Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-710-381/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-29
Bylos Nr.: e2A-710-381/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00827-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Konstantinas Gurinas
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“
Atsakovas: Plungės rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2A-710-381/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00827-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-915-460/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „VVARFF“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „IRDAIVA“ (toliau – UAB „IRDAIVA“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė: pripažinti neteisėtu bei panaikinti perkančiosios organizacijos vykdomų supaprastintų skelbiamų derybų „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau –viešasis pirkimas) metu 2017 m. lapkričio 21 d. priimtą sprendimą, kuriuo sudaryta viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų eilė bei nustatytas viešojo pirkimo laimėtojas; panaikinti viešojo pirkimo komisijos narių (ekspertų) atliktus dalyvių projektinių pasiūlymų vertinimus, kadangi komisijos narė S. S. neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „IRDAIVA“ pateikė pasiūlymą dalyvauti perkančiosios organizacijos vykdomame supaprastintame viešajame pirkime. Perkančiajai organizacijai sudarius tiekėjų pasiūlymų eilę, UAB „IRDAIVA“ pasiūlymas liko antroje vietoje. Po tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo UAB „IRDAIVA“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, taip pat pateikti duomenis apie šio tiekėjo pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu. Susipažinus su UAB „VVARFF“ pateiktais projektiniais pasiūlymais buvo nustatyta, kad į šios bendrovės projektinius pasiūlymus nėra įtraukti perkančiosios organizacijos patvirtintoje architektūrinėje – planinėje užduotyje numatyti du fontanai ir automobilių stovėjimo aikštelė. Dėl nustatytų UAB „VVARFF“ pasiūlymo trūkumų UAB „IRDAIVA“ pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo atmesta. Perkančioji organizacija, atmesdama UAB „IRDAIVA“ pretenziją, nepagrįstai išaiškino, kad teikiant architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus, UAB „VVARFF“ neprivalėjo įtraukti visų architektūrinėje – planinėje užduotyje numatytų elementų, taip pat neteisingai sprendė, kad aplinkybė, jog į minėtos tiekėjos projektinius pasiūlymus nebuvo įtraukti visi architektūrinėje – planinėje užduotyje numatyti elementai, neturėjo įtakos šios tiekėjos pasiūlymo vertinimo rezultatams. Be to, perkančioji organizacija ir jos pasitelkti neva nepriklausomi ekspertai neobjektyviai vertino tiekėjų pasiūlymus ir protegavo „vietinį“ tiekėją. Kilus abejonėms dėl UAB „VVARFF“ pateiktų projektinių pasiūlymų ekspertinio vertinimo pagrįstumo, šios tiekėjos ir UAB „IRDAIVA“ projektinius pasiūlymus pateikė įvertinti teismo ekspertui prof. S. M.. Teismo ekspertas, atlikęs abiejų tiekėjų projektinių pasiūlymų įvertinimus, padarė išvadas: 1) UAB „VVARFF“ projektiniai pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, numatytų 1.7. (laikytis architektūrinės-planinės užduoties) ir 10.6. (visi objektai turi būti parodyti fotonuotraukoje iš viršaus) papunkčiuose; 2) projektiniuose pasiūlymuose buvo būtina numatyti visus architektūrinėje-planinėje užduotyje numatytus objektus; 3) dėl UAB „VVARFF“ projektinių pasiūlymų trūkumų (nenumatyti objektai – automobilių stovėjimo aikštelė ir du fontanai) ekspertai negalėjo įvertinti projektinių pasiūlymų kontekstualumo (pvz., kaip teritorijų formavimo sprendiniai įsilies į supantį urbanistinį audinį) ir meninės vertės (pvz., įvertinti mažosios architektūros sprendinių modernumo) kriterijų; 4) naujų elementų (fontanų, automobilių stovėjimo aikštelės) įtraukimas tiriamuoju atveju reikštų esminį projektinių pasiūlymų pakeitimą ta prasme, kad neatitinkantys pirkimo sąlygų projektiniai pasiūlymai taptų atitinkančiais ir galėtų būti vertinami pagal pirkimo sąlygose numatytus kriterijus. Teismo eksperto išvados patvirtina, kad perkančioji organizacija priėmė neteisėtus, nepagrįstus ir šališkus sprendimus dėl supaprastinto viešojo pirkimo dalyvių projektinių pasiūlymų vertinimo, atitinkamai yra neteisėtas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Perkančioji organizacija neteisėtai tiekėjų pasiūlymų vertinimo komisijos nare paskyrė S. S., nes ji neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 16 punkte numatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu yra pripažinta pažeidusia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

A. P. rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.A. P. rajono savivaldybės administracija savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė pažeidė ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias teisės normas. Apie atliktą viešojo pirkimo dalyvių projektinių pasiūlymų vertinimą ieškovė sužinojo dar 2017 m. lapkričio 7 d., tačiau pretenziją dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų projektinių sprendinių neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams pateikė tik 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. praleidusi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 15 dienų terminą, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu ši ieškinio dalis turi būti nutraukta. Vadovaujantis viešojo pirkimo sąlygų 10.2. papunkčio nuostatomis, pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimui yra nustatyti tokie pasiūlymų vertinimo kriterijai ir parametrai: (1) kaina; ir (2) teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai. Ieškovė ginčija laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį antrajam pirkimo sąlygose įtvirtintam pasiūlymų vertinimo kriterijui („teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai“), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 30, ir kuris susideda iš kelių vertinamųjų imčių: teritorijos formavimo kontekstualumo (P1), teritorijos pritaikymo daugiafunkciškumo (P2) ir sprendimų meninės vertės (P3). Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad pasiūlymas vertinamas pagal papildomai išskiriamų, atskirai nurodomų objektų skaičių, todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad vertinant kiekvieno tiekėjo priešprojektinį pirkimo pasiūlymą, komisija privalėjo vertinti ir atskiras pasiūlymo dalis. Pasiūlymų atitikties vertinimas techniniams kriterijams negali būti sutapatinamas su pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimu. Pasiūlymo atitikties techniniams reikalavimams vertinimas ir pasiūlymo vertinimas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra savarankiškos viešojo pirkimo pasiūlymų vertinimo procedūros. Vadovaujantis viešojo pirkimo sąlygų 10.5. papunkčio nuostatomis, pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus vertinamas ekspertiniu būdu, kiekvienas ekspertas įvertina teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus pagal nurodytus kriterijus, kiekvienam kriterijui suteikdamas atitinkamus balus. Siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 10 balų skalė padalinta į pirkimo sąlygų 10.5. papunktyje nurodytus kokybinius intervalus. Šie nustatyti intervalai leido perkančiajai organizacijai diferencijuoti pasiūlymų atitiktį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijui ir tokiu būdu nustatyti architektūrinę koncepciją labiau atitinkantį pasiūlymą. Trečiojo asmens pasiūlymas, priešingai nei teigia ieškovė, negali būti atmestas dėl fotonuotraukos ar kito dokumento, nurodyto 10.6. papunktyje, nepateikimo, nes tai nėra pirkimo sąlygose nurodytas atmetimo pagrindas, tačiau yra efektyvumo (T) vertinimo pagrindas. Ieškovės pateiktas teismo eksperto S. M. ekspertinis vertinimas yra paprastas rašytinis įrodymas, kurio įrodomoji galia nėra aukštesnė, nei kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Minėtų aplinkybių, t. y. būtent trečiojo asmens atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams ir jo vertinimas pagal pirkimo sąlygose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo reikalavimus, įvertinimas yra teisinio pobūdžio (sąlygų turinio aiškinimas), kurį atlieka būtent teismas. Techninio darbo projekto parengimas buvo sudedamoji viešojo pirkimo objekto dalis, todėl viešojo pirkimo vykdymo metu iš tiekėjų buvo reikalaujama pateikti tik priešprojektinius sprendinius, kurie įprastai yra detalizuojami ir galutinai formuojami būtent techninio projekto parengimo stadijoje.Priešingai nei teigiama ieškinyje, vertinimo komisijos narė (ekspertė) S. S. buvo paskirta teisėtai. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas nurodytos S. S. atžvilgiu buvo priimtas 2014 m. gruodžio 9 d., todėl nuo šio sprendimo priėmimo dienos praėjus daugiau nei 3 metams, jokie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtinti galiojantys apribojimai eiti vienas ar kitas pareigas negalėjo būti taikomi šios ekspertės atžvilgiu. Be to, ieškovė nepagrįstai sutapatina reikalavimus, nustatytus viešojo pirkimo nuolatinei komisijai, su reikalavimais iš šalies pasitelkiamiems ekspertams, turintiems teisę eiti atitinkamas pareigas. Pagal VPĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas viešajam pirkimui organizuoti ir atlikti perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo komisiją. Taigi, viešąjį pirkimą atliekančiu asmeniu VPĮ 85 straipsnio 3 dalies prasme turėtų būti laikoma viešojo pirkimo komisija, o ne atskirai vienam konkrečiam pirkimo klausimui pasitelkti ekspertai, kurie jokia apimtimi neatlieka, neorganizuoja ir nevykdo pirkimo, o tik pateikia savo išvadas atitinkamu klausimu.

Trečiasis asmuo UAB „VVARFF“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Trečiasis asmuo UAB „VVARFF“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovės pasitelktas teismo ekspertas S. M. nėra viešųjų pirkimų specialistas, jo padarytos išvados yra prieštaringos. Iš eksperto išvadų nėra aišku, kaip ekspertizės atlikimo metu konstatavus, kad supaprastinto viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas projektinių pasiūlymų detalumo lygis, galima buvo plečiamai aiškinti, kad buvo būtina detalizuoti visus objektus, tame tarpe fontanus ir automobilių aikštelę. Nepagrįsta eksperto išvada, kad viskas, kas nurodyta architektūrinėje- planinėje užduotyje turi būti teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniuose pasiūlymuose. Tiekėjai turi tiksliai laikytis architektūrinės - planinės užduoties, tačiau ne rengdami teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus, o rengdami techninį darbo projektą. Architektūrinės - planinės užduoties paskirtis - techninio darbo projekto parengimas. Architektūrinėje - planinėje užduotyje niekur jokia forma nekalbama apie teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus. Ekspertui užduotas klausimas, ar perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų vertinimo išvados ir suteikti vertinimo balai atitinka UAB „VVARFF” ir UAB „IRDAIVA“ projektinių pasiūlymų pobūdį, apimtį ir turinį, visai negalėjo būti ekspertinio nagrinėjimo objektu. Ekspertas neturėjo teisės vertinti kitų ekspertų, t. y. savivaldybės vertinimo komisijos narių - ekspertų išvadų dėl teritorijos formavimo kontekstualumo, teritorijos pritaikymo daugiafunkciniškumo, sprendinių meninės vertės, nes šias išvadas padarė savo srities specialistai. Sutiktina su teismo eksperto išvada, kad ekspertai negalėjo savo nuožiūra spręsti, kokie bus automobilių stovėjimo aikštelės ir dviejų fontanų sprendiniai, kadangi šie sprendiniai detaliai išdėstyti architektūrinėje - planinėje užduotyje ir bus visiškai detalizuoti darbo techniniame projekte, tačiau tai nesudaro pagrindo ekspertų vertinimus laikyti neobjektyviais. Siekiant atsikirsti į ieškovės argumentus dėl fontanų ir automobilių stovėjimo aikštelės, UAB „VVARFF“ pateikė klausimus teismo ekspertui konsultantui G. T., kuris atlikęs ekspertinį nagrinėjimą pateikė tokias išvadas: (1) viešojo pirkimo dokumentuose, pateikiant teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus, iš pirkimo dalyvių nebuvo reikalaujama įvykdyti visų architektūrinėje - planinėje užduotyje numatytų reikalavimų (tame tarpe susijusių su fontanais, automobilių parkavimo aikštele); (2) teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinių pasiūlymų reikalavimai, nurodyti pirkimo sąlygų 10.6. papunktyje, projektinių pasiūlymų vertinimui fontanų ir automobilių parkavimo aikštelės vietos įtakos neturėjo (konkrečios fontanų ir automobilių parkavimo aikštelės vietos nurodytos architektūrinėje - planinėje užduotyje techniniam darbo projektui rengti); (3) tai, kad UAB „VVARFF“ teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniame pasiūlyme nenurodyti fontanai ir automobilių parkavimo aikštelė neturės įtakos techninio projekto rengimui, nes fontanų ir aikštelės sprendimai detaliai aprašyti architektūrinėje - planinėje užduotyje, kurios pagal pirkimo sąlygas privalu laikytis. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad perkančioji organizacija proteguoja „vietinį“ tiekėją UAB „VVARFF“. Vertinant teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus pagal vertinimo medžiagą nebuvo galima identifikuoti pirkimo dalyvių, todėl nėra aišku, kaip galima buvo proteguoti kažkurį konkretų dalyvį. Priešingai nei teigiama ieškinyje, viešojo pirkimo metu kilo pagrįstų abejonių, kad perkančioji organizacija protegavo būtent UAB „IRDAIVA“. Tai grindžiama argumentais, kad paskelbus apie viešąjį pirkimą (2017 m. gegužės 10 d.) buvo nustatytas ypatingai trumpas terminas pasiūlymams pateikti (iki 2017 m. gegužės 23 d.), per kurį realiai neįmanoma buvo paruošti ir pateikti pasiūlymo, nebent kažkas turėtų iš anksto paruoštą medžiagą. Turimais duomenimis buvo žinoma, kad Plungės miesto sutvarkymo darbų, tame tarpe ir Babrungo slėnio vizualizacijas ir pasiūlymus, savivaldybės užsakymu buvo atlikęs architektas A. Ž., į kurį UAB „VVARFF“ ir kreipėsi su užsakymu parengti viešajam pirkimui medžiagą, tačiau minėtas architektas su UAB „VVARFF“ dirbti atsisakė. Kaip vėliau paaiškėjo, architektas A. Ž. pasiūlymo medžiagą ruošė UAB „IRDAIVA“, kuri viešajame pirkime dalyvavo su Plungės savivaldybės teritorijoje veikiančiu partneriu UAB „Plungės lagūna“, todėl galimai ir buvo nustatytas toks trumpas pasiūlymų pateikimo terminas. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad perkančioji organizacija neteisėtai tiekėjų pasiūlymų vertinimo komisijos nare paskyrė S. S., kuri, anot jos, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Laikydamasi tokios pozicijos, ieškovė nepagrįstai vertinimo komisijos narius prilygina viešųjų pirkimų komisijos nariams bei plečiamai aiškina VPĮ normas. Vertinimo komisijos nariai - ekspertai nebuvo nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos nariais ir jiems prilygintais negali būti. Be to, ieškovės pateiktas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas priimtas 2014 m. gruodžio 9 d., o Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per vienerius metus, o šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atveju - per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padaręs šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs. N. S. S. pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip du metai, todėl šiai dienai ji laikoma nepažeidusia šio įstatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo sudaryta viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų eilė ir viešojo pirkimo laimėtoju pripažinta UAB „VVARFF“; panaikino viešojo pirkimo vertinimo komisijos narių (ekspertų) atliktus viešojo pirkimo dalyvių projektinių pasiūlymų vertinimus; ieškovei UAB „IRDAIVA“ priteisė iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „VVARFF“ po 750 Eur, iš viso 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė šias faktines aplinkybes: Perkančioji organizacija Plungės rajono savivaldybės administracija vykdo supaprastintų skelbiamų derybų viešąjį pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“, pirkimo Nr. 329179. Viešajame pirkime pasiūlymus pateikė ir dalyvavo du tiekėjai: ieškovė UAB „IRDAIVA“ ir trečiasis asmuo UAB „VVARFF“. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija įvertinusi pateiktus tiekėjų pasiūlymus 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Viešojo pirkimo laimėtoju tapo trečiasis asmuo UAB „VVARFF“, kurio bendra ekonominio naudingumo balų suma sudarė 99 balus. Ieškovė UAB „IRDAIVA“ (su partneriais) surinko 87,19 ekonominio naudingumo balus ir užėmė antrąją pasiūlymų eilės vietą. Ieškovė UAB „IRDAIVA“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu, 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl, jos nuomone, neteisėtai sudarytos tiekėjų pasiūlymų eilės, nepagrįstai nustatyto viešojo pirkimo laimėtojo ir neskaidraus viešojo pirkimo. Pretenzijoje ieškovė prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą bei iš naujo, remiantis pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, įvertinti viešojo pirkimo dalyvių projektinius pasiūlymus ir sudaryti naują viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų eilę. Perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu nutarė atmesti ieškovės UAB „IRDAIVA“ 2017 m. gruodžio 6 d. pretenziją kaip nepagrįstą. Ieškovė 2017 m. gruodžio 21 d. per CVP IS pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją dėl, jos nuomone, neteisėtai paskirtos vertinimo komisijos narės S. S., kuri yra pripažinta pažeidusia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Šioje pretenzijoje ieškovė pakartotinai prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą, papildomai prašė priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos narės