- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- e2-585-475/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09489-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.1.3.6.2Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7Bylinėjimosi išlaidos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo, trečias asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas K. M. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – atsakovas) 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. 2022 m. kovo 18 d. apie 19.30 val. A. M. su cvergšnaucerių veislės šunimi L. ir vaikais stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir buvo užpulta atsakovui A. Š. priklausančio vokiečių aviganių veislės šuns, kurį be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo atsakovo vaikas.
1.2. A. M. pavyko išvengti šuns įkandimų, tačiau atsakovo šuo, būdamas be antsnukio, užpuolė ir stipriai apkandžiojo ieškovo augintinį cvergšnaucerių veislės šunį L. Ieškovo augintiniui buvo sutraiškyti dubens ir vienos kojos kaulai, perkastas pilvas, į išorę vertėsi žarnos. Nuvežus šunį pas veterinarą, veterinaras konstatavo, kad dėl padarytų sužalojimų šuns gyvybės išgelbėti nėra galimybės, todėl šuo buvo užmigdytas.
1.3. Dėl šuns nepriežiūros ir gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo ieškovas kreipėsi į policiją. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą nustatė, kad atsakovas, būdamas šuns savininku, nesilaikė gyvūnų laikymo taisyklių, kuriose nurodyta, kad gyvūno savininkas arba globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 15 punkto, 19 punkto ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus, ir tuo padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalis ir paskyrė atsakovui 150 Eurų nuobaudą.
1.4. Kauno apskrities VPK 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-8784-2022 atsakovui paskirta 150 Eurų bauda už nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. trečiajam asmeniui A. M. būnant A. gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo šuo, būdamas be antsnukio, viešoje vietoje apkandžiojo ieškovo cvergšnaucerių veislės šunį Lota, tokiu būdu buvo sutraiškyti dubens, vienos galinės kojos kaulai, perkąstas pilvas, todėl šuo buvo užmigdytas.
1.5. Atsakovas neužtikrino, kad jo auginamas ir laikomas gyvūnas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jis pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 15 punkto, 19 punkto bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus. Dėl A. Š. neteisėto neveikimo ieškovas patyrė turinę žalą, kurią privalo atlyginti naminio gyvūno savininkas atsakovas.
1.6. Ieškovo augintinis buvo su kilmės dokumentais, tokios veislės šuniukai veislynuose kainuoja nuo 800 iki 1 500 Eur. Ieškovo šuo buvo nebejaunas, todėl atsakovo šuns padarytą turtinę žalą, susijusią su šuns netekimu, vertina 500 Eur.
Atsiliepimas
1.7. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad priešingai, nei teigiama atsakovo atsiliepime, šunų vedžiotojai fiziškai nebuvo vienoje vietoje, juos skyrė ženklus atstumas. Įvykio vietoje įvykio metu buvo tik ieškovo sutuoktinė ir abu šunys.
1.8. Atsakovui anksčiau yra skirtos administracinės nuobaudos už galimai tokius pačius ar panašius nusižengimus, kadangi administracinio nusižengimo nutarime yra nurodyta, kad anksčiau atsakovui paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jos nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių“. Palaidas atsakovo šuo 2021 m. yra sukandžiojęs žmogų viešoje erdvėje gyvenvietėje.
Šalies argumentai
1.9. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad į teismą ieškovas kreipėsi 2022 m. birželio 27 d., t. y. po įvykio praėjus reikšmingam laiko tarpui (daugiau nei 3 mėn.). Ieškovas pažymi, kad pareiškimas Kauno apskrities policijai buvo pateiktas 2022 m. balandžio 6 d., po to kai buvo išnaudotos visos galimybės taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo, atsakovui nerodant jokio noro ar iniciatyvos tai padaryti. Po pareiškimo Kauno apskrities VPK pateikimo, iki 2022 m. gegužės 16 d. buvo atliekamas policijos tyrimas, kurio nutarime nustatytas 40 dienų apskundimo terminas. Nutarime ieškovui rekomenduota žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka Kauno apylinkės teisme.
1.10. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo užpultas ieškovo šuo, kuris buvo labai sunkiai sužalotas. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 20 metrų nuo ieškovo gyvenamojo namo. Ten įprastai nėra vedžiojami jokie gyvūnai nevažinėja automobiliai. Kovo mėnesį nebūna pašalinių žmonių. Ieškovo žmona vedžiodama šunį ir grįždama po ilgo pasivaikščiojimo namo, įsitikino, kad yra saugu pasukti į gatvelę, kad ten nėra žmonių, gyvūnų, automobilių ir grįžinėjo namo. Atsakovo šuo atbėgo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ieškovo sutuoktinei iš nugaros. Dėl to ieškovo sutuoktinė negalėjo pastebėti bėgančio šuns. Įvykio vietoje buvo tik ieškovo sutuoktinė ir 2 šunys. Vilkšunio savininkas stebėjo įvykį maždaug iš 150 metrų atstumo ir į įvykio vietą atėjęs nebuvo. Įvykio vieta yra akligatvis, kurioje įprastai niekas nevedžioja gyvūnų. (duomenys neskelbtini) gatvė yra vienas iš 2 pagrindinių gyvenvietės gatvių, todėl ten dažnai vyksta judėjimas tiek gyvūnų, tiek žmonių, tiek automobilių. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra tik vienas ieškovų gyvenamas namas, daugiau gyvenamųjų namų ten nėra, žmonės ten būna tiktai vasarą sodų bendrijoje. Šuo po įvykio buvo nuvežtas veterinarui, kuris konstatavo, kad šuns gydymas negalimas dėl sunkių sužalojimų ir šuo buvo užmigdytas. Policija išnagrinėjo aplinkybes, nustatė pažeidimą ir viešosios tvarkos taisyklių nesilaikymą ir paskyrė atsakovui baudą. Atsakovas buvo apklaustas policijos, pripažino, kad šuo buvo vedžiojamas netinkamai. Mažametis atsakovo sūnus šuns neišlaikė, dėl ko buvo sužalotas ieškovo šuo. Tuomet atsakovas paskirtą policijos baudą sumokėjo, neginčijo to policijos sprendimo. Ieškovui buvo rekomenduota žalą išsiieškoti civiline tvarka Kauno apylinkės teisme. Ieškovas kreipėsi į teismą, nes atsakovas nesutiko atlyginti žalos motyvuodamas, kad jam pradžioj reikia pasitarti su savo žmona, tačiau toliau atsakovas kontakto vengė. Ieškovas pasisakydamas dėl žalos dydžio nurodė, kad padarytą žalą vertina apie 500 Eur, kadangi šuo visgi nebuvo jaunas, tačiau jo gyvenimo kartu su ieškovo šeima metu buvo į šunį nemažai investuota. Šunį įsigijo už 1 200 Lt.
1.11. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovo šuo buvo veislinis ir jį teko užmigdyti, todėl ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią vertina 500 Eur suma. Įrodymų, kad tiek mokėjo už šuniuką ieškovas neišsaugojęs, tai paskaičiavo, kad jeigu šios veislės šuniukų vertė nuo 1 000 Eur ir daugiau, o ieškovo šuniukas buvo jau pagyvenęs, ta vertė buvo jau sumažėjusi. Ieškovui parašius skundą policijai, policija, išnagrinėjusi administracinę bylą, pripažino, kad gyvūnų globos ir laikymo ir naudojimo taisykles pažeidė atsakovas, kadangi neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės žmonėms arba kitiems gyvūnams. Atsakovas baudą sumokėjo, vadinasi, pripažino tą faktą, kad jis kaltas dėl šuns gyvūno taisyklių laikymo pažeidimo. Atsakovo paaiškinimai prieštaringi, nes vienus paaiškinimus davė policijai nagrinėjant administracinę bylą, o kitus paaiškinimus teikia teismui. Kadangi atsakovo šuo užpuolė ieškovo šunį ir jį sudraskė, tai jis ir turi atsakyt. Civilinei atsakomybei kilti yra visos sąlygos. Šuo buvo sužalotos taip, kad gyvybės jau išsaugoti nebuvo galimybių, todėl buvo padaryta turtinė žala ir tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – nesilaikymo įstatymo reikalavimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, o ir kaltė, kadangi atsakovas, nesilaikydamas įstatymų reikalavimų neužtikrino, kad šuo nesukeltų niekam grėsmės. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovo nurodytoje byloje, kur taip pat šuo buvo mirtinai sudraskytas, teismas žalos nepriteisė, nors šuns, kuris sudraskė kitą šunį, savininkas buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau ten šuo buvo sudraskytas ne viešoje vietoje, o atsakovo kieme. Taip sakant, jau nukentėjusiųjų šuo netinkamai elgėsi svetimam kieme atbėgęs ir užpuolęs tą vilkšunį. Šiuo atveju įvykis įvyko viešoje vietoje, tai kažkokio panašumo negalima įžiūrėti ir taikyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui paskirti baudą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. 2022 m. kovo 18 d. vakare apie 19 val. atsakovo sūnus vedžiojo po lauką vokiečių aviganio veislės šunį. Prieš išleisdamas į lauką sūnų, atsakovas pasirūpino, kad šuo būtų su pavadėliu ir dirželio tipo antsnukiu. Atsakovo sūnui vedžiojant šunį, staiga prie jo pribėgo palaidas ieškovo sutuoktinės šuo - cvergšnauerių veislės, kuris ant atsakovo sūnaus vedžiojamo šuns - vokiečių aviganio puolė ir smarkiai lojo, siekė įkąsti. Atsakovo sūnus šaukė ir ragino ieškovo sutuoktinę, kuri tuo metu ramiai ėjo, pasiimti šunį. Tą pačią akimirką, atsakovo sūnaus vedžiojamas vokiečių aviganis prarado kontrolę ir instinktyviai nusiplėšė dirželio tipo antsnukį ir išsilaisvino bei sužalojo ieškovo sutuoktinės palaidą šunį. Po kiek laiko, atsakovo sūnus parbėgo verkdamas į namus ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietoje buvo tik ieškovo sutuoktinė, ieškovo nebuvo. Taip pat buvo atsakovo sutuoktinė ir jos vaikai. Po įvykio atsakovas sumokėjo ieškovui 50 Eur už šuns užmigdymą, taip pat atsiprašė ir susitaikė. Apie tai, kad susitaikymas įvyko, liudija faktas, kad po įvykio ieškovo sutuoktinė taip pat atsiprašė, paguodė ir pasiūlė atsakovo vaikams psichologinę pagalbą dėl patirto itin didelio streso. Apie įvykį buvo pranešta policijai, kuri įvykio vietoje atvykusi nebuvo, liudytojų nustatyta nebuvo. 2022 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities VPK atsakovui paskyrė 150 Eur baudą, remiantis tik pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo paaiškinimu ir nuoširdžiu prisipažinimu.
2.2. Taigi ieškovo sutuoktinė pati nesilaikė Taisyklių ir paliko šunį be priežiūros, t. y. paleido be pavadėlio bėgioti. Dėl šios priežasties atsakovo sūnaus vedžiojamas šuo buvo išprovokuotas ir pultas lojančio šuns, o gindamasis išsilaisvino iš apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo šuo buvo paruoštas ir vedžiojamas laikantis visų įstatymuose ir Taisyklėse numatytų reikalavimų, t. y. buvo su antsnukiu ir pavadėliu, maža to, pavadėlis buvo tramdančiojo tipo, t. y. su nuaštrintais galais aplink kaklo sritį, kas leisdavo vaikui ramiai ir saugiai vedžioti šunį.
2.3. Be to, atsakovas į situaciją žiūrėjo itin rimtai ir rūpestingai, rūpinosi sukandžioto šuns nugabenimu į veterinarijos kliniką ir apmokėjo veterinarijos gydytojo paslaugas. Būtent šios aplinkybės eliminuoja būtinąją deliktinės atsakomybės sąlygą, t. y. neteisėtus veiksmus.
