- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1-33-1139/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41053-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Jurijus Malininas, Vytautas Daržinskis
- Kategorijos
- 1.1.8.7.7Veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia (BK 60 str. 1 d. 7 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „Langė“, darbų vadovu, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. G. L. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021 m. lapkričio 24 d. 15.54 val., (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, be aiškios priežasties, paėmęs nuo stalo du plastikinius dokumentų dėklus, metė juos į šalia, prie stalo, sėdinčią A. K. ir pataikė jai į galvą bei dešinės rankos plaštaką, kuria nukentėjusioji dengėsi galvą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmė nuo stalo dar vieną plastikinį dokumentų dėklą ir trenkė juo, nuo kėdės atsistojusiai, nukentėjusiajai į galvos kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. G. L. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu G. L. savo kaltės nepripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėklus ėmė, nes norėjo paimti dokumentus, kad A. neturėtų jokių popierių, nes kitaip ji nėjo lauk. Norėjo, kad ji išeitų lauk, jam tie dėklai išsprūdo. Jis juos jau buvo paėmęs fiziškai, ir jie jam išsprūdo. Užkliuvo ir tiek. Nepamena už ko užkliuvo. Gal ir už A. Kai jie iškrito, nepamena, kas vyko toliau. Tik pamena, kad ji išeinant pasakė: „Gausi dabar mokėti 20000“. Taip sakė dėl to, kad buvo suplanuota pasipelnyti. Po to su ja nekalbėjo. Buvo skambinęs. Neprisimena dėl ko skambino. Nieko nekalbėjo. Tą pačią dieną, kai dėklai išsprūdo, buvo normalios būklės, kaip ir visą laiką. Kai skambino A., nepamena, kiek laiko buvo praėję po įvykio, nepamena dėl ko skambino. Norėjo paskambinti, kad nereikėtų vaikščioti po teismus, norėjo susitarti, pasiūlyti 2000 Eur. Sakė, kad nėščia, jai persileidimas, reikia gultis į ligoninę. Jokio įvykio nebuvo, siūlė 2000 Eur dėl to, kad nebūtų tokių nesąmonių, kad nereikėtų vaikščioti po teismus. Kai pokalbio metu atsiprašė, kad negerai padarė – čia jis tik taip pajuokavo. Netrenkė nieko. Dėklas sprūdo ir išsprūdo. Neprisimena, kaip buvo. Nukrito. Neprisimena kur. Neprisimena ar ant stalo, ar ant žemės. Neprisimena tų aplinkybių, kad nukentėjusioji sėdėjo, o paskui atsistojo. Neprisimena, kokia jos reakcija buvo dėklams nukritus. Kitų darbuotojų reakcijos irgi neprisimena. Jo būklė buvo kaip visada, buvo blaivus. Liudytojai gali sakyti ką nori. Jis, būdamas akcininku, mano kad gali vadovauti. Visose įmonėse akcininkai vadovauja. 2021 m. lapkričio 24 d. direktorius buvo I. ir dabar jis yra. A. darbo metu pastoviai sklaidė internetą, tą dieną irgi, todėl norėjo, kad ji eitų namo. Ir su ausinėmis klausėsi muzikos, ir be ausinių, taip pat „Googlino“, pardavinėjo vaistus. Nematė ką „Googlino“. Ji buvo buhalterė. Sėdėjo ir „Facebook“. Kai priėjo, matė, kad buvo atidarytas „Facebook“. Per „Google“ buvo atidarytas „Facebook“. Priėjo ir pamatė, tą pamena, buvo atsidariusi ar „Delfi“, ar „Facebook“ – ir tai nesusiję su darbu. Pasakė jai, kad eitų namo, bet ji neklausė. Tada ir priėjo prie jos. Dėkluose buvo darbiniai popieriai, nes asmeninių gal į darbą nesineštų. Norėjo juos perdėti ant kito stalo. Nepamena ką darė toliau, kai dėklai nukrito. Nepamena, ar padėjo juos ant kito stalo. Sausainius svaidė, nes neskanūs buvo, norėjo įmesti juos į šiukšlinę. Buvo įsiutęs, kad ji nėjo namo. A. neklausė, nesąmonėmis užsiėmė. Buvo paėmęs ausinukus, nes manė, kad klausosi muzikos. Neprisimena, kur jos buvo tuo momentu, kai paėmė. Neprisimena, kur jos liko toliau. Nežinojo, kad A. laukiasi. Neprisimena, kada tai sužinojo.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
3. Nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai 2021 m. lapkričio 24 d. būnant darbe, atvyko G. L.. Matė, kad jis yra girtas. Įėjęs į darbo patalpas, jis atsisėdo prie savo darbo stalo ir pradėjo bendrauti su kitomis kolegėmis, pradėjo kviesti ją. Įvyko incidentas ir jis ją užpuolė. Priėjęs prie jos, kažkodėl pradėjo ją vyti iš darbo vietos, jis ją erzino, norėjo kažką pasakyti. Priėjęs prie jos kabinėjosi, sakė „eik lauk“, stumdė kėdę, norėjo paimti nuo jos kėdę, tuo metu laukėsi, norėjo save apsisaugoti, atsistojo nuo kėdės. Buvo daug situacijų. Jis ir ausinuką atėmė, kas girdėjosi įraše – kai kalbėjo su buhalteriu ir aptarinėjo darbų perdavimą. G. L. minėjo, kad reikia kažką išsiaiškinti. Buvo priėjusios ir kolegės, sakė jai, kad „geriau važiuok namo”, tačiau ji tęsė savo darbą. G. L. nuo jos darbo stalo paėmė plastikinius padėklus ir metė į ją, ji apsisaugodama užsidengė rankomis. Norėjo pasiimti rankinę ir išeiti, pabėgti į kambariuką, kur buvo jos daiktai. Jis ją ten irgi pradėjo tampyti, tąsyti, ėmė už kaklo. Kolegės bandė ją apsaugoti, jį plėšė nuo jos. Ji pagriebė savo daiktus, tuo metu G. L. vėl norėjo ją gaudyti, bet kolegės jį sulaikė, ir ji tuo momentu pabėgo iš darbo vietos. Minėti plastikiniai dėklai buvo paprasčiausi dokumentų dėklai – keturi dėklai. Padėklus paėmė su visais dokumentais. Dokumentai pabiro ant žemės. Tai buvo ne segtuvai, o plastikiniai dėklai. Kiek pamena, du metė į ją, trečią į žemę. Į ją metė du kartus, pataikė į galvą. Viskas labai greitai vyko. Pajuto du smūgius, jie buvo vienas po kito. Gynėsi, dengėsi, todėl jai pataikė į ranką – plaštakos viršų. Po kiek laiko buvo atsiradusi mėlynė. Jai buvo sužalota dešinė ranka. Pamena, kad kolegė I. viską surinkinėjo nuo žemės. Kolegė Ž. sakė: „G., ką darai“. G. L. yra įmonės akcininkas. Iš savo darbo vietos nemato kolegių. Jai su kėde reikia pavažiuoti atgal, kad jas matytų. Įvykio metu kolegės buvo toje pačioje patalpoje. I. sėdėjo prie savo stalo, N. buvo prie I. stalo, o Ž. buvo priėjusi prie jos. Jos iš savo darbo vietų jos nelabai mato. Kai stovėjo prie tualeto durų, ją kolegės aiškiausiai matė visos. Nuo jos stalo iki tualeto durų yra 3-5 žingsniai. Kai metė į ją segtuvus, tarp jų buvo atstumas. Ji traukėsi, save saugojo, nes prieš tai jau buvo susistumdymas. Viskas vyko po pietų. Vyko viskas labai greitai. Pajuto du smūgius. Jis paėmė vieną dėklą, jį metė, tada paėmė antrą ir vėl metė. Kiek pamena, buvo sugadinti 3 dėklai, o ant jos stalo buvo 4. Kiek prisimena, jis buvo jai suėmęs kažkaip už kaklo, už plaukų. Jautė skausmą. Juto skausmą kur suėmė, paskui kur trenkė į plaštaką. Buvo susirišusi plaukus, ir juos jai išardė. Kolegės jį sulaikė ir ji pasišalino. Kai ją tampė už rankos, juto skausmą. Jai skaudėjo plaštaką. Taip pat griebė jai už plaukų. Minėtas kambariukas yra ten kur sėdi kolegės. Ten yra atskira patalpa, skirta susidėti daiktams, yra arbatinukas, poilsio kambariukas. Kolegės Ž., N. jį atitraukinėjo nuo jos toje mažojoje patalpoje, kai jis ant jos puolė, kai norėjo išeiti. O kai jau išeidinėjo, tada jis vėl norėjo pulti, tada jos visos trys jį sulaikė, o ji išėjo. Po to kai išėjo, jis daug kartų jai skambino, bet ji neatsiliepė. Vieną kartą atsiliepė. Taip pat skambino jos vyrui. Kai jis skambino, norėjo su ja susitikti. Ji su juo susitikti, kalbėti nenorėjo. Jam sakė, kad skambintų jos atstovui ir kalbėtų su juo visais klausimais. Gal norėjo atsiprašyti, nes pokalbio metu sakė, kad viską pripažįsta. Sakė: „Kodėl man padarei gėdą?“. Ji nežino, kokią jam gėdą padarė. Jos sutuoktinis su juo niekada nebendravo. Po įvykio daugiau įmonėje nebuvo. Tai įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis yra būtent šios įmonės akcininkas. Ji šioje įmonėje dirba nuo 2019 m. rugpjūčio ar rugsėjo 9 d. Iš darbo neišėjo, po incidento išėjo į „biliotenį“, o dabar yra vaiko priežiūros atostogose. Per tą laiką, kai išėjo į „biliotenį“ ir kai buvo vaiko priežiūros atostogose, į tą įmonę nuėjusi nebuvo ir su kolegėmis nebendravo – nei telefonu, nei fiziškai. Nedarbingume buvo, nes jai buvo gręsiantis persileidimas. Po įvykio jai buvo didelis stresas, buvo visą laiką gręsiantis, gulėjo ligoninėje, jai skaudėdavo pilvo apačią. Kaltinamasis žinojo, kad ji laukiasi. Taip pat ir matėsi, buvo 20-ta savaitė. Prieš tai su kaltinamuoju konfliktinių situacijų nebuvo. Nežino, kodėl jis taip pasielgė. Jis yra konfliktiškas žmogus. Jis tą kartą buvo tiek girtas, kad vos paėjo kojomis. Matėsi, kad jis yra girtas, nes pasikeičia manieros, kūno judesiai, taip pat nerišliai kalbėjo. Tuo momentu taip ir atrodė. Kai būna girtas, iš vis neina suprasti, ką jis kalba. Darbe neblaivus būdavo dažnai. Kai būdavo blaivus, jis su manimi nebendraudavo. Jo elgesys, kai būna blaivus ir neblaivus – kardinaliai skiriasi. Įvykis vyko 2021 m. lapkričio 24 d., tuo metu, kai kaltinamasis prie jos kabinėjosi, ji kalbėjosi su buhalteriu R. V., ji jam perdavė darbus. Įrašas buvo darytas įvykio metu. G. L. tuo momentu iš jos atėmė ausines. Ausinių jai reikėjo darbui, ėjo jų atsiimti. Nebuvo tokių dalykų, kad darbo metu ji pardavinėjo vitaminus. Po ausinukų atėmimo, ji atsisėdo prie savo darbo vietos ir G. L. vėl priėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi, galima jais remtis. Kiek prisimena, įvykio metu Ž. buvo šoke. Ji atėjo ir bandė raminti G.
