- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1688-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01950-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- D. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22503-986/2022 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, tarp bendraturčių ieškovo ir atsakovės D. J., kuriems priklauso po ½ nekilnojamojo turto:
1.1.1. Žemes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):
1.1.1.1. D. J. naudojasi sklypo dalimi 695 kv. m. ploto, plane pažymėtu indeksu „A“;
1.1.1.2. E. J. naudojasi sklypo dalimi 694 kv. m. ploto, plane pažymėtu indeksu „B“;
1.1.1.3. E. J. ir D. J. bendrai naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“.
1.1.2. Gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoves plane pažymėtas lA2p:
- rūsio patalpas, pažymėtas plane RII-l,RII-2, RII-3, RII-4 (bendras plotas 30,88 kv. m.);
- pirmo aukšto patalpas, pažymėtas plane II-1, II-2 (bendras plotas 49,64 kv. m., naudingas plotas 49,64 kv. m., gyvenamas plotas 45,04 kv. m.);
- antro aukšto patalpas, pažymėtos plane II-3, II-4, II-5 (bendras plotas 38,59 kv. m., naudingas plotas 38,59 kv. m. gyvenamas plotas 14,18 kv. m.);
Viso atsakovei D. J. suteikiama naudojimuisi gyvenamojo namo bendro ploto 88,23 kv. m., iš kurio naudingas plotas 88,23 kv. m. gyvenamas plotas 59,22 kv. m.
- rūsio patalpas, pažymėtas plane RI-1, RI-2, RI-3, RI-4 (bendras plotas 30,78 kv. m.);
- pirmo aukšto patalpas, plane pažymėtas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 (bendras plotas 61,90 kv. m., naudingas plotas 61,90 kv. m., gyvenamas plotas 54,21 kv. m.);
Viso ieškovui E. J. suteikiama naudojimuisi gyvenamojo namo bendro ploto 92,68 kv. m., iš kurio naudingas plotas 92,68 kv. m., gyvenamas plotas 54,21 kv. m.
1.1.3. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtas 2Glp:
Paskirti garažą naudojimuisi E. J..
1.1.4. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtas 3Ilp:
Paskirti ūkinį pastatą naudojimuisi E. J..
1.1.5. Pastatas-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtas 5Š1g:
Šiltnamis nėra išlikęs, nes dėl senumo visiškai sugriuvo, todėl juo naudotis negali nei ieškovas, nei atsakovas.
1.1.6. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtas 6Glp:
Paskirti garažą naudojimuisi D. J..
1.1.7. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtas 7Ilp:
Paskirti ūkinį pastatą naudojimuisi D. J..
1.1.8. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane paržymėtas 8Ilp:
Paskirti ūkinį pastatą naudojimuisi D. J..
1.1.9. Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stogine – 4Ilz, stoginė – 9Ilg, kiemo aikštelė, tvora).
Stoginės nėra išlikusios, todėl nei ieškovas, nei atsakovė jomis naudotis negali, o kiemo aukštelė ir tvora gali naudotis ieškovas ir atsakovė bendrai: nustatyti bendro naudojimosi turtu.
1.2. Priteisti iš atsakovės valstybės naudai žyminį mokestį ir išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010). Taigi žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turėtų būti suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu – Nacionaline žemės tarnyba, kuri suderina žemės sklypo išorinę ribą, tokiu būdu patvirtindama, kad žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas ir jos (ribos) nėra keičiamos. Išorinę žemės sklypo ribą suderina valstybinė institucija, laikydamasi tam tikrų formalių procedūrų ir išorinės žemės sklypo ribos atitikimą nustatytai ir registruotai ribai savo parašu patvirtina įgalioti specialistai, todėl šio veiksmo iš esmės negalės atlikti teismas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-515-933/2022, 51.2. punktas). Taigi ieškovas turi pateikti įrodymus, kad jo teikiamas naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu.
4. Teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa, gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt. Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKĮ). Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKĮ 5 straipsnio 2 dalis). Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).