2.4. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo administracinio nusižengimo protokolu paskirtą baudą, nesudaro pagrindo teigti, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės yra įrodytos. Antai analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-234-503/2021 Marijampolės apylinkės teismas ieškinį dėl sukandžioto šuns atmetė, nepaisant to, kad atsakovas baudą už administracinį nusižengimą sumokėjo ir prisipažino.
2.5. Pabrėžtina, kad pats ieškovas įvykio metu nedalyvavo ir įvykio nematė. Įvykio metu dalyvavo jo sutuoktinė. Be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis yra ieškinyje nurodyto šuns savininkas ir kad jam konkrečiai buvo padaryta turtinė žala. Taip pat pabrėžtina ir labai reikšminga aplinkybė yra ta, kad į teismą ieškovas kreipėsi 2022 m. birželio 27 d., t. y. po įvykio praėjus reikšmingam laiko tarpui (daugiau nei 3 mėn.), per kurį įrodymai, kurie reikšmingi teisingai išspręsti bylą, galėjo natūraliai sunykti, pvz.: liudytojai gali nebeprisiminti įvykio aplinkybių ir teismui duoti klaidingus parodymus. Todėl ieškinys, kuris, inter alia, yra pateiktas, net ne įvykio subjekto yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
3. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Ištyrus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas leido savo nepilnamečiui sūnui vedžioti jam priklausantį vokiečių aviganių veislės šunį, kuris 2022 m. balandžio 18 d. apie 19 val. 30 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas be antsnukio, sužalojo ieškovui priklausantį cvergšnaucerių veislės šunį. Dėl padarytų sužalojimo ieškovo šuo buvo užmigdytas.
5. 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8784-2022 atsakovui skirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda, už tai, kad ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namu, viešoje vietoje, gatvėje, atsakovui priklausantis šuo būdamas be antsnukio, užpuolė ir apkandžiojo ieškovo cvergšnaucerių veislės šunį, tokiu būdu buvo sutraiškyti dubens ir vienos galinės kojos kaulai, prakąstas pilvas, todėl šuo buvo užmigdytas. Atsakovas, būdama šuns savininku, nesilaikė gyvūnų laikymo taisyklių, kuriose nurodyta, kad gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 15 ir 19 punktų (Kauno rajono savivaldybės tarybos, 2016 m. gegužės 12 d. Nr. ĮS-893) ir Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, ir tuo padarė nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Nutarime nurodyta, kad anksčiau atsakovui paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jos nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
6. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai atsakovo šuniui užpuolus ir mirtinai apkandžiojus ieškovo šunį. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.
7. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
8. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas visi gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
9. Šiuo atveju 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai – netinkama gyvūno priežiūra, dėl ko atsakovui priklausantis šuo užpuolė ir sužalojo ieškovui priklausantį šunį. Atsakovo veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jo netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovo šunį, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis).
10. Atsakovas byloje laikosi nenuoseklios pozicijos nurodydamas, kad po įvykio sumokėjo ieškovui 50 Eur už šuns užmigdymą, taip pat atsiprašė ir susitaikė, tiriant administracinį pažeidimą jį pripažino ir gailėjosi dėl įvykusio įvykio, todėl tokie veiksmai eliminuoja jo deliktinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, šios atsakovo nurodytos aplinkybės tik patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus dėl atsiradusios žalos ir kaltę. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomame Marijampolės apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-234-503/2021 nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi toje byloje į atsakovo kiemą, jam nesitikint, atbėgo palaidas ieškovų šuo, kuris buvo trečiojo asmens žinioje, ir pribėgo prie atsakovo šuns, kuris ištrūkęs griebė ieškovų šunį, kuris, dėl patirtų sukandžiojimų, nugaišo. Nagrinėjamoje byloje šalių šunys buvo viešoje vietoje, administracine tvarka už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus nubaustas tik atsakovas.
11. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą ir dydį – pateikti įrodymus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šuniuką įsigijo už 347,54 Eur (1 200 Lt). Ieškovas žalą vertina 500 Eur, nurodydamas, kad nors šuniukas buvo nebejaunas, tačiau į jį buvo nemažai investuota. Ieškovas pateikė duomenis (skelbimus), kad tokios veislės šuniukai profesionaliuose veislynuose kainuoja nuo 800 Eur iki 1 500 Eur.
12. Sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, byloje nustatyta, kad dėl sužaloto ieškovo šuns iš dalies kalta ir trečiasis asmuo ieškovo sutuoktinė ir sužaloto šuns valdytoja įvykio metu. Atsakovas gindamasis nuo ieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovo šuo taip pat buvo be pavadėlio, palaidas. Ieškovas šių aplinkybių neneigė, paaiškino, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 20 metrų nuo ieškovo gyvenamojo namo, kur įprastai nėra vedžiojami jokie gyvūnai nevažinėja automobiliai, ieškovo žmona vedžiodama šunį ir grįždama po ilgo pasivaikščiojimo namo, įsitikino, kad yra saugu pasukti į gatvelę, kad ten nėra žmonių, gyvūnų, automobilių. Pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono gyvūnų laikymo taisyklės nenumato išimčių, kad gatvėje vedžiojami šunys gali būti be pavadėlių. Trečiasis asmuo teismo vertinimu buvo nepakankamai rūpestinga, juo labiau žinodama, kad jos vedžiojamas šuo yra mažas, labiau pažeidžiamas, tuo pačiu reikalaujantis daugiau rūpesčio, didesnės priežiūros nuo išorės pavojų. Tuo atveju, jei trečiasis asmuo laikydamasi teisės aktų reikalavimų, būtų šunį laikiusi su pavadėliu, tikėtina, kad atsakovui priklausęs šuo nebūtų turėjęs galimybės prisiartinti prie ieškovės šuns ir jo apkandžioti. Todėl teismo vertinimu, trečiajam asmeniui tenka dalis kaltės dėl patirtų nuostolių. Įvertinęs tai, kad ieškovo šuo buvo cvergšnauerių veislės, 2009 m. gimimo, taigi įvykio metu jam buvo 13 metų, taip pat dalinę trečiojo asmens kaltę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir žalai atlyginti iš atsakovo ieškovui priteistina 300 Eur dydžio suma. Atsakovo argumentai, kad į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovas buvo šuns savininkas, atmestini, kaip nepagrįsti, nes ieškovas pateikė sužaloto šuns dokumentus.
13. Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
14. Atsakovas prašo skirti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, nes atsakovo vertinimu ieškinys pareikštas praėjus reikšmingą laiko tarpui, per kurį įrodymai, kurie reikšmingi teisingai išspręsti bylą, galėjo natūraliai sunykti, pvz.: liudytojai gali nebeprisiminti įvykio aplinkybių ir teismui duoti klaidingus parodymus.
15. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
17. Kaip teisingai nurodo ieškovas, pareiškimas Kauno apskrities policijai buvo pateiktas 2022 m. balandžio 6 d., po to kai buvo išnaudotos visos galimybės taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo, atsakovui nerodant jokio noro ar iniciatyvos tai padaryti. Po pareiškimo Kauno apskrities VPK pateikimo, iki 2022 m. gegužės 16 d. buvo atliekamas policijos tyrimas, kurio nutarime nustatytas 40 dienų apskundimo terminas. Nutarime ieškovui rekomenduota žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka Kauno apylinkės teisme. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
19. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad šioje byloje patyrė iš viso 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 19 Eur žyminis mokestis, 1 Eur mokestis už aptarnavimą mokant žyminį mokestį, 1 000 Eur už teisines paslaugas (apmokėjimą patvirtina 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. rugsėjo 2 d., mokėjimo nurodymai, e. b. l. 14, 81). Ieškovo reikalavimai tenkinti 60 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 612 Eur (1020 x 60 /100) (93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys).
20. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų 0 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 612 Eur (šešių šimtų dvylikos eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo A. Š. prašymą skirti ieškovui K. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.