4. Liudytoja Ž. L. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo įprasta darbo diena, atvyko G. L., sėdėjo prie stalo. G. kelis kartus A. pasakė eiti namo, ji nėjo, tada jis nuėjo prie stalo, kurio ji nematė, todėl nežino, kas ten buvo, tik pamatė, kad nukrito plastikiniai įdėklai ir tiek. Jai atrodo, G. buvo normalus, negali pasakyti, ar jis buvo apsvaigęs, nes nematė, kad jis būtų vartojęs alkogolį. Įvykio metu kartu buvo I. L., paskui atėjo N. G. yra direktoriaus pažįstamas, ar akcininkas, nežino tiksliai. Kai nukrito segtuvai, ji nuėjo prie A. stalo ir atitraukė G. A. stovėjo atsitraukusi nuo stalo. G. irgi stovėjo prie stalo. Segtuvai buvo ant žemės. Kai išgirdo, kad kažkas krito, A. sušaukė (keikėsi), todėl nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Sakė: „G., kas čia vyksta?“ G. nuėjo atgal prie stalo, jis nieko nepaaiškino. Segtuvai buvo mesti ar nustumti, nes jie atsidūrė ant žemės – toliau nuo stalo. Nežino, kas juos numetė. Segtuvų numetimo garsą girdėjo vieną kartą. Paskui G. vėl nuėjo, nuo žemės pakėlė vieną segtuvą ir matė, kaip jis „paleido“. Matė, kad prieš A. stovėjo G. ir pro A. „skrido“ segtuvas. Kai metė pirmą kartą, ji nematė, tik priėjusi pamatė, kad nukrito segtuvas. Kai antrą kartą, tai matė, kad segtuvas „skrido“ pro A. Tada A. bėgo į persirengimo kambarį pasiimti daiktų. G. nuėjo iš paskos, ėjo ir ji. Jie stovėjo vienas priešais kitą. A. nieko nepasakiusi išėjo per duris ir išeidama pasakė „atsiimsit visi už viską“. Persirengimo kambariuke stovėjo A. su striuke, pasiėmusi rankinę, G. vis klausė: „kodėl nėjai namo?“ ir tiek. Jokio fizinio kontakto nebuvo – nebent jie prasilenkė. Ji supranta, kad įvyko konfliktas, nes buvo paleisti dėklai. Įvykio metu ji sėdėjo savo darbo vietoje prie kompiuterio. Ten yra bendra erdvė. Ten, kur sėdėjo A., yra toks kampas ir jos nesimato nuo jos darbo vietos. Nežino, kodėl G. nuėjo prie A. stalo ir metė dėklus. Iki tol viskas buvo ramu, vienas sėdėjo vienoje pusėje, kitas kitoje. Po įvykio kolegė paskambino direktoriui. Teisėsaugos neinformavo. Informavo direktorių ir laukė jo sprendimo. G. atrodė kaip pavargęs žmogus, buvo sulėtėję judesiai, bet kalbėjo adekvačiai. Kai nuėjo pas A., jis elgėsi neadekvačiai. Negali tvirtinti, kad G. buvo neblaivus, nuo jo sklindančio kvapo nejuto. Jai atrodė, kad G. buvo neblaivus, bet negali taip teigti. Taip manė dėl G. L. sulėtėjusių judesių, sunku pasakyti, kodėl jai taip atrodė. Negali atsakyti, ar G. veiksmai buvo tyčiniai. Žmogus meta, tai jis žino, ką daro. Po pirmojo numetimo jie susižodžiavo, todėl, matomai, jis susinervino ir iš inercijos metė. Padėklus nuo žemės surinkto kolegė I., ant žemės mėtėsi sudaužyti padėklai. Ant žemės buvo du padėklai, vienam buvo nuskilusi dalis, tai buvo ploni, lengvi, plastikiniai dokumentų padėklai. Kai metė antrą kartą, jie tikrai buvo tušti, o pirmą kartą, jai atrodo, buvo iškritusių lapų. Pirmą kartą, kai ji nuėjo, segtuvai jau buvo ant žemės. Tikrai nematė, kaip jie ten atsidūrė. G. stovėjo prie A. stalo, tai jis numetė. Lyg ir A. stūmė G. Nežinau, kodėl, gal todėl, kad metė tuos padėklus. Dėl sausainių nurodė, kad jie buvo ant stalo, G. jais vaišinosi, paskui jie nukrito ant žemės. Nežino, kaip jie nukrito, gal netyčia užkliuvo. Sausainiai tiesiog „skrido“ į A. pusę. Prie stalo sėdėjo tik G. Tikrai neatsimena, kas užkliuvo sausainius. Mano, toks elgesys nėra adekvatus. Kai metė segtuvus, o A. jį stūmė, ji nuėjo į tarpą. Matė, kad G. rankose buvo padėklas Liudytoja parodė, kad po įvykio viską prisiminė geriausiai, todėl galima remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
4.1. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur parodė, kad ji įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)" dirba tik apie 4 mėnesius laiko, žino, kad šios įmonės direktorius yra I. B., kuris nebūna kiekvieną dieną įmonės ofise (ofisas yra (duomenys neskelbtini)), bet būna, kad atvažiuoja. Į ofisą ateina, bet ne kiekvieną dieną G. L., jis kiek girdėjo yra šios įmonės akcininkas, bet tiksliai ji šito nežino ir nesigilino, o atėjęs prisėda prie kompiuterio ir kažką ten daro, ką daro, nežino, nesidomi, nes ji turi savo darbą ir jį dirba. Ž. L. gali pasakyti, kad 2021 metų lapkričio mėnesio gale, kuri diena buvo, jau nepamena, žino, kad buvo vidury savaitės, buvo savo darbo vietoje, taip pat buvo ir kolegė I. su A. Patalpa yra didelė, ir nėra paskirstyta į kambariukus, tik įėjus į ofiso vidų ji su I. sėdi kairėje pusėje, o A. sėdi dešinėje pusėje kampe (kaip sėdi A. yra už įėjimo sienos) ir ji iš savo darbo vietos A. tiesiogiai nemato, matosi tik jos stalo kampas. Ir šią dieną į ofisą atėjo neblaivus G., tai jis atsisėdo prie stalo, kuris buvo Ž. L. pusėje ir jie visi, tai Ž. L., I. ir G. bendravo, juokavo, kaip jis atėjo galėjo būti gal po 14 val., tiksliau laiko negali pasakyti. Vėliau atėjo N., Ž. L. jos asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad ji dirba šalia esančioje firmoje (duomenys neskelbtini)", tai ir N. kartu prisijungė ir jie bendravo, o A. sėdėjo savo vietoje ir ji su jais nebendravo. Kodėl A. nebendravo, nežino, jos nepažįsta, nes ir pati tiek tedirba šioje firmoje, bet kiek Ž. L. susidaro nuomonę, kad ji tokia keista, nelabai bendraujanti. Jiems bendraujant, G. pradėjo žodžiais konfliktuoti su A., bet toks tas konfliktas, jis tik šaukė daug kartų "A., A." ir dar kelis kartus jai pasakė, kad A. eitų namo, o A. jam keiksmažodžiais atsakė, bet dėl ko jie šitaip elgėsi, negali pasakyti. Kiek Ž. L. susidarė nuomonę, gal tam G. nepatinka, kaip A. dirba, nes kiek girdėjo, kad ji neatsakingai dirba, o dar būnant jam girtam, gal ir sukilo jam tas pyktis ant A. Nežino tikrai, čia tik ji taip galvoja. Paskui Ž. L. kažkokiu momentu nusisuko ir atsisukusi pamatė, kad "skrenda" nuo stalo sausainiai link A. pusės (sausainiai buvo prie to stalo, prie kurio G. sėdėjo) ir tiek I. tiek N. buvo nuėjusios iki A. pasakyti, kodėl ji sėdi, kad eitų namo, kad ji nesinervintų, nes G. jai vis sakė "A. A.", bet ji nėjo. Paskui kažkokiu momentu G. nuėjo link A., priėjo prie jos stalo ir paėmė nuo jos stalo plastikinį dokumentų dėklą ir metė į A. pusę (kelias tas papkes metė į A., tiksliai negali pasakyti, bet vieną tai matė). Ar jai kur kliuvo, šito nematė, nes iš jos darbo vietos nesimato A., bet į jos pusę metė, tada matė, kaip A. iš savo vietos stūmė G. ir jie pradėjo stumdytis, dar matė, kad G. rankoje laikė vieną plastikinį dėklą, bet ar jis metė vėl ar ne, negali pasakyti, neužfiksavo tai ir ji puolė į jų tarpą. Tada A. išėjo į kitą kambariuką, jis pas jas ten yra kaip rūbinė, virtuvė, o G. nuėjo jai iš paskos. O Ž. L. nuėjo į savo darbo vietą ir atsisėdo prie stalo. Ž. L. sėdint per tarpą pamatė, kad G. kaip atbulas paėjo ir girdėjo, kaip jis A. sako "kodėl nėjai namo" ir Ž. L. nuėjo pas juos, kad neįvyktų kas, bet matė, kad A. buvo apsirengusi ir ji išėjo namo. O G. dar kažkiek pabuvo ir išėjo lauk.(t. 1, b. l. 67-70). 2022 m. sausio 25 d. papildomai apklausta liudytoja Ž. L. parodė, kad už melagingų parodymų davimą yra įspėta, savo duotus parodymus apklausos metu tvirtina, kaip jau ir minėjo, kad ji matė sėdėdama savo darbo vietoje, kaip G. nuėjo link A., kuri sėdėjo savo darbo vietoje ir paėmė nuo jos stalo ten buvusį plastikinį dokumentų dėklą, vieną tikrai matė, ir kad metė jį į A. pusę, bet daugiau nematė ar metė dar, ar ne paėmęs kitą plastikinį dokumentų dėklą, o ar A. pataikė kur ar ne, šito nematė, nes iš jos darbo vietos nesimato A., matosi kampas. Tą dieną, tai yra 2021 metų lapkričio mėnesį, tik šiai dienai nepamena kuri tiksliai tai diena buvo, kaip į ofise atėjo G., matė, kad jis yra neblaivus, bet ofise tikrai nematė, kad jis būtų vartojęs alkoholį. O įmonės direktorius I. B. tą dieną ryto pusėje buvo atėjęs ir kiek žino, jis išvyko į apžiūras į Kretingą ar Klaipėdą, nes žino, kad atidavė dokumentus ir jis išvyko, o šis tiriamas įvykis vyko po pietų, tai tikrai G. dar nebuvo atėjusio, kaip direktorius buvo ofise. Dėl to, kad G. konfliktavo su nėščia (kad ji laukiasi, jos žinojo, nes A. joms pati buvo jau pasakiusi) A. ir taip su ja elgėsi, kad metė į ją plastikinį dokumentų dėklą, Ž. L. buvo nemalonu, negali sakyti, kad buvo pasipiktinusi G. elgesiu, tiesiog, nenorėtų ji pati pakliūti į tokią situaciją, o A. vietoje ji tai būtų išėjusi lauk iš ofiso. Ž. L. asmeniškai nieko A. nesakė, o I. su N. jai sakė, kad eitų namo, nes ir G. A. sakė, kad ji tą kartą eitų namo, bet A. pradėjo necenzūriniais žodžiais jam kažką sakyti, bet į jų pokalbius ir konfliktą ji nesikišo. Po šio įvykio ant žemės mėtėsi sulūžę dokumentų dėklai svaidėsi, bet kiek jų ten buvo, tikrai negali pasakyti, kuriuos kolege I. surinko ir išmėtė lauk. Po šio įvykio I. pranešė direktoriui, bet jis tą patį vakarą nebebuvo atvykęs į ofisą, nes jis buvo išvykęs. Daugiau apie šį įvykį nieko neturi ko papildyti, atrodo, kad viską jau pasakė. (1 t., b. l. 71-74).
5. Liudytoja N. F. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena, bet buvo po pietų. Ji įvykio metu buvo kabinete. Nežino, dėl kokios priežasties, G. pradėjo sakyti A., kad ji eitų namo. Iš pradžių A. nereagavo, o paskui „pabumbuliavo“. Kai ji į tai nereagavo, G. metė kelis sausainius. Sausainiai atsitrenkė į įėjimo sieną. Ta pati pusė, kur sėdi A. Po to ji nuėjo prie A. stalo, jai A. teigė, kad G. yra neblaivus, todėl jai sakė, kad „jeigu, tavo nuomone, G. yra neblaivus, matai, kokia situacija, tu atsistok ir eik namo“. Po to vėl gėrė kavą, juokavo, tada buvo staigus G. atsistojimas ir nuėjimas, o tada ant žemės pabiro lapai, nebeatsimena nei kuri pribėgo, nei kaip ten kas buvo. Matė, kad A. nustūmė G. ir eidama į rūbinę – persirengimo kambarėlį, sustojo prie jų, nes I. ir ji dar sėdėjo, atsisukusi į G. pasakė, kad tau geruoju nesibaigs ir tu, tu, tu matei. Kad neišprovokuoti, ji nuėjo iki kambarėlio ir užstojo duris, kad A. lengvai išeitų namo. Kai A. nuėjo pasiimti striukės, G. nuėjo iš pakso į kambarėlį. Ž. irgi buvo priėjusi, taip pat užstojo G., kaip ir ji, kad A. galėtų išeiti. Kai jie kalbėjosi, bendravo, nežino, ar jis buvo girtas, bet gal jis vakarykščiai išgėręs, buvo ar kokį vaistą išgėręs, vietoje kabinete alkoholio nevartojo. Atskiria žmogų, kai jis būna girtas. Tą dieną G. pasirodė keistas, bet negali pasakyti, kad jis buvo girtas. Tiek metų dirba su žmogumi, tikrai skiria, kai jis būna girtas. Tą dieną jis tikrai nebuvo girtas, nebent iš vakaro. Jis yra jos bendradarbis ir akcininkas. Jis nėra vadovas, įmonėje jis yra darbų vadovas, o ji buhalterė. Ji neturi vykdyti jo pavestų funkcijų. G. elgesys jai buvo šiek tiek keistas. Per dešimt metų darbo laikotarpį, tokių įvykių nėra buvę. Dar buvo G. L. paėmęs A. K. ausinukus. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu., todėl prašo jais vadovautis.
5.1. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu perskaityti liudytojos N. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja N. F. parodė, kad gali pasakyti, jog G. L. ji pažįstu apie 10 metų, nes jis šiai dienai yra UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkas ir darbų vadovas, yra buvęs ir šio įmonės direktorius. Taip pat G. yra ir "(duomenys neskelbtini)" akcininkas, tai visą tą laiką jį ir pažįsta. 2021 metų lapkričio mėnesio gale, šiai dienai tiksliai kokia tai diena buvo nepamena, po pietų, kažkur apie 14 val. ar net 15 val., laiko tiksliai nepamena, ji nuėjo į šalia esantį ofisą "(duomenys neskelbtini)", nes ji su šioje įmonėje dirbančiomis merginomis yra pažįstama, I. yra dirbusi ir "(duomenys neskelbtini)". Atėjo, vienoje pusėje buvo I., Ž. ir neblaivus G., o kitoje pusėje prie darbo stalo sėdėjo A. Tada jie visi, tai yra N. F., I., Ž. ir G. kalbėjosi, juokėsi, gėrė kavą ir kažkokiu momentu G. A. pasakė, kad ji eitų namo, o A., girdėjo, kad kažką jam atgal pasakė, tai matė, kad G. buvo nepatenkintas, kad jam taip pasakė, tada jis paėmė nuo lėkštės sausainius ir metė į A. pusę. Paskui po kažkiek laiko, N. F. nuėjo prie A. ir jos paprašė, kad ji eitų namo, sakė, kad G. yra neblaivus ir nereikia jokių konfliktų, bet kaip suprato A. nekreipė dėmesio į jos prašymą ir ji tada nuėjo atgal. Iš pradžių N. F. sėdėjo prie stalo kur G. sėdėjo, o vėliau perėjo prie I. stalo. Jau N. F. kaip atėjo į ofisą, G. buvo stipriai neblaivus, o ar jis ten ir vartojo alkoholį, tai nematė. Toliau jie kalbėjosi, kaip viskas ir normaliai buvo, bet staiga G. atsistojo nuo kėdės ir nuėjo link A. pusės, tai ji atsisuko ir pamatė, kad lapai pabiro ant žemės ir prie jų nuėjo Ž., o N. F. matė tai, kad A. stūmė, kaip nuo savęs G. Ir A. ėjo link kambariuko, dar eidama pasakė "Jūs viską matėte, geruoju tau nesibaigs" ir nuėjo į kambariuką, o G. jai iš paskos nuėjo. Po to, kaip G. nuėjo A. iš paskos, nuėjo Ž. ir N. F. nuėjo, o ėjo tik dėl to, kad nebekiltų tarp jų koks konfliktas. Kaip nuėjo į tą kambariuką, G. kažkur šone stovėjo, ji dar užstojo G. ir A. labai greitai išėjo lauk. Labai sunkiai kažką tiksliai pasakyti, nes N. F. kažkaip nesureikšmino šio įvykio. Po to, kaip A. išėjo, ji su I. ir Ž. dar pabendravo, G. nieko nesakė, sėdėjo ir išėjau lauk. Paskui, negali pasakyti kiek buvo valandų, N. F. atėjo ir G. parvedė į "(duomenys neskelbtini)" ofisą. Pasak N. F., ji nežino kokie yra A. ir G. santykiai, kodėl G. taip elgėsi su A.. (1t., b. l. 77-80). 2022-01-26 papildomai liudytoja apklausta N. F. parodė, kad už melagingų parodymų davimą yra įspėta, savo duotus parodymus tvirtina, jau kaip ir minėjo, kai ji atėjo į "(duomenys neskelbtini)" ofisą, nes ją pasikvietė čia dirbanti jos pažįstama I., kuri yra dirbusi ir "(duomenys neskelbtini)", kur šiuo metu dirbu N. F., ten jau prie stalo sėdėjo neblaivus G. L. (nežino kiek jis buvo neblaivus, bet iš jo elgesio suprato ir matė, kad jis yra neblaivus, kad yra išgėręs). Tada jie, tai N. F., I., Ž. ir G. juokavo, bendravo, gėrė kavą. Dėl kokių priežasčių G. liepė eiti namo kitoje pusėje sėdėjusiai A., nežino, neklausė jo. Tada A. kažką replikavo G. (ką ji sakė, nesuprato, bet girdėjo, kad ji kažką murmėjo), ir G. metė į A. pusės sausainius, tai N. F. suprato, kad G. tai nepatiko, tai yra tik jos nuomonė, N. F. tik G.pasakė, kad jis baigtų, bet daugiau jo nieko apie šitą neklausinėjo. N. F. asmeniškai nuėjo prie A. ir jos gražiai paprašė, kad ji eitų namo, kad nekiltų koks didesnis konfliktas, bet ji į jos paprašymą nekreipė dėmesio, kaip sėdėjo savo darbo vietoje, taip ir sėdėjo. Kažkokiu momentu N. F. nuėjo prie I. stalo, nes iš pradžių sėdėjo prie kito stalo, ir kažkaip greitai nuo kėdės atsistojo G. ir nuėjo link A. pusės, o paskui atsisuko į tą pusę, kur nuėjo G. ir pamatė, kad ant žemės pabiro lapai. Nes jie sėdėjo už sienos ir visa kas ten buvo, joms nesimatė. Ir kaip pamatė, kad ant žemės pažiro lapai, prie jų nuėjo Ž. Kas ten įvyko, šito N. F. nematė ir nežino dėl kokių priežasčių G. liepė eiti tą dieną namo A., nesikiša į kitų reikalus ar pokalbius. Pasak N. F., nežino, kaip įvertinti tos dienos G. elgesį, negali pasakyti, kad pasipiktino ar nepasipiktino jo elgesiu, šiaip tokių dalykų netoleruoja, nepateisina nei G., bet pati A. galėjo šioje situacijoje pasielgti kitaip, paskambinti direktoriui ir išeiti lauk, nes matė, kad G. yra neblaivus ir pati žodžiais svaidėsi atgal G., kur galėjo išvengti šios situacijos. (1t., b. l. 81-84
5.2. Liudytoja N. F. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašė jais remtis. Papildomai parodė, kad kas vyko kambarėlyje nieko nematė, tiesiog stovėjo tarpduryje. G. užstojo kambarėlio tarpduryje. Jis buvo tarpduryje, o ji ėjo iš kambarėlio, jie stovėjo labiau didžiosios patalpos pusėje, stovėjo ji, G. ir Ž. Viskas vyko prie tų durų, nežino, ar A. buvo įėjusi į tą kambarėlį. A. elgėsi „naglai“, jos išgąsčio nematė, atrodė normaliai, plaukų nepastebėjo, nepamena. Iš nuogirdų žinojo, kad ji laukėsi. Įvykio metu G. buvo įsismarkėjęs.
6. Liudytojas I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra įmonės, kurioje dirbo nukentėjusioji, vadovas. Šiuo metu nukentėjusioji yra vaiko priežiūros atostogose. Kaltinamasis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jie dviese yra akcininkai. Jokie kiti ryšiai jų nesieja. Nežino, kas ten įvyko, nes buvo išvažiavęs. Jam paskambino ar parašė žinutę, kas, nepamena, bet pasakė, tarp A. ir G. buvo konfliktas, kad apsistumdė ar kažkas, smulkmenų nežino. Garso įrašų nėra, daromi tik vaizdo įrašai. Konfliktas įvyko ofise, (duomenys neskelbtini). Ofise būna 3-4 darbuotojos, yra 5 darbo vietos. G. ateina, nes jis yra akcininkas. Po įvykio su A. nebendravo. Su G. iki dabar nekalbėjo apie įvykį, bendrauja tik darbo reikalais. Nežino, ar privalo darbuotojai vykdyti akcininko nurodymus, tačiau mano, kad A. turėjo vykdyti G. nurodymą pasišalinti iš darbo vietos, bet tai jo asmeninė nuomonė. Įmonėje nėra dokumento, reglamentuojančio, kad darbuotojas turi paklusti akcininkui. Iki įvykio žinojo, kad A. laukiasi. Nežino, ar G. žinojo. Nukentėjusioji dirba ne vienerius metus, normali darbuotoja. Prašo remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes to etu geriau prisiminė visas aplinkybes.
6.1. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu perskaityti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas I. B. parodė, kad G. L. yra akcininkas UAB "(duomenys neskelbtini)", ir jis į ofisą (duomenys neskelbtini), ateina kada nori, jis labai domisi įmonės veikla, jų rezultatais, nes jis taip pat yra interesuotas įmonės pelnu. Jei G. pastebi kokias klaidas buhalterijoje, tai jam pasako, taip pat pasako ir darbuotojoms. Šiaip G. yra geras žmogus, jis į viską žiūri, kad būtų idealiai, gali pasakyti, kad jis toks impulsyvus žmogus, jei kas įmonėje blogai sako šviesiai tiesiai, pasako darbuotojams pastebėtas klaidas, pakritikuoja klaidą padariusį darbuotoją. Blogo žodžio I. B. neturi apie jį ką pasakyti. Šią dieną, kada įvyko šis tiriamas įvykis (asmeniškai negali pasakyti kuri tiksliai tai diena buvo), jam paskambino darbuotoja I., kuri pasakė, kad atsisuktų vaizdo kameras ir pažiūrėtų kas atsitiko įmonėje. Dar I. B. paklausė kas atsitiko, ji pasakė, kad tarp A. ir G. kilo konfliktas, o smulkiau nieko nepasakojo. I. B. tik vėliau peržiūrėjo vaizdo įrašą, jį iš karto įrašė, nes kelias dienas tik būna vaizdo įrašas, po to išsitrina. Paskui I. B. skambino A., ji neatsiliepė, tik vėliau su ja susisiekė, paklausti dėl šio įvykio, bet daug nediskutavo šia tema, jai pasakė nepateisina tokių įvykiu, atsitiko kaip atsitiko, taip neturėtų būti, bet įvyko kaip įvyko. Su G. taip pat minimaliai kalbėjosi apie šį įvyk, bet pasak I. B., jis yra neutralus, nepateisina šito, bet yra kaip yra, mano kad jie patys turi išsispręsti. Šiuo metu A. yra biliotenyje, vėliau iš karto išeina nėštumo atostogų. Apie A. gali pasakyti tiek, kad ji šioje įmonėje dirba nuo 2018 metų, šiaip yra gera darbuotoja, žinoma padaro klaidų. Visą įmonės finansinę apskaitą, buhalteriją daugiau stebėjo G., o I. B. daugiau dirba techninį darbą. Matomai gal kažkas buvo G. susikaupę, matė kažkokius buhalterinius trūkumus, ir visą pykti išliejo A. Negali šiai dienai tiksliai atsakyti, ar įmonės akcininkas, šiuo atveju G., galėjo pasakyti, kad A. išeitų namo. Mano, kad jis jam tai turėjo pirmiau pasakyti, tada I. B., kaip įmonės direktorius būtų sprendęs dėl kokių priežasčių ji turi būti išprašyta namo. Kaip ir minėjo, kad ofise yra vaizdo kamera, tačiau garso neįrašinėja, tik vaizdas. (1 t., b. l. 87-90). 2022-01-19 papildomai liudytoju apklaustas I. B. parodė, kad dėl melagingų parodymų davimą yra įspėtas, savo duotus parodymus tvirtins, tik papildo apie tai, kad A. K. laukiasi, jį informavo ji pati ir tai buvo gal prieš mėnesį laiko, kaip įvyko šis tiriamas įvykis (kažkur gal 2021 metų spalio mėnesį), tiksliau kada tikrai negali pasakyti. Taip pat, kad A. laukiasi žinojo ir G. ir visos įmonėje dirbusios, nežino kas jam pasakė, gal tos pačios merginos dirbančios įmonėje, negali šito atsakyti. Ir tuoj po šios žinios, kad A. laukiasi su G. pradėjome ieškotis kitos buhalterės ir jie nusisamdė buhalterijos įmonę UAB "Saldo Lt", kur ši įmonė persiiminėjo iš A. darbus, nes ji ir dirbo buhaltere. O apie šį įvyki jam telefonu jau kaip ir minėjo pranešė darbuotoja I., kuri nieko konkrečiai nepasakė, sakė, kad pasižiūrėtų per kameras, bet jis atsakė, kad vairuoja ir negali pasižiūrėti, tai tada ir pasakė, kad tarp A. ir G. kilo konfliktas. Kaip jau ir minėjo, kad šito nepateisina, ir mano, kad jie tai turi išsispręsti. Dėl plastikinių dokumentų dėklų, kurias G. metė į A. pateikti negali, nes kurios buvo suskilusios, jos yra išmestos lauk ir jų nebėra. Net dar klausė darbuotojų ar yra dar tie dokumentų dėklai, bet I. atsakė, kad nebėra, yra išmesti lauk. Įmonėje I. B. yra pasakęs, kad nei vienas darbuotojas, taip pat ir G. vartoti alkoholio negali, taip pat būti neblaiviam negalima, nes tokių dalykų netoleruoja. Pasak I. B., jis į įmonės ofisą (duomenys neskelbtini), labai retai užsukdavo, nes jis pas klientus vyksta, taip pat turi ir kitų darbų, tai koks G. būdavo ofise, negali pasakyti, nes jo nebūdavo. Į ofiso vidų gali eiti ir kiti asmenys, tai yra pirkėjai, nėra uždara patalpa visai, bet pagrinde veiklą vykdo internetu, telefonu. Dėl šio įvykio vyksta tyrimas ir iš darbo inspekcijos, tai ką I. B. žino apie šį tiriamą įvykį tą pasakė, tačiau nieko daug ir negali ko pasakyti, nes kartu nebuvo ir viso šito nematė. (1 t., b. l. 91-94).
7. Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis Įvyko beveik prieš metus, buvo A. K., N. F., Ž. L., ji ir G. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nuo 2022 m. gegužės galo. Tą dieną jie sėdėjo ir gėrė kavą. Nukentėjusioji buvo ofiso gale, prie savo darbo stalo. A. prie jų priėjusi nebuvo. G. L. nedirba, nežino, dėl kokių priežasčių jis užvyko. Tarp G. ir A. buvo kažkoks konfliktas. G. paprašė, kad A. eitų namo, bet ji nėjo. G. buvo priėjęs prie A. Nuo jos darbo stalo A. stalo nesimato ir nesigirdi. G. nuėjo prie A. darbo stalo. Nežino, kas vyko, kai jis nuėjo. Jai nesimato per koridorių, esantį viduryje ofiso. Neprisimena, ką girdėjo. A. buvo priėjusi prie G. pasiimti telefono ausinių. Tikriausia, jos buvo A. Tikriausia, kad jas pasiėmė G., kai buvo nuėjęs prie A. Šiuo metu jokie darbiniai santykiai su G. L. jos nesieja. Su A. K. nebendrauja. G. blaivumo netikrino, nematė, kad būtų vartojęs alkoholį. Tuo metu, kai A. ėjo apsirengti paltą į kambariuką, jos ten nebuvo, ji buvo prie savo darbo stalo. Girdėjo, kad nukrito plastikiniai dėklai. Nežino, kada jie nukrito. Neprisimena, kas po ko nuėjo, kas nukrito. Plastikiniai dėklai nukrito prie A. darbo stalo. Žino, kad plastikiniai dėklai buvo ant A. stalo. Plastikiniai dėklai nukrito ant žemės, gal 1-2 metrų atstumu nuo A. stalo. Nežino, nematė, ar tarp A. ir G. buvo fizinis kontaktas – gal neprisimena. Tai nebuvo kasdieninė situacija, tai buvo išskirtinis atvejis. Jis išsiskyrė tuo, kad reikia atvykti į teismą. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau.
7.1. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu teismo posėdžio metu perskaityti liudytojos I. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad jai būnant darbe, tai buvo 2021 metų lapkričio mėnesio galas, buvo trečiadienis, kokia diena buvo, dabar nepamena, buvo ir jos kolegės Ž. L., A. K. ir dar buvo iš įmonės "(duomenys neskelbtini)", kuri yra šalia jų įmonės atėjusi pažįstama N. Taip pat buvo ir kiek jai žinoma jos dirbančioje įmonėje akcininkas G. L. ir kai G. atvyko, ji pastebėjo, kad yra neblaivus. Po pietų, gal galėjo būti apie 14 val., bet laikas gali būti ir netikslus, kaip jie visi, tai I. L., Ž., N. ir G. susėdo bendrai prie stalo kalbėjosi, juokėsi, pasidarė tokį bendrą pasisėdėjimą, o A. sėdėjo šiek toliau. Gali pasakyti, kad įmonės patalpa yra didelė, ir kaip įėjus į patalpos vidų dešinėje pusėje yra du stalai, tai prie vieno stalo sėdi A., prie kito sėdi kita darbuotoja (bet šios darbuotojos tą dieną nebuvo), o kitoje pusėje, tai yra kairėje pusėje yra trys darbo vietos (trys dideli stalai ir nėra jokių pertvarų), tai šioje vietoje sėdi I. L. ir Ž. Jai sėdint prie savo darbo stalo, A. nesimato, nes užstoja įėjimo siena. Kaip sėdėjo prie stalo, o G. buvo neblaivus, jis A. garsiai sakė, kad ji eitų namo, dėl kokių priežasčių jis A. taip sakė, nežino, bet būdamas girtas jam matomai taip šovė į galvą ir viskas. Kiek I. L. žino A. nėra jų įmonėje kompetentinga, nes ji pastoviai su visais ginčijasi, bet kokioje situacijoje ras negatyvą, ras dėl ko pasiginčyti ir ji su ja bendrauja tik dėl to, kad ji yra jos kolegė ir jei labai ko reikia paklausti jos, o šiaip jokio bendravimo su ja nėra. G. A. girdėjo, kad kelis kartus pasakė, kad gali eiti namo, bet ji niekur nėjo, kažką murmėjo ir tiek. Paskui kažkokiu momentu G. nuėjo prie A., bet kas ką sakė, I. L. negirdėjo ir negali pasakyti, tik matė, kaip plastikinės dokumentų lentynėlės svaidėsi ant žemės, bet dėl ko jos svaidėsi ant žemės nežino, nes nematė, bet matė, kaip A. su G. susistumdė, o I. L. matė tik tai, kad G. nuo žemės pakėlė vieną numestą dokumentų lentynėlę ir kaip užsimojęs buvo į A. pusę, o A. G. pastūmė nuo savęs ir tada ji nuėjo į kambariuką, kuris yra ofiso gale, kad pasiimti savo paltą. Po A. nuėjimo į kambariuką jai iš paskos matė, kad nuėjo G., paskui Ž. su N., o ji kai nuėjo, A. buvo jau apsirengusi su striuke, pasiėmusi rankinę ir eidinėjo lauk, nes gali sakyti, kad jau kaip I. L. atėjo, jos su A. tarpduryje prasilenkė ir ji išėjo iš ofiso lauk. Ar kas kambariuke vyko ar ne, šito nematė, nes jau kaip ir minėjo, kad kai atėjo, A. jau ėjo lauk. Dėl ko kilo tarp G. ir A. konfliktas I. L. negali pasakyti, nes nežino, nesigilino kas dėl ko pykstasi. Tai viską ką galėjo pasakyti apie šį įvykį. Prie šios medžiagos pateikia prašytą vaizdo įrašą, kurį įrašė įmonės direktorius I. B.. (1 t., b. l. 57-60). 2022-01-25 papildomai apklausta liudytoja I. L. parodė, kad dėl melagingų parodymų yra įspėta. Savo duotus pirminius parodymus tvirtina, apie šį tiriamą įvykį paaiškino viską ką matė, o pačio fakto ar G. metė plastikinį dokumentų dėklą į A., ji šito nematė, tik kaip jau ir minėjo savo apklausoje, kad matė numestą tą plastikinį dokumentų dėklą ant žemės kažkur netoli A. darbo stalo, tačiau kiek tų dėklų buvo, tikrai neužfiksavo kiek jų ten buvo ant tos žemės. Tą kartą į ofisą G. jau atėjo būdamas neblaivus, ir ofise alkoholio nevartojo, tik gėrė kavą. Į I. L. užduotą klausimą ar ji buvo pasipiktinusi tą dieną, būdama savo darbo vietoje ir darbo metu G. L. elgesiu, gali atsakyti, kad taip, ji buvo pasipiktinusi, nes mano niekam nemalonu, kad įvyko toks įvykis, dar jos darbo metu, bet labiau yra pasipiktinusi po šio įvykio pasekmėmis, nes reikia vykti į apklausas, taip pat tiria šį įvykį ir darbo inspekcija, tai tikrai nėra malonu. Po šio įvykio jos darbas nebuvo sutrikdytas, nes ką reikėjo tą pasidarė, tikrai nepaliko savo darbų nepadarytų. Taip pat nori pasakyti, kad tą dieną, kai įvyko šis tiriamas įvykis, tik šiai dienai negali tiksliai pasakyti kuri tai diena buvo, tai buvo 2021 metų lapkričio mėnesio gale, įmonės direktorius I. B. ryte, kada tiksliau pasakyti negali, nes nepamena laiko, tai galėjo būti iki pietų, buvo atėjęs, pasiėmė reikalingus dokumentus ir išvyko pas klientus, nes buvo užsakymų, ir pats įmonės direktorius vyksta pas klientus. Tikrai direktorius buvo atvykęs iki to laiko, kol dar nebuvo atėjusio nei G., nei įvyko jau šis tiriamas įvykis. Jau po to, kaip išėjo A. ir paskui G. lauk iš ofiso, I. L. telefonu informavo direktorių, žinojo, kad direktorius yra Kretingoje pas klientus ir grįžti tuoj pat negalėjo, o jau kitą dieną po šio įvykio, jis atėjo į ofisą ir paaiškino apie šį įvykį kas nutiko. Peržiūrėjo vaizdo įrašus, juos įrašė ir pateikė prie šios bylos. O nuo žemės suskilusius plastikinius dokumentų dėklus I. L. surinko ir padėjo ant pagalbinio stalo, kiek jų ten buvo, pasakyti tikrai negali, pamena, kad dalis surinko ir padėjo ant stalo, po kelių dienų, kolegė sako kam čia laikome sulūžusius, kaip tik buvo vežamos šiukšlės, tvarkė ofisą tai ir išmetė lauk. Daugiau neturi ko papildyti apie šį įvykį, papasakojo viską ką matė. (1 t., b. l. 61-64).
7.2. Liudytoja I. L. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sake tiesą, kad jie teisingi ir teismas gali jais vadovautis. Po parodymų perskaitymo liudytoja papildomai parodė, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas, greičiausia, G. buvo neblaivus. Jis tiesiog taip atrodė. Kad jis buvo neblaivus, suprato iš jo bendravimo – jis juokavo. Blaivaus jis būna rimtesnis. Sausainiai buvo ant stalo, paskui G. juos metė į sieną prie įėjimo, prie koridoriaus. A. stalas buvo toje pačioje pusėje. Suprato, kad juos metė, nes jam nepatiko sausainiai. Sausainiai buvo lėkštutėje, bet jis metė tik sausainius. Neprisimena, ar pirmiausia metė sausainius, ar padėklus. Dėl padėklų papildomai parodė, kad matė, jog G. buvo paėmęs padėklus, bet nesimatė, kas ten vyko. Matė, kad padėklai buvo ant žemės, A. jį pastūmė ir nuėjo rengtis. Matė, kad G. nuo žemės paėmė padėklą, kuriuo užsimojo. Tai buvo plastikiniai dokumentų dėklai. Kai juos išsvaidė, jie dužo. Po to A. jį pastūmė ir nuėjo rengtis. Kai A. išėjo iš ofiso patalpų, ji paskambino direktoriui ir pasakė kas įvyko. Nežino, kiek dėklų metė ir kiek jų dužo. Galėjo būti 1-3 dėklai. Ji surinko dėklus ir padėjo ant stalo pagalbinėse patalpose. Sekančią savaitę buvo vežamos šiukšlės, todėl padėklus išnešė ir juos išmetė. Pačios nusprendė išmesti padėklus, nes savaitę prastovėjo ant stalo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pasipiktino tokiu G. elgesiu, nes po to reikėjo eiti į apklausą ir reikia iki šiol. Paties įvykio metu jo elgesys jos nepapiktino. Gal ikiteisminio tyrimo metu ne taip įvardijo. Ją papiktino tai, jog reikia eiti ir duoti parodymus. Savo parodymus skaitė, tada atrodė kitaip, o dabar sakinys, kad ją papiktino jo elgesys, atrodo kitaip. Ikiteisminio tyrimo metu sakė ne taip, kaip yra parašyta. Gal tai buvo ne tinkamas elgesys, bet jis nepapiktino. Tyrėja apklausos metu jokio spaudimo nedarė. Niekas nesakė, kokias aplinkybes reikia nurodyti. Tikriausia, ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Šiandien daug ko neprisimena.
