Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantaura“ patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atleidimo iš darbo dieną buvo susitikęs su atsakovu, tačiau neatsiskaitė su juo, kadangi darbai buvo neužbaigti, atlikti su trūkumais ir nežinojo atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numerio. Sutinka su darbo ginčo komisijos priteista suma, nesutinka tik su netesybomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „Ringesta“ (generalinė rangovė) ir ieškovė UAB „Dantaura“ (subrangovė) 2018 m. birželio 15 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. S-289, pagal kurią ieškovė įsipareigojo statomame daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti fasado šiltinimo, apdailos darbus, priduoti juos generalinei rangovei, o ji įsipareigojo atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka. Byloje pateikta 2018 m. birželio 4 d. darbo sutartis dėl daugiabučio namo fasado šiltinimo darbų adresu (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta tik ieškovės atstovo. Darbo sutarties terminas 3 mėn. Sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. birželio 4 d. Sutartyje nurodyta, kad ieškovė atsakovui mokės darbo užmokestį už realiai ir tinkamai atliktą jo darbą, t. y. 4 Eur/kv. m. polistirolo klijavimą, 4 Eur/kv. m. armavimą ir 4 Eur/kv. m. dekoravimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis atsakovas UAB „Dantaura“ dirbo nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d., iš darbo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalimi. 2018 m. liepos 10 d. buvo surašytas defektinis aktas Nr. 12, kuriame nustatyta, kad darbai adresu (duomenys neskelbtini), atlikti su trūkumais.

Atsakovas 2018 m. liepos 11 d. kreipėsi į DGK su prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo, kuri 2018 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. DGKS-3940 prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti iš UAB „Dantaura“ R. B. 339,46 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 162,42 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Pažymėtina, kad DGK darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas paskaičiavo vadovaudamasi VSDFV duomenimis, būtent pagal ieškovės pateiktus duomenis apie priskaitytą darbo užmokestį atsakovui. Apie priskaitytą darbo užmokestį patvirtina ir byloje esantis VSDFV išrašas.

Šalys patvirtino, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 200 Eur avansą grynais. Ši suma Darbo ginčų komisijos buvo išskaityta iš priteisto darbo užmokesčio.

Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su darbo ginčo komisijos priteista 339,46 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d.

Nesant ginčo dėl R. B. paskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad ieškovė pradiniu ieškiniu nesutiko tik su DGK sprendimo dalimi dėl netesybų. Kad ieškovė privalėjo sumokėti atsakovui darbo užmokestį ir su priskaičiuota suma sutiko patvirtina ir pačios ieškovės pateikti duomenys VSDFV apie R. B. paskaičiuotą darbo užmokestį.

Ieškovė su DGK sprendimu nesutinka dėl netesybų išieškojimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir dėl atsakovo kaltės negalėjo atsiskaityti su juo, todėl tik dėl R. B. nesąžiningų veiksmų darbo užmokestis jam nebuvo pervestas.

Bylos duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovės atstovas G. D. darbų atlikimo terminus, apimtis bei atsiskaitymą už atliktus darbus derino su atsakovu, ieškovės atstovas ne kartą lankėsi objekte adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami apdailos darbai, todėl nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, kad ji neturėjo galimybės atsiskaityti su atsakovu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų prašiusi atsakovą pateikti atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Iš ieškovės ir R. B. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė prašė pateikti vardą, pavardę adresą ir asmens kodą, tačiau atsiskaitomosios sąskaitos numerio neprašė.

DK 24 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti bendrieji darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

DK 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminus ir tvarką. Nurodytame straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ne tik darbo užmokesčio, bet ir visų kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimui. Pasibaigus darbo sutarčiai, visi darbuotojui priklausantys su darbo santykiais susiję mokėjimai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, t. y. paskutinę jo darbo dieną. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, ieškovė su atsakovu R. B. turėjo pilnai atsiskaityti 2018 m. liepos 10 d., tačiau šios pareigos neįvykdė.

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis).

DK 147 straipsnio 2 dalis numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Pažymėtina, kad netesybos, išmokėtos vienam darbuotojui, niekaip negali diskriminuoti kitų darbuotojų.

Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009). Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su atsakovu faktas ir nenustatyta atsakovo kaltė dėl neatsiskaitymo. Byloje nustatyta, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises, atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais. Kreipdamasi darbo ginčų komisiją, atsakovas išreiškė poziciją dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Nuo to momento, kai ginčo sprendimas persikėlė į darbo ginčų komisiją, šalių pareiga bendradarbiauti nors ir išliko, tačiau iš esmės pakito, t. y. šalys įgavo galimybę išspręsti nesutarimus procesine tvarka. Šalių ginčas, nepavykus jo išspręsti darbo ginčų komisijoje, tapo teisminiu ginču. Esant iškeltai darbo bylai darbo ginčų komisijoje ir teisme, šalis turi procesines subjektines teises ir gali jomis sąžiningai naudotis: apie norą atsiskaityti gali pareikšti teismo posėdyje, procesiniame dokumente, gali pinigus pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, prašyti teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį ir panašiai, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo kaltės dėl neatsiskaitymo nėra, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad priteistos netesybos susidarė dėl atsakovo kaltės.

Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus šalių paaiškinimus, visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad DGK teisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.