- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-2003-1106/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01834-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Edgaras Karalius, Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo E. J. patikslintą priešieškinį ieškovei D. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išlaidų priteisimo, trečiojo asmens D. J. ieškinį ieškovei D. J. dėl išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. J. patikslintu ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5) ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6) ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7) ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8) šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9) kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 45 430 Eur, šį nekilnojamąjį turtą natūra priteisiant atsakovui E. J., o jai iš atsakovo priteisiant 22 715 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ½ dalį turto. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad 2009 m. sausio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto. Daug metų atsakovas gyvena vienas ir naudojasi tiek jam, tiek ieškovei priklausančia nekilnojamojo turto dalimis, t. y. visu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė, norėdama parduoti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, 2019 m. liepos 16 d. raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau šis nesutiko nupirkti iš ieškovės jai priklausančią turto dalį. Todėl prašoma atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant turtą natūra, o ieškovei priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją, nes kitokiu būdu atidalinti jai priklausančią turto dalį nėra objektyvių galimybių. Ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes suderinti savo valią su atsakovu dėl nekilnojamo turto. Ginčo nekilnojamasis turtas natūra yra nedalus. Pirmo aukšto negalima atidalinti į du turtinius vienetus, o antro aukšto kvadratūra yra kur kas mažesnė nei pirmojo aukšto. Taigi, negalima atidalinti turto be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ieškovė negali ir neturi galimybių naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nes tarp šalių nuolat kyla konfliktai, gyventi viename objekte nėra jokių galimybių. Nors šalių dalys yra lygios, tačiau išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra jokios galimybės. Kadangi šalis sieja konfliktiški santykiai, todėl tai dar labiau apsunkintų valdyti ir naudotis priklausančiomis turto dalimis, būtų sudarytos prielaidos tolimesniems konfliktiškiems šalių santykiams dėl turto valdymo ir naudojimo.
Atsiliepimas
Atsakovas E. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Namas yra dalus. Atlikus dalinius pakeitimus, juo gali naudotis dvi šeimos. Nuo 2009 m. ieškovė neskyrė lėšų išlaikyti ir išsaugoti bendrą turtą. Niekada nesinaudojo ieškovei priklausančia namo ir sklypo dalimis. Nors nebuvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka, jis visada naudojosi tik pirmuoju namo aukštu ir sklypo dalimi. Antrasis aukštas pradėjo irti, todėl turėjo imtis priemonių išsaugoti namą. Savo lėšomis prižiūri visą žemės sklypą. Neturi galimybės sumokėti ieškovės prašomą piniginę kompensaciją, nes jo vienintelės pajamos – 314,80 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Dabartinė sutuoktinė D. J. kreipėsi į bankus dėl paskolos suteikimo namo remontui, įkeisdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą.
Šalies argumentai
Atsakovas E. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 11 288 Eur išlaidų, kurias patyrė dėl pastatų remonto. Nuo 2008 m. vienas rūpinosi turto išsaugojimu. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. rugsėjo 19 d. patyrė 22 576,06 Eur išlaidas. Kadangi trūko pinigų, sutuoktinė D. J. turėjo paimti paskolas. Buvo atlikti šie darbai: įrengtas šildymo katilas ir vandens šildytuvai, atlikta stogo renovacija, trinkelėmis išklotas grindinys, įrengta tvora ir kiemo vartai, įrengta veja, atliktas kapitalinis namo pirmojo aukšto remontas, įrengti sanmazgai, įvestas vandentiekis ir kanalizacija, atliktas rūsio drenažas, suremontuotos garažo grindys, restauruotos dviejų garažų durys, sutvirtinti ir restauruoti namo pamatai, atliktas kamino remontas, suremontuoti įėjimo į namą ir rūsį laiptai. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo atidalinti ginčo turtą natūra. Gyvenamąjį namą padalinti į du turtinius vienetus – ieškovei priteisti 88,23 kv. m. bendrojo ploto, iš jų 88,23 kv. m. yra naudingas plotas, 59,22 kv. m. gyvenamasis plotas, atsakovui priteisti 61,90 kv. m. bendrojo ploto, iš jų 61,90 kv. m. yra naudingas plotas, 54,21 kv. m. gyvenamasis plotas. Prašoma ieškovei priteisti gyvenamojo namo rūsio patalpų dalis, kurių bendras plotas 30,88 kv. m. - projekte pažymėtas RII-1 (6,59 kv. m. koridorių), RII-2 (3,50 kv. m. sandėlį), RII-3 (6,44 kv. m. sandėlį), RII-4 (14,35 kv. m. sandėlį), gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų dalis, kurių bendras plotas 49,64 kv. m. – projekte pažymėtas II-1 (4,60 kv. m. tambūrą), II-2 (45,04 kv. m. gyvenamąjį kambarį su virtuve), gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpas, kurių bendras plotas 38,59 kv. m. - projekte pažymėtas II-3 (14,18 kv. m. gyvenamąjį kambarį), II-4 (13,25 kv. m. sanitarinį mazgą), II-5 (11,16 kv. m. holą). Žemės sklypą atidalinti į tris turtinius vienetus, ieškovei priteisti žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu A (695 kv. m.). Nustatyti, kad žemės sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu C (128 kv. m.), naudojama bendrai. Ieškovei taip pat priteisti: pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 6G1p), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 7I1p), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 8I1p), kitą inžinerinį statinį-kiemo statinį (stoginę) (plane pažymėtą indeksu 9I1g). Prašoma atsakovui priteisti gyvenamojo namo rūsio patalpų dalis, kurių bendras plotas 30,78 kv. m. - projekte pažymėtas RI-1 (3,69 kv. m. koridorių), RI-2 (8,85 kv. m. katilinę), RI-3 (6,12 kv. m. sandėlį), RI-4 (12,12 kv. m. sandėlį), gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų dalis, kurių bendras plotas 61,90 kv. m. - projekte pažymėtas I-1 (1,71 kv. m. tambūrą), I-2 (4,65 kv. m. koridorių), I-3 (31,99 kv. m. gyvenamąjį kambarį), I-4 (13,63 kv. m. gyvenamąjį kambarį), I-5 (1,33 kv. m. tualetą), I-6 (8,59 kv. m. virtuvę), žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu B (694 kv. m.), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 2G1p), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 3I1p), kitą inžinerinį statinį-kiemo statinį (stoginę) (plane pažymėtą indeksu 4I1ž). Kiemo aikštelę ir tvorą palikti bendram naudojimui. Pagalbinis pastatas (šiltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neišlikęs, todėl nedalintinas. Pažymėta, kad visų pirma, turi būti sprendžiamas turto atidalijimo natūra galimumas, net padarant proporcingą žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalinti daiktą natūra arba, jeigu atidalijant gali būti padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai, atidalijamam bendraturčiui gali būti priteista piniginė kompensacija. Turėtų būti teikiamas prioritetas šiam patikslinto priešieškinio reikalavimui lyginant su pradinio priešieškinio reikalavimu ar trečiojo asmens reikalavimu.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Teigiama, kad atsakovas daug metų vienas naudojasi visu turtu, o ieškovė negali naudotis jai priklausančia turto dalimi. Ieškovė sulaukdavo atsakovo grasinimų susidoroti, jeigu pateks į namų valdą. Ieškovė bijo atsakovo, todėl nežinojo, kas vyksta su jos turtu. Atsakovas niekada neprašė ieškovės leidimo remontuoti jam dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, kas yra būtina, norint atlikti bet kokius bendro turto pakeitimo, remonto darbus. Ieškovė nežinojo ir neturėjo galimybės pamatyti atliktus remonto darbus. Atsakovas turi įrodyti, kad buvo būtina atlikti remonto darbus, kad būtų galima tinkamai naudotis turtu ar dėl kitos neišvengiamos būtinybės. Vien tai, kad norėta atnaujinti namą, nesudaro pagrindo spręsti, kad remonto darbai buvo būtini. Atsakovo išvardinti atlikti darbai nebuvo būtini, nes didžioji jų dalis susijusi su kosmetiniu remontu, todėl už tai negali reikalauti iš ieškovės piniginės kompensacijos. Žinodamas, kad yra turto bendrasavininkas, atsakovas su ieškove nederino remonto darbų. Nurodytos išlaidų sumos galimai yra padidintos, daugumoje sąskaitų pirkėja nurodyta atsakovo sutuoktinė, paskolos suteiktos atsakovo sutuoktinei. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodoma, kad realiosios siekiamo atidalinti namo dalys prieštarauja idealiosioms dalims, nurodomas naudingas plotas neatitinka VĮ Registro centro duomenų, prašoma atidalinti ieškovei patalpas, kurios nėra nei naudingosios, nei gyvenamosios, dalinamas 1 kv. m. plotas, kurio faktiškai nėra, ieškovės patalpos paliekamos be katilinės, katilinės įrengimas reikalautų investicijų, atsirado papildomos 45,04 kv. m. ploto patalpos, kurių niekada nebuvo ir jas prašoma priteisti ieškovei, virtuvės neįmanoma atidalinti į du turtinius vienetus, nėra būdo ieškovei patekti į antrą aukštą, nėra galimybės atidalinti du atskirus turtinius vienetus, pateiktas ne žemės sklypo atidalijimo projektas, tačiau naudojimosi sklypu tvarka, nepateiktas planas, kuriame būtų pažymėti prašomi atidalinti ūkiniai pastatai, neaišku kokius statybos darbus reikės atlikti, kiek reikės investicijų formuojant du turtinius vienetus.
Trečiasis asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo tenkinti atsakovo priešieškinį – į ieškovės reikalaujamą priteisti kompensaciją įskaityti atsakovo nurodytų nekilnojamojo turto pagerinimų vertę. Vėliau pateiktu savarankišku ieškiniu prašo priteisti iš ieškovės D. J. 5 644 Eur išlaidų, kurias patyrė, siekdama išsaugoti D. J. priklausančią turto dalį, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jos ir atsakovo bendromis lėšomis nuo 2012 m. gegužės mėnesio buvo atlikti turtui išsaugoti būtini darbai. Buvo paimti du vartojimo kreditai (15 000 Eur ir 4 000 Eur) bei ne mažiau kaip 6 500 Eur asmeninių jos ir atsakovo lėšų.
Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį prašo jį atmesti. Turi būti įrodyta, kad buvo būtina atlikti remonto darbus, kad būtų galima tinkamai naudotis turtu ar dėl kitos neišvengiamos būtinybės. Vien tai, kad norėta atnaujinti namą, nesudaro pagrindo spręsti, kad remonto darbai buvo būtini. Atlikti darbai nebuvo būtini, nes didžioji jų dalis susijusi su kosmetiniu remontu. Remontas atliktas ieškovei neprašius, todėl išlaidos atsirado dėl jų pačių kaltės. Atsakovas ir trečiasis asmuo niekada neprašė ieškovės leidimo remontuoti jai dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, kas yra būtina, norint atlikti bet kokius bendro turto pakeitimo, remonto darbus. Darbai atlikti neturint ieškovės sutikimo.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė tenkinti patikslintą ieškinį, o patikslintą priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį netenkinti. Ieškovė prašo ½ dalies nuo nustatytos turto vertės. Konkrečios naudojimosi tvarkos šalys nebuvo sutarusios. Ieškovė name po skyrybų dar gyveno. Kai ieškovė išsikėlė, namo būklė nebuvo avarinė. Ieškovė apie atliekamus darbus nežinojo, dalys nėra nustatytos. Ieškovė ginčija atliktus darbus ir jų vertę. Name negyvena nuo 2008 m. vasario mėnesio, namą bandė parduoti, tačiau, atvykus žmonėms, atsakovas pakėlė kainą, kad parduoti jį buvo nerealu. 2010 m. dar buvo atvykusi ir ją su jos nėščia dukra atsakovas išvarė, vyko konfliktas. Nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas mokėjo sąskaitas, atsakovas nurodė, kad pats už nieką nemokėjo, visas sąskaitas apmokėjo jo dabartinė žmona, jei nepatyrė išlaidų tai negali jų ir prisiteisti, neįrodyta avarinė būklė, nėra įrodyta kad ieškovė žinojo ir yra jos sutikimas (2020-10-12 teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 47 sek. – 51 min. 52 sek.; 2 val. 4 min. 9 sek. – 2 val. 05 min. 48 sek.).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovas E. J. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti patikslintą priešieškinį. Namas buvo įsigytas 1999 m. Ieškovė 2001 m. pradėjo važinėti dirbti į užsienį ir prasidėjo jų tarpusavio konfliktai. Jis prašė jos pasirinkti ar gyvena Lietuvoje, ar vyksta gyventi į užsienį. Ieškovė pasirinko išvažiuoti gyventi į Airiją, kadangi ten gyvena jų bendri vaikai. Tada atsakovas nusprendė skirtis su ieškove. Buvo galimybė parduoti namą, nes buvo sukilusios rinkos kainos, bet, jo nuomone, ieškovės principai trukdė parduoti turtą, ji nesidomėjo turtu. Nutraukiant santuoką turtas buvo padalintas lygiomis dalimis, turėjo žodinį susitarimą. Santuokos metu gyveno tik pirmame aukšte. Ieškovės mama gyveno antrame aukšte. Ieškovė name negyveno nuo 2002 m. Kai ieškovė išvyko, jis naudojosi vienu kambariu iki kol sutiko dabartinę žmoną. Jo pensija yra 342 Eur. Kartu su žmona moka paskolą. Jei galėtų atiduoti skolą per 10-15 metų, sutiktų. Kitų pajamų neturi. Name gyventi dėl jo tuometinės būklės gyventi buvo negalima – kanalizacijos nebuvo, tualetas lauke, langai mediniai, sutrupėję. Dabartinės žmonos iniciatyva pradėjo remontuoti 2013 m. Buvo susprogęs šildymo katilas – kainavo apie 8 000 Lt. 2012 m. atlikta dalinė stogo renovacija – 1 200 Lt. Išklojo grindinį trinkelėmis, nes buvo skandinamas rūsys, buvo statomi siurbliukai, kad ištrauktų vandenį – 7 000 Lt. Rūsio drenažas – žmona mokėjo, neatsimena kiek. Tvora ir kiemo vartai – apie 2 000 Lt. Vejos įrengimas – įrenginėjo pagrindą vejai, vežė statybines atliekas 60 mašinų, kad būtų galima į sklypą įeiti ir nupjauti žolę su žoliapjove, tiksliai nežino kainos. Įrengti sanitariniai mazgai, kanalizacija paramos įsirengimui negavo – sumos nežino. Suremontuotos garažo grindys – kol nebuvo kanalizacijos, garažas buvo semiamas vandens, buvo cementinės grindys, jos vandens buvo išplautos, buvo įlinkusios lubos ir įrenginėjo papildomas atramas dėl saugumo, kiek kainavo neprisimena. Sutvirtinti ir atrestauruoti namo pamatai, gavo patarimą daryti pamatų hidroizoliaciją, kiek kainavo neprisimena. Kamino remontas – buvo pradėjęs trūkinėti, darbų kainos neprisimena. Suremontuoti laiptai – apačia pakelta, armatūra sumontuota, reikėjo betonuoti. Kapitališkai suremontuotas namo pirmasis aukštas – visi langai buvo mediniai, prastos būklės, išpuvę, pakeitė visus langus išsimokėtinai, kainavo apie 2 500 Lt. Tvirtino grindis, sienas, remontavo virtuvę, įrengė vandentiekį, kanalizaciją. Daugiau lėšų remontui neturėjo, atliko tik būtinus darbus. Visus darbus vertina apie 23 000 Lt. Kiti smulkūs darbai – vertina apie 4 000 Lt. Mano, kad visais šiais darbais buvo padidinta namo vertė. Su ekspertizėje nurodyta namo verte sutinka. Trečiojo asmens nurodyta suma patenka į atsakovo reikalavimą. Remontus darė iš lėšų dirbant pavienius darbus. Visi paskolos sutartimi gauti pinigai panaudoti namo remontui. Visas sąskaitas apmokėjo žmona. Kai darė remontus, ieškovė nematė, vaikai buvo atvykę, anūkai. Su sūnumi kalbėdavo dėl namo remonto. Mano, kad apie remontus ieškovė galėjo žinoti (2020-10-12 teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 55 sek. – 1 val. 51 min. 58 sek.).
Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. J. prašo tenkinti jos ieškinį. Naudojasi tik pirmu aukštu, iš dviejų garažų naudojasi tik vienu garažu, naudojasi tik dalimi ūkinių pastatų, žemę prižiūri – pjauną žolę, geni medžius, krūmus. Kai atėjo gyventi, dėl namo padėties net nesinorėjo jame gyventi, bet sutuoktiniui šis namas buvo brangus. Net negyvenant santuokoje ryžosi investuoti į turtą, nes sąlygos gyventi buvo blogos. Ieškovės sūnus lankėsi ir mano, kad ieškovė tikrai turėjo žinoti apie remontus. Yra pasakiusi ieškovės ir vyro sūnui, kad reikalingas stogo remontas. Sūnus pasakė – jūs gyvenat, jūs ir remontuokit. Mano, kad ieškovė atsidalinimo natūra nenori, nes jame nežada gyventi. Visiems pagerinimams buvo skirta 22 000 Eur, kai kurių čekių išsaugoti nepavyko, dirbo daug patys, padėjo draugai, giminės. Pagal kredito sutartis skolinosi solidariai su atsakovu, kiti pinigai iš santaupų, kredito užtikrinimui ji įkeitė savo nekilnojamąjį turtą. Trinkelių sudėjimas kainavo 7 000 Eur + 600-800 Eur. Tvoros įrengimas 700 Eur + 600 Eur vartai, segmentai ir kitos medžiagos 360 Eur. Instaliacija, dažymas, durų statymas 4 700 Eur. Tualeto įrengimas - apie 300-400 Eur. Sklypo pakėlimas, pamatai, vejos pasodinimas 3 800 Eur. Grindys - 345+133 Eur. Šildymo sistema/ katilas – 3 500 Lt. Stogo renovacija – 1 200 Eur. Vandentiekis kanalizacija, rūsio drenažas – 1 000 Eur griovio iškasimas. Kamino remontas – nežino kiek kainavo. Pamatų restauracija –500 Eur už medžiagas. Garažo remontas, grindys, durys – 200 Eur. Pirmo aukšto kapitalinis remontas - 133+345+ 4 700 Eur instaliacijos sutvarkymas, pelėsio sutvarkymas, durų radiatorių įdėjimas, dažymas ir kiti darbai. Reikalaujama suma turi būti įskaityta į priešieškinio reikalavimą (2020-10-12 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 7 min. 21 sek. – 2 val. 37 min. 30 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas L. L. paaiškino, kad su atsakovu ir trečiuoju asmeniu susitarė, jog padės suremontuoti dalį namo. Remontą atliko namo pirmame aukšte. Dalies tinko numušimas, grindys buvo aplietos, keitė namo vidaus duris, radiatorius. Radiatoriai buvo sprogę. Atliko tik vidaus darbus. Su medžiagomis atlygis buvo apie 5 000 Eur, medžiagas pirkdavo ir sąskaitas pateikdavo atsakovui ir trečiajam asmeniui. Dirba kartu su dukra, sąskaitos galėjo būti išrašytos ir jos vardu. Buveinė registruota (duomenys neskelbtini), tačiau dirba visoje Lietuvoje. E. tik dažymo darbus atliko. Darbai pradėti 2019 m. birželio pabaigoje, o baigti gal rugpjūčio pabaigoje 2020-10-12 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 46 min. 27 sek. – 2 val. 52 min. 43 sek.).
Teismo posėdyje liudytojas M. J. nurodė, kad yra šalių sūnus. Mama nori pasidalinti savo turtą, tačiau su atsakovu sunku tai padaryti. Ginčo turte yra gyvenęs. Jam gyvenant, namo būklė buvo nekokia. Mama padarė pilną remontą, pakeitė langus, kol gyveno santuokoje, statė pečių. Tai vyko, kai jam buvo 15-16 metų, visi remontai vyko gal 5 metus. Kai sukako 18 metų, važiavo kartu į Norvegiją ir uždirbtus pinigus skirdavo namo remontui. Lankydavosi name, kai atvažiuodavo atostogauti. Tėvas darė virtuvės remontą prieš gal dvi vasaras ir daugiau nemato, kad name būtų kas pasikeitę, baldai išlikę tie patys nuo tada kai jis gyveno. Buvo namo antrame aukšte, tėvas yra užmūrijęs vieną langą, antrame aukšte remontas nedarytas. Jam nežinoma aplinkybė, kad namas po lietaus būtų apsemiamas. Tėvas yra susiremontavęs virtuvę, sudėjęs gipsą, ir ko gero nusipirkęs pečių. Daugiau namuose niekas nedaryta, nes pokyčių nematė. Tėvas yra agresyvus, dėl to ir įvyko skyrybos. Kai tėvai išsiskyrė, mama bandė kalbėtis su tėvu dėl turto padalinimo, pardavimo, kad galėtų užeiti į antrą aukštą grįžus vasarą atostogoms, nebuvo įmanoma susitarti, jis agresyviai elgdavosi. Kai atvažiavo ir bandė įeiti, tėvas neįleido ieškovės į namą, grasino ir įeiti nebuvo įmanoma. Buvo grįžę vieną vasarą, pasiūlė atvažiuoti ir po to persigalvojo ir išvijo iš namų. Stengėsi susitaikyti ir toliau bendrauti. Po skyrybų mama prie namo išlaikymo neprisidėjo. Apie tėvo sveikatos būklę ir finansinę padėtį nežino, nes paskutiniu metu nebendrauja. Apie namo būklę, kad reikėjo remontuoti namo stogą, nieko nežino. Tėvui pinigų nepaskolintų, nes žino, kad jis niekad jų negrąžintų. Paskutinį kartą lankėsi name apie 2018 m. vasarą Tėvas dar sakė, kad pasijungė vandentiekį. Santykiai su mama yra geri. Su tėvu galimai kalbėjo apie remonto darymą, mamai perdavė apie ką kalbėjosi su atsakovu (2020-11-24 teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 18 sek. – 42 min. 48 sek.).
Teismo posėdyje liudytoja I. G. nurodė, kad yra šalių dukra. Paaiškino, kad jai buvo 18 metų, kai tėvai nusipirko namą, teko gyventi namo antrame aukšte. Gyveno su naujagimiu ir vyresniu vaiku, kol mama buvo Norvegijoje. Vandentiekis name buvo. Buvo geros sąlygos gyventi. Buvo ir antrame aukšte vandentiekis, nes tekdavo mišinukus daryti. Paskutinį kartą name lankėsi prieš 9 metus, vėliau lankėsi tik prie namo vartelių. Kokia namo būklė viduje nežino. Prieš 9 metus lankantis, pagyveno dvi dienas ir po to jos paprašė išeiti. Namo išorė nebuvo pasikeitusi, tik sudėtos trinkelės, visi daiktai dar naudojami, kur mama parsivežusi iš Vokietijos. Su tėvu nebendrauja. Apie remonto darbus nieko nežino. Antrame aukšte tėvas nupjovė radiatorius, kodėl tai padarė pats neatsakė. Psichologinis smurtas iš tėvo pusės buvo. Kad visi trys gyventų viename name ji neįsivaizduoja. Savo tėvu nepasitiki, finansiškai tėvo neparemtų. Mama namu nesinaudoja nuo 2007 m. Ar namą atidalinti būtų galima, nežino (2020-11-24 teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 48 sek. – 1 val. 14 min. 36 sek.).
Teismo posėdyje liudytojas V. V. yra atsakovo kaimynas. Pažįsta daugiau nei 20 metų. Name gyveno E. J. su šeima, kitus šeimos narius matė tik kelis kartus. Tuo metu namą nelabai kas tvarkė, vėliau tik pradėjo namas byrėti, dabar su stogu didelės problemos yra. Vežėsi žemių daug, nes semdavo pievą, plaudavo pamatus, pasidariusi pelkė, pradėjo pamatai sėsti. Daug padėjo E. J.. Padėjo radiatorius statyti, pečių tvarkyti, nes rūsyje vanduo stovėdavo, su stogu padėjo. Ir dabar problema, kad vėl bėga vanduo į garažą, jei nieko nedarys, pradės vėl viskas bėgti ir trūkinėti. Drenavo žemę, šulinį statė. Dėl vandentiekio nežino, bet atrodo, kad jo nebuvo. Jeigu nežiūrėtų to namo, namas gal perskiltų per pusę. Kiekvienais metai padėdavo kažką iš tų darbų. Užeidavo į namo vidų, remonto nebuvo, sienos pajuodusios, remontas reikalingas buvo, pelėsis nuo langų pusės buvo. Santechninius darbus, rūsį tvarkyti po to pradėjo, prie pamatų medžiagas dėjo, kad vanduo nebėgtų, plyteles dėjo pačiam rūsyje, hidroizoliaciją darė pamatams, stogą tvarkė, tvorą padėjo statyti aplink sklypą, vartelius keitė, žemes padėjo lyginti, žolę sodinti, tujas persodinti. Sumokėdavo kartais 10-20 Eur, kitą kartą ir neimdavo pinigų. Kaimyniškai tuos darbus darė (2020-11-24 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 54 sek. – 1 val. 50 min. 56 sek.).
Teismo posėdyje liudytojas E. B. nurodė, kad pažįsta E. J. nuo 1991 m. 1992 m. užėjo į E. J. namo vidų. Sienos buvo supelijusios, radiatoriai sutrūkinėję, rūsys užsemtas. Antrame aukšte laidai nudegę, nutrūkinėję, tinkas nubyrėjęs. Pradžioje tvarkė santechniką, kanalizaciją, lauko tualetą atstatinėjo, žemes vežė, medžius genėjo, keitė vamzdynus, kanalizaciją, vamzdžius klojo, prijungė skalbyklę, elektrą, garažo duris tvarkė. Pirmosios žmonos nėra matęs. Buvo darbų, kurie buvo gyvybiškai būtini - vandentiekis, tualetas, po lietaus skęsdavo viskas, pamatus tvarkė, nes buvo tinkas nubyrėjęs. Padėdavo iš draugiškumo. Nepasakytų, kad E. J. būtų agresyvus (2020-11-24 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 52 min. 32 sek. – 2 val. 2 min. 55 sek.).
Teismo posėdyje liudytoja E. P. nurodė, kad dirba projekto vadove, projektuoja įvairius statinius. Ji E. J. rengė ne projektą, o schemą kaip atidalinti du turtinius vienetus. Tai ne projektas, o eskizas, nes projekto keisti nebegalima. Tai lapas, kaip galima išsidėlioti patalpas, tai nėra dokumentas, kad jį reikėtų susegti į bylą. Įmanoma atidalinti. Pirmiausia objektas yra neteisingai užregistruotas kadastrinėje byloje. Būna visas objektas kartu, tada garažas kartu prisiskaičiuoja, bet išsiminusuoja iš naudingo ploto. Galimas įėjimas per garažą. Dalinami du turtiniai vienetai, pagal sprendimą atliekamas pastato paskirties keitimas. Kadastrinėje byloje yra padaryta klaida, nes reikia daryti garažo paskirties keitimą, nes jis užregistruotas kaip ūkinis pastatas, nors viskas stovi kartu. Pirmame aukšte nekeičiant galima padaryti įėjimą į virtuvę ir svetainę ir pastatyti laiptus į antrą aukštą, tada du turtiniai vienetai vienas su kitu nesusisieja. Didžiulis kambarys, statomi dujų katilai, nes katilinių niekas jau nebestato, niekas nebededa radiatorių. Užlipus į antrą aukštą, jei uždengi laiptinę, ji neįskaičiuota į naudinga plotą, tada uždengus atsiranda naudingas plotas. Sienas keičiant vėl didėja plotas. Žemės sklypas padalintas taip kaip turtiniai vienetai, numatytas servitutas įvažiuoti į kiemą. Name nesusitiktų, nes būtų izoliuota laiptinė. 300 Eur/kv.m. apytiksliai kainuotų įrengimas. Uždengus laiptine atsiranda patalpa, voniai dušui. Bendros sienos, bendras stogas. Žiūrima kaip į gyvenamą patalpą po paskirties keitimo. Bendrasavininko sutikimo reikės bet kokiu atveju, jie bus kaimynai, ar vienam ar kitam reikės kito sutikimo, nebent teismas nuspręstų kitaip. Vidaus darbams nereikia sutikimo, lauko darbams, jei norėtų prisistatyti kažką, yra reikalingas sutikimas. Garažą galima versti gyvenamosiomis patalpomis, jei atitinka higienos normas ir taisykles. Atsakovas pasakė, kurias patalpas yra rekonstravęs ir kuriose jis gyvena ir parodė laisvas, ir jas dalino (2021-08-26 teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 30 sek. – 1 val. 2 min. 3 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys netenkinamas, patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies, trečiojo asmens ieškinys netenkinamas.