S. S. atlikto viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų rezultatų įvertinimo anuliavimo, sudaryti naują vertinimo komisiją, iš naujo įvertinti viešojo pirkimo dalyvių projektinius pasiūlymus bei sudaryti naują viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų eilę. Perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „IRDAIVA“ 2017 m. gruodžio 21 d. pretenziją kaip nepagrįstą.Teismas sprendė, kad ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu, 2017 m. gruodžio 6 d. pateikdama pretenziją nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 15 dienų termino. Šios išvados pagrindu teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė pažeidė ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką.Teismas konstatavo, kad ieškovė esmine pažeidimo aplinkybe nurodo faktą, jog į trečiojo asmens UAB „VVARFF“ projektinius pasiūlymus nebuvo įtraukti perkančiosios organizacijos patvirtintoje architektūrinėje – planinėje užduotyje numatyti du fontanai ir automobilių stovėjimo aikštelė. Teismas, pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų, pažymėjo, kad viešojo pirkimo dokumentai susideda iš: a) pirkimo sąlygų; b) perkančiosios organizacijos direktoriaus patvirtintos architektūrinės – planinės užduoties; c) perkančiosios organizacijos pateiktų mažosios architektūros pavyzdžių; d) viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimų. Vadovaujantis viešojo pirkimo sąlygų 10.2. papunkčio nuostatomis, viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimui yra nustatyti tokie pasiūlymų vertinimo kriterijai ir parametrai: (1) kaina ir (2) teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad viešojo pirkimo dokumentų sudėtinė dalis „Architektūrinė – planinė užduotis“ buvo įtraukta į viešojo pirkimo dokumentų sudėtį, sprendė, jog tiekėjai privalėjo parengti savo projektinius pasiūlymus pagal architektūrinės – planinės užduoties imperatyviuosius reikalavimus (pirkimo sąlygų 1.7 papunktis). Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad pirkimo sąlygų 10.6. papunktis aiškiai reikalavo ne mažiau trijų vizualizacijų, imperatyviai reikalaujant bent į vieną vizualizaciją įtraukti „visus objektus“ ir pateikiant aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį „perimetro užstatymo sprendinius ir mažosios architektūros sprendinius“ (tai yra – fontanų sprendinius) ir „transporto organizavimo sprendinius“ (tai yra – automobilių stovėjimo aikštelės sprendinius). Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens projektiniame pasiūlyme nėra numatyti automobilių stovėjimo aikštelė (architektūrinės – planinės užduoties 5.10. papunktis) ir du fontanai (architektūrinės – planinės užduoties 5.9. papunktis). Teismas sutiko su trečiojo asmens teiginiais, kad kraštotvarkos elementai turi būti detalizuojami techninio ir darbo projekto stadijose, tačiau pažymėjo, kad detalizuoti galima tik objektą, kuris jau buvo pavaizduotas, tačiau nepakankamai detaliai. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlyme iš viso nėra pavaizduoti/vizualizuoti nei automobilių stovėjimo aikštelė, nei du fontanai, todėl sprendinių, susijusių su automobilių stovėjimo aikštele ir dviem fontanais, projektuojant nebus įmanoma detalizuoti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 1.7. papunkčio reikalavimo laikytis architektūrinės - planinės užduoties, taip pat 10.6. papunkčio reikalavimo visus objektus įtraukti iš viršaus („iš paukščio skrydžio“). Teismas pažymėjo, kad automobilių stovėjimo aikštelės ir dviejų fontanų nebuvimas/nepateikimas neabejotinai turi įtakos ir teritorijos zonavimo aspektui, nes būtina iš anksto numatyti ir įvertinti pirkimo objektų, šiuo atveju aktualiausia automobilių stovėjimo aikštelės ir dviejų fontanų, vietą ir padėtį kitų projektuotinų objektų atžvilgiu.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog trečiojo asmens projektiniuose pasiūlymuose nėra įtraukti patvirtintoje architektūrinėje - planinėje užduotyje numatyti du fontanai ir automobilių stovėjimo aikštelė, turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą (pirkimo sąlygų 9.7 punktas), kadangi jis neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (pirkimo sąlygų 9.7.4 punktas).Teismas pažymėjo, kad atsižvelgė ir vertino Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją, tačiau, įvertinęs visų byloje esančių duomenų visetą, pateiktos pozicijos nekeičia. Teismas sprendė, kad panaikinus perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą sudaryti viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų eilę nebetenka teisinės reikšmės priežastis, dėl kurios turėtų būti panaikinamas viešojo pirkimo vertinimo komisijos narių (ekspertų) atliktas viešojo pirkimo dalyvių projektinių pasiūlymų vertinimas. Kadangi vertinimas atliktas dalyvaujant bei vertinant ir tiekėjos pasiūlymą, kuris pripažintas neatitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, panaikinami ir viešojo pirkimo vertinimo komisijos narių (ekspertų) atlikti viešojo pirkimo dalyvių projektinių pasiūlymų vertinimai. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija protegavo vietinį tiekėją. Pažymėjo, kad pati ieškovė viešajame pirkime dalyvauja kartu su vietine tiekėja, kuri yra daugelio viešųjų pirkimų laimėtoja, turinti pakankamą patirtį konkursuose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VVARFF“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VVARFF“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje kilęs ginčas yra specifinis, reikalaujantis specialiųjų žinių, todėl remiantis byloje esančiomis specialiomis žiniomis būtina buvo išsiaiškinti, koks yra viešojo pirkimo objektas, kokie reikalavimai nustatyti dalyvių pasiūlymams, kam skirta architektūrinė - planinė užduotis, ką reiškia teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai, darbo projekto ir techninio projekto sąvokos. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, visiškai nepasisakė dėl byloje esančių dviejų ekspertų išvadų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nesirėmė Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju UAB „VVARFF“ pasiūlymas neturėjo būti atmestas, kadangi pasiūlymas vertinamas suteikiant jam balus pagal pirkimo dokumentuose nurodytus vertinimo kriterijus ir lyginamuosius svorius, papildomai neprašant išskirti nenurodytų objektų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad pirkimo sąlygų 10.6. papunktis aiškiai reikalavo ne mažiau trijų vizualizacijų. Nurodytame papunktyje reikalaujama tik amfiteatro vizualizacijos, kaip nors detalizuoti fontanų ar automobilių parkavimo aikštelės nereikalauta. Kodėl pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą sprendime nemotyvuojama. Pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, kad projektiniai pasiūlymai rengiami ne atskiram architektūriniam ar inžineriniam objektui, o teritorijai, todėl vertinimo kriterijai nustatyti planuojamos teritorijos urbanistinio integralumo, funkcinio zonavimo ir architektūrinės erdvės formavimo vertinimui, tai yra teritorijai, kaip visumai, o ne atskiriems šioje teritorijoje numatomiems objektams. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendinių, susijusių su automobilių stovėjimo aikštele ir dviem fontanais, projektuojant nebus įmanoma detalizuoti, nes projektiniuose pasiūlymuose minėtų objektų iš viso nebuvo. Skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta dėl argumentų, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas projektinių pasiūlymų detalumo lygis. Lieka neaišku, kaip konstatavus, kad nebuvo nustatytas projektinių pasiūlymų detalumo lygis, galima plečiamai aiškinti, kad buvo būtina detalizuoti visus objektus, tame tarpe fontanus ir automobilių aikštelę. Kas turi būti vizualizuota, nurodoma pirkimo sąlygų 10.6. papunktyje, tačiau šis papunktis nurodo vizualizuoti tik amfiteatrą. Apie jokių kitų objektų vizualizaciją nekalbama. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad ieškovė nepažeidė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau visiškai nepasisakė dėl senaties termino eigos pradžios.

Ieškovė UAB „IRDAIVA“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „VVARFF“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.Ieškovės atsiliepimas į trečiojo asmens UAB „VVARFF“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, pasisakė visais bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais klausimais. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad architektūrinėje - planinėje užduotyje aprašius reikalavimus fontanų ir aikštelės įrengimui nebuvo prasmės šių objektų nagrinėti architektūrinės koncepcijos projektiniuose pasiūlymuose. Viešojo pirkimo dalyviai projektinius pasiūlymus privalėjo parengti pagal pirkimo sąlygų 1 priede „Architektūrinė – planinė užduotis“ nurodytus reikalavimus. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo dalyviai būtent projektiniuose pasiūlymuose privalėjo numatyti absoliučiai visus architektūrinėje – planinėje užduotyje imperatyviai nurodytus architektūrinius elementus, inter alia automobilių stovėjimo aikštelę ir du fontanus. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino pirkimo sąlygų 10.6. papunktį, kuris aiškiai reikalavo ne mažiau trijų vizualizacijų, imperatyviai reikalaujant bent į vieną vizualizaciją įtraukti „visus objektus“ ir pateikiant aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį „perimetro užstatymo sprendinius ir mažosios architektūros sprendinius“ (tai yra – fontanų sprendinius) ir „transporto organizavimo sprendinius“ (tai yra – automobilių stovėjimo aikštelės sprendinius). Tai, kad pirkimo sąlygų 10.6. papunktyje, kaip viena iš trijų imperatyviai privalomų vizualizacijų, yra išskirta „amfiteatro vizualizacija“ tereiškia, kad tiekėjai privalėjo pateikti atskirą (savarankišką) amfiteatro vizualizaciją.A. P. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens UAB „VVARFF“ apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, aprašytas šios nutarties 10 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, nenurodytų šios nutarties 10 punkte, tačiau reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija atskirai pasisakys vertindama šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei spręsdama klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacijos ribas byloje sudaro šie klausimai: 1) ar ieškovė ir perkančioji organizacija tinkamai laikėsi VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos; 2) ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino trečiojo asmens „VVARFF“ pasiūlymą bei sprendė, kad jis atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus; 3) ar perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir tai turėjo reikšmės trečiojo asmens „VVARFF“ pasiūlymo įvertinimui.

