Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2061-1167/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-14
Bylos Nr.: e2-2061-1167/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22007-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Adomaitytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Atsakovas: L. A.
Advokatai: Darius Bolzanas, Remigijus Jokubauskas

Kategorijos

2.6.28.1Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2-2061-1167/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22007-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.28.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atstovui S. V.,atsakovo L. A. atstovams advokatui Dariui Bolzanui ir advokatui Remigijui Jokubauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. A. 23 332,20 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286 (toliau – ir Sutartis). 2015 m. lapkričio 21 d. ieškovė gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabenti ją tolesniam saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Automobilį priverstinai nuvežus bei priėmus jį saugoti, automobilio savininkas (valdytojas) atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškovei nurodytu adresu buvo ne kartą informuotas apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paragintas atsiskaityti, tačiau nė į vieną nebuvo pretenziją sureaguota.

2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 5 226,98 Eur skolą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo automobilio priverstinio nuvežimo (2015 m. lapkričio 21 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2017 m. kovo 28 d.), procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Net ir priėmus nurodytą teismo sprendimą atsakovas neatsiėmė automobilio iš ieškovės aikštelės, dėl ko ieškovė ir toliau buvo priversta saugoti minėtą automobilį. Ieškovė 2018 m. vasario 6 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl paraginimo atsiimti transporto priemonę ir įsiskolinimo apmokėjimo. Atsakovui neatvykus atsiimti transporto priemonės, tuometinis ieškovės darbuotojas buvo nuvykęs 2019 m. birželio 26 d. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siekdamas pasirašytinai įteikti pranešimą apie neatsiimtą transporto priemonę, tačiau durų niekas neatidarė. Galiausiai 2024 m. liepos 4 d. buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas, tačiau į jį sureaguota nebuvo. Atsakovo skola už suteiktas automobilio priverstinio saugojimo paslaugas už laikotarpį nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l 9903-608/2017 įsiteisėjimo dienos (2017 m. birželio 1 d.) iki 2023 m. birželio 29 d. iš viso yra 23 332,20 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad jį ieškovės vardu padavė asmuo, kuris yra tinkamai įgaliotas vesti bylą. Ieškovės vardu ieškinį pareiškė A. J., kurios teisė atstovauti ieškovei grindžiama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2020 m. rugsėjo 11 d. išplėstiniu išrašu apie ieškovę, t. y. istoriniais, o ne aktualiais duomenimis. Tokie duomenys nebėra aktualūs šiuo metu ir niekaip nepagrindžia, kad ieškovės vardu ieškinį pareiškė tinkamai įgaliotas asmuo.

3.2. Ieškovė neturi teisėtos reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovė kildina reikalavimo teisę į atsakovą už tariamą automobilio saugojimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. iš Sutarties, kuri nebegalioja nuo 2017 m. gegužės 10 d. Ieškovė ne tik neturi teisės reikalauti sumokėti kokius nors tariamus nuostolius, bet ir apskritai neturi (neturėjo) jokio teisėto pagrindo saugoti automobilį minėtą laikotarpį.

3.3. Ieškovė prisiėmė savo veiklos riziką ir nebendradarbiavo su atsakovu. Ieškovė nė karto tinkamai neinformavo atsakovo apie automobilio saugojimą, galimybę jį atsiimti, taip sąmoningai siekdama „patirti“ nuostolių ir pasipelnyti iš atsakovo. Ieškovė nepagrindė, kad ji realiai ir tinkamai informavo atsakovą apie savo reikalavimą ir automobilio saugojimo pagrįstumą, tinkamai su juo bendradarbiavo, atskleidė visas būtinas sąlygas apie situacijos pasikeitimą, reikalavimo kilmę ir esmę. Net ir vertinant tariamą atsakovo informavimą, iš ieškovės pateiktų duomenų galima spręsti, kad ji pati sąmoningai delsė informuoti atsakovą (parengti pranešimus, kurie turėjo būti tariamai siunčiami atsakovui). Ieškovės pateikti duomenys rodo, kad ji tariamai informavo atsakovą 2018 m. vasario 6 d. pranešimu apie 2 638,1 Eur skolą, o kitą pranešimą apie 23 332,20 Eur skolą parengė dar po šešerių su puse metų, t. y. 2024 m. liepos 4 d. Tai reiškia, kad pati ieškovė daugiau kaip 6 metus net nesiekė informuoti atsakovo apie esmines aplinkybes, taip prisiimdama visas rizikas, įskaitant pinigines. Toks ieškovės kaip profesionalios saugojimo paslaugų tiekėjos neveikimas pagrindžia, kad tenkinti jos tokį aiškiai nepagrįstą reikalavimą nėra pagrindo.

3.4. Iš ieškovės pateiktų su ieškiniu duomenų galima spręsti, kad ieškovė keisdavo automobilio saugojimo vietą apie tai net nepranešdama atsakovui. Ieškovė 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 14 d. pranešime nurodė, kad automobilis saugomas aukštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 6 d. pranešime nurodyta, kad automobilis saugomas „vienoje iš UAB „Tomadas“ priklausančių policijos priverstinai sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelių“, o 2024 m. liepos 4 d. pranešime nurodyta, kad automobilis iki 2023 m. birželio 23 d. buvo „saugomas UAB „Tomadas“ priklausančioje policijos priverstinai sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelėje Kaune“. Šie ieškovės veiksmai su daiktu elgiantis kaip su savo, be kita ko, lėmė ir visų su tuo susijusių rizikų prisiėmimą.

3.5. Ieškovės reikalavimas dėl tariamų nuostolių iš atsakovo (vartotojo) yra nesąžiningų sąlygų rezultatas. Pagal pačios ieškovės duomenis tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Ieškovės taikomas 10,51 Eur tarifas už kiekvieną automobilio saugojimo parą yra nesąžininga vartojimo santykių sąlyga, kurią teismas turi pripažinti niekine ir atitinkamai atmesti ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą. Ieškovė prie ieškinio nepridėjo Sutarties priedo Nr. 2, kuriame galimai yra nustatytas tarifas, kurį už transporto priemonių saugojimą turėjo mokėti ne jų savininkai (valdytojai), bet policija. Iš bylų, kuriose kildavo panašaus pobūdžio ginčų, kuriuose ieškovė reikšdavo turtinius reikalavimus už transporto priemonių saugojimą jų savininkams (valdytojams), teismai yra nustatę, kad už tapačias paslaugas tarifas buvo daug mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma beveik šimtą kartų viršija daikto sumą, taip pat į teismo pareigą remtis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, 10,51 Eur dydžio tarifą nustatanti sąlyga pažeidžia sąžiningumo, o taip pat ir protingumo reikalavimus, todėl yra negaliojanti.

3.6. Ieškovė reikalauja neprotingų, baudinio pobūdžio nuostolių. Ieškovė reikalauja priteisti 23 332,20 Eur tariamos skolos už daiktą, apie kurį nėra nei jokių duomenų ir kurio vertė šimtą kartų mažesnė už baudinio pobūdžio sumas. Toks tariamo reikalavimo dydis yra neprotingas, neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Ieškovė ieškinyje nepateikė absoliučiai jokių duomenų, pagrindžiančių patirtus nuostolius, o tiesiog „automatiškai“ remiasi nebegaliojančioje Sutartyje nustatytais koeficientais. Toks ieškovės reikalavimas neatitinka ir teismų praktikoje suformuotų žalos nustatymo kriterijų. Be to, atsakovas jau sumokėjo ieškovei 5 226,98 Eur skolą už automobilio saugojimą.

3.7. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Pasibaigus viešųjų pirkimų tvarka sudarytos Sutarties galiojimo terminui (2017 m. gegužės 10 d.), ieškovė savo reikalavimų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstai grįsti nebegaliojančia Sutartimi neturi teisėto pagrindo. Ieškovės reikalavimas iš esmės yra grindžiamas jai tariamai padarytos žalos atlyginimu, kurį ji tik mėgina visiškai nepagrįstai apskaičiuoti pagal negaliojančias sutartines nuostatas (ieškovė nebeturi teisinių įgaliojimų teikti viešųjų pirkimų tvarka nustatytų paslaugų valstybei, kuri jų nebeperka). Tokiam reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė itin daug praleido. Tai, kad ieškovė modeliuoja tariamą tęstinio pobūdžio atsakovo veikos neteisėtumą (dėl automobilio neatsiėmimo, ieškovei nė karto nepasiūlius to padaryti), nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ar netaikyti ieškinio senaties termino dėl pačios ieškovės veiksmų neteisėtumo ir jų nepagrįstumo. Skaičiuojant nuo šio laikotarpio iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo daugiau kaip septyneri metai.

4. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su atsiliepimu nesutinka, prašo ieškinį tenkinti. Dublike nurodė šiuos argumentus:

4.1. Atsakovas, atstovaujamas profesionalių teisininkų, turi visas galimybes pasinaudoti viešu registru (t. y. VĮ „Registrų centras“ duomenimis) bei pasitikrinti aktualius duomenis apie ieškovės direktorę tuo atveju, jei atsakovui kyla abejonių dėl ieškovės direktorės kaip tinkamai įgalioto juridinio asmens atstovo teikti procesinius dokumentus. Ieškovės direktorė ir šią dieną tebėra A. P. (t. y. jokie duomenys apie ieškovės vienasmenį valdymo organą nėra pasikeitę).

4.2. Reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ieškovė byloje apskritai nekelia ir dėl to ieškinio neįrodinėja atitinkamais pagrindais. Atsakovo prievolė atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas pirmiausia yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatose. Sutarties pasibaigimas, skirtingai nei nurodo atsakovas, neeliminuoja ieškovės teisės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas iš atsakovo. Pasibaigus Sutarčiai baigėsi Sutarties šalių, bet ne atsakovo teisės bei pareigos. Atsakovo prievolė atlyginti ieškovei automobilio, saugoto Sutarties pagrindu, saugojimo išlaidas išliko iki SEAKĮ numatyto termino – automobilio paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Automobilio atsakovas iš ieškovės aikštelės neatsiėmė net ir raginamas. Priverstinai nuvežtas automobilis buvo saugomas pasaugos Sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Pasibaigus Sutarčiai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į ieškovę dėl naujo priverstinio transporto priemonių nuvežimo nebesikreipdavo, tačiau visos transporto priemonės, priverstinai nuvežtos Sutarties galiojimo metu, kurios jų savininkų ir (ar) valdytojų nebuvo fiziškai atsiimtos iš ieškovės aikštelės, ir toliau buvo saugomos, kadangi ieškovė, kaip pasaugos davėjas, negali nustoti saugoti jai perduotos transporto priemonės. Ieškovė neturi galimybės pasirinkti – saugoti transporto priemonę ar ne. Kadangi atsakovo automobilis buvo priverstinai saugomas Sutarties, sukeliančios teises ir pareigas taip pat ir atsakovui, pagrindu, o atsakovo prievolė ieškovui yra išlikusi ir galiojanti už visą laikotarpį (nepaisant Sutarties pasibaigimo jos šalių atžvilgiu), automobilis visą ieškinyje nurodytą laikotarpį – 2 220 parų – buvo saugomas už Sutarties Priede Nr. 1 nustatytą vienos paros priverstinio saugojimo įkainį (10,51 Eur su PVM).

4.3. Atsakovo pozicija dėl tariamo nebendradarbiavimo subjektyvi. Atsakovas visas kilusias pasekmes, susijusias su automobilio neatsiėmimu, nepagrįstai siekia perkelti ieškovei, save teismo akyse siekdamas pateikti kaip nieko nesuprantančią aplinkybių auką ir pan. Visi pranešimai atsakovui buvo siunčiami atsakovo VĮ „Regitrų centras“ Gyventojų registro tarnyboje nurodomu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, be kita ko, nurodomu ir paties atsakovo atsiliepime, kas paneigia atsakovo teiginius apie tinkamą atsakovo neinformavimą. Neįtikėtina, kad atsakovas negavo nė vieno ieškovės pranešimo, tačiau teismo procesiniai dokumentai, siųsti tuo pačiu atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, atsakovui akivaizdžiai buvo įteikti. Ieškovė neturi jokių svertų priversti transporto priemonės savininko atsiimti automobilį pastarajam nerodant jokios geros valios rūpintis savo turtu. Ieškovė gali nors ir kasdien siųsti raginimus, maldauti atsiimti transporto priemonę, tačiau akivaizdu, jog nesant intereso atsiimti transporto priemonę (kas yra ir šiuo atveju), ieškovė yra bejėgė priversti transporto priemonės savininką (valdytoją) tą padaryti. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19903-608/2017 išnagrinėjimas, nei priteistos skolos išieškojimas vykdymo procese per antstolį neprivertė atsakovo gera valia atsiimti automobilio iš ieškovės aikštelės, nors priverstinio skolos išieškojimo metu atsakovas neabejotinai suprato išieškomo įsiskolinimo kilmę ir kt. Ieškovė dėjo pastangas tam, kad atsakovas atsiimtų automobilį, tačiau pastarasis niekada nebuvo suinteresuotas tą padaryti.

4.4. Sutartimi ieškovė neprisiėmė įsipareigojimo pardavinėti neatsiimamas priverstinai nuvežtas transporto priemones, kadangi Sutartis to nenumato. Ieškovė ginčo bylos atveju saugojo didelio pavojaus šaltinį – transporto priemonę, kurios nuosavybės teisės ieškovė, kaip saugotoja, neturi ir negali turėti / įgyti. Be to, priverstinai saugomos transporto priemonės iš esmės nėra likvidus turtas, kurį būtų galima lengvai realizuoti (saugomos transporto priemonės yra menkavertės, dažniausiai – itin blogos techninės būklės, po autoįvykių, be galiojančios privalomosios techninės apžiūros, draudimų ir kt.), o ieškovė pagal savo veiklos pobūdį apskritai neužsiima transporto priemonių pardavimu. Dar daugiau – nė vienas subjektas nėra suinteresuotas pirkti priverstinai saugomos transporto priemones, kadangi nėra įmanomas jos eksploatavimas jokia forma – tokios transporto priemonės nėra jokių galimybių įregistruoti akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Regitra“.

4.5. Jokie vartojimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklostė. Sutartis tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, remiantis viešojo pirkimo rezultatais – mažiausios kainos kriterijumi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Sutartyje numatyti priverstinio transporto priemonių saugojimo įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti, neatitinka analogiškos paslaugos rinkos kainos ir pan. Paslaugos kaina atitinkamoje rinkoje yra ekonomiškai pagrįsta ir tokia, kokią perkančiajai organizacijai, įvertinę viešojo pirkimo sąlygas, buvo apskaičiavę ir pateikę viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato paskelbtame viešajame pirkime pasiūlymus teikė ir daugiau tiekėjų, kurių paslaugų kainos buvo netgi didesnės nei ieškovės, kas reiškia, jog ne ieškovė nustato ar net reguliuoja priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos rinkos kainą. Sutartis tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta remiantis mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, kas reiškia, kad būtent ieškovė konkrečiu laikotarpiu konkrečioje teritorijoje perkančiajai organizacijai pasiūlė mažiausią paslaugos kainą iš visų tiekėjų. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka teisme ginčija (ar nuginčijo) viešojo pirkimo būdu tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir ieškovės sudarytą Sutartį.

4.6. Ne ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai yra nepagrįsti, kaip kad, galimai, siekia teismui parodyti atsakovas, tačiau problema yra išskirtinai paties atsakovo neveikimas, t. y. automobilio neatsiėmimas iš ieškovės aikštelės. Automobilio neatsiėmimas yra proporcingas susidariusioms saugojimo išlaidoms. Atsakovui niekas netrukdė automobilio atsiimti per įmanomai trumpiausią laiką nuo jo priverstinio nuvežimo, todėl šioje bylos stadijoje nėra jokio objektyvaus pagrindo kvestionuoti Sutartyje numatytų paslaugų įkainių. Lygiai tokia pati situacija susidarytų, jei atsakovas ilgą laiką nemokėtų už šildymą, elektrą ar kitus komunalinius patarnavimus, o paslaugos teikėjui pasikreipus į teismą atsakovas keltų klausimą dėl paslaugos teikėjo teikiamų paslaugų įkainių, jų sudedamųjų dalių, pelno maržos ir kitų dedamųjų. Ieškinio sumą sudaro įsiskolinimas už suteiktas paslaugas už konkretų laikotarpį, remiantis Sutartyje numatytu paslaugos įkainiu. Įgijęs teisę atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (t. y. savo turtą) jos savininkas atsiimti ją iš paslaugos teikėjo aikštelės privalo nedelsiant. Tolesnis transporto priemonės laikymas paslaugos teikėjui priklausančioje aikštelėje, asmeniui įgijus teisę atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, tačiau to nepadarant, yra vykdomas dėl paties priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo veiksmų, kurių pasekmių Sutartis nereguliuoja. Todėl paslaugos teikėjas (šiuo atveju – ieškovė), kaip verslo subjektas, apskritai turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jo saugojimo aikštelėje. Esamu atveju ieškovė apskritai yra įgijusi teisę atsakovo atžvilgiu taikyti vienos paros saugojimo komercinį įkainį (24,20 Eur), tačiau pareikštu ieškiniu įsiskolinimo sumą atsakovo naudai yra paskaičiavusi taikant Sutartyje numatytą vienos paros saugojimo įkainį (10,51 Eur).

4.7. Tai, kad atsakovas, kaip nurodoma atsiliepime, jau yra sumokėjęs 5 226,98 Eur skolą už automobilio saugojimą, ginčo bylos atveju neturi reikšmės, kadangi minėta suma iš atsakovo vykdymo procese buvo išieškota visiškai kito teismo procesinio sprendimo (ir vykdomojo rašto) pagrindu bei už įsiskolinimą už kitą laikotarpį, nei nurodoma ieškinyje ginčo civilinėje byloje. Kadangi ieškovė jokios žalos priteisimo iš atsakovo nereikalauja, akivaizdu, jog jokie ieškinio senaties terminai nėra praleisti.

5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašo dubliką atmesti kaip nepagrįstą. Triplike palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai nurodė šiuos argumentus:

Šalies argumentai

5.1. Pateiktų duomenų pagrįstumą įrodinėja šalis, kuri juos teikia. Ieškovė kreipėsi į teismą ir turi pagrįsti, kad tinkamai įgyvendina šią teisę (egzistuoja teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlyga). Kaip ir su ieškiniu, taip ir su dubliku ieškovė nepateikė jokių aktualių duomenų, suteikiančių teisę A. P. atstovauti ieškovei ir jos vardu teikti ieškinį. Ieškovei šių dokumentų nepateikus, laikytina, kad ieškinį pateikė tokios teisės neturintis asmuo.

5.2. Ieškovė nepagrindė, kad ji turi reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, pasibaigus Sutarties, kuri ir suteikė teisę anksčiau (jos galiojimo metu) saugoti automobilį, galiojimo laikui. Atsakovė teisę saugoti automobilį turėjo tik viešųjų pirkimų susitarimo su valstybės įgaliota institucija pagrindu, ir pasibaigus šio susitarimo galiojimui ji neteko išimtinių funkcijų vartotojų atžvilgiu. Dar daugiau, nebegaliojus viešųjų pirkimo tvarka sudarytai Sutarčiai tarp valstybės įgalioto asmens (policijos) ir ieškovės, nebėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atskiros šios Sutarties normos tebegalioja trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ieškovė po Sutarties pasibaigimo tinkamai neinformavo atsakovo apie savo funkcijų pasibaigimą ir vartotojo teises, o toliau tariamai saugodama automobilį, jį valdė išimtinai tik savo rizika be teisėto pagrindo. Esant tokiai pačios ieškovės sukurtai situacijai, laikytina, kad ji nebeturi (materialinio) reikalavimo teisės atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

5.3. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindžia būtent tuo, kad Sutartimi jai buvo suteikta teisė saugoti automobilį, ir tariamus nuostolius apskaičiuoja remdamasi išimtinai tik Sutartyje (jos 1 priede) nustatytu transporto priemonių saugojimo tarifu. Atitinkamai niekaip ieškovės reikalavimo nepagrindžia argumentai apie nebegaliojančios iš viešųjų pirkimų Sutarties pagrindu kylančių paslaugų teikimo atlygintinumą. Ieškovė dublike nepaneigė atsakovo nurodytų argumentų, kad ieškovė, pasibaigus Sutarties galiojimui, nebeturi teisės reikalauti atsakovo atlyginti tariamus nuostolius dėl automobilio saugojimo. Todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

5.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad bent vieną kartą realiai informavo (siekė informuoti) atsakovą apie automobilio saugojimą ir jo atsiėmimą. Ieškovė pripažįsta, kad dar prieš penkerius metus nebeteko teisės saugoti atsakovo daikto ir apie tai tariamai siekė informuoti atsakovą (vartotoją). Ieškovės (ne)veikimas neatitinka sąžiningų ir tinkamų prievolės vykdymo būdų. Ieškovė neįvykdė pareigos tinkamai informuoti daikto savininką apie daikto atsiėmimą, vietos keitimą, sunaikinimą. Ieškovė, kaip profesionali pasaugos paslaugų teikėja, privalėjo imtis visų priemonių šios pareigos tinkamam įvykdymui. Tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokių realių veiksmų ėmėsi, siekdama pagal įstatymo reikalavimus tinkamai informuoti atsakovą apie automobilio saugojimą ir jo atsiėmimą.

5.5. Niekaip ieškovės nurodomų aplinkybių nepagrindžia 2019 m. birželio 26 d. ieškovės atstovo tarnybinis pranešimas, kuris yra tik vidinis bendrovės susikurtas duomuo. Nesant objektyvių duomenų apie ieškovės tinkamai įvykdytą atsakovo informavimo pareigą, net nevertinant tariamo (ne)informavimo turinio, nesant duomenų, kad ieškovė rinko viešų registrų duomenis apie atsakovą, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie automobilio saugojimą, vietą, saugojimo įkainius bei galimybę jį atsiimti. Vien tik deklaratyvūs ieškovės dublike nurodyti profesionalaus verslininko teiginiai, kad ji siekė bendradarbiauti su atsakovu, nėra tinkami ir pakankami įrodymai pagrįsti įrodinėtiną esminę reikšmę turinčią aplinkybę. Ieškovės pateikti pranešimai apskritai kelia abejonių dėl jų patikimumo, teisėtumo, nes tai yra vienašaliai ieškovės parengti pranešimai, iš kurių du (2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 14 d. pranešimai) pasirašyti ranka (juos pasirašė ieškovės administratorė), o kiti pranešimai apskritai net nėra pasirašyti, t. y. net nelaikytini dokumentu. Nėra aiškus šių pranešimų sukūrimo laikas (nėra jokių duomenų, kad jie nebūtų sukurti ankstesne data).

5.6. Ieškovė dublike taip ir nenurodė, kur yra saugomas atsakovo automobilis. Tai kelia abejonių ir dėl to, ar toks daiktas apskritai egzistuoja, ar nėra sunaikintas, o jeigu taip yra, kyla abejonių tiek dėl tokio veiksmo (turto sunaikinimo) teisėtumo, tiek dėl laikotarpio, kuriuo jis (ne)sunaikintas.

5.7. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad Sutartis tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta remiantis viešojo pirkimo rezultatais – mažiausios kainos kriterijumi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Sutartyje numatyti priverstinio transporto priemonių saugojimo įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti, neatitinka analogiškos paslaugos rinkos kainos ir pan. Paslaugos kaina atitinkamoje rinkoje yra ekonomiškai pagrįsta ir tokia, kokią perkančiajai organizacijai, įvertinę viešojo pirkimo sąlygas, buvo apskaičiavę ir pateikę viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai. Ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, ir Sutarties nuostatą, nustatančią transporto priemonių saugojimo tarifą (10,51 Eur) (Sutarties 1 priedas), teismas turi pripažinti nesąžininga savo iniciatyva. Ieškovė, remdamasi Sutartyje nurodytu transporto priemonių saugojimo tarifu (10,51 Eur), pati pripažįsta, kad reikalavimą kildina iš jau nebegaliojančios Sutarties. Tai reiškia, kad pati ieškovė, nurodydama, jog savo reikalavimą kildina vien įstatymo pagrindu, galiausiai sutinka, kad tariamai patirtos „žalos“ dydis turėtų būti nustatomas remiantis Sutarties nuostatomis. Ieškovė niekaip nepagrindė, kad jos taikomas nurodytas transporto priemonių saugojimo tarifas atitinka vartojimo sutarčiai keliamus sąžiningumo reikalavimus.

5.8. Neprotingai didelio saugojimo tarifo, kurį ieškovė reikalauja taikyti, nepagrindžia ieškovės argumentai, kad Sutartis buvo sudaryta remiantis viešojo pirkimo rezultatais – mažiausios kainos kriterijumi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Sutartyje numatyti priverstinio transporto priemonių saugojimo įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti. Ieškovė (profesionali paslaugos teikėja), reikšdama reikalavimą atsakovui (vartotojui), turėjo pagrįsti, kad Sutarties sąlyga, kuria ji remiasi reikalaudama priteisti tariamus nuostolius, yra sąžininga. Tačiau jokių tai pagrindžiančių argumentų ji nenurodė.

5.9. Ieškovė, kuriai tenka įrodyti savo patirtos žalos pagrįstumą, privalėjo pateikti duomenis ne tik apie tinkamą vartotojo informavimo pareigos (atskleidžiant ir jos turinį) įvykdymą bei savo veiksmų (neveikimo) atitiktį sąžiningumo standartui, kitiems prievolių įvykdymo būdams, bet ir tai, kad jos reikalaujamas tarifas už automobilio saugojimą atitinka teismų praktikoje suformuluotus vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo reikalavimus. Tokių duomenų ieškovė neteikė ir ieškinio reikalavimų tinkamai nepagrindė. Ieškovės nepagrįstas delsimas pasibaigus Sutarčiai tinkamai informuoti atsakovą, kuris yra vartotojas, (tiek formos, tiek turinio prasmėmis) apie neeksploatuojamo daikto atsiėmimą / grąžinimą reiškia visų su daikto tolesniu saugojimu susijusių rizikų prisiėmimą. Atitinkamai nesąžininga ir niekine laikytina vartojimo sutarties sąlyga dėl ieškovės paskaičiuotų tariamų nuostolių atlyginimo.

5.10. Nesuprantami ieškovės argumentai, jai teigiant, kad ji neprašo priteisti iš atsakovo nei baudų, nei nuostolių ar kt. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike aiškiai nurodė, kad savo reikalavimą kildina iš negaliojančios Sutarties ir apskaičiuodama tariamus nuostolius remiasi būtent negaliojančios Sutarties 1 priede nustatytu 10,51 Eur dydžio tarifu. Tai reiškia, kad ieškovė reikalauja taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, iš negaliojančios Sutarties.

5.11. Ieškovė, turinti įrodinėjimo naštą, nepagrindė, kad jos tariamai patirti nuostoliai (priteisimas) atliktų kompensacinę funkciją. Aplinkybė, kad ieškovė, jau gavusi tūkstantines sumas už neeksploatuojamo daikto saugojimą, iš fizinio asmens dar reikalauja net 23 332,20 Eur pačiai pažeidus bendradarbiavimo pareigą, net nebandžius realiai informuoti atsakovo apie automobilio saugojimą, galimai sąmoningai nepateikiant pagal Sutartį nustatytų analogiškų paslaugų teikimo įkainio policijos įstaigai, rodo, kad ieškovė tik siekia pasipelnyti iš atsakovo. Automobilio vertė taip pat gali būti reikšminga aplinkybė, siekiant įvertinti tokius tariamus atsakovės nuostolius. Jokių realių nuostolių, automobilio saugojimo kaštų ieškovė nepateikė, nes pagrįstų ir pateisinamų išlaidų nepatyrė. Ieškovė nepagrindė, kad jos reikalaujami tariamai patirti nuostoliai atlieka kompensacinę, o ne baudžiamąją funkciją. Ieškovė, reikalaudama priteisti nuostolius, kurie atlieka baudžiamąją funkciją, reiškia reikalavimą, neatitinkantį sutartinės civilinės atsakomybės taikymo tikslų.

5.12. Ieškovė nepaneigė, kad ji praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovės reikalavimas iš esmės yra grindžiamas jai tariamai padarytos žalos atlyginimu, kurį ji tik mėgina visiškai nepagrįstai apskaičiuoti pagal negaliojančias sutartines nuostatas. Pasibaigus viešųjų pirkimų tvarka sudarytos Sutarties galiojimo terminui (2017 m. gegužės 10 d.), ieškovė neturi teisėto pagrindo reikalauti iš atsakovo nuostolių. Tokiam reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė itin daug praleido.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo bei saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka, o Sutarties priede Nr. 1 yra nustatyti ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai (el. b. l. 18–26). 2016 m. spalio 17 d. susitarimu dėl 2015 m. lapkričio 4 d. transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-286 pratęsimo Sutarties galiojimo terminas pratęstas 6 mėnesiams nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. Sutartyje nurodytomis sąlygomis (el. b. l. 27).

9. Iš 2015 m. lapkričio 21 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad, nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, priimtas policijos pareigūno sprendimas priverstinai nuvežti atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo perduota saugoti į aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. preliminariu sprendimu (toliau – ir Preliminarus teismo sprendimas) patenkintas ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo – ieškovei iš atsakovo priteista 5 226,98 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą (35,04 Eur) ir transporto priemonės priverstinį saugojimą (vienos paros saugojimo kaina – 10,51 EUR, transporto priemonės faktiškai saugomų parų skaičius nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2017 m. kovo 28 d., iš viso – 494 dienos) (el. b. l. 12–13). Preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 1 d.

11. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 23 332,20 Eur skolos už suteiktas automobilio priverstinio saugojimo paslaugas už laikotarpį nuo Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. birželio 1 d.) iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023 priėmimo dienos, t. y. iš viso už 2 220 dienų, taikant Sutartyje nustatytą vienos paros saugojimo įkainį – 10,51 Eur.

Dėl išlaidų už transporto priemonės saugojimą priteisimo

12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės.

13. Nagrinėjamu atveju priverstinai nuvežta ginčo transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu (CK 6.830 straipsnis). Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu – SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies (nuo 2017 m. gruodžio 1 d. – 8 dalies). Šioje įstatymo normoje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (ieškovės) ir pasaugos davėjo (Vilniaus apskrities VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo (atsakovo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę), bet ir tam tikros pareigos – atsiimti transporto priemonę bei atlyginti su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu susijusias išlaidas.

14. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareigos atlyginti ieškovės saugomų transporto priemonių saugojimo ir transportavimo išlaidas, pasibaigus viešojo pirkimo būdu sudarytai priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarčiai, yra išaiškinta, kad nors Sutarties galiojimas pasibaigė <...>, tačiau tai nereiškia, kad transporto priemonių savininkams ar valdytojams transporto priemonių neatsiėmus iki Sutarties galiojimo pabaigos, jų pareiga atlyginti ieškovei transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo išlaidas (Sutarties 2 punktas, SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis) perėjo atsakovui (toje byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui), kurio iniciatyva šios transporto priemonės buvo atvežtos į ieškovės aikštelę. Pasibaigus Sutarčiai, pasaugos teisiniai santykiai nesibaigė, šie tęsėsi tarp ieškovės ir transporto priemonių savininkų (valdytojų), kurie turėjo teisę šias atsiimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023 38 punktas). SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostata, kad ieškovei transporto priemonės savininkas ir valdytojas saugojimo išlaidas atlygina solidariai, galioja nepriklausomai nuo Sutarties galiojimo, todėl ieškovė turi tuos pačius teisinius instrumentus taikyti SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostatas – reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas iš transporto priemonių savininkų (valdytojų) ir pasibaigus Sutarties terminui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023 47 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad ieškovė neturi teisėtos reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, taip pat neturi (neturėjo) jokio teisėto pagrindo saugoti automobilį ginčo laikotarpiu, nes Sutartis nebegalioja nuo 2017 m. gegužės 10 d.; kad, Sutarčiai pasibaigus, ieškovė turėjo kreiptis į atsakovą ir suderinti su juo naujas automobilio saugojimo sąlygas ir pan., atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

15. Taip pat atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovės reikalavimas dėl (tariamų nuostolių) kyla iš nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ne vartojimo teisiniai santykiai, bet pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis), o pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla specialios viešosios teisės normos pagrindu – SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies, kaip išaiškinta teismų praktikoje, nepriklausomai nuo Sutarties galiojimo (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-544/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023). Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl viešosios teisės normos pagrindu kylančios transporto priemonės savininko pareigos sumokėti už suteiktas automobilio saugojimo paslaugas, o ne civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, atsakovo argumentai dėl baudinių nuostolių priteisimo, dėl praleisto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl žalos atlyginimo, vertinami kaip neaktualūs nagrinėjamos bylos kontekste, ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

16. Kita vertus, aplinkybė, kad tarp šalių susiklostė ne vartojimo teisiniai santykiai, taip pat byloje nesprendžiama dėl žalos atlyginimo (dėl to, kaip minėta, neaktualūs atsakovo argumentai dėl baudinio pobūdžio nuostolių), nepaneigia atsakovo teisės ginčyti iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį saugojimą dydį, kaip, be kita ko, yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019.

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

18. Minėta saugotojo (ieškovės) pareiga imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti, įtvirtinta Sutarties 7.6 punkte. Sutarties priedo Nr. 3 Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir (ar) valdytojams procedūrų tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad du kartus per mėnesį ieškovė pateikia Vilniaus apskrities VPK atsakingiems darbuotojams vykdytojų aikštelėse saugomų transporto priemonių sąrašą, kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar transporto priemonė grąžintina savininkui ir (ar) valdytojui, ar vyksta teisminiai procesai, ar išduotas leidimas grąžinti transporto priemonę ir t. t. Gavęs informaciją apie transporto priemonių procesinį statusą, vykdytojas ne vėliau kaip per septynias dienas savo lėšomis siunčia registruotus pranešimus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietą ir atsiskaitymą už transporto priemonių transportavimą ir saugojimą.

19. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieškovė jau buvo kreipusis į teismą dėl skolos už to paties automobilio priverstinį saugojimą priteisimo, tik už kitą laikotarpį: nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo (2015 m. lapkričio 21 d.) iki 2017 m. kovo 28 d., iš viso – už 494 dienas. Teismui priėmus Preliminarų teismo sprendimą ir tenkinus ieškinį, atsakovas automobilio neatsiėmė, todėl jis buvo saugomas toliau. Priešingų įrodymų teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Preliminariame teismo sprendime nurodomi ir 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. birželio 14 d. ieškovės pranešimai atsakovui, kuriais atsakovas informuotas apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (el. b. l. 8–13). Atsakovas prieštaravimų dėl Preliminaraus teismo sprendimo nepateikė, tad Preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo ir, ieškovės teigimu, priteista skola buvo išieškota vykdymo procese. Taigi nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas argumentavo, kad tai ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepateikė įrodymų, jog po Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo faktiškai įteikė / išsiuntė atsakovui ieškinyje nurodomus 2018 m. vasario 6 d., 2024 m. liepos 4 d. pranešimus (el. b. l. 14, 16), tačiau iš pirmiau nurodytų duomenų darytina išvada, kad atsakovui buvo ir (ar) turėjo būti žinoma apie automobilio saugojimą, kurį vykdė ieškovė, ir atsakovo pareigą automobilį atsiimti, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog pats po Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų ėmęsis konkrečių veiksmų siekdamas automobilį atsiimti ir taip sumažinti įsiskolinimo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, yra atsakingas už tinkamą rūpinimąsi jam priklausančiu automobiliu, kuris dėl savo specifinių savybių yra laikomas didesnio pavojaus šaltiniu (CK 6.270 straipsnis). Atsakovas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiėmė riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

20. Kita vertus, kaip minėta, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės ne tik savininko ar valdytojo, bet ir saugotojo veiksmai (neveikimas). Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2018 m. vasario 6 d. pranešimą atsakovui dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 2019 m. birželio 26 d. tarnybinį pranešimą apie bandymą atsakovo gyvenamosios vietos adresu įteikti pranešimą atsakovui dėl transporto priemonės atsiėmimo ir skolos apmokėjimo bei 2024 m. liepos 4 d. pranešimą dėl apmokėjimo už transporto priemonės saugojimo paslaugas (el. b. l. 14–16). Įrodymų, patvirtinančių minėtų pranešimų įteikimą / išsiuntimą atsakovui registruotąja pašto siunta, ieškovė nepateikė, nors byloje buvo dėl to kilęs ginčas. Kita vertus, net laikant, kad ieškovė išsiuntė atsakovui 2018 m. vasario 6 d. ir 2024 m. liepos 4 d. pranešimus, išvardyti ieškovės veiksmai nelaikytini pakankamais vykdant ieškovei tenkančią pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos ir įsiskolinimas už jų saugojimą nepagrįstai nedidėtų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą iš viso už 2 220 dienų, t. y. faktiškai už šešerius metus. Pirmasis pranešimas (2018 m. vasario 6 d.) parengtas praėjus aštuoniems mėnesiams nuo Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo; bandymas įteikti pranešimą asmeniškai, pagal 2019 m. birželio 26 d. tarnybinį parnešimą, vyko praėjus dar daugiau kaip vieneriems metams; o paskutinis pranešimas (2024 m. liepos 4 d.) parengtas prieš keturis mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo. Su ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą 2024 m. spalio 29 d., nuo Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus daugiau kaip septyneriems metams ir, kaip teigė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, 2024 m. birželio 17 d. pridavusi ginčo transporto priemonę į metalo laužą.

21. Nors ieškinyje ieškovė argumentuoja, kad prašo priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpį iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023 priėmimo, kurioje teismas, ieškovės teigimu, išaiškino paslaugos teikėjo teisę realizuoti neatsiimtą saugomą transporto priemonę. Tačiau šį išaiškinimą teismas pateikė galiojusių CK normų pagrindu, būtent, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad transporto priemonių valdytojams (savininkams) transporto priemonių neatsiimant, ieškovė galėjo pasinaudoti CK 6.843 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; aplinkybė, kad Sutartyje nenumatyta ieškovės teisė ar pareiga išieškoti saugojimo paslaugų atlyginimą iš pačių transporto priemonių, nepašalina tokios ieškovės teisės pagal CK 6.843 straipsnio 2 dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023 49 punktas). Be to, apie tokią galimybę buvo nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-403/2019 (nutarties 32 punktas).

22. Įvertinęs pirmiau nurodytus ieškovės veiksmus po Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo informuojant atsakovą apie automobilio atsiėmimą ir skolos apmokėjimą; aplinkybę, kad ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovo antrą kartą kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo, iš viso už šešerių metų laikotarpį, prieš tai automobilį saugodama jau 496 dienas; ginčo laikotarpiu nerealizavo atsakovo neatsiimtos transporto priemonės ir gautos sumos nepasiliko kaip atlyginimo už suteiktą automobilio saugojimo paslaugą, nors tokią galimybę pagal atitinkamas CK normas turėjo, teismas daro išvadą, kad ieškovė nesiėmė veiksmų veikti operatyviai, aktyviai, kaip tą numatė Sutarties nuostatos, dėl ko ieškovė taip pat sudarė sąlygas atsakovo skolai didėti.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo pakankamai aktyvūs, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko skola už automobilio saugojimą kiekvieną dieną augo, todėl byloje nėra pagrindo, viena vertus, visiškai atleisti atsakovo nuo pareigos apmokėti skolą už automobilio saugojimą, kita vertus, taip pat visiškai tenkinti ieškinio reikalavimą. Dėl to laikotarpis už automobilio saugojimą po Preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo (2 220 dienos) sutrumpinamas iki 12 mėnesių, t. y. 365 dienų, nes toks laikotarpis, teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrįstas, protingas ir teisingas (CK 1.5 straipsnis).

24. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose taip pat ginčijo ieškovės taikomą automobilio vienos paros saugojimo kainą (10,51 Eur), teigdamas, kad šis įkainis numatytas nebegaliojančioje Sutartyje, tačiau, kaip minėta, pasibaigus Sutarčiai, pasaugos teisiniai santykiai nesibaigė, šie tęsėsi tarp ieškovės ir atsakovo, kuris turėjo teisę automobilį atsiimti; antra, Preliminariu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas įsiskolinimas už transporto priemonės saugojimą taikant tą patį automobilio saugojimo įkainį (10,51 Eur už parą), kuris atsakovui buvo žinomas, ir atsakovas, kaip minėta, Preliminaraus teismo sprendimo, o kartu ir įkainio pagrįstumo, neginčijo. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteisiama skola už artimą Preliminaraus teismo sprendimo priėmimui laikotarpį, įvertinus ir tai, kad teismų praktikoje, sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, yra taikomi panašaus dydžio įkainiai. Atsižvelgdamas į tai, pagrindo papildomai (be saugojimo laikotarpio) mažinti vienos paros automobilio saugojimo įkainio teismas nenustatė.

25. Dėl išdėstytų priežasčių ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 836,15 Eur skolos už automobilio saugojimą (10,51 Eur x 365 dienos = 3 836,15 Eur).

26. Dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Be kita ko, nors procesiniuose dokumentuose atsakovas teigė, kad ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, tačiau ieškovei bylos nagrinėjimo metu pateikus papildomus įrodymus dėl ieškovės atstovavimo (el. b. 94, 96–99), atsakovas teismo posėdyje minėto prašymo nepalaikė, o pasisakė dėl ginčo esmės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27. Ieškovės prašymu ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 525 Eur žyminio mokesčio ir 665,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 60–62). Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta.

30. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 365,36 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 150–159). Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta.

31. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisiama 190,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 190,5 Eur x 16 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 2 826,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 365,36 Eur x 84 proc.). Įskaičius šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 636,42 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

32. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 836,15 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus, 15 ct) skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (3 836,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 2 636,42 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus, 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė