Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per pokalbių ir vaizdo konferencijų Zoom platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

9. Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą liudijančiu išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė; duomenų apie tėvą įraše nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

10. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

11. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

12. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

13. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Pažymėtina, kad apie ekspertizės atsisakymą spręstina ne vien iš nenuvykimo į ekspertinę įstaigą fakto ir to priežasčių, kartu vertintina ir atsakovo pozicija skiriant ekspertizę, jos pagrindimas, samprotavimai apie ekspertizės būtinumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

14. Kaip minėta, atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuoja CK 3.148 straipsnis, papildomai CPK 389 straipsnis, kuriuose išskiriami du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai išaiškinta, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

15. Bylos duomenys leidžia pripažinti, kad atsakovas vengė DNR ekspertizės atlikimo nesant tam objektyvių priežasčių. Teismo proceso metu atsakovas pasyvų elgesį teisino negalėjimu atvykti į Lietuvą ekspertizės atlikimui dėl užimtumo darbe, vėliau – sveikatos būkle ir turimu nedarbingumu.

16. Atsakovui 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu išreiškus pageidavimą atlikti DNR testą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta byloje paskyrus DNR ekspertizę, ir įpareigojus ieškovę kartu su dukra A. K., atsakovą nuvykti pas ekspertus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 12 d. (įskaitytinai). Tai yra teismas suteikė atsakovui pusantro mėnesio laikotarpį atvykti į Lietuvą dėl ekspertizės atlikimo.

17. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 8 d. gauti atsakovo rašytiniai įrodymai, kad jam nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. birželio 24 d., 2024 m. birželio 28 d. iki 2024 m. liepos 25 d. nustatytas nedarbingumas. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija 2024 m. liepos 16 d. pranešimu informavo teismą, kad į laboratoriją atvyko ieškovė su nepilnamečiu vaiku, joms buvo paimti kraujo ėminiai; tėvystės nustatymui atsakovas neatvyko.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi atnaujino terminą DNR ekspertizei atlikti ir nustatė naują terminą DNR ekspertizei atlikti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (įskaitytinai); įpareigojo atsakovą nuvykti pas ekspertus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (įskaitytinai). Atsakovas 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovui iki 2024 m. rugsėjo 24 d. dėl (duomenys neskelbtini) nustatytas nedarbingumas.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo atsakovą nuvykti pas ekspertus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją iki 2024 m. spalio 4 d. (įskaitytinai) ir pateikti kraujo pavyzdžius DNR tyrimui atlikti (turėti su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Nutartyje teismas pažymėjo, kad negalėdamas įvykdyti šio įpareigojimo, atsakovas turi pateikti teismui duomenis, kad jo sveikatos būklė ir (duomenys neskelbtini) galiojantis reglamentavimas neleidžia jam, turint nedarbingumą, atvykti į Lietuvą ekspertizės atlikimui. Atsakovas taip pat buvo įpareigotas nurodyti teismui, kada jis turėtų galimybę atvykti į ekspertinę įstaigą.

20. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 30 d. gauta atsakovo pateikta 2024 m. rugsėjo 26 d. darbingumo lygio pažyma, pagal kurią atsakovui suteiktas šešių savaičių nedarbingumas. Tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatos būklė ir (duomenys neskelbtini) galiojantis reglamentavimas neleidžia jam, turint nedarbingumą, atvykti į Lietuvą ekspertizės atlikimui. Atsakovas taip pat nenurodė teismui, kada jis turėtų galimybę atvykti į ekspertinę įstaigą.

21. Ekspertinė įstaiga 2024 m. spalio 11 d. pranešė teismui, kad atsakovas iki 2024 m. spalio 11 d. tėvystės nustatymui į laboratoriją neatvyko. Ekspertinei įstaigai pateikus duomenis, kad atsakovas neatvyko iki 2024 m. spalio 4 d. DNR ekspertizei atlikti, atsakovui nepateikus įrodymų, kad jo sveikatos būklė ir (duomenys neskelbtini) galiojantis reglamentavimas neleidžia jam, turint nedarbingumą, atvykti į Lietuvą ekspertizės atlikimui, civilinė byla buvo atnaujinta.

22. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie nedarbingumo nuo 2024 m. lapkričio 7 d. (šešios savaitės nuo 2024 m. rugsėjo 26 d.) pratęsimą, ar kitas priežastis, trukdančias jam įvykdyti teismo įpareigojimus. Dar daugiau, abejodamas dukros A. tėvyste, atsakovas galėjo iš karto po jos gimimo atlikti DNR testą abejonėms pašalinti. Atsakovo argumentas dėl laisvo laiko neturėjimo negali pateisinti jo pasyvumą ir abejingumą. Apie civilinės bylos inicijavimą atsakovui tapo žinoma 2023 m. gruodžio 15 d. jam įteikus procesinius dokumentus. Tačiau per šį laikotarpį atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų savo teiginiams pagrįsti.

23. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas vengė ir atsisakė DNR ekspertizės atlikimo. Atsakovui nepagrindus tokio elgesio priežasčių, atsakovo elgesį (neatvykimą atlikti DNR ekspertizę) galima vertinti kaip sąmoningą vengimą ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas (neatlikta ekspertizė) būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija), kadangi nekonstatuotas atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę svarbių priežasčių, paneigiančių jo tėvystę, buvimas.

24. Atsakovo atsisakymas atlikti DNR ekspertizę laikytinas papildomu argumentu greta kitų įrodymų, pripažįstant ieškovės dukros A. K. tėvystę.

28. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), daroma išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, jog ieškovės vaiko A. K. tėvas yra atsakovas, todėl šis ieškinio reikalavimas yra tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

29. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl A. K. tėvystės nustatymo, yra pagrindas spręsti dėl reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

30. Ieškovė prašė nepilnametės dukros A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi nuo pat vaiko gimimo jos gyvena kartu, atskirai nuo atsakovo, tarp vaiko ir motinos susiformavo stiprus emocinis ryšys. Ieškovė nuolat rūpinasi ir auklėja vaiką, visapusiškai tenkina vaiko kasdienius poreikius.

31. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, be to, kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

32. Tarnybos atstovė teisme pažymėjo pritarianti, kad nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsakovas neprieštaravo šiam ieškinio reikalavimui.

34. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus dėl nurodyto reikalavimo, vaiko A. K. faktinę gyvenamąją vietą su ieškove nuo vaiko gimimo, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, Tarnybos išvadą, taip pat atsakovo sutikimą nagrinėjamu klausimu, teismas mano esant pagrindui nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

35. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

36. Byloje nustatyta, kad vaiko A. K. faktinė gyvenamoji vieta visą laiką buvo su ieškove, atsakovas vaiką yra matęs tik 2-3 kartus, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovės – (duomenys neskelbtini).

37. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, apie susitikimą su dukra įspėdamas ieškovę ne mažiau nei prieš dvi savaites iki numatomo susitikimo; tais atvejais, kuomet bus bendraujama nepertraukiamai (t. y. su nakvynėmis), bendravimo trukmė neviršija 7 parų, o tais atvejais, kai bus bendraujama be nakvynių – jų skaičius neribojamas, o susitikimai tomis dienomis vyksta nuo 9.00 val. iki 19 val. (atsakovas įpareigotinas dukrą paimti ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą). Atsakovas pritarė šiam ieškinio reikalavimui.

39. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimą, Tarnybos išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, sprendžia, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo ir nepritarti jos siūlomai atsakovo ir dukros bendravimo tvarkai.

40. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą reikšdami pakartotinį ieškinį (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

41. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

42. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

43. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 21 punktas).

44. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

45. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, yra apie 354 Eur (708,24 Eur/ 2 = 354,12 Eur).

46. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur per mėnesį.

47. Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

48. Šio sprendimo 44 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 355 Eur išlaidų, skiriamų sūnui. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnametės dukros A. K. išlaikymui prašo priteisti 350 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, t. y. pusę minimalios algos. Anot ieškovės, maistui reikia skirti 200 Eur, viršutiniams, apatiniams drabužiams, avalynei – 80 Eur, mėnesio mokestis darželiui – 98,65 Eur, darželio rinkliavoms – 10 Eur, ugdymui namuose (knygelėms, pieštukams, flomasteriams ir kt. – 20 Eur, išlaidoms būstui (nuomai) – 117 Eur, komunalinėms paslaugoms – 50 Eur, internetui – 5 Eur, vitaminams, higienos prekėms, vaistams – 30 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, poilsiui atostogų metu – 50 Eur.

49. Kaip paaiškino ieškovė, šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1500-1600 Eur darbo užmokestį (darbdavio 2024 m. rugpjūčio 1 d. pažyma). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie vaiko būrelių, ugdymo įstaigos lankymą, būsto nuomą.

50. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų pažymų apie darbo užmokestį, atsakovo paaiškinimų, jis jau vienuolika metų gyvena (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 950 svarų per mėnesį (1 svaras = 1,20 Eur). Atsakovo teigimu, 250 svarų jis moka už kambario nuomą su komunaliniais mokesčiais. Daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė. Atsakovo argumentas, kad šiuo metu jis gauna nedideles pajamas, todėl negali mokėti vaikui 350 Eur išlaikymo, negali paneigti nepilnamečio vaiko interesų gauti reikalingas jo būtiniesiems poreikiams, kuriems skirtas prašomas priteisti 350 Eur išlaikymas, patenkinti lėšas. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis nuolatinių sveikatos problemų (šiuo metu egzistuojanti nedarbingumo priežastis patvirtina tik laikiną darbingumo praradimą).

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

53. Dar daugiau, teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė byloje visų gaunamų pajamų ir realaus pragyvenimo šaltinio. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2023 m. gruodžio mėn. ieškovei pervedė 673,22 Eur (ieškovės pateikta išlaikymo paskaičiavimo lentelė patvirtina šią aplinkybę). Gaudamas 1140 Eur atlyginimą (950 svarų) ir 673,22 Eur pervedus ieškovei, atsakovo poreikių tenkinimui liko 466,78 Eur mėnesiui, iš kurių jis turi sumokėti būsto nuomos mokesčius, pirkti maistą ir t. t. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie turimą (duomenys neskelbtini) turtą.

55. Priteistino išlaikymo dydis nėra mažintinas universalia 96,25 Eur išmoka, mokama valstybės nepilnamečiam vaikui, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam tenkinti minimalių vaiko poreikių.

56. Priteistina suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

57. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

58. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo

59. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

60. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

61. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

62. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8640 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, kuris apskaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 28 d.), t. y. už 36 mėnesius po 240 Eur. Ieškovė reikalavimą grindžia argumentu, kad atsakovas nuo vaiko gimimo atsisakydavo prisidėti prie vaiko A. išlaikymo.

63. Besigindamas nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) duomenis, kad nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. kovo 25 d. (laikotarpis iki bylos iškėlimo teisme) ieškovei pervedė 3797,32 Eur, t. y. vidutiniškai po 542,47 Eur per mėnesį. Šiame dokumente nėra detalizuota pervedamų lėšų paskirtis. Teismas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties nustatė, kad teismas patvirtino atsakovo pareigą nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti po 215 Eur kas mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės.

64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3, 4 ir 7 punktais, periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. priteistas 2020 m. birželio 10 d. Todėl priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama nuo 2021 metų vasario mėnesio. Indeksavus iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartotojų kainų indeksus, atsakovo mokėtino išlaikymo dydis G. 2022 m. vasario mėn. – 2023 m. vasario mėn. buvo 237,79 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2024 m. vasario mėn. – 289,39 Eur. (2021 m. vasario 1 d. – 2022 m. vasario 1 d. (koeficientas 100,2, t. y. mažiau nei 101); 2022 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 1 d. (koeficientas 110,6); 2023 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. (koeficientas 121,7). Atlikus paskaičiavimus matyti, kad už 2022 m. rugsėjo mėn. – 2023 m. sausio mėn. atsakovas dukrai G. turėjo sumokėti 1188,95 Eur (237,79 Eur x 5 mėn.), nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. kovo mėn. – 578,78 Eur (289,39 Eur x 2 mėn.), viso 1767,73 Eur.

65. Minėta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. kovo 25 d. (iki bylos iškėlimo teisme) atsakovas ieškovės naudai pervedė 3797,32 Eur, iš kurių 1767,73 Eur turėjo būti skirti dukros G. išlaikymui. Ieškovei neįrodinėjant iš atsakovo gautų lėšų paskirties, atsakovui aptariamu išrašu ginčijant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui A. egzistavimą, teismas pripažįsta, kad šios lėšos buvo skirtos dukros A. išlaikymui ir atsakovo 2029,59 Eur (3797,32 Eur – 1767,73 Eur) pavedimus išskaito iš ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.

66. Atsakovas neginčijo prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio per mėnesį – 240 Eur, todėl teismas detaliau apie tai nepasisako.

67. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 8640 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 6610 Eur nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

69. Ieškinys tenkintinas 95 proc. (dėl nepilnamečio vaiko A. K. tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo – 100 proc., išlaikymo įsiskolinimo šiam vaikui priteisimo – 77 proc.).

70. Ieškovė byloje naudojosi valstybės suteikta teisine pagalba, ir kaip nurodyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. pažymoje, valstybė patyrė 419,63 Eur išlaidų, teikiant tokio pobūdžio pagalbą ieškovei.

71. Ieškinį tenkinus 95 proc., atsakovas turi atlyginti valstybei 95 proc. bylinėjimosi išlaidų, o būtent – 399 Eur (419,63 Eur x 95 proc.), todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

72. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nemokėjo žyminio mokesčio, kadangi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Todėl žyminio mokesčio 95 proc. priteistina iš atsakovo, t. y. 545 Eur (trys neturtiniai reikalavimai ir du turtinio pobūdžio reikalavimai) ((3 x 110 Eur + (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. + (6610 Eur x 3 proc. x 75 proc.) x 95 proc.).

73. Atsakovas neprašė priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

74. Nagrinėdamas bylą, teismas patyrė 12,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus 95 proc., 12 Eur priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 392 straipsniu, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. K. yra R. K. vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno savo buvimo Lietuvoje metu, apie susitikimą su dukra įspėdamas ieškovę ne mažiau nei prieš dvi savaites iki numatomo susitikimo; tais atvejais, kuomet bus bendraujama nepertraukiamai (t. y. su nakvynėmis), bendravimo trukmė neviršija 7 parų, o tais atvejais, kai bus bendraujama be nakvynių – jų skaičius neribojamas, o susitikimai tomis dienomis vyksta nuo 9.00 val. iki 19 val. (įpareigoti atsakovą dukrą paimti ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą).

Priteisti iš atsakovo R. K. nepilnamečiam vaikui A. K. po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. birželio 28 d.) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. K. nepilnamečiam vaikui A. K. 6610 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę O. K. nepilnamečio vaiko A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. K. valstybės naudai 399 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. K. į valstybės biudžetą 545 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 12 Eur (dvylika eurų) pašto išlaidų atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.