Pagal byloje surinktų duomenų visumą nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šio turto bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas – 2009 m. sausio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Turtas įgytas 1999 m. E. J. vardu.
2019 m. liepos 16 d. ieškovės atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė pateikė rašytinį pasiūlymą atsakovui nupirkti iš ieškovės jai priklausančią ½ dalį turto, sumokant jai piniginę kompensaciją.
2020 m. sausio 27 d. nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 221 nurodyta, kad nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo atlikimo metu (2020 m. sausio 13 d.) paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, yra 45 430 Eur.
Sodros duomenimis E. J. mokama 314,80 Eur dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija.
2019 m. balandžio 23 d. D. J. sudarė kredito sutartį su AB SEB banku, kuria jai suteiktas 4 000 Eur kreditas būstui remontuoti. Kredito grąžinimo pabaiga – 2024 m. balandžio 5 d.
2019 m. birželio 3 d. D. J. sudarė kredito sutartį su AB Šiaulių banku, kuria jai suteiktas 15 000 Eur dydžio kreditas šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams finansuoti. Kredito grąžinimo pabaiga – 2029 m. birželio 10 d. 2019 m. birželio 7 d. sudaryta sutartinė hipoteka, kuria D. J., užtikrindama įsipareigojimų pagal 2019 m. birželio 3 d. kredito sutartį vykdymą, įkeitė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pateikti mokėjimo kvitai bei nuotraukos, kuriose užfiksuota turto būklė prieš ir po remonto darbų ( priešieškinio priedai DOK-23429).
Pateikti pastatų ir žemės sklypo atidalinimo eskizai (DOK-139270 priedas). 2021-11-13 E. P. išrašė kasos pajamų orderio kvitą ir sąskaitą faktūrą E. J. už eskizus teisminiam procesui (DOK-68278).
2021-01-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota gyvenamojo namo išorės ir vidaus, ūkinių statinių bei kiemo būklė (DOK-22690 priedas bei kompaktinis diskas).
E. J. 2018-05-23 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, bausmė atlikta. Kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009). Taipogi išaiškinta, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
Šioje byloje šalys prašo taikyti skirtingus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdus – ieškovė prašo priteisti turtą natūra atsakovui, jai išmokant piniginę kompensaciją, lygią pusei turto vertės, atsakovas alternatyviai prašo atidalinti ginčo turtą natūra arba priteisti turtą natūra jam, tačiau nustatant piniginės kompensacijos dydį, ją sumažinti turto pagerinimų verte. Klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiamas vadovaujantis cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Dėl daikto padalijimo natūra
Taigi, atidalijus daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra suformuojami du atskiri turtiniai vienetai, kurie Nekilnojamojo turto registre įgyja atskirų nekilnojamųjų daiktų statusą. Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato teisės aktai. Tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.
Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Šio reglamento 118.2. papunktyje nurodyta, kad padalijant ar atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų statinių paskirtis tokia pati, kaip ir buvusio prieš padalijimą ar atidalijimą statinio paskirtis, turi būti atliekamos Reglamento 119–122 punktuose nustatytos procedūros. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo [9.5] 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (113 punktas). Schema turi atitikti 114 punkte išdėstytus rekvizitus. Parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo (119 punktas). Gavęs Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą, jei būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus ir suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus (122 punktas).
Ieškovės atstovės teiginiai, kad atsakovo su patikslintu priešieškiniu pateiktas atidalijimo dokumentas (DOK-139270 priedas) neatitinka STR 1.07.03:2017 114 punkto reikalavimų yra teisingi. Visų pirma, pažymėtina tai, kad dokumentą rengusi E. P., kuri buvo apklausta teismo posėdyje kaip liudytoja, parengtą dokumentą įvardijo kaip „eskizą“. Dokumentas „eskizas“ nėra įvardintas nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nei STR 1.07.03:2017. Šiuose teisės aktuose vartojama sąvoka „naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema“. Nors liudytoja aiškino, kad „eskizas“ nesiskiria nuo „schemos“, tačiau pateiktas „eskizas“ neatitinka STR 1.07.03:2017 114 punkte įtvirtintų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos rekvizitų. Teismui pateiktas šešių lapų dokumentas, kuriame nėra schemos pavadinimo, įrašyto vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28] nuostatomis, vietoj žodžio „projektas“ įrašant žodį „schema“ (114.1.1. papunktis), nėra schemos parengimo datos (114.1.3. papunktis), schemos dokumentų žiniaraščio (114.2. papunktis), aiškinamojo rašto pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (114.3. papunktis), statinio paprastojo remonto darbų (kurių liudytoja E. P. išvardijo daugybę) techninės specifikacijos (114.4. papunktis). Schema („eskizas“) neatitinka ir 115 punkto reikalavimų, kad keičiant patalpų ar pastatų paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus Reglamento 118 punkte nurodytais būdais turi būti atlikti statinio paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti privaloma gauti leidimą [9.5], patalpų ar pastatų paskirties keitimo ir (ar) naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo sprendiniai pateikiami paprastojo remonto projekte ar paprastojo remonto apraše [9.28]. Kaip minėta, nors buvo įvardinta daug įvairių paprastojo remonto ir statybos darbų, kuriems būtinas net bendrasavininko sutikimas, nėra konkrečių darbų sąrašo, techninių sprendinių, jų sąmatos. Preliminariai vertinant, ieškovei jai atidalintos dalies įrengimas kainuotų mažiausiai 18 000 Eur, skaičiuojant pagal liudytojos E. P. nurodytą 300 Eur/1 kv. m. kainą, naudingąjį plotą pagal atsakovo „eskizą“, kurio dydis nėra aiškus, nes liudytoja E. P. nurodė, kad pakeitus garažo paskirtį į gyvenamąją, padidėtų naudingasis plotas. Atskirai pažymėtina, kad liudytoja E. P. nurodė, jog kadastro byloje galimai yra neatitikimai dėl garažo, kurio plotas turėjo būti įtrauktas į gyvenamojo namo plotą. Šie galimi techniniai neatitikimai ir jų galimas sprendimas schemoje („eskize“) taip pat neatsispindi. Negana to, nors patikslintame priešieškinyje prašoma atidalinti žemės sklypą, tačiau pateiktoje schemoje („eskize“) įvardinta, kad yra pateikiamas „naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas teisminiam ginčui pagal E. J. pasiūlymą“. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, žemės sklypas nebus atidalijamas į atskirus turtinius vienetus ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigs. Taigi, konstatuojama, kad atsakovo pateikta schema neatitinka jai teisės aktuose keliamų reikalavimų, todėl ginčo turtas pagal pateiktą schemą natūra negali būti atidalintas.
Vertinant galimybę atidalinti ginčo turtą natūra, turi būti atsižvelgiama ir į individualią faktinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje. Ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, tarp kurių tvyro priešiškumas net ir praėjus daug metų po santuokos nutraukimo. Liudiję šalių vaikai M. J. ir I. G. patvirtino, kad tėvas būdavo agresyvus, mama jo bijo, vaikai neįsivaizduoja tėvų gyvenimo viename name. Prieš kelis metus atvyko į ginčo namų valdą, atsakovas išvarė savo vaikus. Byloje pateiktos žinučių išklotinės rodo, kad atsakovo ir jo vaikų santykiai yra šalti, priešiški. Pats atsakovas neslėpė, kad prieš kelis metus tarp jo ir vaikų buvo kilęs konfliktas. Atsakovas šiuo metu gyvena ginčo name su dabartine savo sutuoktine. Esant tokiems santykiams, turto atidalijimas natūra nebūtų priimtinas visų asmenų – tiek ieškovės, tiek atsakovo bei trečiojo asmens atžvilgiu, tai neatitiktų protingumo principo, nebūtų užtikrinta visų asmenų teisė į visavertį gyvenimą ir emociškai ramią aplinką. Taip pat pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo, tarp atsakovo ir šalių vaikų nesant jokio konstruktyvaus bendravimo, būtų visapusiškai apsunkintas techninių ir administracinių veiksmų atlikimas, bandant įrengti ieškovei priklausančias patalpas, gaunant bendrasavininko leidimą tam tikriems darbams. Be to, ieškovė daug metų gyvena užsienyje, todėl lėšų investavimas į turtą, jai neturint ketinimo jame gyventi, šiuo atveju nebūtų proporcingas. Atidalijus ieškovei dalį turto, šiai negyvenant jame dėl minėtų priežasčių, turto dalies likvidumas yra nedidelis, nes tokio objekto patrauklumas rinkoje yra mažesnis nei atskiro statinio ar namų valdos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, - pateikta schema neatitinka teisės aktuose nustatytų schemai keliamų reikalavimų, todėl nėra faktinės galimybės spręsti dėl atidalijimo natūra. Nesant duomenų apie konkrečius techninius sprendimus, jų esmę, parametrus, neįmanoma įvertinti ar apskritai statiniui nebūtų padaryta neproporcinga žala (pvz., ar įrengus garažą neįskiltų namo siena ir pan.). Dėl individualios situacijos, pagrįstos konfliktiškais šalių santykiais, atidalijimas natūra taip pat nėra įmanomas, nes nebūtų užtikrintas šalių interesų pusiausvyros principas, neišvengta galimų ginčų ir konfliktų ateityje. Taigi, patikslintas priešieškinis netenkinamas.
Dėl atidalijimo priteisiant piniginę kompensaciją
Nustačius, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdas nėra įmanomas, vertinama dėl turto priteisimo natūra atsakovui, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją.
Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 apžvalga „Dėl teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės“).
Ieškovė prašo priteisti pusės turto vertės, t. y. 22 715 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas E. J. yra neįgalus, jo pajamas per mėnesį sudaro 314,80 Eur dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija. Kito nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Kartu su sutuoktine D. J. turi neįvykdytus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms pagal kredito sutartis, kurios buvo sudarytos, siekiant finansuoti ginčo turto remonto darbus. Dėl savo amžiaus, gaunamų pajamų dydžio, atsakovo kreditingumas vertinamas neigiamai, todėl jis iš esmės neturi galimybių paskolos sutarčių pagrindu gauti pinigines lėšas tam, kad sumokėtų piniginę kompensaciją ieškovei. Šalių vaikai – liudytojai M. J. ir I. G. nurodė, jog finansinės pagalbos tėvui nesuteiks. Nenustatyta kitų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima vertinti, kad atsakovas turi galimybes sumokėti ieškovei prašomo dydžio piniginę kompensaciją. Piniginės kompensacijos iš atsakovo ieškovei priteisimas iš esmės reikštų turto netekimą, kurį nulemtų piniginio išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą. Konstatavus, kad atsakovas neturi realių galimybių sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, patikslintas ieškinys negali būti patenkintas.
Netenkinus tiek patikslinto ieškinio, tiek patikslinto priešieškinio, šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas gali būti pagrindas svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdo, pvz., abiem parduoti ginčo turtą, ar vienas kitam parduoti jiems priklausančias dalis.