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-309-248/2015; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros (ikiteisminės ginčo stadijos)

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija laikėsi pozicijos, kad ieškovė UAB „IRDAIVA“ pažeidė VPĮ nustatytus terminus ginčyti perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją, todėl neturi teisės teismine tvarka kelti klausimo dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovės pretenzija dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją pateikta nepažeidžiant VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pretenzijos pateikimo termino skaičiavimo pradžios ir tvarkos. Todėl siekiant patikrinti šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, priimant 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją, peržiūros procedūros.Pažymėtina, kad Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).Tačiau vien pretenzijos padavimo termino kriterijus nėra pakankamas tam, jog būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Pažymėtina, kad pretenzijos padavimo terminas yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą reikalavimą prieš kreipiantis tiekėjui į teismą. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant pretenzijos pateikimo terminą, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Kita vertus, perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta; tai, inter alia, gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina; jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 423² straipsnio 3 dalies reguliavimą dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio; dėl CPK 423² straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 7 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę UAB „IRDAIVA“, kad jos pateikto pasiūlymo techniniai duomenys atitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai (T) įvertinti 23,01 balo: teritorijos formavimo kontekstualumas (P1) – 17 balų, teritorijos pritaikymo daugiafunkciškumas (P2) – 24 balai, sprendinių meninė vertė (P3) – 16 balų. Perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimu tiekėjai buvo informuoti apie galutinius pasiūlymų įvertinimo rezultatus (teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinių pasiūlymų ir kainos rodyklių reikšmes, bendrus ekonominio naudingumo balus), sudarytą pasiūlymų eilę bei nustatytą viešojo pirkimo laimėtoją. Byloje neginčijamas faktas, kad ieškovė UAB „IRDAIVA“ 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę bei nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Pateiktoje 2017 m. gruodžio 6 d. pretenzijoje ieškovė prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę bei nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Tokį reikalavimą ieškovė grindė argumentais, kad į trečiojo asmens UAB „VVARFF“ teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus nebuvo įtraukti architektūrinėje – planinėje užduotyje numatyti du fontanai ir automobilių stovėjimo aikštelė, todėl atlikus tokio pasiūlymo ekspertinį vertinimą jis negalėjo būti įvertintas daugiau kaip dviem balais (pirkimo sąlygų 10.5. punktas). Perkančioji organizacija priėmė ieškovės 2017 m. gruodžio 6 d. pretenziją bei 2017 m. gruodžio 12 d. viešųjų pirkimo komisijos posėdyje atmetė ją išnagrinėjusi iš esmės, t. y. įvertinusi pretenzijoje pateiktus argumentus dėl galimai neteisėtai sudarytos tiekėjų pasiūlymų eilės bei paskelbto viešojo pirkimo laimėtojo. Sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo interesų gynybos teisę, pirmiausia pažymėtina, kad minėtas 2017 m. lapkričio 7 d. perkančiosios organizacijos pranešimas, su kurio gavimu atsakovė sieja ieškovės pretenzijos pateikimo termino pradžią, buvo adresuotas išimtinai vien ieškovei UAB „IRDAIVA“ ir jos jungtinės veiklos partneriui UAB „Plungės lagūna“. Šiame pranešime nebuvo pateikta jokios informacijos apie kito viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo UAB „VVARFF“ pasiūlymo techninių duomenų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, juo labiau jokios informacijos apie galutinius tiekėjų pasiūlymų įvertinimus, su kuriais ieškovė nesutiko ir kuriuos ginčijo pateikdama 2017 m. gruodžio 6 d. pretenziją. Teisėjų kolegijos vertinimu, gavusi 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimą, ieškovė vien iš jo turinio neturėjo galimybės įvertinti perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant trečiojo asmens pasiūlymo techninių duomenų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, teisėtumo, todėl nuo šio pranešimo gavimo momento ieškovei negali būti skaičiuojamas terminas 2017 m. gruodžio 6 d. pretenzijai pareikšti. Net ir sutikus su atsakovės argumentais, kad gavusi 2017 m. lapkričio 7 d. perkančiosios organizacijos pranešimą ieškovė turėjo išsiaiškinti, kaip buvo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo techniniai duomenys, tokią informaciją ieškovė būtų galėjusi gauti griežtai laikydamasi VPĮ nustatytos tvarkos, t. y. pateikdama perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, kurio išnagrinėjimui nustatytas iki 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo prašymo gavimo dienos (VPĮ 6, 14 straipsniai). Tokiu atveju terminas ieškovės 2017 m. gruodžio 6 d. pretenzijai pareikšti būtų skaičiuojamas nuo atitinkamų duomenų apie trečiojo asmens pasiūlymą pateikimo momento, o ne nuo 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimo gavimo, kaip klaidingai teigia atsakovė.Be to, net ir sutikus su atsakovės klaidinga pozicija, kad ieškovė praleido VPĮ nustatytą terminą 2017 m. gruodžio 6 d. pretenzijai pareikšti, perkančiajai organizacijai išnagrinėjus šią (anot atsakovės, pavėluotai paduotą) pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl net ir tokiu atveju ieškovė galėjo kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Kaip minėta, perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą reikalavimą prieš kreipiantis tiekėjui į teismą.Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, manydama, jog priimant perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą buvo pažeisti VPĮ reikalavimai ir tuo pažeisti jos teisėti interesai, turėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo, o ne kito tiekėjo (trečiojo asmens) pasiūlymo techninių duomenų atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, a fortiori, kuri (atitiktis) iki perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo priėmimo galutinai dar nebuvo įvertinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015). Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės 2017 m. gruodžio 6 d. pretenzijos pateikimo termino pradžia siejama ne su perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimu apie ieškovės UAB „IRDAIVA“ pateikto pasiūlymo techninių duomenų atitiktį viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams, o su perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą išsiuntimo tiekėjams diena bei taikomas 15 dienų terminas pretenzijai pateikti (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, ieškovė UAB „IRDAIVA“ 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo, apie kurį raštu buvo informuota tą pačią dieną (2017 m. lapkričio 21 d.), kas sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, nebuvo praleistas.Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės 2017 m. gruodžio 6 d. pretenzija dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo pateikta nepažeidžiant VPĮ įtvirtinto termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės 2017 m. gruodžio 6 d. pretenzijos pateikimo termino pradžios momento ir šio termino skaičiavimo eigos, nesudaro pagrindo naikinti sprendimą, nes iš esmės padaryta teisėta išvada.Byloje nėra ginčo dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi ieškovei 2017 m. gruodžio 21 d. pateikiant antrąją pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuri buvo grindžiama naujais argumentais, susijusiais su galimai neteisėtu vertinimo komisijos narės S. S. paskyrimu, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl reikalavimų viešojo pirkimo objektui ir perkančiosios organizacijos rengiamoms pirkimo objekto techninėms specifikacijoms

Viešojo pirkimo objektas (perkamos prekės, paslaugos, darbai) pirkimo sąlygose turi būti apibrėžiamas pagal VPĮ 25 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus dėl pasiūlymo techninės specifikacijos. Kasacinio teismo pažymėta, kad VPĮ 25 straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo; draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).Perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), techninę specifikaciją rengia vadovaudamasi VPĮ 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais (VPĮ 88 straipsnis). VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta, pirma, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (3 dalies 1 punktas); antra, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (3 dalies 2 punktas); tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; trečia, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas (3 dalies 3 punktas); ketvirta, nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus (3 dalies 4 punktas). Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 straipsnio 8 dalis). Be to, VPĮ 3 priede įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2015; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo objektas – Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas: (1) techninio darbo projekto parengimas, (2) rangos darbai. Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Tiekėjai privalo pasiūlyti visą perkamų darbų apimtį (pirkimo sąlygų 2.4. papunktis). Rangos darbų charakteristikos pateiktos pirkimo sąlygų 1 priede „Architektūrinė-planinė užduotis“. Numatomi atlikti darbai: Babrungo upės slėnio estrados teritorijos sutvarkymas, lauko estrados su vietomis žiūrovams įrengimas (ne mažiau 600 vietų); Laisvės alėjos teritorijos sutvarkymas; Babrungo upės slėnio estrados prieigų - miesto gatvių atkarpų sutvarkymas; teritorijos inžinerinių sistemų atnaujinimas ir plėtra (pėsčiųjų 3 m. pločio), dviračių takų rekonstrukcija, apšvietimo, vaizdo kamerų, automobilių stovėjimo aikštelių (ne mažiau 25 vietų) ir kt. (pirkimo sąlygų 2.2. papunktis). Į pasiūlymo kainą tiekėjas turi įsivertinti techninio darbo projekto parengimą. Baigus darbus rangovas pateikia visą dokumentaciją, reikalingą statybos darbų užbaigimo procedūrai atlikti (pirkimo sąlygų 2.3. papunktis). Pirkimo sąlygų 2.8. papunktyje pažymėta, kad architektūrinėje – planinėje užduotyje nurodyti: medžiagos, medžiagų gamintojai, technologijos, technologinis procesas, naudojami pirkimo objektui ir savybėms apibūdinti; jeigu architektūrinėje – planinėje užduotyje yra nuoroda į konkretų prekės ženklą, patentą, kilmės šalį, standartą ar pan., tiekėjai turi teisę siūlyti lygiaverčius objektus.Pačioje architektūrinėje-planinėje užduotyje numatyta, kad rengiant techninį darbo projektą būtina vadovautis Plungės miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialiuoju planu, Plungės dvaro sodybos (unikalus kodas 988) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu ir išduotomis sąlygomis ir projektavimo užduotimi. Projektų apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo (užsakovo) sumanymui įgyvendinti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti, projekto ekspertizei atlikti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbams atlikti. Parengto projekto sprendiniai turi tenkinti esminius statinio, normatyvinių statybos dokumentų ir kitus reikalavimus. Projektų apimtis pagal STR 1.04.04:2017 “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus. Architektūrinėje-planinėje užduotyje taip pat numatyta informacija apie projektuojamus darbus, tarp jų (1) dviejų fontanų Laisvės alėjos gale tarp Šv. Floriono skulptūros, teismo rūmų ir savivaldybės pastatų tūriniai erdviniai sprendiniai ir (2) Biliūno g. (ties Babrungo slėnio pietine riba) mašinų parkavimo aikštelės suprojektavimas (5 punktas).Pirkimo sąlygų 1.7. papunktyje numatyta, kad pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas sutinka su visais derybų sąlygose nustatytais reikalavimais ir sąlygomis, bei atsisako taikyti kitas, derybų sąlygose nenumatytas, sąlygas; tiekėjas privalo atidžiai perskaityti visas pirkimo sąlygas – reikalavimus, formas, architektūrinę – planinę užduotį, pirkimo sutarties sąlygas – ir jų laikytis. Pirkimo dokumentai ir laimėjusio tiekėjo pateiktas pasiūlymas bus neatskiriama viešojo pirkimo sutarties dalimi. Įvertinus viešojo pirkimo objekto paskirtį bei architektūrinėje – planinėje užduotyje nustatytus objektui keliamus reikalavimus, nekyla abejonių, kad architektūrinėje-planinėje užduotyje nustatyti techniniai reikalavimai (charakteristikos), keliami viešojo pirkimo objektui. Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose ir parengtoje architektūrinėje – planinėje užduotyje (techninėje specifikacijoje) nėra tiesiogiai atskleista, koks būdas ar būdų derinys iš anksčiau nurodytųjų pasirinktas rengiant techninę specifikaciją, tačiau bendrai įvertinus architektūrinėje – planinėje užduotyje (techninėje specifikacijoje) nustatytus techninius ir kokybinius reikalavimus, nekyla abejonių, kad techninė specifikacija parengta ne išimtinai apibūdinant norimą gauti rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pirkimo objekto paskirtis ir jam keliamas funkcinis reikalavimas yra Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas – techninio darbo projekto parengimas ir rangos darbų atlikimas. Architektūrinėje – planinėje užduotyje (techninėje specifikacijoje) techniniai ir kokybiniai reikalavimai projekto sprendiniams pateikti pagal atskirus projekto objektus. Techniniai ir kokybiniai reikalavimai apibūdinti pateikiant atitinkamų objektų tam tikrus reikalaujamus parametrus ir standartus. Šios aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygas ir architektūrinę – planinę užduotį (techninę specifikaciją) parengė remdamasi dviejų būdų deriniu – apibūdindama funkcinius reikalavimus pirkimo objektui ir nustatydama pirkimo objektui bendrąsias technines specifikacijas – techninius parametrus (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 3 punktas).Taigi viešojo pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytomis sąlygomis laimėtojas įsipareigojo viešojo pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti paslaugas bei darbus, kurių apimtis ir savybės nurodytos architektūrinėje – planinėje užduotyje ir kituose šio pirkimo dokumentuose, bei perduoti paslaugų ir darbų rezultatą perkančiajai organizacijai rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis). Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Bylos nagrinėjimo metu šalims nekilo abejonių dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo, šalys nesikreipė į perkančiąją organizaciją su prašymais išaiškinti viešojo pirkimo sąlygas, atitiktis kurioms ginčijama ieškinyje. Nei peržiūros procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalys taip pat neginčijo pirkimo sąlygų, tarp jų ir numatytų architektūrinėje – planinėje užduotyje (techninėje specifikacijoje), nekėlė ir nekelia klausimo dėl architektūrinės – planinės užduoties (techninės specifikacijos) (ne)atitikties įstatymo reikalavimams bei viešųjų pirkimų principams. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešojo pirkimo dokumentų sąlygos yra pakankamai aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija ex officio netikrina viešojo pirkimo dokumentų sąlygų teisėtumo dėl pirkimo objekto apibūdinimo techninėje specifikacijoje būdo parinkimo bei pageidaujamų pirkimo objekto savybių (techninių parametrų) nurodymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015). Tuo remdamasi teisėjų kolegija tikrina tik šalių procesiniuose dokumentuose teikiamų argumentų dėl trečiojo asmens UAB „VVARFF“ pateikto pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms (techninės specifikacijos reikalavimams) pagrįstumą.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo dokumentų reikalavimams

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir toliau laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens UAB „VVARFF“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, nes į trečiojo asmens teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus nebuvo įtraukti visi architektūrinėje – planinėje užduotyje numatyti elementai (objektai), t. y. du fontanai ir automobilių stovėjimo aikštelė. Ieškovės teigimu, dalyviams teikiant teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus į šiuos pasiūlymus turėjo būti įtraukti visi architektūrinėje – planinėje užduotyje numatyti elementai (objektai), nes tik įtraukus visus elementus (objektus) galima buvo atlikti šių pasiūlymų ekspertinį vertinimą pagal pirkimo sąlygose numatytus kriterijus (teritorijos formavimo kontekstualumas (P1), teritorijos pritaikymo daugiafunkciškumas (P2), sprendinių meninė vertė (P3)).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad architektūrinė – planinė užduotis yra sudedamoji viešojo pirkimo dokumentų dalis, todėl tiekėjai privalėjo savo projektinius pasiūlymus parengti pagal architektūrinės – planinės užduoties imperatyviuosius reikalavimus (pirkimo sąlygų 1.7. papunktis). Teismas, nustatęs, kad trečiojo asmens teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniame pasiūlyme nėra numatyti automobilių stovėjimo aikštelė (architektūrinės – planinės užduoties 5.10. papunktis) ir du fontanai (architektūrinės – planinės užduoties 5.9. papunktis), sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 1.7. papunkčio reikalavimų – laikytis architektūrinės – planinės užduoties, taip pat 10.6. papunkčio reikalavimo – visus objektus įtraukti iš viršaus („iš paukščio skrydžio“). Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Pirkimo sąlygų 10.1. papunktyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 10.2. papunktyje numatyti tokie pasiūlymų vertinimo kriterijai ir parametrai: (1) kaina (C) ir (2) teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai (T). Teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai (T) vertinami pagal šiuos parametrus:

Teritorijos formavimo kontekstualumas (P₁). Teritorijos formavimo sprendiniai turi įsilieti į supantį urbanistinį audinį, atliepti aplinkos užstatymo mastelį; teritorijos integravimas į miesto struktūrą, stiprinant jos sąveiką su kitomis aktyviomis miesto viešosiomis erdvėmis; pateiktos judėjimo schemos darnumas.Teritorijos pritaikymo daugiafunkciškumas (P₂). Teritorijos pritaikymas universaliai funkcijai: miesto reprezentaciniams, kultūriniams renginiams, šventėms, mugėms, prekybai, kasdieniam miestiečių bendravimui, rekreacijai. Galimas kitų nenumatytų funkcijų pritaikymas; teritorijos pritaikymo sprendinių ekonominis naudingumas, įvertinant socialinę naudą, socioekonominių pokyčių efektyvumą.Sprendinių meninė vertė (P₃). Urbanistinis architektūrinis viešosios erdvės formavimas, įprasminant teritorijos svarbą miesto socialiniame ir kultūriniame kontekste, išsaugant savitumą ir sukuriant šiuolaikinio miesto identitetą; mažosios architektūros ir lokalių meno objektų sprendinių modernumas, panaudojant šiuolaikines ekologines inovacijas.

Pirkimo sąlygų 10.5. punkte numatyta, kad pasiūlymo kriterijus numatoma vertinti ekspertiniu būdu. Kriterijaus parametrų geriausiomis reikšmėmis yra laikomos didžiausios šių kriterijaus parametrų reikšmės pagal ekspertų suteiktus balus. Kiekvienas ekspertas įvertina teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus pagal nurodytus kriterijus, kiekvienam kriterijui suteikdamas balus. Siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 10 balų skalė padalinta į kokybinius intervalus.Pirkimo sąlygų 10.6. papunktyje numatyta, kad tiekėjas turi pateikti architektūrinės koncepcijos projektinių pasiūlymų kokybei ir efektyvumui (T) dokumentus, susidedančius iš:

1. teritorijos zonavimo (skirto įvairiai paskirčiai) schemos, M 1: 2000;

2. susisiekimo schemos, M 1: 2000;

3. projekto įgyvendinimo etapiškumo schemos, M 1: 2000;

4. ne mažiau trijų 3D vizualizacijų: vienos fotonuotraukos su visais objektais iš viršaus („iš paukščio skrydžio“); vienos fotonuotraukos su naktiniu apšvietimu; amfiteatro vizualizacijos;

5. aiškinamojo rašto, pagrindžiančio kompleksinio teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos sprendinius (viešosios erdvės kontekstualumą, daugiafunkciškumą, perimetrinio užstatymo sprendinius, dangos koncepciją, apšvietimo, mažosios architektūros sprendinius, želdinių koncepciją, transporto organizavimą, siūlomą projekto įgyvendinimo etapiškumą).

Kaip minėta, architektūrinėje – planinėje užduotyje numatyta, kad rengiant techninį darbo projektą būtina vadovautis Plungės miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialiuoju planu, Plungės dvaro sodybos (unikalus kodas 988) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu ir išduotomis sąlygomis ir projektavimo užduotimi. Teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinių pasiūlymų detalumo lygis pirkimo dokumentuose tiesiogiai nėra numatytas, tačiau architektūrinėje – planinėje užduotyje aiškiai nurodyta, kad projektų apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo (užsakovo) sumanymui įgyvendinti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti, projekto ekspertizei atlikti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbams atlikti; parengto projekto sprendiniai turi tenkinti esminius statinio, normatyvinių statybos dokumentų ir kitus reikalavimus. Taip pat numatyta, kad projektų apimtis nustatoma pagal Reglamento STR 1.04.04:2017 “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus (toliau – Reglamentas).Pagal teisinį reglamentavimą techninio ir darbo projekto bei projektinių pasiūlymų sąvokos skiriasi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalimi projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Reglamento 6.4, 6.19, 7.2. punktuose skirtingai apibrėžiamas techninio ir darbo projektų bei projektinių pasiūlymų turinys. Pagal Reglamento 7.2. papunktį, projektiniai pasiūlymai rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į reglamento 13 priedo nuostatas. Reglamento 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“ nustato projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju. Projektinių pasiūlymų sudėtis konkrečiam statiniui, vadovaujantis šiuo priedu, nustatoma projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje (13 priedo IV skyrius), kurią tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Reglamento 13 priedo 4 punkte numatyta, kad projektiniai pasiūlymai (kai jie rengiami) yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas, techninis darbo projektas arba pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas. Reglamento 13 priedo IV skyriuje numatyta bendra informacija, kuri turi būti nurodoma projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje: (1) informacija apie sumanytą projektuoti statinį ar jo dalį (pavadinimas, statybos rūšis, statinio kategorija, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis), žemės sklypo ir statinio (techniniai ir paskirties) rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius; statinio ar jo dalies naudojimo paskirties keitimo atveju nurodoma esama ir būsima paskirtys; (2) projektinių pasiūlymų paskirtis; (3) projektinių pasiūlymų sudėtis; (4) statytojo pateikiami dokumentai ir kiti duomenys; (5) projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija; (6) kiti duomenys (projektinių pasiūlymų parengimo terminai, statytojui pateikiamų projektinių pasiūlymų kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta projektinių pasiūlymų kopija kiekis ir kita).Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad viešojo pirkimo metu rengiami projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti techninio projekto, kuris rengiamas vykdant viešojo pirkimo sutartį, sprendinių, tačiau juose turėjo būti pateikta visų numatomų projektuoti statinių, tarp jų ir architektūrinėje – planinėje užduotyje nurodytų automobilių stovėjimo aikštelės ir fontanų, pagrindinių sprendinių idėja, atskleista, kaip bus pasiekti techniniai užsakovo architektūrinėje – planinėje užduotyje reikalaujami atitinkamų objektų parametrai ir funkcinės savybės. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad projektiniai pasiūlymai rengiami ne atskiram architektūriniam ar inžineriniam objektui, o teritorijai, kaip visumai, tačiau pažymėtina, kad planuojamos teritorijos urbanistinio integralumo, funkcinio zonavimo ir architektūrinės erdvės neįmanoma tinkamai įvertinti neturint informacijos apie visus šioje teritorijoje sumanytus projektuoti statinius ar jų dalis. Kaip minėta, projektinių pasiūlymų paskirtis – išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio (-ių) ar statinio (-ių) dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Nagrinėjamu atveju architektūrinėje – planinėje užduotyje nurodyti rengiamo techninio projekto objektai, todėl architektūrinės koncepcijos projektiniuose pasiūlymuose, reikalavimai kuriems (pirkimo sąlygų 10.6 punktas) yra sudedamoji viešojo pirkimo dokumentų dalis, turėjo būti pateikta informacija apie visus sumanytus projektuoti statinius ar jų dalis, taip išreiškiant pagrindinių sprendinių idėją. Tai, kad nagrinėjamu atveju projektiniuose pasiūlymuose turėjo būti numatyti duomenys apie visus architektūrinėje – planinėje užduotyje nurodytus objektus (statinius) patvirtina ir tai, kad tarp pirkimo sąlygų 10.6. papunktyje reikalaujamų pateikti architektūrinės koncepcijos projektinių pasiūlymų kokybei ir efektyvumui (T) dokumentų numatytas reikalavimas pateikti ne mažiau trijų 3D vizualizacijų, imperatyviai reikalaujant bent į vieną vizualizaciją įtraukti „visus objektus“ ir pateikti aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį „perimetro užstatymo sprendinius ir mažosios architektūros sprendinius“ (tai reiškia - ir fontanų sprendinius) ir „transporto organizavimo sprendinius“ (tai reiškia – ir automobilių stovėjimo aikštelės sprendinius). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino viešojo pirkimo sąlygų 10.6. papunktyje numatytą reikalavimą pateikti ne mažiau trijų 3D vizualizacijų. Šiame papunktyje numatytas reikalavimas pateikti fotonuotraukas su visais objektais iš viršaus ir su naktiniu apšvietimu reiškia visų objektų vizualizacijų pateikimą šiais būdais visoje teritorijoje, kurios sutvarkymui skelbiamas viešasis pirkimas (Babrungo upės slėnio estrados teritorijoje ir jos prieigose bei jungtyse su Plungės miesto centrine dalimi). Tuo tarpu tai, kad pirkimo sąlygų 10.6. papunktyje, kaip viena iš trijų imperatyviai privalomų vizualizacijų, yra išskirta amfiteatro vizualizacija reiškia, kad kartu su fotonuotrauka, kurioje būtų visi objektai iš viršaus, fotonuotrauka su naktiniu apšvietimu, tiekėjai privalėjo pateikti atskirą (savarankišką) amfiteatro vizualizaciją. Tik projektiniuose pasiūlymuose pateikus visus architektūrinėje – planinėje užduotyje nurodytus objektus, galima įvertinti susisiekimo schemą (privažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę) ir visos teritorijos 3D vizualizacijas - vaizdą iš viršaus ir vaizdą su naktiniu apšvietimu (pirkimo sąlygų 10.6 punktas).Pagal VPĮ 2 straipsnio 21 dalį pirkimo dokumentais laikomi perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Tai reiškia, jog viešojo pirkimo sąlygomis pripažintini visi pirkimo dokumentai – ne tik reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, pirkimo objekto techninė specifikacija, viešojo pirkimo sutarties projektas, bet ir pasiūlymų rengimo reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos ir kt. (VPĮ 24 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, remiantis pirkimo sąlygų 1.7. papunkčiu, pateikdami pasiūlymus, tiekėjai sutiko su visais pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais ir sąlygomis, bei atsisakė taikyti kitas, pirkimo sąlygose nenumatytas, sąlygas; įsipareigojo susipažinti su visais pirkimo sąlygų reikalavimais, formomis, architektūrine – planine užduotimi, pirkimo sutarties sąlygomis – ir jų laikytis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad architektūrinė – planinė užduotis yra viešojo pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Šiame dokumente yra nustatyti techniniai ir kokybiniai reikalavimai projektuojamiems darbams (objektams), kas patvirtina, jog šis dokumentas yra neatsiejamas nuo kitų viešojo pirkimo dokumentų ir jame numatyti reikalavimai tiekėjams buvo privalomi. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad kitose pirkimo sąlygose nebuvo numatyti jokie techniniai ir kokybiniai reikalavimai viešojo pirkimo objektui, iš kurių galima būtų įsitikinti tiekėjų pasiūlymų atitiktimi tokio pobūdžio reikalavimams. Atitinkamai ir reikalavimai architektūrinės koncepcijos projektiniams pasiūlymams yra viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi, todėl tiekėjai projektiniuose pasiūlymuose privalėjo pateikti visus reikalaujamus dokumentus, susijusius su architektūrinėje – planinėje užduotyje nurodyta pirkimo objekto technine specifikacija. Priešingu atveju netektų prasmės pačių projektinių pasiūlymų pateikimas bei nustatyti jų vertinimo kriterijai P₁, P₂ ir P₃ (pirkimo sąlygų 10.2 papunktis), nebūtų galimybės pagal nustatytus vertinimo kriterijus tinkamai įvertinti projektinių pasiūlymų kokybę ir efektyvumą, konkrečiai imant nagrinėjamu atveju - teritorijos formavimo kontekstualumą (P₁) ir sprendinių meninę vertę (P₃).Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo net neginčijo, kad jo projektiniame pasiūlyme nebuvo numatyti visi architektūrinėje – planinėje užduotyje nurodyti objektai, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė (architektūrinės – planinės užduoties 5.10 papunktis) ir du fontanai (architektūrinės – planinės užduoties 5.9 papunktis). Nurodyti objektai (automobilių stovėjimo aikštelė ir fontanai) priskirtini statiniams, kuriuos užsakovas (perkančioji organizacija) nusprendė projektuoti, todėl duomenys (pavadinimas, statybos rūšis, statinio kategorija, statinio pagrindinė naudojimo ir kt.) apie šiuos objektus turėjo būti numatyti tiekėjų projektiniuose pasiūlymuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenurodžius šių duomenų projektiniuose pasiūlymuose, neįmanoma būtų detalizuoti kraštotvarkos elementų techninio ir darbo projektų stadijose, kadangi detalizuoti galima tik objektą, kuris jau buvo pamatytas projektiniuose pasiūlymuose, tačiau nepakankamai detaliai aprašytas. Kaip minėta anksčiau, pagal Reglamentą projektiniai pasiūlymai (kai jie rengiami) yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas, techninis darbo projektas. Dėl nurodytų trečiojo asmens UAB „VVARFF“ projektinių pasiūlymų trūkumų (nenumatyti objektai – automobilių stovėjimo aikštelė ir du fontanai) ekspertai negalėjo tinkamai įvertinti projektinių pasiūlymų kontekstualumo (pvz., kaip teritorijų formavimo sprendiniai įsilies į supantį urbanistinį audinį) ir meninės vertės (pvz., įvertinti mažosios architektūros sprendinių modernumo) kriterijų. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad vertinant trečiojo asmens pasiūlymą galimai netinkamai buvo nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametras bei bendras vertinimo kriterijaus dydis.Padarytos išvados nepaneigia Viešųjų pirkimų tarnybos neoficialus išaiškinimas, kad duomenų apie pagrindinius viešojo pirkimo objektus nenurodymas projektiniuose pasiūlymuose turėtų būti vertinamas pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metu. Pirmiausia pažymėtina, kad nurodytos valstybės institucijos pozicija pateikta neatlikus išsamaus viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų vertinimo. Antra, valstybės institucijos pateikta nuomonė dėl bylos faktų aiškinimo teismui nėra privaloma ir nėra savarankiškas įrodymas byloje (CPK 49-50 straipsniai). Trečia, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei jas padarė Viešųjų pirkimų tarnyba, nereiškia, jog teismas turėjo atskirai aptarti ir šios institucijos padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismo kitokia išvada dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo ir ieškinio pagrįstumo savaime patvirtina, jog teismas nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta byloje išvada, todėl atskirai pasisakyti šiuo klausimu neprivalėjo.Pirkimo sąlygų 9.7.4. papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą, jeigu jis neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko viešojo pirkimo sąlygų 1.7. ir 10.6. papunkčių reikalavimų, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas, o ne toliau vertinamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Tik išimtiniais atvejais nedraudžiama taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti trečiojo asmens pasiūlymo trūkumai negalėjo būti pašalinti pasiūlymų vertinimo ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo stadijose, nes naujų pagrindinių objektų (fontanų, automobilių stovėjimo aikštelės) įtraukimas reikštų esminį trečiojo asmens pateiktų projektinių pasiūlymų pakeitimą ta prasme, kad neatitinkantys pirkimo sąlygų tiekėjo pateikti projektiniai pasiūlymai taptų atitinkančiais pirkimo sąlygas ir galėtų būti vertinami pagal pirkimo sąlygose numatytus kriterijus, kas pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį yra draudžiama.Konstatavus, kad trečiojo asmens UAB „VVARFF“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, neturi teisinės reikšmės šalių argumentai dėl pasiūlymų vertinimo komisijos narės S. S. atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, todėl dėl jų teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos išvadoms, atskirai nepasisako.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją, tinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas, teisingai identifikavo ginčo pirkimo dokumentų reikalavimų tiekėjų pasiūlymams esmę bei pagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė savo pasiūlymo atitikties šiems reikalavimams, todėl jo pasiūlymas negalėjo būti pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, nustačius VPĮ pažeidimą ir pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimus neteisėtais, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje pirkimo organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Tokia kasacinio teismo plėtojama praktika siekiama dviejų pagrindinių tikslų: realiai apginti besiskundžiančiojo tiekėjo pažeistas teises bei neapriboti perkančiosios organizacijos veiksmų laisvės daugiau nei nustato VPĮ.Konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams įvertinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino perkančiosios organizacijos sprendimus dėl trečiojo asmens pasiūlymo techninių duomenų ekspertinio įvertinimo, tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Panaikinus šiuos perkančiosios organizacijos sprendimus viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimo padarymą buvusią padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 363 Eur išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro susipažinimas su trečiojo asmens apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą išreikštą poziciją nagrinėti apeliacinį skundą teismo nuožiūra, sprendžia, jog iš esmės šiame atsakovės procesiniame dokumente nėra pateikta konkrečios nuomonės dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Tokios pozicijos pateikimas nereikalauja papildomų teisinių žinių bei išlaidų, todėl atsakovės prašymas atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atmetamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 110 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalis, 318 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasGoda Ambrasaitė-BalynienėKonstantinas Gurinas