5. Teismas nustatė, kad į bylą pateikti gyvenamojo namo atidalijimo planai, visiškai sutampantys su ankstesniais E. J. į jau išnagrinėtą bylą Nr. e2-2003-1106/2021 teiktais planais (rengti E. J. projektavimo įmonės). Nagrinėjant šią byla jau buvo nustatyta, kad šie dokumentai yra eskizas, kurie neatitinka STR 1.07.03:2017 114 punkte įtvirtintų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos rekvizitų. Tarp ieškiniu keliamų reikalavimų, reiškimų eskizų pagrindu ir bylą pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenų bazės išrašo yra akivaizdžių neatitikimų – nesutampa plotai (pagal ieškinį abiem kartu tenkantis gyvenamojo namo naudingas plotas yra 180,91 kv. m. (88,23 kv. m + 92,68 kv. m.), nors pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, taip pat į bylą pateiktą inventorinę bylą, gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra tik 155,23 kv. m.). Eskizuose nurodomos visiškai naujos patalpos, pvz. II-2, 45 kv. m., kai kurių patalpų išdėstymas ir plotai (pvz. esančių rūsyje) aiškiai skiriasi. Į byla nebuvo pateikta įrodymų, kad visos patalpos, kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovas, būtų įstatymų nustatyta tvarka suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Jei ieškovė neduotų sutikimo įregistruoti šias patalpas, kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo, turėtų būti sprendžiamas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas remdamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.81 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi konkrečiomis patalpomis nustatymo, atlikęs šių patalpų kadastrinius matavimus ir įteisinęs jas, todėl šioje bylos stadijoje privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ ginčo nekilnojamojo turto. Atsakovė nuo santuokos nutraukimo momento (duomenys neskelbtini) jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi nesinaudoja, visiškai neprisideda prie jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies išlaikymo ir išsaugojimo. Dėl savo sunkios materialinės padėties ieškovas negali įvykdyti visų nutartyje nurodytų trūkumų, jam yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškovas naudojimosi tvarką prašo nustatyti atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. tai, kokiomis patalpomis jis naudojasi. Jis neprašė atidalinti turto iš bendrosios dalines nuosavybės. Pagal teismo nutartį reikia sudaryti naują kadastrinę bylą, patalpų planus, o tam reikalingi nemaži pinigai, atsakovė neketina prisidėti prie naujų dokumentų rengimo. Be to, ji gali nesutikti su naujai paruoštais nekilnojamojo turto dokumentais ir gali tekti vėl kreiptis į teismą. Naujų nekilnojamojo turto dokumentų rengimas gali užtrukti keletą mėnesių. Priimta nutartis suvaržo ieškovo teises, gyvenimo sąlygas. Per nustatytą terminą neįmanoma įvykdyti visų teismo nutartyje nurodytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas tarp bendraturčių (jo ir atsakovės) nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal pateiktą į bylą projektą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) pateikti įrodymus, kad jo teikiamas naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu; 2) pateikti įrodymus, kad yra atlikti visų patalpų, kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovas, kadastriniai matavimai ir, kad šios patalpos yra įteisintos. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad pateiktu ieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimo ginčo turtu tvarką, bet ne atidalinti jį iš bendrosios dalines nuosavybės, tuo tarpu nustatytais trūkumais teismas įpareigojo ieškovą parengti naujus nekilnojamojo turto dokumentus, kurių per nustatytą tvarką parengti nėra įmanoma, atsakovė prie jų rengimo finansiškai taip pat nepridėtų, todėl tokiu būdu yra varžoma jo teisė kreiptis į teismą.
10. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 111 straipsnis), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
11. Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).
12. Taigi ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
13. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs procesinio dokumento trūkumus, nepagrįstai ieškovą jau priėmimo stadijoje įpareigojo pateikti duomenis, sudarančius ginčo nagrinėjimo esmę. Kaip minėta, ieškovo pareiga ieškinio padavimo stadijoje yra ne įrodyti reiškiamus reikalavimus, o bent jau aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio elementus, t. y. ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimas) ir faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias konkrečias aplinkybes). Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje yra suformulavęs tiek ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes), tiek ieškinio dalyką (ko prašo), pridėjęs, jo manymu, ieškinį pagrindžiančius duomenis.
14. Akcentuotina, kad CK yra įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, kaip tą pagrįstai nurodo ir ieškovas, jis byloje yra pareiškęs ieškinį dėl naudojimosi tvarkos bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, grindžiamą CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. šiuo atveju ieškiniu nėra prašoma suformuoti atskiras nekilnojamojo turto dalis. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
15. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, siekiant atriboti ir tiksliai nustatyti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, šalys turi pateikti teismui planą (projektą), kaip pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-35-730/2018).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su ieškiniu yra pateikęs Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad tiek ginčo žemės sklypas, tiek ant jo esantys pastatai nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei, kadastrinių matavimų bylą (1980 m.), naudojimosi žemės sklypu plano projektą bei gyvenamojo namo patalpų planus. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų planų yra matyti, kaip ieškovas siekia naudosis bendru šalių turtu, kokios bus jų naudojimo turto proporcijos, kaip šalys naudosi turto bendro naudojimo dalimis, kaip šalys naudosis žeme, esančia prie namo ir pan., taip pat žemės sklypo naudojimo tvarkos plano projekte pažymėti žemės sklypo (jo naudotinų dalių ir išorinės sklypo ribos) ribų posūkio taškai, jų koordinatės ir kt.
17. Pažymėtina, kad tiek žemės sklypas, tiek ant jo esantys pastatai, pagal prigimtį, yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais, galinčiais būti nuosavybės teisės objektu. Jie gali priklausyti tiek vienam savininkui, tiek keliems bendraturčiams. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turto nuosavybės dalys tarp ieškovo ir atsakovės yra nustatytos, t. y. kiekvienam iš jų priklauso po ½ ginčo turto dalį. Dėl to šiuo atveju byloje yra reiškiamas reikalavimas, susijęs su naudojimosi ginčo turtu tvarkos tarp bendraturčių nustatymu. Ieškovas, prašydamas nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, kaip minėta, kartu su ieškiniu yra pateikęs tiek naudojimosi žemės sklypu plano projektą, tiek gyvenamojo namo patalpų planus (projektą), kaip jis pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovo pateiktas ieškinys negali būti priimtas, kadangi yra su trūkumais: 1) ieškovas turėtų pateikti teismui įrodymus, jog jo teikiamas naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu; 2) taip pat pateikti įrodymus, kad yra atlikti visų patalpų, kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovas, kadastriniai matavimai ir, kad šios patalpos yra įteisintos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tu tokiais pirmosios instancijos teismo reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad ieškovo teikiamo ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir teismas jo neatlieka, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo. Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio pobūdžio klausimus, t. y. tik patikrina, ar ieškinys atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui, bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui. Tuo tarpu ieškinio pagrįstumo ir kartu su juo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, jo priėmimo metu turi nurodyti, bet ne įrodyti, ieškinio faktinį pagrindą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, kuriuos atskiruoju skundu skundžia ieškovas, negali būti laikomi trūkumais priimti ieškinį. Minėta, kad ieškovas pateikė teismui naudojimosi žemės sklypu plano projektą bei gyvenamojo namo patalpų planus, kurių pagrindu prašo nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, tuo tarpu tai, ar ieškovo ieškinys yra pagrįstas, t. y. ar, pagal jo pateiktus duomenis, ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra galima, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar atitinka teisės aktus ir pan., turi būti sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus ieškovo pateiktus duomenis, bus galima nustatyti, ar kartu su ieškiniu pateiktas bendraturčiams priklausančio turto planas (projektas) yra paremtas nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenimis, t. y., ar ginčo pastato bendraturčių dalys, nurodytos dalių apskaičiavimo projekte, atitinka nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dalis, ar žemės sklypo išorinės ribos atitinka pirminius dokumentus ir vietovėje nurodytas sklypo ribas bei vietą, ar yra / turi būti suderintos su atitinkama institucija ir pan.
20. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti sprendžiamas ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai sprendė, kad nurodyti ieškinio trūkumai yra teisiškai reikšmingi jau ieškinio priėmimo proceso stadijoje, kadangi atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju ieškovas siekia bylos užbaigimo sprendimu už akių, todėl tokiu atveju, pašalinti aukščiau nurodytų ieškinio trūkumų parengiamojo teismo posėdžio metu nebūtų galimybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo pozicija. Pastebėtina, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
22. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartis panaikinama ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovo E. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.