Dėl turto priežiūros išlaidų atlyginimo
Trečiasis asmuo D. J. prašo priteisti iš ieškovės D. J. 5 644 Eur išlaidų, kurias patyrė, siekdama išsaugoti D. J. priklausančią turto dalį, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas alternatyviu patikslinto priešieškinio reikalavimu taip pat prašo priteisti iš ieškovės 5 644 Eur dydžio išlaidas. Teigiama, kad bendra atsakovo ir trečiojo asmens investuotų lėšų suma yra 22 576 Eur. Pusė šios sumos, t. y. 11 288 Eur priskirtina trečiajam asmeniui kaip atsakovo sutuoktinei. 11 288 Eur suma taip pat dalintina tarp atsakovo ir ieškovės kaip bendrasavininkų – po 5 644 Eur.
CK 4.76 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis). Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016).
Kredito sutartys patvirtina, kad D. J. ginčo turto remontą finansuoti gavo iš viso 19 000 Eur dydžio vartojimo kreditus.
Pagal atsakovo E. J., trečiojo asmens D. J. paaiškinimus ir liudytojų L. L., V. V., E. B. parodymus nustatyta, kad buvo atlikti šie darbai: įrengtas šildymo katilas ir vandens šildytuvai, atlikta stogo renovacija, grindinys išklotas trinkelėmis, įrengta tvora ir kiemo vartai, pasėta veja, kapitališkai suremontuotas pirmasis namo aukštas, įrengti sanitariniai mazgai, įvestas vandentiekis ir kanalizacija, atliktas rūsio drenažas, suremontuotos garažo grindys, durys, sutvirtinti ir atrestauruoti namo pamatai, atliktas kamino remontas, suremontuoti įėjimo į namą ir rūsį laiptai.
Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 13-31 punktų, numatančių statinių priežiūros reikalavimus, siekiant išsaugoti statinį, nuostatomis, pripažintina, kad atsakovo ir (ar) trečiojo asmens atlikti sklypo pakėlimo ir drenažo, stogo keitimo, namo pamatų tvirtinimo ir kamino remonto darbai buvo būtini, siekiant išsaugoti namą nuo žuvimo ar bent jau didelės žalos atsiradimo (vandens tekėjimo į rūsį, drėgmės dėl stogo dangos pralaidumo, pamatų konstrukcijų silpnėjimo, gaisro rizikos dėl netvarkingo kamino), taigi, ir išlaidos šiems darbams atlikti atitinka būtinumo kriterijų. Šių darbų atlikimu nebuvo siekiama pagerinti daiktą, o tik jį išlaikyti ir apsaugoti. Teismas neturi pagrindo manyti, kad šių išlaidų dydis yra neprotingas, taigi, vertintina, kad išlaidos atitinka ir antrąjį kriterijų.
Pagal pateiktus mokėjimo dokumentus nustatyta, kad 2016-07-02 už stogo renovaciją E. J. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 4, pagal kurią jis sumokėjo 1 200 Eur, 2017-05-17 pagal sąskaitą faktūrą Nr. PC18010168278 sumokėta UAB „Makveža“ 19,45 Eur už tinko mišinį ir cementą namo pamatams tvirtinti ir 2017-05-30 sumokėta AB „Lytagra“ 36,94 Eur už pigmentą pamatams nudažyti (popierinė bylos medžiaga 1 t., b. l .71, 74, 75). Mokėjimo dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas kamino tvarkymui ir sklypo pakėlimo bei drenažo atlikimui, byloje nėra. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, jog neprisimena sumos, sumokėtos už kamino remontą. Atsakovas nurodė negalintis įvardinti sumą, kurią kainavo sklypo pakėlimas ir drenažas, trečiasis asmuo nurodė, kad tai kainavo 3 800 Eur, tačiau, kaip minėta, nėra šią sumą patvirtinančio mokėjimo dokumento, todėl šių išlaidų realumas nėra įrodytas.
Taigi, mokėjimo dokumentai patvirtina, jog buvo patirta 1 256,39 Eur įprastinių išlaidų, skirtų išsaugoti namą. Darbai, kuriuos patvirtina mokėjimo dokumentai, buvo atlikti 2016-2017 m., sąskaita faktūra rodo, kad pinigus mokėjo E. J.. D. J. vartojimo kreditus gavo tik 2019 m. Laikytina, kad 1 256,39 Eur išlaidas patyrė būtent E. J.. Kadangi bendraturčiai privalo atlyginti įprastines išlaidas lygiomis dalimis, iš ieškovės atsakovui priteisiama 628,20 Eur išlaidų.
Visi kiti atsakovo ir trečiojo asmens atlikti darbai laikytini ne įprastinėmis, o ypatingosiomis išlaidomis, kurios buvo patirtos, siekiant pagerinti daiktą, didelė dalis išlaidų skirta patalpoms, kuriomis naudojasi išimtinai tik atsakovas su trečiuoju asmeniu, todėl ieškovei neturi būti perkeliama pareiga atlyginti dalį tokių išlaidų. Byloje nebuvo vienareikšmiškai įrodyta, kad ieškovė galėjo žinoti apie ypatingąsias išlaidas, jos sutikimo nebuvo prašyta, todėl, patirdami šias išlaidas, atsakovas ir trečiasis asmuo veikė savo rizika ir šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Netenkinus ieškovės ir trečiojo asmens ieškinių, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad šioje byloje valstybei priteistina suma yra 288 Eur, kurią sudaro advokato darbo užmokestis (DOK-119350).
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškovės patikslintą ieškinį, iš ieškovės valstybei priteisiama 17 Eur žyminis mokestis (pagal atsakovo patenkintų turtinių reikalavimų sumą), 288 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 9,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
netenkinti ieškovės D. J. patikslinto ieškinio.
Atsakovo E. J. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 628,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 20 ct) turto priežiūros išlaidų.
Trečiojo asmens D. J. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17 Eur (septyniolikos eurų) žyminį mokestį, 288 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 9,03 Eur (devynių eurų 03 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.