Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. patikslintą ieškinį atsakovei Z. V. bei tretiesiems asmenims I. B., M. G., R. J. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, bei pagal atsakovės Z. V. priešieškinį ieškovui S. J. tretiesiems asmenims I. B., M. G., R. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Priešieškinis tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

24. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, matyti, jog ūkinis pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ¼ idealiąją dalį priklauso ieškovui S. J. ir trečiajam asmeniui R. J., atsakovei Z. V., trečiajam asmeniui I. B. ir trečiajam asmeniui M. G. Pateiktuose išrašuose nėra užfiksuotos, jog yra įregistruotos ir išviešintos kitos daiktinės teisės ar juridiniai faktai. Šioje dalyje pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis konkrečiai ir numato, kad visi duomenys apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

27. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butui priklausanti ¼ ūkinio pastato-tvarto dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovo kartu su jo sutuoktine, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Iš šios sutarties turinio matyti, jog ieškovui nuosavybėn buvo perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ¼ ūkinio pastato-tvarto dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, kad perleista buvo idealioji pastato-tvarto dalis), t. y. šiuo sandoriu nėra nurodyta, kad ieškovo nuosavybėn yra perleidžiama konkreti ūkinio pastato – tvarto dalis (realioji dalis numatyta atitinkamoje schemoje ar pan.), taip pat nėra padarytų nuorodų į konkretų registro įrašą ir jame užfiksuotų statinių (jų dalių) konkrečių dalių perleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kaip sprendimo 26 punkte nurodyta, nors ieškovas ir žinojo, kad galimai atsakovė naudojasi ne ta ūkinio pastato – tvarto dalimi, kad minėtas ūkinis pastatas - tvartas priklauso keliems savininkas ir būdamas susipažinęs su planu, kuriuo šioje byloje remiasi ieškovas, sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį neprašė nusistatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog tiek ieškovas, tiek buvęs buto savininkas sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį būtų sandorį tvirtinusiai notarei reiškę kokių pastebėjimų ar užsiminę apie galimus neatitikimus, esančius dokumentuose ir realiai esamą situaciją natūroje (CPK 185 straipsnis). Priešingai, minėtos sutarties 2.1.2. punkte nustatyta, kad pardavėjai parduoda, o pirkėjas perka – ¼ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2.4. punkte nurodyta, kad Daiktas/2 (ūkinis pastatas-tvartas) naudojamas, valdomas ir disponuojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise; nusistatyti naudojimosi daiktu/2 pirkėjas nepageidauja. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Minėtos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas neginčija, todėl ji yra galiojanti, kaip ir galiojančios atskiros minėtos sutarties nuostatos.

28. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, o minėto straipsnio 5 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą sukomplektuotas rinkinys. Taip gi, iš šių nuostatų akivaizdu, kad kadastrinėje byloje esantys duomenys, nėra pagrindas nuosavybei atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti (CK 4.47–4.50 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 32 punktas). Taigi, remiantis sprendimo 24, 26-27 punktuose nustatytoms aplinkybėms, bei remiantis šiame punkte nurodyta Kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuosavybės teise įgijo ir jam buvo parduota ūkinio pastato-tvarto idealioji ¼ dalis, o ne realioji ūkinio pastato - tvarto dalis (sudarius šį sandorį niekur ir nebuvo papildomai nurodyta ir/ar įregistruota ūkinio pastato – tvarto konkreti (realioji) dalis), todėl ieškovas S. J. neturi jokio pagrindo teigti, kad jam nuosavybės teise priklauso, ją yra įgijęs, konkrečią ginčo dalį („(duomenys neskelbtini)“).

31. Liudytojui J. Č. teismo posėdžio metu, parodžius bylos lape 127, esantį planą, jis teigė, jog R. naudojosi virš jo esančia dalimi - arčiau namo, dėl šios dalies ginčas ir kyla; antroje pusėje, už sienos, naudojosi B., o šalia, naudojosi M.; vietoje R., atsikraustė gyventi R. ir R. naudojosi R. pastato dalimi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas J. Č. buvo apklaustas ieškovo iniciatyva, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu išreiškė pastebėjimus, jog po teismo posėdžio, dar būnant liudytojui neapklaustam, matė kaip ieškovas, jo atstovas ir minėtas liudytojas bendravo, bei įvertinus tai, jog liudytojas aiškiai išreiškė savo poziciją ir nurodė, jog jis žino, dėl kurios ūkinio pastato - tvarto dalies yra kilęs ginčas, sprendžia, kad nėra pagrindo byloje remtis liudytojo J. Č. parodymais. Trečiasis asmuo I. B. teismo posėdžio metu teigė, jog jos pusėje tvartas buvo jos (plane 4 pažymėta) ir G. (plane 3 pažymėta), G. kaimynas tvarto už sienos buvo R. (kur plane 2) (teismo pastaba - kur dabar naudojasi atsakovė Z. V.). Nors ir I. B. nurodė tokias aplinkybes, tai dar nepagrindžia fakto, jog šiuo metu atsakovė Z. V. negali naudotis ta ūkinio pastato – tvarto dalimi, kuria ji ir naudojasi dabar. Šias išvada teismas daro atsižvelgdamas į toliau byloje nustatytas aplinkybes.

33. Vertinant ieškovo S. J. pažeistus interesus, pastebėtina, jog ieškovas patikslintame ieškinyje tik deklaratyviai nurodė, jog jo teisės yra pažeistos, nes jam pareikalavus atsakovė savavališkai užimtos patalpos neatlaisvino, ūkinio pastato – tvarto patalpa iki šios naudojasi, tačiau kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo pažeistus interesus, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kad šiuo sprendimu nustatyta, kad ūkinio pastato – tvarto keturių bendraturčių turimos dalys yra idealiosios, t. y. kiekvienam bendraturčiui atitinka po ¼ dalį, ir nesant nustatytos realiosios pastato dalies, negalima teigti, jog, atsakovė naudodamasi ginčo dalimi pažeidžia ieškovo interesus. Priešingai, atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog savo naudojamoje dalyje ji pasidarė rūsį, jame laiko malkas ir t.t.; tuo tarpu kai nupirko Ž., jis naudojosi, ta tvarto dalimi, kuri yra laisva, sekančia dalimi už jos; Ž. būnant savininku, įkrito tvarto stogas, kurio Ž. netvarkė. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog ūkinio pastato- tvarto ginčo dalis yra prižiūrėta, nereikalaujanti papildomų investicijų ir t.t., tuo tarpu laisva ūkinio pastato – tvarto dalis yra apleistas, norint ja naudotis reikalingos papildomos investicijos. Tad akivaizdu, kodėl ieškovas siekia (at)gauti ginčo dalį. Pastebėtina, kad liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tiek ji, tiek vyras, abu žinojo, kad būstas yra kritinės būklės, apleistas, be langų, grindų, o tvartas nebuvo aktualus, pažymėjo, kad už visą perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, manytina, jog atsakovės naudojimasis ginčo dalimi niekaip nepažeidžia ieškovo interesų, nes, akivaizdu, kad ieškovas siekia įgyti ginčo dalį su tikslu turėti prižiūrėtą ūkinio pastato – tvarto dalį, taip papildomai neturint finansinių išlaidų turėti galimybę naudotis prižiūrėta ūkinio pastato – tvarto dalimi (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Teismas įvertinęs sprendime nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad konkrečioje situacijoje, ieškovas neįrodė jo patikslinto ieškinio tenkinimo sąlygų, t. y. jog ieškovas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuosavybės teise įgijo ir jam buvo parduota būtent ūkinio pastato-tvarto realioji ¼ dalis, jog atsakovė savavališkai ir be jokio teisinio pagrindo naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia ¼ dalimi ūkinio pastato-tvarto, bei neįrodė, jog tokiu savo elgesiu atsakovė Z. V. pažeidžia ieškovo S. J. interesus, todėl ieškovo S. J. patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, dėl ko netenkintinas.

Dėl naudojimosi ūkiniu pastatu - tvartu tvarkos nustatymo

35. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

36. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019, 47 punktas).

37. Dėl bendrąja daline nuosavybe esančio daikto naudojimosi tvarkos nustatymo reikšmės ir įtakos bendraturčių teisėms į bendrą daiktą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

38. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019, 48 punktas).

39. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018, 40 punktas).

40. Ieškovas S. J. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nėra tikslo naujai nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, nes ji jau buvo nustatyta ir įregistruota Nekilnojamo turto registre dar 1992 m. iki atsakovei nuperkant butą ir jo priklausinius (b. l. 108). Šiuo sprendimu nustačius, jog ūkinio pastato – tvarto naudojimosi tvarka vis dėl to nebuvo nustatyta ir/ar išviešinta, o ūkinio pastato – tvarto savininkai šio pastato dalimis naudojosi ne pagal atitinkamus dokumentus ar pan., o naudojosi/naudojasi ta dalimi, kurią jiems nurodė buvęs turto savininkas ir/ar kolūkio statybos inžinierius. Tad akivaizdu, jog nagrinėtinu atveju, buvo/yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi ūkiniu pastatu – tvartu tvarka. Trečiasis asmuo I. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iki ateinant gyventi ieškovui, anksčiau nebuvo iškilę nesutarimų dėl naudojimų tvarto dalių. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kai nupirko butą, ėjo aiškinti pas Z. V., kad sandėliukas kaip ir jam turėtų priklausyti, tačiau ji aršiai paprieštaravo, motyvuodama tuo, kad ji yra nusipirkusi, susimainiusi; pats suprato, jog ji nesiruošia jo perleisti; pasitarę su žmona susitarė, jog to reikalo daugiau nebeverta kelti, nes nenori pyktis su kaimynais; tad savo malkas laikė tvarto dalyje, esančioje po pirmos dalies, tolimesnėje dalyje, kuri buvo likusi tuščia. Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtiną faktą, jog iki ieškovui įsigyjant nekilnojamąjį turtą su priklausinio dalimi, likę nekilojamojo turto savininkai vienas kitam pretenzijų neturėjo ir ilgą laiką (nuo 2001 m.) buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi ūkiniu pastatu – tvartu tvarka.

41. Vertinant atsakovės siūlytiną naudojimosi ūkiniu pastatu - tvartu tvarką, akivaizdu, jog dalys atitinkančios tiek ieškovui, tiek atsakovei yra tos pačios, t. y. po ¼ dalį, arba 25 proc. viso ūkinio pastato – tvarto. Vertinant nustatytinų naudotinų dalių būklę, kaip jau buvo išanalizuota sprendimo 33 punkte, akivaizdu, jog atsakovės dabar naudotina dalis yra geresnės būklės, tačiau svarstyti kompensacijos galimybę už ieškovui atitinkančią prastesnę ūkinio pastato – tvarto dalį, nėra jokio teisinio pagrindo. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog tiek ieškovas, tiek jo žmona, matė ir žinojo, kad perka apleistą būstą, o ūkinio pastato – tvarto dalis, perkant jiems net nerūpėjo, tik kiek vėliau iškilo būtinybė naudotis ūkiniu pastatu – tvartu, tuo tarpu atsakovė ginčo dalį pagerino savo investicijomis, nes ji jau daugiau kaip 20 m. naudojasi ginčo dalimi ir ją prižiūri. Juolab ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pareiškęs konkretaus reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, tuo atveju, jei teismas patenkins atsakovės priešieškinio reikalavimus. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad sudarant būsto pardavimo sutartį, susitiko su ieškovu, S. apžiūrėjo būstą; jam aprodė butą, pagalbinį pastatą, kiek pamena, minėjo jam, kad yra susikeista, bet S. plačiau nesidomėjo; pirkėjas buvo įėjęs ir apvaikščiojo butą, išorėje apžiūrėjo pagalbinius pastatus, tačiau apžiūrėjęs pastatus pirkėjas nieko nekomentavo. Tad ir šios aplinkybės tik patvirtina faktą, jog pirkdamas nekilojamąjį turtą ieškovas įvertino perkamo daikto būklę, tuo pačiu prisiėmė atsakomybę už jam tenkančią/atitekusią prastesnę ūkinio pastato – tvarto dalį. Juolab perkamų daiktų bendra vertė įvertinta vos 5 000 Eur, be to, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas niekam neišreiškė pastebėjimų, nuogąstavimų dėl prastų pastatų būklės; apžiūrėjęs perkamus daiktus nerodė iniciatyvos ir nesiekė iki galo išsiaiškinti (tame tarpe ir su būsima kaimyne – atsakove) dėl jam neva neteisėtai priklausančios ir tenkančios turto dalies, jos būklės ir t. t. (CPK 185 straipsnis).

42. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad šiuo teismo sprendimu nustatoma ūkinio pastato - tvarto naudojimosi tvarka užtikrins abiejų šalių teisę naudoti konkrečias izoliuotas nekilnojamojo daikto dalis. Atsakovės Z. V. prašoma nustatyti ūkinio pastato – tvarto naudojimosi tvarka atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų bei teikia prielaidas šalinti šalių konfliktinę situaciją. Pastebėtina ir tai, kad realiosios daikto, skirtinos naudotis tiek ieškovui, tiek atsakovei, dalys atitinka visa apimti jos idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Šalims tenka pagal savo naudingąsias savybes iš esmės vienodo vertingumo daikto dalys. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dalimi atsakovė naudojasi jau daugiau nei 20 metų, ja rūpinasi, prižiūri (iškasė rūsį ir t.t.), tuo tarpu ieškovas nekilnojamąjį turtą įsigijo kiek anksčiau nei prieš metus laiko, pirkdamas matė, jog tiek butas, tiek laisva ūkinio pastato – tvarto dalis yra apleistos neprižiūrėtos, bendrai už visą nekilnojamąjį turtą sumokėjo vos 5 000 Eur.

43. Nustatytina ir tai, jog šiuo teismo sprendimu naudojimosi ūkiniu pastatu – tvartu tvarka nesuteikia nepagrįstai pirmenybės atsakovei. Pažymėtina, kad nustatytina naudojimosi ūkiniu pastatu – tvartu tvarka, nagrinėtinu atveju, objektyviai šalina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, ji yra racionali, nustato efektyvų, ekonomišką daikto naudojimą ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisių (sprendimo 35-39 punktai). Be to, nustatant naudojimosi ūkiniu pastatu – tvartu tvarką, visų pirma atsižvelgta į nusistovėjusią faktinę atsakovės bei kitų trečiųjų asmenų naudojimosi tvarką, kuri buvo dar iki ieškovui įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl naudojimosi ūkiniu pastatu - tvartu tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą UAB „Matininkų centras“ parengtą naudojimosi tvarkos projektą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 134,20 Eur žyminį mokestį (b. l. 33, 34, 41) ir turėjo 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 35, 109).

46. Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, o teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi 84,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 78-79, 82) ir turėjo 1 430,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (150,00 Eur už teisines konsultacijas bei ruošiamą pranešimą – pasiūlymą) ir 1 280,00 Eur (b. l. 72, 73, 95, 96, 141), taip pat patyrė 45,17 Eur išlaidų notaro paslaugoms apmokėti, kuomet buvo išsiųsti pranešimai pasiūlymai ieškovui bei jo sutuoktinei dar iki iškeliant civilinę bylą (b. l. 66, 67, 91, 92).

47. Pažymėtina, kad, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48. Vertinant atsakovės Z. V. šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, pastebėtina, jog CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 dalys numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog jai 2021 m. rugpjūčio 9 d. advokatė Silva Balčiūnienė suteikė teisinę konsultaciją ir suruošė pranešimą – pasiūlymą, kuris buvo adresuotas ne vien ieškovui S. J. bet ir trečiajam asmeniui R. J. (taip susidarė 150 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas) bei atsakovė pasinaudodama notarės paslaugomis šį pasiūlymą išsiuntė tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui (nors jie yra sutuoktiniais ir gyvena kartu), tuo patirdama papildomas 45,17 Eur išlaidas notaro paslaugoms apmokėti. Teismas vertindamas tai, jog šios aukščiau aptartos atsakovės patirtos išlaidos susidarė dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo, atsakovė bandė iškilusį ginčą spręsti ne tik su ieškovu, tačiau ir su asmeniu, kuris nagrinėtinu atveju, byloje yra tik trečiasis asmuo, sprendžia, jog atsakovės 195,17 Eur dydžio išlaidos, kurios buvo patirtos dar iki kreipimosi į teismą dienos, bei kurios patirtos ne tik siekiant ginčą išspręsti tik ieškovu, bet ir jos sutuoktine (byloje esančia trečiuoju asmeniu), iš dalies pripažintinos atsakovės Z. V. patirtomis proceso išlaidomis, t. y. pripažintina ½ dalis minėtų išlaidų – 97,59 Eur.

49. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinis tenkintas visiškai, įvertinus tai, jog dalis (97,59 Eur išlaidų pripažintos atsakovės patirtomis proceso išlaidomis, kurios patirtos dar iki kreipimosi į teismą) iš ieškovo S. J. atsakovei Z. V. priteistinos 1 427,59 Eur bylinėjimosi išlaidos: 50,00 Eur žyminis mokestis, 1 377,59 Eur (advokatės pagalbai apmokėti bei kitos pagrįstos išlaidos) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

50. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 77,84 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas visiškai, bei įvertinus tai, jog šioje byloje ieškovas yra 0,20 Eur sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio nei priklausė, bei atsižvelgiant į tai, kad teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovei Z. V. 84,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš ieškovo valstybei priteistina 83,80 Eur žyminio mokesčio dalis bei 77,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ūkinio pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių - atsakovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojimosi pastato - tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 180.00 kv. m., šalims nuosavybės teise tenkančiomis dalimis po ¼ dalį, tvarką, vadovaujantis UAB „Matininkų centro“ 2021 m. balandžio 20 d. parengtu Tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos projektu, t. y.:

- paskirti atsakovei Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudotis ¼ dalimi pastato - tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), izoliuota patalpa, naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu 2, mėlyna spalva;

- paskirti ieškovui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudotis ¼ dalimi pastato - tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), izoliuota patalpa, naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu 1, geltona spalva.

Laikyti, jog UAB „Matininkų centras“ (juridinio asmens kodas 303009491) 2021 m. balandžio 20 d. parengtas Tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos projektas, yra šio sprendimo sudedamoji dalis.

Priteisti iš ieškovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 427,59 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt septynių eurų 59 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 161,64 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 64 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.