Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys - D. J., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Dėl įstatymo praleisti termino palikimui priimti atnaujinimo

9. Ištyrus byloje pateiktus dokumentus bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnametės M. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o V. J. jos tėvas. Pareiškėjos ir V. J. santuoka registruota (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2021-09-24 medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta Gyventojų registro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad palikėjas mirė būdamas santuokoje, vaikai – D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties liko nekilnojamojo turto: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas (vienbutis gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adrsu (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas V. J. testamento sudaręs nebuvo. Vilniaus m. 42-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo bylą po palikėjo V. J. mirties, palikimą priėmęs asmuo D. J., nepilnametės M. J. brolis. Nepilnametė M. J. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

11. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis). Bylos duomenys tvirtina, kad palikėjo V. J. vaikas M. J. kreipimosi į teismą metu yra nepilnametis, todėl pareiškėja, kaip nepilnametės M. J. motina, yra jos atstovė pagal įstatymą ir gina jos teises ir interesus (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Taigi, vadovaujantis vaiko interesais, priimti palikimą po tėvo mirties turėjo įstatyminė atstovė (mama), kuri šios pareigos tinkamai neatliko.

15. Nustatyta, kad terminas palikėjo V. J. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėja paaiškino, kad praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi 2021-12-20 pateikė teismui prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, bet kartu su pateiktais dokumentais pritrūko palikėjo nuosavybės teisę pagrindžiančių įrodymų dėl nekilnojamojo turto, kurį siekiama priimti kaip palikimą nepilnamečio vaiko vardu, dėl ko, prašymą teismas 2022-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.

16. Teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys patvirtina, kad 2021-12-20 pareiškėja su prašymu kreipėsi į teismą išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. J. (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnamečio vaiko vardu, kai įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas dar nebuvo suėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymą atmetė, kadangi pareiškėja nepateikė palikėjo nuosavybės teisę pagrindžiančių įrodymų dėl nekilnojamojo turto, kurį pareiškėja siekia priimti kaip palikimą nepilnamečio vaiko vardu. 2022-06-28 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko M. J. vardu palikimą, atsiradusį po V. J. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti pareiškėjos prašymą konstatuodamas, kad yra praleistas terminas palikimui priimti, o prašymai dėl termino atnaujinimo nėra nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka. 2022-07-27 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnametės M. J. vardu, atsiradusį po jos tėvo V. J. mirties, ir leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu be apyrašo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, kurių pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nepašalinus, pareiškėjos pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-16 nutartimi buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimą ir jos paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į likusį žemės sklypą ir pastato dalis, adresu (duomenys neskelbtini), vis dar yra įregistruotos palikėjo vardu. Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas beveik metus laiko (terminas palikimui priimti suėjo 2021-12-23) pažymėtina, kad pareiškėja per šį laiko tarpą buvo aktyvi ir į teismą atlkiti procesinius veiksmus kreipėsi kelis kartus, o prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, teismui pirmą kartą buvo pateikusi kai įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas dar nebuvo suėjęs, ką patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės. Dar daugiau pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, ir tai taip pat laikytina pakankamai svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjos pareikštą prareiškimą. Suinteresuotas asmuo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodomos aplinkybės neginčijo. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ir yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti bei šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

18. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepilnametė M. J. yra palikėjo V. J. pirmos eilės įpėdinis. Taigi ji turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą, o pareiškėja kaip nepilnamečio vaiko atstovė, atsižvelgiant į jo interesus, priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečio vaiko tėvo mirties.

19. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-08 apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.). Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

21. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie palikėjo V. J. paveldimą turtą matyti, kad palikėjo vardu registruotas šis nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas (vienbutis gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adrsu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis palikėjas V. J. jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė teismui tik 2022-09-08 pažymą iš antstolių rūmų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad patikrinus antstolių informacinę sistemą 2022-09-08 nenustatyta duomenų, kad būtų vykdomi išieškojimai iš palikėjo V. J.. Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie palikėjo V. J. vardu įregistruotus turto arešto aktus. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie tai, kad palikėjas V. J. turi kokių kreditorinių įsipareigojimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

22. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai, priėmus palikimą nebus pažeisti. Laikytina, kad paveldėtas turtas bus panaudotas nepilnamečio vaiko M. J. poreikiams tenkinti. Todėl pareiškėjos prašymas dėl leidimo išdavimo tenkintinas.

23. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 6 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis).

24. Kaip nustatyta nutarties 21 punkte, nors nagrinėjamu atveju ir nėra duomenų apie palikėjo V. J. kreditorius, tačiau teismui siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad galimai jam netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, pareiškėjai teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko M. J. vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis).

25. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, todėl ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti nepilnametės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įstaymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti pareiškėjos V. J. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo priimti plikimą nepilnamečio vaiko M. J. vardu.

Išduoti pareiškėjai V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnametės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą atsiradusį po palikėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, įstatymo nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.