Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-373-569/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
2S-373-569/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07482-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-373-569/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07482-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. P. teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties, patvirtintos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9854-776/2015, nuostatas dėl skyrium gyvenančio suinteresuoto asmens M. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9854-776/2015 patvirtintą taikos sutartį išdavimo.

3. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9854-776/2015 patvirtintos taikos sutarties nuostatos dėl skyrium gyvenančio suinteresuoto asmens M. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos negali būti priverstinai vykdomas nei atsakovo, nei vaiko atžvilgiu.

4. Teismas sprendė, jog pareiškėja, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, veikdama vaiko interesais, turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti nepilnamečiam vaikui palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja J. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1961-776/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti pareiškėjai J. P. vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8954-776/2015 dėl suinteresuotojo asmens M. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Suinteresuotojo asmens pateiktas atsiliepimas į pareiškėjos prašymą, o taip pat kartu su juo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad suinteresuotasis asmuo vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Priešingai – atsiliepime į prašymą suinteresuotasis asmuo nurodo, kad jis bendrauja su sūnumi pagal galimybes, kadangi dirba.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2014, e3K-3-522-378/2016, nes minėtų teismo nutarčių aplinkybės nėra analogiškos šiai bylai.

5.3. Net ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu minėtose bylose akivaizdu, kad 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties dalyje, kurioje yra patvirtinta suinteresuotojo asmens bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. tvarka, yra teismo sprendimas dėl priteisimo – suinteresuotas asmuo yra įpareigotas bendrauti su nepilnamečiu sūnumi teismo nutartyje nurodyta tvarka.

5.4. Suinteresuoto asmens privalomas 2015-12-18 nutarties dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas yra reikšmingas tiek šalių sūnui D. B., tiek pareiškėjai.

5.5. Nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, todėl spręstina, kad 2015-12-18 nutartimi nustatyta suinteresuoto asmens bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka tenkina tiek pareiškėją, tiek suinteresuotą asmenį, todėl jis privalo bendrauti su sūnumi teismo nutartyje nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. B. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Vykdomasis raštas negali būti išduotas, nes negali būti pateikiamas antstoliui priverstiniam vykdymui. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą negali būti įgyvendintas. M. B., kaip vaiko tėvas, negali būti įpareigojamas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, jį lankyti ir auklėti nustatyta tvarka, nes toks teismo sprendimas negali būti įvykdytas per antstolį priverstine sprendimų vykdymo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9854-776/2015 patvirtino ieškovės J. P. ir atsakovo M. B. sudarytą taikos sutartį, kuria be kitų nuostatų šalys susitarė dėl skyrium gyvenančio atsakovo M. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos.

10. Pareiškėja J. P. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi suinteresuotas asmuo bendrauja su vaiku ne pagal numatytą tvarką, t. y. su vaiku bendrauja retai. Pareiškėja teigia, jog suinteresuotojo asmens privalomas 2015-12-18 nutarties dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas yra reikšmingas tiek šalių sūnui, tiek pareiškėjai.

11. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstine tvarka vykdomas teismo sprendimas nėra bet kuris teismo procesinis sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas (nutartis) yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu (nutartimi) taikytą teisės gynimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016). Minėtą praktiką nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2014, e3K-3-522-378/2016, nes minėtų teismo nutarčių aplinkybės nėra analogiškos šiai bylai. Sutiktina su apeliante, kad minėtose bylose aplinkybės nėra analogiškos šiai bylai, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl teismo sprendimų priverstinio vykdymo vertinimo.

13. Pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus); vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos, nes tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

15. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties dalyje, kurioje yra patvirtinta suinteresuotojo asmens bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, yra teismo sprendimas dėl priteisimo – suinteresuotasis asmuo yra įpareigotas bendrauti su nepilnamečiu sūnumi teismo nutartyje nurodyta tvarka.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo M. B. prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su bendravimu su vaiku, kurių pagal teismui pateiktus duomenis tinkamai nevykdo, teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas siejamas su tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena, vidine valios išraiška ir tokį sprendimą neįmanoma priverstinai įvykdyti.

17. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Tačiau šios kategorijos bylose negalimas prievartinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas, įpareigojant skyrium nuo vaiko gyvenantį tėvą bendrauti su vaiku. Kaip jau minėta, teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas siejamas su tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena, vidine valios išraiška. Tokio pobūdžio bylose sankcijos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą negali būti taikomos.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

20. Kadangi abiem šalims yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir jos yra atleistos tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp šalių neskirstytinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė