundžiama.