Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. L., adv. A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės: 42 515,92 Eur skolą, 7 566,25 Eur delspinigius, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAKSVPĮ) nuostatas bei 2 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2024 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 42 515,92 Eur skolą, 7 566,25 Eur delspinigius, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 2 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad ieškovės pateiktame 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, pasirašytame techninio prižiūrėtojo E. A. ir patvirtintame ieškovės vadovės L. P. bei E. Ž., yra įtraukta daugiau darbų negu ieškovo faktiškai yra atlikta, t. y. įtraukti išorės sienų daugiasluoksnių plokščių montavimo, užpučiant siūles ir suklijuojant juostas, darbai, kurių vertė yra 10 884,47 Eur (be PVM), nors šie darbai ieškovės nėra atlikti. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasitikėjimo santykiai, ką patvirtina pasiekti susitarimai ir atsiskaitymai pagal juos, ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai buvo pasirašomi atsakovės pasamdyto techninio prižiūrėtojo E. A. ir tik vėliau šie aktai buvo tvirtinami atsakingo atsakovės darbuotojo, t. y. atsakovės vadovas ar kitas. atsakingas darbuotojas fiziškai netikrindavo ieškovės atliktų darbų, nes tam buvo pasamdytas techninis prižiūrėtojas. Kadangi santykiai tarp šalių buvo geri, pasitaikė, kad aktuose buvo nurodyta daugiau atliktų darbų, negu buvo faktiškai ieškovės atlikta, tačiau ieškovė šiuos darbus atlikdavo vėliau. Atsakovės atsakingam darbuotojui pasirašant 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą, jame nurodytų darbų faktas fiziška nebuvo tikrinamas, galimai techninis prižiūrėtojas pasirašydamas šį aktą, tikėjosi, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką šie darbai bus atlikti vėliau. Tačiau ieškovė, pasielgdama nesąžiningai, pasirašė susitarimą su atsakove ir sustabdė bet kokių darbų atlikimą, nutraukė bendradarbiavimą bei kreipėsi su ieškiniu į teismą, reikalaudama iš atsakovės priteisti skolą už darbus, kurių ji dar nėra atlikusi. Aplinkybę, kad ieškovės 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai nėra atlikti, patvirtina tarp šalių sudarytas 2024 m. sausio 31 d. papildomas susitarimas prie rangos sutarties Šis susitarimas patvirtina, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, tarėsi dėl neatliktų darbų atlikimo, tuo tarpu pati ieškovė, pasielgdama nesąžiningai, atsisakė bendradarbiauti ir kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą šioje dalyje, t. y. dėl 10 884,47 Eur (be PVM) priteisimo, laikė nepagrįstu bei atmestinu, kadangi ieškovė neturi jokios teisės į atlyginimą už šioje dalyje nurodytus darbus, nes jų nėra atlikusi.

Be to, nepagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisti delspinigiai, palūkanos bei ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos. Pažymėjo, jog ieškovė žinojo, kad finansavimas šiam projektui įgyvendinti buvo gaunamas per UAB „Sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ pagal etapinio finansavimo paskolos sutartį, pagal kurią paskola projektui įgyvendinti turėjo būti mokama tam tikrais etapais. Pirminiu mokėjimu atsakovas gavo 108 000 Eur paskolos dalį. Tačiau prieš gaunant antrą finansavimo dalį (2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje), dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių pasikeitė antro etapo finansavimo dalies gavimo sąlygos, dėl ko atsakovei atsirado sunkumų su antrojo etapo finansavimo gavimu. Tam turėjo įtakos ir ieškovės nepabaigti darbai numatyti 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte, finansavimui gauti reikėjo, kad būtų pabaigtos įrengti pastato sienos, tačiau jos ieškovės nebuvo įrengtos, nors buvo įtrauktos į atliktų darbų aktą. Atsakovė 2024 m. sausio mėn. atliko ieškovei mokėjimus 40 000 Eur sumai (paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2024-01-11), atsakovė būtų su ieškove atsiskaičius, tačiau ieškovei nevykdant įstatyme numatytos pareigos dėl sutarties šalių bendradarbiavimo, nusprendus tariamai pažeistas teises ginti teisme prašant taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, buvo apsunkintos atsakovės galimybės gauti finansavimą pagal sekantį etapinio finansavimo paskolos sutarties etapą. Atsakovė vėluoja atsiskaityti dėl pačios ieškovės veiksmų, kuriuos vertino kaip piktnaudžiavimą teisėmis ir kaip pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus, papildomai pažymėdamas, jog tarp šalių sudarytoje rangos sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,3 procento) atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų yra per didelis, neatitinkantis teismų praktikos ir prašė šį dydį sumažinti iki 0,02 procento.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo prašė atmesti atsakovės prieštaravimus ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, papildomai priteisti iš atsakovės šiame procese patirtas 1500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nepagrįstu laikė atsakovės argumentą dėl 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte neįtrauktų darbų vertės (atsakovė nurodė 10 884,47 Eur (be PVM). Nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) rangos sutarties 7.8. punktą, atsakovė užsakė iš Lenkijos gamintojo daugiasluoksnes plokštes („sendwich“), tačiau paaiškėjo, kad užsakytas per mažas jų kiekis ir trūksta 3 vnt. Kadangi visos turimos daugiasluoksnės plokštės buvo sumontuotos, o trūkstamų plokščių sumontavimo darbų apimtis ir kaina mažareikšmė (400 Eur + PVM), daugiasluoksnių plokščių trūkumas atsirado dėl atsakovės kaltės, ieškovė patvirtino savo įsipareigojimą jas sumontuoti ateityje, šalys sutarė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra bus priimta ir apmokėta, o atliktų darbų aktas bus pasirašytas. 2023 m. lapkričio 9 d. įvykusio gamybinio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad užsakovas užsakė per mažą kiekį „sendvič“ panelių, kad rangovas įsipareigoja per dvi savaites padengti skolą. Sumontavus visas turimas daugiasluoksnes plokštes, buvo išsiųsta 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra apmokėjimui ir atliktų darbų aktas pasirašymui. Jokių išlygų nei 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, nei atliktų darbų akte padaryta nebuvo. 2024 m. sausio 23 d. skolų suderinimo akte atsakovė taip pat jokių pastabų nepareiškė. Tokiais veiksmais atsakovė patvirtino, kad sutiko su 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir atliktų darbų akte nurodyta skolos suma. Atsakovė, gavusi apmokėjimui 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir pasirašymui atliktų darbų aktą, žinojo ne tik apie tai, kad trūksta daugiasluoksnių plokščių („sendwich“), bet ir gamybinio pasitarimo metu patvirtino, kad yra dėl to kalta. Be to, šalys 2024 m. sausio 31 d. sudarė papildomą susitarimą prie statybų rangos sutarties, kuriuo atsakovė dar kartą patvirtino, kad įsiskolinimas pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą rangos sutartį sudaro 42 515,92 Eur ir dėl atliktų darbų pretenzijų nereiškė. Pagal CK 1. 79 straipsnio 1 dalį šalis, pavirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Prieštaravimuose dėstomas argumentas apie nebaigtus darbus atsakovei nėra naujai paaiškėję, atsakovė ne tik nepadarė jokių išlygų nei 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, nei atliktų darbų akte, bet ir dar kartą patvirtino savo skolinį įsipareigojimą pasirašydamas papildomą susitarimą, kurie nėra nuginčyti. Atsakovei patvirtinus atskiru rašytiniu susitarimu tikslų savo skolos dydį, nėra jokio teisėto pagrindo jį mažinti.

Be to, papildomo susitarimo 4 punktu ieškovė yra patvirtinusi, jog trūkstamas daugiasluoksnes plokštes sumontuos neatlygintinai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priteista suma yra už darbus, kurie nebus padaryti, kadangi dėl jų padarymo šalių yra susitarta ateityje ir darbai neatligintini. Ieškovės prievolė sumontuoti trūkstamas daugiasluoksnes plokštes šalių susitarimu dėl objektyvių aplinkybių (plokščių neturėjimo) buvo perkelta vėlesniam laikui, nekeičiant apmokėjimo pagal 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą apimties ir tvarkos. Ieškovės pareiga sumontuoti trūkstamas daugiasluoksnes plokštes atsiranda tik atsakovei įvykdžius papildomame susitarime nurodytus mokėjimus, kurių atsakovė neatliko.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nesutiko su atsakovės atstovo nuomone, jog rangos sutartyje numatytas delspinigių dydis yra per didelis, paaiškinę, jog 0,3 procento delspinigių dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, įvertinus trumpą rangos sutarties terminą statybos darbams atlikti bei numatytą sutartinę atsakomybę ieškovei. Nepagrįstus laikė atsakovės vertinimus dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise kreipiantis į teismą ir dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmių atsakovės finansavimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – ir rangos sutartis) dėl statybos darbų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresu: (duomenys neskelbtini), sutarties kaina – 240 607,02 Eur plius PVM, rangos darbų pabaiga – iki 2023 m. gruodžio 15 d. (rangos sutarties 1, 2.1, 5.1 punktai). Atsakovė (užsakovas) įsipareigojo po dalinio/visiško rangovo atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros išrašymo pateikimo dienos už atliktus darbus sumokėti ieškovei (rangovui) per 5 darbo dienas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ne anksčiau aktų pasirašymo dienos, aktus abiem šalims pasirašius per 3 darbo dienas po jų išrašymo (rangos sutarties 9.1 punktas). Taip pat šalys susitarė, jog atsakovei (užsakovui) vėluojant apmokėti už darbus, atsakovė (užsakovas) mokės ieškovei (rangovui) po 0,3 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos ieškovei (rangovui) skolos dalies (rangos sutarties 10.4 punktas).

2024 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismas nustatęs, kad ieškovė vykdydama sutartį, atliko rangos sutartimi sulygtus darbus už 219 061,10 Eur sumą, o atsakovė už atliktus darbus pagal rangos sutartį pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 42 515,92 Eur, tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 42 515,92 Eur skolą, 7 566,25 Eur delspinigius, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAKSVPĮ) nuostatas bei 2 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už atliktus darbus 10 887,47 Eur (be PVM) pagal 2023 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą ir 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą, taip pat dėl netesybų (delspinigių ir palūkanų).

Dėl įsiskolinimo dydžio už atliktus darbus

Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte yra įtraukta daugiau darbų negu ieškovės faktiškai yra atlikta, t. y. įtraukti išorės sienų daugiasluoksnių plokščių montavimo, užpučiant siūles ir suklijuojant juostas, darbai, kurių vertė yra 10 884,47 Eur (be PVM), nors šie darbai ieškovės nėra atlikti.

Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai),

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė reikalavimą dėl atsakovės ginčijamos 10 884,47 Eur sumos įrodinėjo 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktu. Iš pateikto 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto matyti, kad šiuo aktu šalių atstovai užfiksavo, jog ieškovė atliko išorės sienų daugiasluoksnėmis plokštėmis montavimą, užpučiant siūles ir suklijuojant juostas, darbų vertė 10 884,47 Eur, kiekis 5, 8635 (skaičiuojant 100 m²). Šiuo atliktų darbų aktu įformintas statybos darbų perdavimas ir priėmimas. Šio akto pagrindu atsakovei išrašyta ir pateikta apmokėjimui 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra 13 170,21 Eur.

Pagal byloje pateiktus dokumentus po 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto pasirašymo šalys 2024 m. sausio 31 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriame susitarė dėl trūkstamų daugiasluoksnių plokščių sumontavimo tvarkos ir sąlygų. Šio papildomo susitarimo turinys leidžia spręsti, jog ieškovė visų darbų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte, neatliko. Kad 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte nurodytas didesnis darbų kiekis, nei faktiškai atlikta, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas, atsakovės samdytas ir techninio prižiūrėtoju dirbęs E. A., paaiškinęs, jog ieškovė nesumontavo 3 plokščių, kurias į objektą pagal rangos sutartį turėjo pristatyti atsakovė (rangos sutarties 7.8 p.). Iš esmės ginčo, kad ieškovė nesumontavo 3 plokščių nėra. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, pateiktais rašytiniais dokumentais, konstatuotina, jog ieškovė neatliko visų darbų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte. Atsakovė, ginčydama pareigą apmokėti už atliktus darbus, neatliktų darbų apimčių nekonkretizavo, teismas remiasi ieškovės atstovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, paaiškinimais, pagal kuriuos nesumontuota 16,6 m² plokštės. Skaičiuojant akte numatytu įkainiu (1849,9992 Eur be PVM) neatliktų darbų vertė 307,10 Eur (be PVM) arba 371,59 Eur su PVM.

Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovei nepadarius jokių išlygų 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, atliktų darbų akte, dar kartą patvirtinus savo skolinį įsipareigojimą 2024 m. sausio 31 d. papildomame susitarime ir šių dokumentų neginčijant, nėra teisėto pagrindo mažinti atsakovės skolinį įsipareigojimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktas, kad šalys tarpusavio susitarimu atliktų darbų akte užfiksavo didesnį kiekį darbų nei faktiškai atlikta, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad sulygta kaina sumokama už tinkamą darbo rezultatą.

Šalys papildomu 2024 m. sausio 31 d. susitarimo 4 p. susitarė, jog rangovas (ieškovė) į banko sąskaitą gavęs aukščiau nurodytus mokėjimus (pagal susitarimo 2 p. 10 000 Eur), įsipareigoja per dvi darbo dienas nuvykti į objektą ir sumontuoti daugiasluoksnes plokštes. Šis rangovo įsipareigojimas vykdomas tik užsakovui pilnai įvykdžius aukščiau nurodytus mokėjimus. Susitarimo 5 punkte numatė, jog užsakovas sutinka, jog 2023 m, rugsėjo 4 d. rangos sutartis būtų nutraukta nuo 2024 m. vasario 27 d. be atskiro pranešimo. Šio susitarimo turinys leidžia spręsti, kad ieškovės pareiga sumontuoti trūkstamas daugiasluoksnes plokštes siejama su atsakovės finansinių įsipareigojimų vykdymu, atsakovei įvykdžius papildomame susitarime nurodytus mokėjimus. Nėra ginčo dėl to, jog atsakovė šių mokėjimų nustatytu terminu neatliko, todėl rangos sutartis laikytina nutraukta nuo 2024 m. vasario 27 d. Nutraukus rangos sutartį, ieškovė nebeatliks papildomu susitarimu numatytų ir objekte neatliktų darbų, kurių vertė 371,59 Eur, šia suma atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą mažinamas.

Atsakovės vertinimu, neatliktų darbų vertė 10 884,47 Eur (be PVM), tačiau įrodymų, kokių kitų darbų, nurodytų 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte, ieškovė neatliko, neįvardijo, jokių kitų įrodymų neteikė, liudytojas E. A. patvirtino, kad pretenzijų nei dėl darbų kokybės, nei neatliktų kitų darbų ieškovei kaip techninis prižiūrėtojas neturi, dėl ko teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog neatlikta darbų vertė 10 884,47 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2011). Užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atliko sutartyje nurodytus darbus. Visiškai nėra suprantamas ir teisiškai nepagrįstas ieškovės prašymas panaikinti preliminarų sprendimą dėl susidariusio įsiskolinimo, kai dėl likusių darbų atlikimo ginčo nėra. Atsakovei neginčijant kitų atliktų darbų aktų, nereiškiant pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumo, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Konstatavus, jog ieškovė neatliko darbų už 371,59 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistinas 42 144,43 Eur (42 515,92 – 371,59 Eur) įsiskolinimas už atliktus darbus. Šioje dalyje preliminarus teismo sprendimas keistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Dėl netesybų

Byloje kilo ginčas dėl netesybų. Atsakovės vertinimu atsakovė nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi atsakovė vėluoja atsiskaityti dėl pačios ieškovės veiksmų, kuriuos vertino kaip piktnaudžiavimą. Teigė, kad nepagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisti delspinigiai, palūkanos bei ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos.

Pagal statybos rangos sutarties sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus tvarką, atsakovė (užsakovas) įsipareigojo po dalinio/visiško rangovo atliktų darbų akto ir sąskaitos-faktūros išrašymo pateikimo dienos už atliktus darbus sumokėti ieškovei (rangovui) per 5 darbo dienas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ne anksčiau aktų pasirašymo dienos, aktus abiem šalims pasirašius per 3 darbo dienas po jų išrašymo (rangos sutarties 9.1 punktas). Taip pat šalys susitarė, jog atsakovei (užsakovei) vėluojant apmokėti už darbus, atsakovė (užsakovas) mokės ieškovei (rangovui) po 0,3 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos ieškovei (rangovui) skolos dalies (rangos sutarties 10.4 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, pasirašė įvykdytų darbų aktus, kuriais konstatavo atliktų darbų apimtis, pripažino jų atlikimą laiku ir tinkamai. Darbų trūkumai aktuose nekonstatuoti. Pagal įvykdytų darbų aktus ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurias ši priėmė. Rangos sutarties turinys ir nustatytos faktinės atliktų darbų priėmimo aplinkybės leidžia spręsti, kad pagal sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką atsakovė turi pareigą apmokėti už kokybiškai atliktus ir priimtus darbus (CK 6.687 straipsnis), todėl atsiskaitymą sieti su atsakovės problemomis, ieškant finansavimo šaltinio, nėra pagrindo.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti už ieškovės pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. rangos sutartį atliktus darbus. Jų perdavimas ir priėmimas įformintas sutartyse nustatyta tvarka, be išlygų, trūkumai nekonstatuoti, tačiau už juos iki šiol nėra atsiskaityta. Rangos sutartyje nėra jokių sąlygų, numatančių, jog mokėjimai bus atlikti tik atsakovei gavus finansavimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovės finansavimo šaltinio paieška yra pačios atsakovės problema, ieškovė sutartinius įsipareigojimus, numatytus rangos sutartyje, įvykdė ir neturi pareigos rūpintis atsakovės finansavimo šaltiniais. Net ir turint omenyje atsakovės, kaip juridinio asmens ir verslo subjekto, pasirašiusios sutartį, preziumuojančią finansavimo vėlavimo galimybę, prisiimamą su tuo susijusią riziką, negalima paneigti protingumo bei teisingumo principų reikalavimų – ieškovė turėjo pagrįstą teisę (teisėtą lūkestį) gauti už atliktą darbą apmokėjimą per protingą terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovei neatsiskaitant su ieškove nei pagal rangos sutartį, nei pagal papildomą šalių 2024 m. sausio 31 d. susitarimą, ieškovės kreipimasis į teismą nelaikytinas piktnaudžiavimu teise, kaip tai vertina atsakovė. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog ieškovės veiksmai apsunkino atsakovės finansavimą ir dėl to yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas šalių sudarytoje rangos sutartyje numatytą delspinigių dydį (0,3 procento) atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų vertino kaip per didelį ir prašė šį dydį sumažinti iki 0,02 procento. Su tokia pozicija nesutiko ieškovės atstovai, paaiškinę, jog delspinigių dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, įvertinus trumpą rangos sutarties terminą statybos darbams atlikti bei numatytą sutartinę atsakomybę ieškovei.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti delspinigių dydį. šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju rangos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovei vėluojant atsikaityti, atsakovė privalo mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 10.2 p.). Sutartyje numatyta ir ieškovės atsakomybė, pagal sutarties 10.4 p. nuostatas ieškovė, pavėlavusi daugiau nei 3 dienų atlikti darbus sumoka atsakovei 10 procentų visos sutarties kainos baudą. Pagal (duomenys neskelbtini) rangos sutartį darbų pabaiga 2023 m. gruodžio 15 d., t. y. šiek tiek ilgesnė nei trys mėnesiai, todėl tikėtina ieškovės atstovų paaiškinimais, jog įvertinus statybos darbų trukmę, buvo numatyta ir atitinkama šalių atsakomybė, kuri nagrinėjamu atveju ieškovei numatyta net didesnė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, dirbančios statybos sektoriuje, turi patirties verslo bei derybų srityje, sudariusios komercinę sutartį, todėl teismo vertinimu, sugebėjo įvertinti prisiimtą riziką ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius rangos sutarties pasirašymo metu, juolab, kad rangos sutartis buvo rengiama ir tvirtinama notaro. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, šiuo atveju nenustatyta pagrindų mažinti priteistinų delspinigių dydį.

Tačiau preliminariu teismo sprendimu nustatyta delspinigių suma mažintina, įvertinus tai, kad pagal 2023 m. lapkričio 30 d aktą bei 2023 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Serija ANR Nr. 002797 atsakovė privalo sumokėti atsakovei ne 10 884,47 Eur (be PVM), bet 10 577,37 Eur, atitinkamai delspinigiai pagal šią sąskaitą už pradelstas 38 dienas mažintina iki 1 205,82 Eur, o bendra delspinigių suma iki 7 531,24 Eur.

Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Taigi, minėto įstatymo nuostatos kreditoriaus teisės reikalauti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų nesieja su faktiniu išlaidų dydžiu. Sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų, todėl šis sandoris vertintinas kaip komercinis sandoris minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ir ieškovė kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas, ši reikalavimo dalis pagrįstai preliminariu sprendimu priteista.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisės pagal specialų Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą gauti iš atsakovo palūkanas, kurios yra minimalūs ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo. Pagal šį įstatymą ir CK 6.37 straipsnio 2 dalį ieškovas turi teisę ir į procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, keistinas preliminarus teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Preliminariu sprendimu ieškovei buvo priteista 2 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 542 Eur žyminio mokesčio ir 2 000,00 Eur už atstovavimo išlaidas. Tenkinus ieškinį iš dalies (99,19 procento) atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 983,80 Eur, atitinkamai žyminis mokestis iki 539 Eur, visos bylinėjimosi išlaidos iki 2 522,80 Eur.

Po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo ieškovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 100 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą (sąskaitos faktūros 2024-02-15 ir 2024-02-29 Nr, 904, 909 ir mokėjimo pavedimai 2024-02-15, 2024-02-29) bei 1 500 Eur išlaidos, susijusios su preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimu (2024-03-05 sąskaita faktūra Nr. 910, mokėjimo pavedimas 2024-03-05). Atsakovės atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atmestas, iškovei priteistinos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimu, išlaidos dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimu mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinama 99,19 procento reikalavimų), iš atsakovės priteistina 1 487,85 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Viso 2 587,85 Eur.

Atsakovės atstovas pateikė sąskaitas faktūras 2024-04-12, 2024-04-19, 2024-04-29, patvirtinančias, jog išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 3 116,36 Eur. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-50-313/2024). Nagrinėjamu atveju išlaidos advokato pagalbai bėra apmokėti, atstovas nurodė, jog sudarytas susitarimas dėl jų apmokėjimo ateityje, vadovaujantis minėta Kasacinio teimso praktika, spręstina dėl šių išlaidų paskirstymo..

Analizuojant atsakovei suteiktų paslaugų suvestinę, matyti, kad į šia išlaidas įtrauktos išlaidos už atskirąjį skundą, kuris Klaipėdos apygardos teismo atmestas, todėl šios išlaidos (450 Eur be PVM) neatlygintinos, kaip ir išlaidos už prašymą teismui keisti kadastro duomenis (150 Eur be PVM), kadangi poreikis parengti šį dokumentą kilo nuo pačios atsakovės priklausančių aplinkybių. Pagal teismų praktiką tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija nėra laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Šios paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Iš suteiktų paslaugų suvestinės matyti, kad į ją įtrauktos ir tokios paslaugos kaip ieškinio įvertinimas, kliento informavimas, konsultacijos, kurios laikytinos sudėtine atstovavimo dalimi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendra paslaugų, susijusių su prieštaravimų parengimu, suma neviršija numatytų Rekomendacijose, teismas pagrįstomis pripažįsta 2 390,36 Eur (3 116,36 – 726) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei atlygintina 19,36 Eur.

Įskaičius mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovei priteisiama papildomai 2 568,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 260 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2024 m. vasario 9 d. Plungės raj. apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 42 515,92 Eur skola, 7 566,25 Eur delspinigiai, 12,50 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (skolos išieškojimo išlaidas, 2542,00 Eur bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir priteistą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolą sumažinti iki 42 144,43 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt keturių Eur 43 ct), delspinigius iki 7 531,24 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt vieno Eur 24 ct), bylinėjimosi išlaidas iki 2 522,80 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt dviejų Eur 80 ct).

Likusią preliminaraus sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2 568,49 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.