Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino, taip pat nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato Valdo Falkausko apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 6 punktu, 71 straipsniu:

- G. L. įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- paskirta 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės A. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. L. civilinei ieškovei A. K. priteista:

- 271,75 Eur turtinei žalai atlyginti;

- 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2 271,75 Eur sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Kita A. K. ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš G. L. A. K. 1 000 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai

5. Teismo posėdyje nuteistojo G. L. gynėjas prašė jo ir nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo G. L. ir jo gynėjo, nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti nukentėjusiajai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino, nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato Valdo Falkausko apeliaciniai skundai atmestini

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo G. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas G. L. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik objektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. smurtinių veiksmų atlikimo ir dėl jų kilusių normos dispozicijoje nurodytų pavojingų padarinių (fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo), būtina nustatyti ir subjektyvųjį aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, t. y., jog kaltininkas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko tyčia.

9. Nors nuteistasis G. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde kelia versiją, kad G. L. nenorėjo tyčia sužaloti nukentėjusiosios, tvirtindami, kad plastikiniai dėklai G. L. išsprūdo iš rankų, tačiau šią versiją paneigia byloje surinkti objektyvūs duomenys: nukentėjusiosios A. K. parodymai, vaizdo įrašuose, apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, liudytojų Ž. L., N. F., I. L. parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

14. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama nuteistojo G. L. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. L. veiksmai, kai jis be aiškios priežasties priėjęs prie nukentėjusiosios ir tikslingais rankų mostais kelis kartus su dokumentų plastikiniais dėklais trenkė nukentėjusiajai, atitinka tiesioginės tyčios (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) apibūdinimą, t. y. neginčytinai nustatyta, jog G. L. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir galimai sužalos, tačiau vis tiek pasirinko taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G. L. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti nuteistojo G. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą ir išteisinti G. L. dėl šios nusikalstamos veikos, ar jo veiksmus vertinti kaip neatsargius, nėra jokio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktus

15. Nukentėjusiosios A. K. atstovas apeliaciniame skunde prašo G. L. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktus, nurodydamas, kad G. L. veikė įmonės patalpose buvusių darbuotojų akivaizdoje visiškai ignoruodamas elementarias elgesio normas, laikydamas kitų darbuotojų nuomonę nesvarbia dėl jo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės, demonstravo savo aukštesnį statusą ir panieką kitiems dalyvaujantiems bei tai, kad G. L. žinojo ir matė, jog nukentėjusioji yra nėščia.

16. Pirmiausia pažymėtina tai, kad vertinant nuteistojo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, tokie veiksmai be kitų kvalifikuojančių požymių turi atitikti ir šiam straipsniui būdingą padarytų sužalojimų mastą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai A. K. padarytas nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad A. K. diagnozuotas gresiantis persileidimas, dėl kurio ji gydėsi Ginekologijos skyriuje ir ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą, yra susijęs su apsunkinta akušerine anamneze ir neturi priežastinio ryšio su trauma (1 t., b. l. 47–48). Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju nuteistojo G. L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nuteistojo G. L. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra surinkta.

17. Nors pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nustatytas kvalifikuojantis požymis, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo nėščia ir šios aplinkybės nuteistajam G. L. buvo žinomos, tačiau nuteistojo veiksmai be šio kvalifikuojančio požymio turi atitikti ir šiam straipsniui būdingą padaryto sužalojimų mastą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

18. Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą turi būti nustatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos.

19. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).

20. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. L., liudytojų Ž. L., Ž. F., I. L. parodymais nustatyta, kad nuteistasis G. L. nukentėjusiajai reiškė pretenzijas dėl jos atliekamo darbo, liepė eiti jai namo, nukentėjusioji G. L. kažką atsakė, G. L. dėl to buvo nepatenkintas. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo G. L. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją lėmė ne chuliganiškos paskatos, o asmeniniai nesutarimai dėl nukentėjusiosios galimai netinkamai atliekamo darbo.

21. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nėra nustatyti nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą būtini kriterijai – sužalojimų mastas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl G. L. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą perkvalifikuoti G. L. veiką, kaip to prašoma nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde.

22. Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį

23. Nukentėjusiosios A. K. atstovo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistas G. L. žinojo ir suprato, kad veikia viešoje vietoje – įmonės patalpose, kuriose yra ir kitų darbuotojų. Jis ignoravo faktą, kad šie darbuotojai stebi ir mato jo antivisuomenišką elgesį. Teigia, jog teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad G. L. veiksmai galėjo būti vertinami pagal BK 284 straipsnio požymius.

24. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Kiekvienu straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015).

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo G. L. veiksmai (sveikatos sutrikdymo padarymas) savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra padariniai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-54-222/2017). Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nors nuteistasis smurtą panaudojo viešoje vietoje, tačiau toks jo elgesys buvo sąlygotas nukentėjusiosios A. K. galimai netinkamai atliekamu darbu, nepaklusimu eiti namo, todėl jis siekė toliau konfliktuoti. Šiuo atveju nuteistojo G. L. tyčia ir motyvacija buvo labai konkreti bei nukreipta būtent į A. K., o ne viešosios tvarkos sutrikdymą. Be to, remiantis vaizdo įrašu, liudytojų Ž. L., Ž. F., I. L. parodymais, daroma išvada, jog smurtą nuteistasis panaudojo prie nukentėjusiosios darbo stalo, kuris yra atokiau nuo kitų įmonės darbuotojų darbo vietų, kuriose įvykio metu ir buvo minėtos liudytojos, o vien ta aplinkybė, jog dėl įvykio liudytojos sureagavo, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka tokia apimtimi, jog galėtų atsirasti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vertinama veika privataus konflikto ribų neperžengė, o G. L. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto G. L. savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl jo veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl nuteistajam G. L. paskirtos bausmės

26. Nukentėjusiosios A. K. atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam G. L. paskirta bausme, nurodydamas, kad nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per švelni ir neatliks auklėjamojo bei prevencinio poveikio.

27. Pagal BK 54 straipsnio2dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio2dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio1, 2dalys).

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistajam G. L. skirtiną bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (padaryta tyčinė veika), į nusikalstamos veikos stadiją (veika yra baigta), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (G. L. neteistas, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, išsituokęs, auginantis nepilnametį vaiką, dirbantis, baustumas išnykęs, gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ligų skyriuje). Teismas nenustatė nuteistojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir prieš nėščią moterį (BK 60 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktai). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis nuteistojo atžvilgiu bus pasiekta jam paskyrus sankcijoje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, terminą nustatant artimą šios bausmės rūšies sankcijoje numatytam vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, skirdamas įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemonę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir sprendė, jog tokia nuteistajam G. L. paskirta bausmė turės teigiamą poveikį. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

30. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Būtina užtikrinti, kad skiriama bausmė paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

31. Teismo vertinimu, laisvės apribojimas, kurio metu taikomi įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 4 punkte – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcingi ir adekvatūs nuteistojo G. L. padarytam nusikaltimui, asmenybei ir yra pakankami siekiant bausmės tikslų, todėl skirti griežtesnes sankcijas nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

32. Nuketėjusiosios A. K. atstovas advokatas V. Falkauskas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nukentėjusiajai A. K. padarytos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į nukentėjusios psichikos sveikatos būklę ir jos dvasinių pergyvenimų periodą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas 271,75 Eur turtinės žalos dydį, kurią sudaro 260,03 Eur negautų pajamų ir 11,75 Eur vaistų pirkimui, tinkamai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios patirta žala iš karto po įvykio ir betarpiškai tęsiantis iki 2022 m. vasario 2 d., yra netiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su G. L. atliktais neteisėtais veiksmais, šios išlaidos susijusios su gydymu nurodytu laikotarpiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog dėl neteisėtų G. L. veiksmų, A. K. patyrė turtinės žalos.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą.

36. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).

37. Nukentėjusioji A. K. byloje pateiktu civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš nuteistojo G. L. 5000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai A. K. padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į nuteistojo G. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad G. L. smurtavo prieš nėščią nukentėjusiąją darbo vietoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį (padarytas nubrozdinimas dešinėje rankos plaštakoje), sukeltą fizinį skausmą. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nukentėjusiosios atstovas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus dėl nuteistojo G. L. agresyvaus elgesio, jo smurtinių veiksmų, jog nėščiai nukentėjusiajai buvo sukeltas stresas, nors ir ne tiesioginiais nuteistojo G. L. veiksmais, bet kilo neigiamos pasekmės jos nėštumui, kas kėlė baimę nukentėjusiajai.

38. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nukentėjusiajai A. K. iš nuteistojo G. L. priteista 2000 Eur neturtinė žala yra proporcinga dėl G. L. nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms kompensuoti, atitinka kaltininko galimybes atlyginti padarytą žalą bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismų praktikai, kai asmeniui yra padaromi panašaus pobūdžio bei sunkumo sužalojimai.

Dėl nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

39. Nukentėjusiosios A. K. atstovas advokatas V. Falkauskas prie apeliacinio skundo pateikė teisinių paslaugų sutartį Nr. 4 ir mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji A. K. už jai suteiktas teisines paslaugas, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, sumokėjo 600 Eur (3 t., b. l. 122, 123) ir šias patirtas išlaidas prašo priteisti iš nuteistojo.

40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis G. L. ir jo gynėjas, taip pat apeliacinį skundą pateikė nukentėjusiosios A. K. atstovas. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde buvo ginčijamas G. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės, nesutinkama su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Šie nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo, nukentėjusioji ir jos atstovas atsiliepimų nepareiškė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

41. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nukentėjusiosios A. K. atstovo apeliacinis skundas dėl visų esminių reikalavimų yra atmetamas, ir kaip buvo minėta, dėl nuteistojo apeliacinio skundo atsiliepimas nebuvo pateiktas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato V. Falkausko prašoma priteisti išlaidų suma – 600 Eur, iš nuteistojo G. L. nepriteistina.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo G. L. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde arba nuosprendį pakeisti, kaip to prašoma nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato J. Malinino, nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato V. Falkausko apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino, nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato Valdo Falkausko apeliacinius skundus.