Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-159-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2S-159-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04614-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
L. K., V. D., A. L., R. S.
Atsakovas
daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-159-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04614-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.14.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. K., V. D., A. L., R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. K., V. D., A. L., R. S. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ Ginčų nagrinėjimo komisijai dėl ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, daugiabučių namų savininkų bendrija „Rumpiškės“, G. B., A. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti pateikto ieškinio trūkumus – nurodyti atsakovą, turintį civilinį teisinį subjektiškumą, pateikti įrodymus, jog ieškovai yra daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ valdybos nariai, patikslinti pareikštą reikalavimą, kadangi lieka neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, nuodyti nuomonę dėl taikos sutarties galimybių ir teisminės mediacijos, išvardyti, kokius priedus teismui pateikė.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

4. Ieškovai šalindami Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje nustatytus trūkumus 2019 m. spalio 25 d. pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė ieškovų L. K., V. D., A. L., R. S. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Rumpiškės“ dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. B., A. O., laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad susipažinus su pateiktu patikslintu ieškiniu nustatyta, kad, vykdant 2019 m. birželio 27 d. nutartį, ieškovai tik iš dalies pašalino nustatytus teismui pateikto ieškinio trūkumus, tai yra dalyje dėl įpareigojimo nurodyti tinkamą šalį – atsakovą, turintį civilinį teisinį subjektiškumą, juo patraukdami daugiabučių namų savininkų bendriją „Rumpiškės“. Tačiau kitas esminis 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytas ieškinio trūkumas – tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas – liko nepašalintas: kaip ir pradiniame ieškinyje, ieškovai patikslintu ieškiniu prašo panaikinti daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą. Taigi ieškinio reikalavimas išliko toks pats, nors tiek 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, tiek apeliacinės instancijos teismo priimtoje 2019 m. spalio 10 d. nutartyje (nutarties 20 punktas) buvo aiškiai nurodyta, jog teismas nėra apeliacinė instancija daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo organo sprendimui, o sprendžia bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų ginčus iš esmės.

5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl proceso teisės normų taikymo nurodė, kad CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškinio reikalavimai patikslinti nebuvo – nepatikslintas ieškinio reikalavimas, neišvardyti priedai, pateikti prie ieškinio. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovai teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovai L. K., V. D., A. L., R. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantai dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį motyvuodamas tuo, kad jis pateiktas pavėluotai. Nurodo, kad patikslintas ieškinys pateiktas 2019 m. spalio 24 d., o užregistruotas 2019 m. spalio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 73 straipsnio 6 dalį termino pabaiga yra tos dienos 24 val. 00 min., pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde padarytas rašymo apsirikimas – nurodoma, kad skundžiama 2019 m. spalio 5 d. nutartis, kai faktiškai yra skundžiama 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis, atskirajame skunde apsirikta vienu skaitmeniu, nurodant, kad skundžiama „2019-10-05“, o ne „2019-11-05“ nutartis. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje 2019 m. spalio 5 d. nutarčių priimta nebuvo, į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kitų bylų, kuriose dalyvautų ieškovai ir atsakovai, nėra užvesta, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atskirasis skundas pateiktas klaidingai (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ir į tai, kad iš atskirojo skundo turinio galima daryti išvadą, kad atsakovai nesutinka būtent su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi, kuriuo apeliantų patikslintą ieškinį atsisakyta priimti. Teismo vertinimu, tai, kad apeliantai nurodė klaidingą skundžiamos nutarties priėmimo datą, gali būti vertinama tik kaip apeliantų rašymo apsirikimas.

10. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neteisėtai, kadangi, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.

13. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui – sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, pateiktas procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą atkreiptinas dėmesys į tai, nagrinėjamu atveju vertinami ne pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 27 d. nustatyti ieškinio trūkumai, o atsisakymo priimti ieškinį (patikslintą) pagrindai – per teismo nustatytą terminą nepašalinti ieškinio trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, ja buvo spręstas klausimas dėl apeliantų ieškinio priėmimo – trūkumų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl teismo nustatytų ieškinio trūkumų pagrįstumo, įsiteisėjusi teismo nutartis nekvestionuotina.

15. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi netinkamai taikydamas proceso teisės normas nutarė atsisakyti apeliantų patikslintą ieškinį, tačiau įvertinus apeliantų pateikto patikslinto ieškinio turinį ir formą, negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir (ar) priimta pažeidžiant proceso teisės normas. Įvertinus apeliantų pateikto patikslinto ieškinio turinį ir formą nustatyta, kad apeliantai teismo nustatytu terminu nepašalino dalies nustatytų ieškinio trūkumų – tinkamai nesuformulavo ginčo dalyko taip, kaip nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje, tai yra iš esmės teikdami patikslintą ieškinį pateikė analogišką reikalavimą ir, antra, neišvardijo priedų, pateiktų prie ieškinio, kaip tai numato CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kas buvo nurodyta kaip ieškinio trūkumas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, mano, kad paties apeliantų procesinis neveikimas – teismo nustatytų trūkumų nepašalinimas, lėmė tai, kad civilinė byla pagal jų pareikštą ieškinį nebuvo iškelta, o ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, nekliudo ieškovams vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė