Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam laikomi įteiktais tinkamai 2023 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2023 m. vasario 13 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė arba trečiasis asmuo) ir atsakovas 2021 m. sausio 25 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurios nuostatas susitarė, jog atsakovui, kaip nuomininkui, trečiasis asmuo, kaip nuomotojas, laikinai valdyti ir naudoti perdavė televizorių Xiaomi-LED TV 4S 65“-27329/104100002217, prekės būklė – nauja (toliau – prekė, televizirius). Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas turėjo kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 28 dienos mokėti po 43,99 Eur įmoką, iš viso 24 atliktinų mokėjimų. Prekės vertė Sutarties sudarymo metu buvo 675,00 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ šalys sutarė, kad nuomininkui (t. y., atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur.

Televizorius atsakovui buvo perduotas 2021 m. sausio 25 d. turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) . UAB „Be kredito“ 2021 m. spalio 22 d. pranešimu – pretenzija kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bus nutraukiama. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ar kitas įmokas, todėl vertintina, kad Sutartis buvo nutraukta vienašališkai nuo 2021 m. lapkričio 3 d.

Trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ su ieškove sudarė 2021 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , taip pat priedą prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuriais reikalavimo teisė į atsakovą pagal Sutartį buvo perduota ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimu.

UAB „Be kredito“, prieš sudarydama su atsakovu Sutartį, netikrino atsakovo kreditingumo, trečiasis asmuo nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą (trečiojo asmens atsiliepimas į patikslintą ieškinį). Trečiojo asmens veiklos tikslai yra vartojimo prekių (tame tarpe buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, garantinis ir pogarantinis aptarnavimas; kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi.

Teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo), ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurio vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (tame tarpe buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra spręstina, ar Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

Ieškovės ir trečiojo asmens teigimu, Sutarties pagrindu susidarė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, Sutartyje nėra numatyta atsakovo pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamą prekę, todėl vadovaujantis VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Sutartis nėra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų, vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

VKĮ 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (LAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

Taigi būtina įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Byloje nustatyta, kad Sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą televizorių kas mėnesį turėjo mokėti po 43,99 Eur įmoką ir tai daryti 24 mėnesių iš eilės. Taigi, tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovas po 24 mėnesių būtų sumokėjęs pradinei kreditorei viso 1 055,76 Eur sumą, kuri yra 380,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (675,00 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (t. y. atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Teismo vertinimu, nors Sutartyje ir nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į prekę, tačiau akivaizdu, kad, atsakovui jau sumokėjus įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, jis neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1,00 Eur tam, kad jam galutinai pereitų nuosavybės teisė į televizorių. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1,00 Eur įsigyti prekę, yra į Sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, Sutarčiai taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sąskaita grąžina turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per turto perdavimą nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per dešimt darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo, apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu.

Teismo vertinimu, ši Sutarties nuostata, numatanti sudėtingą prekės grąžinimo nuomotojui procesą, atsižvelgiant į tai, kad pagal ją būtų grąžinta prekė, kurios visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti, yra itin neproporcinga alternatyva papildomo 1,00 Eur sumokėjimui, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovui valdyti nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant atsakovo tolesnių veiksmų pasirinkimo galimybes tinkamo visų įmokų sumokėjimo atveju (sumokėti 1,00 Eur arba grąžinti prekę pagal išsamiai detalizuotą jo grąžinimo nuomotojui tvarką, pagal kurią atsakovui dar pereitų ir papildoma atsakomybė už tai, kad grąžinamas daiktas būtų visiškai sukomplektuotas ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais dalykais, kurie jam buvo perduoti), atsakovas, kaip vidutiniškai apdairus ir protingas žmogus, neabejotinai rinktųsi variantą dėl 1,00 Eur priemokos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nors minėta Sutarties nuostata ir yra numatoma prekės grąžinimo nuomotojui alternatyva, tačiau jai savo esme nustatant neproporcingai didelį grąžinimo proceso kompleksiškumą ir papildomą atsakomybę atsakovui už jo įgyvendinimą, nuomininkas yra netiesiogiai verčiamas įsigyti daiktą už 1,00 Eur priemoką, kas taip pat leidžia vertinti, jog Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

Minėta, kad Sutartimi sutarta, jog, tinkamu jos įvykdymo atveju, atsakovas būtų už prekę sumokėjęs viso 1 055,76 Eur sumą, kuri yra 380,76 Eur didesnė nei televizoriaus kaina (675,00 Eur). Taigi, netinkamo Sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovą – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė 675,00 Eur, susigrąžinimo, arba 1 055,76 Eur sumos pareikalavimo. Atsižvelgiant į šių alternatyvų piniginę išraišką, akivaizdu, jog bet kuris verslo subjektas (juo yra tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė) pasirinktų jam ekonomiškai naudingesnį, t. y., 1 055,76 Eur sumą. Taigi, vertintina, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieškovės) pirminis tikslas yra ne pagal Sutartį perduotos prekės susigrąžinimas, tačiau jos įsigijimui skirtų mokėtinų įmokų, viršijančių daikto vertę, gavimas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir paties ieškinio reikalavimas, kuriuo, nepaisant to, jog ieškovė nurodo atsakovą jam perduotos prekės negrąžinus, yra prašoma ne jo sugrąžinimo, tačiau kasmėnesinių įmokų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad Sutarties sudarymo tikslas yra ne prekės nuoma, bet finansavimo sąlygų jai įsigyti sudarymas. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 804,18 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, taip pat 361,80 Eur delspinigius. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovas nesumokėjo 804,18 Eur likusių įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš Sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovas mažina Sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,25 procentų, delspinigių sumą apskaičiuojant už 180 dienų nuo 2021 m. lapkričio 3 d. sutarties nutraukimo dienos (804,18 Eur × 0,25 proc. /100× 180 d.).

Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Nagrinėjamoje byloje teismas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, įtraukė pradinę kreditorę UAB „Be kredito“, kuri buvo įpareigota pateikti teismui įrodymus apie teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla. Trečiasis asmuo teismui pateiktu atsiliepimu nurodė, kad jam netaikomi VKĮ ir vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai, trečiasis asmuo nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė, prieš sudarydama su atsakovu Sutartį, būtų tikrinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta anksčiau, laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakovu Sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi jo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal Sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto televizoriaus kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad televizoriaus kaina yra 675,00 Eur. Ieškovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, prašyme patikslino, kad atsakovas sumokėjo šešias 43,99 Eur dydžio įmokas pagal Sutartį, t. y. 5 atliktas įmokas po 43,99 Eur (nuomos mėnesinis mokestis) + 31,63 negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos (registracijos Nr. DOK-1087). Taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 423,42 Eur (675,00 Eur – 251,58 Eur) suma.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo pinigines prievoles pagal Sutartį įgijo 2021 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties bei priedo prie reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šiame sprendime, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 423,42 Eur skolą, o likusi ieškinio reikalavimų dalis dėl 380,76 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir 361,80 Eur delspinigių atmestina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas iš viso ieškovės naudai priteisia 423,42 Eur. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 36,32 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinas 9,44 Eur sumokėtas žyminis mokestis (26,00 Eur × 36,32 proc.) bei 87,89 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (242,00 Eur × 36,32 Eur), viso 97,33 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 13,28 Eur. Atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis yra 4,82 Eur (13,28 Eur x 36,32 proc.), o ieškovei – 8,46 Eur (13,28 Eur x 63,68 proc.). Atsakovui tenkanti išlaidų dalis neviršija, o ieškovei tenkanti išlaidų dalis viršija minimalią 5,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis priteisiama valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalimi, 259, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,42 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų 42 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (423,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,33 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 8,46 Eur (aštuonių eurų 46 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.