8. Liudytoja E. K. apklausta teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios gydytoja, parodė, kad ji prižiūrėjo nukentėjusiosios A. K. nėštumą, gydė ir stacionare. Nurodė, kad pacientė pas ją atvyko po įvykio, sakė, kad ji buvo užpulta darbdavio, skundėsi gimdos spazmais, patarė vartoti magnio sulfatą laikytis ramaus rėžimo, kad nuimtų gimdos spazmus. Pacientei pas ją atvykus matėsi alerginis bėrimas – raudonos dėmės, buvo drebanti. Po konsultacijos ji išvyko namo, tačiau po to buvo paguldyta į ligoninę. Buvo padidėjęs gimdos tonusas. Stresas galėjo sukelti priešlaikinį gimdymą, persileidimą. Gresiantį persileidimą galėjo lemti stresas, ji buvo aukštos rizikos pacientė, buvo nustatyti gręsiančio persileidimo požymiai. Sunku pasakyti, ar šiuo atveju pacientei nepatyrusi streso, būtų buvę tokios pačios pasekmės. Dėl pacientės skydliaukės nebuvo bėdų, jos veikla buvo normalizuota, buvo normos ribose. Šiuo atveju pacientei persileidimas neįvyko, jai tik buvo gręsiantis persileidimas, todėl tikėtina, kad tam turėjo įtakos patirtas stresas. Pacientė pas ją atvyko drebanti, virpanti, paraudusi, su skausmu pilvo srityje. Nedarbingumas jai buvo išduotas dėl gręsiančio persileidimo, dėl kūno sužalojimų – ne.
9. Ekspertas J. S. teismo posėdžio metu apklaustas paaiškino, kad 2022 m. sausio 21 d. išvadą palaiko. Išvadą, kad A. K. diagnozuotas gręsiantis persileidimas, neturi priežastinio ryšio su trauma, padarė remdamasis nėščiosios kortelės duomenimis. Nukentėjusioji A. K. įvykio metu nepatyrė pilvo traumos. Visi nukentėjusiosios nėštumai buvo komplikuoti, turėjo strumą, kuri sukelia padidintą jautrumą – emocinę būklę. Stresą gali sukelti bet kas – svarbu, kaip ji jautėsi, koks bendras psichologinis fonas. Negali patvirtinti, kad stresas galėjo turėti poveikį nukentėjusiosios sveikatai. Medicininiu požiūriu – tiesioginio poveikio nebuvo. Streso patyrimas yra nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį dirgiklį, reikia žiūrėti, kokia buvo bendra organizmo reakcija iki traumos. Jis negali spręsti dėl streso poveikio organizmui, jis to nevertina, tai galbūt galėtų atsakyti psichiatras. Nukentėjusiosios ankstesni nėštumai buvo su padidinta rizika, buvo skiriamas padidintas dėmesys nėštumo metu. Nėštumui neturi įtakos tai, kad nukentėjusioji galbūt galėjo staiga stumti. Dėl to, kad paskutinis gimdymas įvertintas 10 balų, tai tik reiškia, kad taip įvertinta buvo kūdikio būklė, o ne nėštumas ir tai nereiškia, kad iki tol nėščioji nejautė padidinto gimdos tonuso. Šiuo atveju palaiko išvadą, kad nukentėjusiosios būklė, susijusi su nėštumu, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su trauma.
10. 2021-11-24 informaciniame pranešime ROIK 0121000754630 nurodyta, kad 2021-11-24 apie 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), darbe įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomojamose patalpose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. L. sukėlė fizinį skausmą minėtoje įmonėje dirbančiai A. K.. (t. 1, b. l. 7-10).
11. Specialisto išvadoje Nr. G 110/2022(04) nurodyta, kad A. K. nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas kontaktuojant su buku kietu daiktu. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio. Nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. K. nustatytas nubrozdinimas dešinėje plaštakoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, A. K. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. A. K. diagnozuotas gresiantis persileidimas, dėl kurio ji gydėsi ginekologijos skyriuje ir ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą, yra susijęs su apsunkinta anamneze (nutrūkęs pirmas nėštumas, antrojo nėštumo metu gydyta dėl gręsiančio persileidimo ir kraujingų išskyrų iš genitalijų, du kartus gimdė per cezario operaciją), neturi priežastinio ryšio su trauma, nes įvykio aplinkybėse nurodyto incidento metu nepatyrė smūgių į pilvą, akušerio ginekologo konsultacijų metu nebuvo nustatyta jokių sužalojimo žymių pilvo ar lytinių organų srityje. (t. 1, b. l. 47-48).
12. Pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad matosi, kaip G. L. prieina prie A. K., kažką sako, vienas su kitu kalbasi (garso nėra), po to, laike 15:54:43 prie A. K. ateina G. L., stovi prie jos stalo ir matosi, kad kažką jai sako, matosi, kad stalo gale yra sudėti vieni ant kito plastikiniai dokumentų dėklai, jų yra keturi. Laike 15:54:58, G. L. paima du plastikinius dokumentų dėklus ir juos meta A. K. į galvą, mesti dokumentų dėklai pataiko A. K. į galvą ir nukrenta ant žemės. Tada A. K. atsistoją ir stumia G. L., o jis nuo stalo paima dar vieną dokumentų dėklą ir paėjęs atgal meta į A. K., kuri rankomis užsidengė prie veido, bet šis dėklas nepataikė jai, nukrito šone, tada G. L. prieina vėl prie A. K. stalo ir paima paskutinį (ketvirtą) dokumentų dėklą, apsisuka ir ranka trenkia A. K. į galvos kairę pusę, kur po smūgio dokumentų dėklas nukrenta ant grindų. Prie jų prieina darbuotoja (tai Ž. L.), ramina G. L., neleidžia jam eiti artyn A. K.. A. K. išeina. (t. 1, b. l. 100-103).
13. Apžiūrėtas pateiktas 2021-11-27 telefoninio pokalbio garso įrašas tarp nukentėjusiosios A. K. ir įtariamojo G. L., kuriame G. L. nori susitiksi su A. K. ir pasikalbėti apie šį įvykį, G. L. nurodo, kad „klausykis manęs, čia ne aš, čia alkoholis sulaikė (ar suveikė, neaiškiai pasako žodį)“, „ nežinau, velnias įlindo ir viskas“, „aš sutinku, matai, kad balti arkliai pasimaišė“, „žinok, man pačiam tokia gėda yra“. Nukentėjusioji, pažymėta raide „A“ nurodo, kad „<<... kiekvienas žmogus turi už save prisiimti atsakomybę ir atsakyti“, o kaltinamasis, pažymėtas raide B nurodė, kad “tai gerai aš prisiimu“ (t. 2, b. l. 30-34).
14. 2022 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolas užfiksuota nukentėjusiosios atstovo 2022 m. rugsėjo 14 d. USB pateiktas garso įrašas, kuriame, kaip nurodė teismo posėdžio metu, įrašytas nukentėjusiosios ir R. (buhalteris, kuriam nukentėjusioji perdavinėjo darbus), garso įrašas. Garso įrašas darytas 2021 m. lapkričio 24 d. (t. 3 gale vokas su USB atmintine, garso įrašas perklausytas 2022m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje)) Garso įrašas perduotas prokurorui, kad būtų atlikta garso įrašo stenograma. 2022 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad moteris pokalbio metu pasiėmė ausines, po to užfiksuota, kad moteris sako, jog atiduotų jos daiktus, kad su žmogumi reik kalbėtis, o ans dergas (tolumoje girdisi: paleisk G., sakau paleisk, nu tik raminkis, a tu). Po to vytas sako: kas čia vyksta, moteris atsako – G. prigėręs, taip ir vykts. (t. 2, b. l. 134-138, USB atmininti – t. 3, bylos gale voke).
15. Teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas įvykis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios (t. 1 bylos gale voke).
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų objektyvių požymių buvimo kaltinamojo veiksmuose
16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
17. Kaltinamasis G. L. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Kaltinamasi nepripažino kaltės visiškai ir teigė, kad jam plastikiniai dėklai išsprūdo iš rankų ir nukrito ant žemės. Dėklus buvo paėmęs fiziškai, bet jie jam išsprūdo iš rankų, A. tuo metu sėdėjo, nepamena už ko užkliuvo, gal užkliuvo ir už A. Taigi kaltinamojo pozicija yra tai, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK140 straipsnio 1 dalyje subjektyvios pusės – tyčios. Teigia, kad jo veiksmai buvo neatsargūs ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų atsiras pasekmės, nors galėjo tai numatyti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad G. L. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius: specialisto išvada, vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
19. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu tvirtino, kad G. L. prieš ją smurtavo ir poilsio kambarėlyje, kad ją tąsė, ėmė už kaklo, griebė už plaukų, kai jai buvo suėmęs už kaklo, plaukų, tampė už rankos, ji juto skausmą. Šie prieš nukentėjusiąją atlikti veiksmai nėra nurodyti kaltinamajame akte ir teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog surinktų duomenų byloje nepakanka daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis atliko ir šiuos veiksmus prieš nukentėjusiąją ir tokių duomenų nebuvo galima gauti, todėl keisti (papildyti) kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nebuvo pagrindo. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad dėl prieš ją G. L. atliktų smurtinių veiksmų ji patyrė stresą, lėmusį gręsiantį persileidimą, dėl ko buvo ilgai gydoma, tačiau šios pasekmės kaltinime neinkriminuotos ir byloje nepakanka duomenų, konstatuoti, kad išimtinai tik kaltinamojo veiksmai iš tiesų sukėlė ir šias pasekmes, t. y. buvo ilgai gydoma dėl gręsiančio persileidimo (nedarbingumas išduotas nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. vasario 2 d., ligoninės stacionare buvo gydoma 11 dienų nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d.) ir tokios galimybės nustatyti taip pat nėra, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veika šio atveju tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo skirta kompleksinė teismo medicinos-psichiatrijos ekspertizė nesant jokių duomenų apie nukentėjusiosios gydymą dėl patirto streso, kurį galėtų įvertinti psichiatrai. Teismo posėdžio metu apklaustas medicinos ekspertas J. S. nurodė, kad jie nevertina streso poveikio fizinei būklei, jie vertina tik padarytus objektyvius sužalojimus. Be to, pažymėtina, kad nei prokuroras, nei nukentėjusioji dėl galimybės skirti kompleksinę medicininę - psichiatrinę ekspertizę, nurodė, kad tokią ekspertizę skirti yra netikslinga, nes pasekmės neįvyko (persileidimas neįvyko), veikos kvalifikavimas dėl to nesikeistų ir jo pakeisti nesiekia, be to, nukentėjusioji dėl patirto streso, kaip nurodė teismo posėdžio metu, nesikreipė pas gydytojus (psichologus, psichiatrus), kas galėtų turėti įtakos vertinant patirto streso poveikį nukentėjusiosios sveikatai.
20. Taigi byloje nustatyta, kad kaltinamasis atliko kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, ir jo veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimą, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
21. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, daro neabejotiną išvadą, kad G. L. veiksmuose yra ir subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad G. L. tyčia atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs visos bylos medžiagą, kiekvieną įrodymą vertindamas atskirai ir kartu. Nukentėjusiosios parodymai, kurie yra nuoseklūs, atitinkantys kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus, vaizdo įrašuose, apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, liudytojų parodymai, akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamasis tai padarė tyčia. Vaizdo įraše, kuriame yra aiškiai matyti, kad kaltinamasis prieina prie nukentėjusiosios darbo stalo, ant kurio padėti keturi plastikiniai dokumentų dėklai, nukentėjusioji sėdi nusisukusi nuo kaltinamojo (žiūri į kompiuterio ekraną), kaltinamasis kažką sako nukentėjusiajai stovėdamas jai už nugaros prie jos kėdės, tuomet nuo nukentėjusiosios stalo paima du plastikinius dokumentų dėklus ir meta nukentėjusiajai tiesiai į galvą ir siekia kitų dėklų. Nukentėjusioji dengiasi su ranka, tuomet pašoka nuo kėdės ir stumia kaltinamąjį nuo savęs, tuo tarpu kaltinamasis, jau paėmęs nuo nukentėjusiosios darbo stalo dar vieną plastikinį dokumentų dėklą, meta į stovinčią nukentėjusiąją, bet nepataiko, po to nuo nukentėjusiosios darbo stalo paima likusį paskutinį plastikinį dokumentų dėklą ir rankoje laikydamas minėtą dėklą aiškiu rankos mostu suduoda juo nukentėjusiajai per galvą, o ji tuo metu galvą dengėsi su ranka, po to nukentėjusioji vėl stumia kaltinamąjį nuo savęs, tuomet priėjo Ž. L.. Vaizdo įraše matosi ant grindų išmėtyti plastikiniai dokumentų dėklai, dalis yra suskilę, dokumentai taip pat mėtosi ant grindų. (t. 1, diskas Nr. 3 (vaizdo įrašai Nr. 2021124155429, 2021124155441). Kaltinamojo veiksmų eiga, jo atlikti judesiai, nukentėjusiosios reakcija, akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia nukentėjusiajai ne vieną kartą sudavė plastikiniais dokumentų dėklais. Nors kaltinamasis tvirtina, kad jam dėklai išsprūdo ir taip galbūt užkliuvo už nukentėjusiosios, tačiau tokia jo versija yra visiškai neįtikinama ir prieštaringa byloje surinktiems objektyviems duomenis. Pirma, nukentėjusioji sėdėjo, o plastikiniai dėklai buvo padėti ant jos rašomojo stalo, todėl juos netyčia kliudžius, jie niekaip nebūtų galėję kliudyti sėdinčios nukentėjusiosios galvos, juolab po to, kai nukentėjusioji jau atsistojo, tai netyčia kliudyti jos galvą, kaltinamasis be aktyvių savo tyčinių veiksmų, nebūtų galėjęs. Teismas kaltinamojo versiją, kad tai buvo neatsargi kalė, vertina tik kaip gynybinę kaltinamojo poziciją, kuri paremta tik jo subjektyviu pamąstymu.
Žemesnės instancijos teismas
22. Be to, svarbu pažymėti, kad kaltinamasis dar iki smūgių nukentėjusiajai sudavimo su dokumentų plastikiniais dėklais, buvo iš nukentėjusiosios atėmęs ausines, mėtė į jos pusę sausainius, tai patvirtinta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis. Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina jo netinkamą elgesį su nukentėjusiąją, akivaizdžiai kaltinamasis tyčiojosi iš nukentėjusiosios kitų darbuotojų akivaizdoje dar iki smūgių su plastikiniai dokumentų dėklais sudavimo. Pats kaltinamasis nurodė, kad buvo įsiutęs, jog nukentėjusioji neva nedirba (2022-12-01 teismo posėdis). Nors kaltinamasis tvirtino, kad jis tik norėjo, jog ji išeitų iš darbo, nes neva ji nedirbo savo darbo, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina visiškai priešingas aplinkybes, t. y. yloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji tuo metu dirbo, kai kaltinamasis iš jos atėmė ausines (vaizdo įrašas, diskas 3) - ji kalbėjo su kitu buhalterius R. V. (garso įrašas vokas t. 3, ir apžiūros protokolas t. č, b. l. 134-138). Be to, pats kaltinamasis telefoninio pokalbio metu siekė nukentėjusiosios atsiprašyti, kas taip pat patvirtina, kad jis suprato ką padaręs. Nors šią aplinkybę neigė ir tvirtino, kad siūlė pinigų tik dėl to, kad nereikėtų eiti į teismą, tačiau telefoninio pokalbio turinys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis suprato ką padarė ir siekė atsiprašyti nukentėjusiosios, nurodė ir priežastį dėl ko taip įvyko, t. y. dėl alkoholio (t. 2, b. l. 30-34).
23. Taigi viso įvykio metu tikslingai nukreipti jo intensyvūs fiziniai veiksmai prieš nukentėjusiąją (paėmęs dėklus į rankas juos pakėlė į viršų ir tikslingais rankų mostais su dėklais trenkė nukentėjusiajai), veiksmų pakartotinumas, pačios nukentėjusiosios reakcija, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia kelis kartus su plastikiniais dokumentų dėklais sudavė nukentėjusiajai taip sukeldamas nukentėjusiajai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą ir jis neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusiąją ir to siekė. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, priešingai nei teigia, suprato, kad smurtauja prieš nukentėjusiąją, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir ją žaloja bei norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
24. Esant išdėstytiems argumentams, teismas, įvertinęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad G. L. 2021 m. lapkričio 24 d. 15.54 val., (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, be aiškios priežasties, paėmęs nuo stalo du plastikinius dokumentų dėklus, metė juos į šalia, prie stalo, sėdinčią A. K. ir pataikė jai į galvą bei dešinės rankos plaštaką, kuria nukentėjusioji dengėsi galvą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmė nuo stalo dar vieną plastikinį dokumentų dėklą ir trenkė juo, nuo kėdės atsistojusiai, nukentėjusiajai į galvos kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. G. L. padarytoje veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
III. Bausmės skyrimo motyvai
25. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
26. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę (neteistas, anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, išsituokęs, auginantis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis UAB „Langė“, baustas administracine tvarka – baustumas išnykęs) (t. 2, b. l. 170-187). Iš UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ duomenų nustatyta, kad kaltinamasis G. L. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo gydytas VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente, priklausomybės ligų skyriuje. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija (t. 2, b. l. 188).
27. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamą veika padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
27.1. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamajame akte prokuroras turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės
28. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-296-942/2018).
29. Kaltinamasis neigė įvykio metu buvęs neblaivus, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Nuo pat pradžių, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir dėl to elgėsi agresyviai, tvirtino nukentėjusioji, byloje paklaustos liudytojos Ž. L., I. L., N. F. nors teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti, ar kaltinamasis G. L. buvo neblaivus, nes nematė, kad jis būtų vartojęs alkoholį, tačiau liudytoja Ž. L. nurodė, kad jis elgėsi neadekvačiai, toks elgesys nėra adekvatus, G. atrodė kaip pavargęs žmogus, buvo sulėtėję judesiai, bet kalbėjo adekvačiai, jai atrodė, kad G. buvo neblaivus, tačiau taip teigti negali. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo teismo posėdžio metu perskaityti, kur ji parodė, kad matė, jo G. buvo neblaivus, tą dieną jis į ofisą atėjo neblaivus (t. 1, b. l. 67-74). Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad G. blaivumo netikrino, nematė, kad būtų vartojęs alkoholį, ir taip pat nurodė, kad greičiausia, G. buvo neblaivus. Jis tiesiog taip atrodė, kad jis buvo neblaivus, suprato iš jo bendravimo. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė (jos parodymai taip pat perskaityti teismo posėdžio metu ir liudytoja juos patvirtino bei prašė jais vadovautis), kad tą kartą į ofisą G. jau atėjo būdamas neblaivus, kai G. atvyko, pastebėjo, kad jis yra neblaivus, kai sėdėjo prie stalo, o G. buvo neblaivus, jis A. garsiai sakė, kad ji eitų namo, kodėl taip sakė, nežino, bet‚ būdamas girtas jam matomai taip šovė į galvą ir viskas“ (t. 1, b. l. 57-64). Liudytoja N. F. teismo posėdžio metu teigė, kad G. galėjo būti vakarykščiai išgėręs, pasirodė keistas, tą dieną jis tikrai nebuvo girtas, nebent iš vakaro, tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad prie stalo sėdėjo neblaivus G. L., iš jo elgesio suprato ir matė, kad jis yra neblaivus, kad yra išgėręs. Taip pat paaiškino, kad pati A. galėjo elgtis kitaip, išeiti, juk matė, kad G. yra neblaivus. Nors liudytojos N. F. nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo neblaivumo skirtingos, tačiau teismas šiuo atveju vadovaujasi šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino teisme, be to, jie atitinka visą kitą byloje esančią medžiagą. Neblaivumo faktą patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kur matyti, kad kaltinamasis buvo neblaivus - jo judesiai akivaizdžiai nekoordinuoti. Neblaivumo faktą patvirtino ir pats kaltinamasis kalbėdamas telefonu su nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 30-33).
30. Kad ši aplinkybė turėjo įtakos jo nuskalstamiems veiksmas atlikti, patvirtina tai, kad kaltinamasis, būdamas brandaus amžiaus asmuo, nesant jokio pagrindo prieš nukentėjusiąją, kuri darbo dieną atliko savo tiesiogines pareigas darbo vietoje, atlikto smurtinius veiksmus. Įvykio metu elgėsi neadekvačiai, agresyviai, kitiems asmenims teko įsikišti į konfliktą, todėl akivaizdu, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kaltinamojo tokį elgesį lėmė neblaivumas, juolab, kad liudytojos nurodė, kad toks elgesys nepateisinamas, netoleruojamas (N. F.), situacija buvo nemaloni, buvo pasipiktinusi G. elgesiu (Ž. L.). Be to, pats kaltinamasis kalbėdamas telefonu su nukentėjusiąją pripažino, kad taip jį paveikė alkoholis (t. 2, b. l. 30-33). Apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino kaltinamojo savikontrolę ir suteikė jam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės
31. Prokuroras baigiamosiose kalbose prašė konstatuoti kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Bylą nagrinėjant tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, nukentėjusioji visada tvirtino, kad ji įvykio metu buvo nėščia, kad dėl prieš ją pavartoto smurto ji patyrė stresą ir dėl to jai grėsė persileidimas. Taigi kaltinamajam nuo pat pradžių buvo žinoma ši aplinkybė. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo nėščia ir tai matėsi, jos kūno formos buvo pasikeitusios (buvo 20-25 sav.), vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusioji yra nėščia, taigi, to nematyti ir nežinoti negalėjo ir kaltinamasis. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamajam vis tik įvykio metu buvo žinoma, kad nukentėjusioji yra nėščia. Liudytoja Ž. L. parodė, kad jos žinojo, kad A. K. laukiasi. Liudytojas I. B. parodė, kad apie tai, jog A. laukiasi žinojo ir G. ir visos įmonėje dirbusios. Kai sužinojo, jog A. laukiasi, su G. pradėjo ieškotis kitos buhalterės (t. 1, b. l. 91-94) (liudytojo I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje ir liudytojas juos patvirtino bei prašė jais vadovautis). Taigi teismas pripažįsta, kad kaltinamasis G. L. veiką padarė prieš nėščią moterį. Šia aplinkybė, parodo nusikalstamos veikos subjekto požiūrį į nėščią moterį, ypatingą nepagarbą jai.
32. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (neteistas, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirbantis), inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sužalojimas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, skirtina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu.
33. Kadangi kaltinamasis yra dirbantis asmuo, todėl netikslinga skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kadangi nusikalstamą veiką G. L. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nors teisiamas pirmą kartą, tačiau jo veikos pobūdis, daro išvadą, kad tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai ir tokia bausmės rūšis nebus per griežta kaltinamajam ir neribos jo daugiau nei yra būtina siekiant įgyvendinti bausmės tikslus.
34. Nustatant bausmė trukmę atsižvelgtina į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, padarinius, į tai, kad kaltinamojo veika padaryta darbo vietoje, matant kitiems asmenims, prieš nėščią moterį, tai patvirtina kaltinamojo cinišką elgesį, net į dvi jo atsakomybę sunkiančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatytina bausmės trukmė artima BK 48 straipsnyje numatytos šios rūšies bausmės vidurkiui, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas) (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d. (2019 06 27 įstatymas Nr. XIII-2263). Siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus, tam, kad kaltinamajam paskirta bausmė turėtų teigiamą poveikį, teismas sutinka su prokuroru, kad šiuo atveju kaltinamajam būtina taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 punktas, 71 straipsnis), jos dydį nustatant artimą minimaliam – 15 MGL (750 Eur).
IV. Civilinių ieškinių išsprendimas
35. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji A. K. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa.
Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio (turtinės žalos atlyginimo)
36. Nukentėjusioji A. K. pateikė teismui civilinį ieškinį iki įrodymų teisme pradžios – 2022 m. rugpjūčio 19 d., kurį vėliau patikslino (2022 m. lapkričio 30 d.) ir prašo iš kaltinamojo G. L. priteisti 3 273,45 Eur turtinei žalai atlyginti, 260 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. vasario 2 d. ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 8 533,58 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 8 533,48 Eur nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 12-17). Nurodo, kad turtinė žala susideda iš dviejų dalių, t. y. 3 273,45 Eur gydymo ir su juo susijusios išlaidos (daktaro konsultacija ir apžiūra, palatos mokestis, covid testai, vaistai, maisto papildai, vykimo į gydymo įstaigą išlaidos) ir 260,03 Eur negautos pajamos. Nurodo, kad dėl kaltinamojo G. L. veiksmų, nukentėjusioji buvo hospitalizuota VšĮ „Mažeikių ligoninė“ stacionare ir ten prabuvo 11 dienų dėl gręsiančio persileidimo bei nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 23 d. buvo hospitalizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Gydymo metu ir po jo nukentėjusioji patyrė gydymo ir su juos susijusių išlaidų. Taip pat nurodo, kad dėl G. L. veiksmų nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. vasario 2 d. buvo nedarbingume, dėl ko negavo 260,03 Eur pajamų, kurias būtų gavusi dirbdama įprasta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį ir paaiškino, kad jai gręsiantis persileidimas grėsė dėl įvykio metu patirto streso. Jei nebūtų įvykio, ji nebūtų patyrusi tokios streso, kuris, kaip nurodė, lėmė pablogėjusią jos fizinę sveikatos būklę, t. y. dėl patirto streso jai grėsė persileidimas. Taip pat paaiškino, kad dėl patirto streso ji nesikreipė pas psichologus.
38. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas Vytautas Daržinskis prašė tenkinti civilinį ieškinį visiškai. Dėl turtinės žalos nurodė, kad jei ne G. L. smurtiniai veiksmai, atlikti prieš nukentėjusiąją, tai ji nebūtų patyrusi gydymosi išlaidų, būtų dirbusi, tačiau to negalėjo padaryti dėl sutrikdytos sveikatos.
39. Prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.
40. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė civilinį ieškinį visiškai atmesti.
41. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Remiantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai kurie susiję su kaltininko veiksmais. Civilinis ieškinys patenkinamas, kai įrodoma nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė, ryšys su atsiradusia žala bei įrodytas žalos dydis. Atsiradusi žala turi būti susieta su nusikalstama veika priežastiniu ryšiu. Taigi šio atveju, būtina nustatyti, ar dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų (turtinės žalos), šiuo atveju yra atsakingas kaltinamasis G. L..
42. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010, LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-197/2007, 3K-7-345/2007; 3K-7-144/2014 ).
43. Byloje pripažinta, kad kaltinamasis G. L. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinime nėra nurodyta, kad dėl prieš nukentėjusiąją atliktų smurtinių veiksmų, jai buvo sukelta stresinė situacija lėmusi gręsiantį priešlaikinį gimdymą ir to objektyviai nustatyti nėra galimybės (nuosprendžio 19 p.).
44. Specialisto išvadoje nurodyta, kad gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, A. K. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymo trukmę. Taip pat konstatuota, kad A. K. diagnozuotas gręsiantis persileidimas, dėl kurio ji gydėsi Ginekologijos skyriuje ir ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą, yra susijęs su apsunkinta akušerine anamneze, neturi priežastinio ryšio su trauma, nes įvykio aplinkybėse nurodyto incidento metu nepatyrė smūgių į pilvą, akušerinio ginekologo konsultacijų metu nebuvo nustatyta jokių sužalojimo žymių pilvo ir lytinių organų srityje (specialisto išvada t. 1, b. l. 47-48). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. S. šią išvadą palaikė ir nurodė, kad medicinos ekspertas negali ir nevertina asmens patirto streso poveikio jo fiziologijai.
45. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad įvykis įvyko 2021 m. lapkričio 24 d. Nukentėjusiajai nedarbingumas buvo išduotas nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. (išdavimo data 2021 m. lapkričio 24 d. UAB „Šeimos sveikatos centras“). Nukentėjusioji pas gydytoją apsilankė 2021 m. lapkričio 24 d., skundėsi skausmu gimdos projekcijoje, išgyveno stresą po darbdavio užpuolimo, nurodyta, kad gimta į palpaciją reaguoja, vaisiaus judesiai yra.
46. Iš VšĮ „Mažeikių ligoninė“ epikrizės nustatyta, kad A. K. 2021 m. lapkričio 28 d. atvyko į ligoninę ir iki 2021 m. gruodžio 8 d. buvo gydoma stacionare. Nurodyta, kad moteris po 2021 m. lapkričio 24 d. patirto fizinio ir psichologinio smurto pradėjo spazmuoti gimda, kreipėsi į savo nėštumą sekančią gydytoją, buvo paskirti magnio preparatai, tausojantis rėžimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Skausmams stiprėjant, moteris atvyko į ligoninę. Nustatyta objektyvi būklė: moteris susijaudinusi, ant kaklo, krūtinės, rankų – alerginis dermatitas, kuris atsirado po patirto streso, dešinė plaštaka nubrozdinta, skausmingas kairysis žastas. Gimda padidėjusio tonuso. Būklė išrašant: patenkinama, skausmas gimdos projekcijoje sumažėjo, bet neišnyko. Rekomenduojamas tausojantis rėžimas, išduotas nedarbingumas pratęstas nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. Pas gydytoją po to kreipėsi dar 2021 m. gruodžio 15 d., kreipėsi pas gydytoją dėl gimdos spazmavimo, pilvo apačios maudimo, dėl skausmo pilvo apačioje, prasto miego naktimis, tęsiamas nedarbingumas. 2021 m. gruodžio 29 d. kreipėsi dėl gimdos spazmavimo, pilvo apačios maudimo, tęsiamas nedarbingumas, po to kreipėsi 2022 m. sauso 12 d. – nedarbingumas tęsiamas iki 2022 m. sausio 26 d. (t. 1, b. l. 47-48, 111). Iš Sodros duomenų nustatyta, kad nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2022 m. vasario 2 d. (t. 3., b. l. 23-26).
47. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. pateikto pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad A. K. VšĮ Regioninei Mažeikių ligoninei sumokėjo 70 Eur už palatos nuomą. Už palatos nuomą taip pat patyrė išlaidų ir gydantis Kauno klinikose – 301,02 Eur (t. 2, b. l. 82). Nustatyta, kad Kauno klinikose nukentėjusioji gydėsi nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 23 d. Nurodyta, kad moteris stacionarizuojama planine tvarka, 2023 m. kovo 23 d. planinės cezario pjūvio operacijos metu gimė gyvas vyriškos lyties naujagimis (t. 2, b. l. 26). 2022 m. kovo 13 d., 2022 m. kovo 20 d., 2022 m. kovo 22 d. patyrė išlaidų dėl Covid testo darymo – 217,50 Eur (t. 2, b. l. 83-84). Pirko vaistus 2021 m. gruodžio 6 d. (kremas Infladerm), 2021 m. lapkričio 24 d. (magnis, valerijono ekstraktas), viso išlaidų 23,91 Eur. Po to pirko vaistus 2022 m. kovo 22, 23 24, 28, 29, 31 dienomis ir patyrė 92,13 Eur (t. 2, b. l. 85-86). Taip pat pateikti duomenys, kad iš Neolife nukentėjusioji pirko maisto papildus: 2021 m. lapkričio 29, 30 dienomis, 2021 m. gruodžio 29 d., 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 10, 17 d. (iš viso patyrė 2101,35 Eur) (t. 2, b. l. 87-100). Taip pat pateikė duomenis, kad kelionei į gydymo įstaigas išleido 247,54 Eur. (vizitai pas gydytojus laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (t. 3, b. l. 36; 2, b. l. 85-86). Iš prie civilinio ieškinio pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji 2022 m. vasario 3 d. lankėsi UAB „Unėja“ dėl gydytojo akušerio- ginekologo konsultacijos ir patyrė išlaidų dėl apžiūros (220 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
48. Teismo posėdžio metu buvo apklausta nukentėjusiosios nėštumą prižiūrėjusi gydytoja E. K. parodė, kad tą pačią dieną po įvykio nukentėjusioji atvyko pas ją, nukentėjusioji jai pasakė, kad ją užpuolė darbe, ji buvo visa drebanti, virpanti, su skausmu gimdos plote, buvo paraudusi – matėsi alerginis bėrimas. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad stresas galėjo sukelti nukentėjusiajai priešlaikinį gimdymą, nurodė, kad labiau tikėtina, jog stresas tam turėjo įtakos. Šiuo atveju persileidimas neįvyko, buvo tik gręsiantis persileidimas. A. K. buvo aukštos rizikos pacientė. Gydytoja negalėjo pasakyti, ar šiuo atveju nukentėjusioji būtų patyrusi analogiškas pasekmes – gręsiantį persileidimą, jei nebūtų patyrusi streso. Taip pat paaiškino, kad nedarbingumas jai buvo tęsiamas tik dėl gręsiančio persileidimo, o ne dėl patirto rankos sužalojimo, sužalojimų pilvo srityje neturėjo.
49. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji dėl prieš ją pavartoto smurto tikrai patyrė stresą ir, teismo vertinimu, nors ir nebuvo inkriminuota, jog būtent G. L. veiksmai buvo pagrindinė priežastis tokioms pasekmėms atsirasti ir kilusių abejonių nebuvo galima pašalinti, tačiau sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, teismo vertinimu, pakanka duomenų, jog G. L. savo veiksmais pakankamai prisidėjo prie šių pasekmių kilimo, t. y. būtent dėl jo pavartoto smurto prieš nukentėjusiąją, ji patyrė stresą, kuris labai tikėtina, pakankamai prisidėjo prie nukentėjusiosios patirto gręsiančio persileidimo.
49.1. Teismas pažymi, kad šiuo atveju baudžiamąja prasme surinktų duomenų dėl patirto streso poveikio nukentėjusiosios sveikatai (nėštumui) nepakako inkriminuoti ir šias pasekmes G. L., tačiau šių duomenų, teismo vertinimu, pakanka taikyti kaltinamajam civilinę atsakomybę.
50. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, t. y. tai, kad nukentėjusioji jau tą pačią dieną, iš karto po įvykio, dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į gydytoją, kur jai buvo nustatyta, kad gimda yra padidėjusio tonuso, apklausta gydytoja teisme E. K. patvirtino, kad jai atvykus 2021 m. lapkričio 24 d. buvo nustatyti gręsiančio persileidimo požymiai, kad buvo nustatyti ir patirto streso požymiai, kad po to netrukus stiprėjant skausmams nukentėjusioji buvo gydoma VšĮ Mažeikių ligoninėje nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d., teismas daro išvadą, kad net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys, kuris nėra nutolęs nuo nusikalstamų veiksmų, šiuo atveju yra ir to pakanka civilinei atsakomybei taikyti (Nuosprendžio 42 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiajai iki 2021 m. lapkričio 24 d. nebuvo konstatuota nėštumo komplikacijų.
51. Taigi visų surinktų duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, kad G. L. savo veiksmais, nors ir netiesiogiai, bet pakankamai prisidėjo prie nukentėjusiosios būklės. Jei G. L., be kita ko, žinodamas, kad nukentėjusioji yra nėščia, nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (nevartojęs prieš nukentėjusiąją smurto), nukentėjusioji nebūtų patyrusi streso ir dėl to tą pačią dieną nebūtų kreipęsis pas gydytoją, kur jai buvo nustatyti gresiančio persileidimo požymiai ir nebūtų išduotas nedarbingumas. Pabrėžtina, kad iki tol nebuvo fiksuota jokių šio nukentėjusiosios nėštumo komplikacijų. Taigi šiuo atveju turtinė žala dėl gydymo atsirado ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų (kaltinamojo prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto), bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis, t. y. kaltinamasis savo veiksmais pakankamai prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo, todėl jam kyla civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.
52. Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) iš kaltinamojo (civilinio atsakovo) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš viso 3 273,45 Eur turtinei žalai atlyginti ir 260,03 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. vasario 2 d.
53. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą, daro išvadą, kad ne visa nurodyta turtinė žala yra susijusi netiesioginiu priežastiniu ryšiu su G. L. neteisėtais veiksmais. Teismo vertinimu, dalis patirtos turtinės žalos nėra susiję su kaltinamojo veiksmais.
54. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirta žala iš karto po įvykio ir betarpiškai tęsiantis iki 2022 m. vasario 2 d., yra netiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo G. L. atliktais neteisėtais veiksmais. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad nukentėjusioji iškarto po prieš ją pavartoto smurto patyrė neigiamas pasekmes, dėl to kreipėsi į medikus, nors prieš tai nebuvo fiksuota jokių jos nusiskundimų dėl nėštumo. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, nukentėjusioji tą pačią dieną kreipėsi pas gydytoja ir jai buvo nurodyta vartoti magnį, po to netrukus ji buvo gydyta VšĮ „Mažeikių ligoninė“, būklė išrašant nurodyta: patenkinama, skausmas gimdos projekcijoje sumažėjo, bet neišnyko, todėl nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2021 m. gruodžio 15 d. Po to nukentėjusioji toliau lankėsi pas savo gydytoją ir jai nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2022 m. vasario 2 d. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji iš VšĮ „Mažeikių ligoninės“ buvo išleista patenkinamos būklė, dėl ko toliau betarpiškai buvo tęsiamas nedarbingumas iki 2022 m. vasario 2 d., teismas daro išvadą, kad būtent dėl šiuo laikotarpiu taikomo gydymo, nukentėjusiosios patirta turtinė žala yra susijusi netiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtais veiksmais.
55. Esant išdėstytiems argumentams, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 260,03 Eur negautų pajamų, kurias nukentėjusioji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, nukentėjusioji pateikė duomenis, kad ji pirko magnį ir valerijoną 2021 m. lapkričio 24 d., kurį nurodė gydytoja ir dėl to patyrė 11,72 Eur išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, susijusios su gydymu nurodytu laikotarpiu, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
56. 2021 m. gruodžio 6 d. pirktas kremas „Infladerm” nebuvo išrašytas gydytojų, be to, pagal aprašymą nesusijęs su patirtomis pasekmėmis - gręsiančiu persileidimu. Nukentėjusioji taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad už palatos nuomą VšĮ „Mažeikių ligoninė“ sumokėjo 70 Eur (t. 2, b. l. 82). Tačiau teismas nurodo, kad pilnavertį gydymą užtikrina valstybė, taip pat ligoninė suteikia ir palatą, todėl nukentėjusiosios savanoriškai patirtos išlaidos dėl mokamos palatos, nepriteistinos. Šiuo atveju patirtą didesnę finansinę naštą nei buvo būtina, perkelti kitam asmeniui, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių šios nukentėjusiosios patirtos išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo.
57. Civilinė ieškovė teismui pateikė duomenis, kad ji 2022 m. vasario 3 d., po nedarbingumo nutraukimo, lankėsi pas gydytoją - specialistą UAB „Unėja“ ir ten patyrė išlaidų, patyrė išlaidų maisto papildams pirkti (viso 2 101,35 Eur), prašo priteisti ir gydymosi išlaidas patirtas dėl gydymo Kauno klinikose laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 23 d., tačiau šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad po nedarbingumo nutraukimo, jai buvo reikalingas ir tolimesnis gydymas. Nedarbingumas, pradėtas nuo 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. iš karto po įvykio, buvo tęsiamas UAB „Šeimos sveikatos centras“ dirbančios gydytojos iki 2022 m. vasario 2 d. ir būtent ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios būklė, kuri pablogėjo iš karto po G. L. prieš ją atliktų neteisėtų veiksmų, jau buvo gera ir nedarbingumas buvo nutrauktas, gydymas nebuvo tęsiamas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad po nedarbingumo nutraukimo būtų išrašyta kokių nors vaistų, kitokių rekomendacijų, ar nukreipta pas atitinkamus specialistus. Kauno klinikose laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 23 d., nukentėjusioji buvo stacionarizuojama planine tvarka ir po to jai buvo atlikta planinė cezario pjūvio operacija, gimė vyriškos lyties naujagimis. Taigi nukentėjusiosios savanoriškas lankymasis privačiai pas gydytoją, maisto papildų pirkimas, visos patirtos išlaidos, susijusios su jos gydymusi Kauno klinikose (palatos nuoma, covid testų darymas, išlaidos vaistinėje, patirtos 2022 m. kovo 22, 23 24, 28, 29, 31 dienomis, vykimas į Kauną) nėra niekaip susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo atliktais neteisėtais veiksmais, todėl šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo. Be to, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios dar iki įvykio nurodytą nėštumų anamnezę, kuri galimai ir lėmė jos tolimesnį savanorišką lankymąsi pas privatų gydytoją, maisto papildų pirkimą. Kadangi šios patirtos išlaidos nebuvo būtinos ir jos pernelyg nutolusios priežastiniu ryšiu nuo G. L. atliktų veiksmų, darytina išvada, kad kaltinamasis nėra atsakingas už šias nukentėjusiosios patirtas išlaidas.
58. Dėl išlaidų, patirtų vykstant į gydymo įstaigas, nukentėjusioji pateikė išlaidų lentelę bei mokėjimo kvitus, kad nukentėjusioji pirko degalų, tačiau nors dalį išlaidų patyrė nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. vasario 2 d. (sudaro 11,75 Eur), tačiau įvertintina ir tai, kad ji būdama nėščia turėjo vykti pas jos nėštumą prižiūrinčią gydytoją, be to, jos tiesiogiai nėra susijusios su pačiu gydymu, todėl nelaikytinos patirtos dėl G. L. veiksmų.
59. Esant išdėstytiems argumentams, iš kaltinamojo G. L. nukentėjusiajai priteistina iš viso 271,75 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 260,03 Eur negautų pajamų ir 11,75 Eur vaistų pirkimui. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmestina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
60. Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
61. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
62. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai atsiradusiais neigiamais padariniais, skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
63. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti dvasinių ir fizinių kančių patyrimą vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžias, ilgą laiką trunkančias ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimą, recidyvas; laiko tarpą nuo pažeidimo padarymo, sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, neatsargų žalą padariusio asmens veikimą, teigiamą žalą padariusio asmens elgesį po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visišką ar dalinį turtinės, neturtinės žalos kompensavimą, nekentėjusiojo netinkamą, provokuojamą elgesį, pirmą kartą padarytą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo maždaug nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
64. Nagrinėjamu atveju prieš nėščią nukentėjusiąją darbo vietoje buvo smurtauta dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sužalojimas. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, diskomforto jausmą, pažeminimą, nusivylimą. Įvertinus visą įvykio seką, akivaizdu, kad kaltinamasis savo veiksmais prieš nukentėjusiąją rodė agresiją ir tai sukėlė jai neigiamas emocijas, išgyvenimus ne tik dėl savęs, bet ir dėl dar negimusio kūdikio. Šiuo atveju, nėščiai nukentėjusiajai buvo sukeltas stresas dėl kurio, kaip konstatuota teismo, nors ir ne tiesioginiais kaltinamojo veiksmais, bet kilo neigiamos pasekmės jos nėštumui. Prieš nukentėjusiąją G. L. smurtavo kai jai buvo apie 20-25 savaičių nėštumas, dėl to ji apie du mėnesius turėjo nedarbingumą, akivaizdu, kad iki pat gimdymo nukentėjusioji patyrė vidinį nerimą dėl vaisiaus būklės, patyrė baimę. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga kaltinamasis su nukentėjusiąja itin nepagarbiai elgėsi darbo vietoje matant kitiems darbuotojams (mėtė sausainius, atėmė ausines, po to smurtavo), tai akivaizdu, kad ji patyrė pažeminimą, nepatogumą.
65. Teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, labai svarbu kiekvienoje byloje individualiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, o šiuo atveju, teismo vertinimu, nustatytos individualios, tik šioje byloje reikšmingos aplinkybės, sudaro pagrindą priteisti didesnę neturtinę žalą nei įprastai yra priteisiama už nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo tyčios, dėl jo prieš ją atlikto ne tik smurto, bet ir patyčių darbo vietoje matant kitiems darbuotojams, todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios būklę įvykio metu bei po jo, daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteistina didesnė neturtinė žala nei paprastai yra priteisiama asmeniui patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusioji didesnių, ilgalaikių pasekmių nepatyrė, todėl daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nukentėjusioji nenurodė jokių svarių, racionalių argumentų, dėl ko jis patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Vien subjektyvus nukentėjusiosios žalos dydžio įvertinimas, šiuo atveju yra nepagrįstas.
66. Teismo vertinimu, teisingumo principą, nustatantį tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 2000 Eur neturtinės žalos dydis, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo G. L..
Dėl procesinių palūkanų
67. Civilinė ieškovė patikslintu ieškiniu taip prašė priteisti ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.
68. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvis Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta byloj Nr. 2K-P-75-788/2019), teismas daro išvadą, kad šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl iš kaltinamojo G. L. priteistina 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2271,75 Eur ), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.
Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
69. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 465,80 Eur turtinei žalai atlyginti, kuri patirta dėl A. K. gydymo VšĮ „Mažeikių ligoninė“.
70. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.
71. Byloje kaltinamajam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis nukentėjusiajai sukėlė tokį stresą, dėl kurio jai grėsė persileidimas, kilusių abejonių dėl to nebuvo įmanoma pašalinti. Kaltinamasis pripažintas kaltu dėl to, kad jis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nubrozdino ranką, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad dėl šių patirtų sužalojimų nukentėjusioji nebuvo gydoma, dėl konkrečiai padarytų šių sužalojimų jai nebuvo išduotas nedarbingumas ir ji dėl jų nebuvo gydoma ligoninėje. Teismas nurodo, kad šiuo atveju buvo konstatuotas tik netiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir pačios nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, ir tai savaime nesuponuoja išvados, kad kaltinamasis atsakingas ir už Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtą žalą.
72. Esant išdėstytiems argumentams, ieškovės patirta žala šiuo atveju nesusijusi su kaltinamojo veiksmais, todėl nėra pagrindo tenkinti civilinį ieškinį.
V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai
73. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktu įrodymus dėl patirtų išlaidų.
74. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjimo metu atstovavo advokato padėjėjas Vytautas Daržinskis (t. 1, b. l. 42; t. 2, b. l. 68). Dėl atstovavimo, nukentėjusioji patyrė 1000 Eur. (t. 3, b. l. 37-39). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios atstovas atstovavo nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, rengė civilinį ieškinį. Patirtos išlaidos yra detalizuotos 2022 m. lapkričio 30 d. pažymoje (t. 3, b. l. 38)
75. Esant išdėstytiems argumentams, nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, advokato padėjėjo atliktus veiksmus, šios išlaidos, teismo vertimu, nėra per didelės ir priteistinos iš kaltinamojo. Byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, rodo, kad jis turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai jos patirtas atstovavimo išlaidas.
76. Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikyta 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (t. 2, b. l. 7).
77. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenos esančiuose dviejuose vokuose su 2021 m. lapkričio 27 d. telefoninio pokalbio įrašu (1 vnt.), su vaizdo įrašais, pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 vnt.) (t. 1 gale vokuose) ir teisme pateikta USB laikmena su pokalbio įrašu tarp A. K. ir R. V. bei prokuroro pateiktas DVD diskas su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pateiktas papildomas diskas, nes kitų pateiktų DVD diskų peržiūra dėl techninių kliūčių nebuvo galima), (esantys t. 3 gale voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, be intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 6 punktu, 71 straipsniu:
- įpareigoti G. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
- paskirti 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinės ieškovės A. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. L. civilinei ieškovei A. K. priteisti:
- 271,75 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną Eur, 75 ct) turtinei žalai atlyginti;
- 2 000 Eur (du tūkstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti;
- 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 271,75 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt vieno Eur, 75 ct), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.
Kitą A. K. ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš G. L. A. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį Eur) patirtų atstovavimo išlaidų.
Atmesti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (DVD), USB laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Išaiškinti G. L., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai; jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti G. L., kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.