- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-60-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-14 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Sandros Povilonienės 2014-12-10 nutarimą, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės 2014-10-29 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos G. G. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. Povilonienės 2014-12-10 nutarimą, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti jos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės 2014-10-29 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, ir tyrimą šioje byloje atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-14 nutartimi pareiškėjos skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad priimtas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. Povilonienės 2014-12-10 nutarimas yra pagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo įstaigos atliko visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti įrodymai, leidžiantys vienareikšmiškai teigti, kad galimai yra įvykdyta nusikalstama veika ir galimas kaltininkas be pateisinamos priežasties nemokėjo išlaikymo savo vaikams. Ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos institucijos surinko visus įmanomus duomenis apie galimo kaltininko turtinę padėtį, bet surinkti duomenys neparodo galimo kaltininko turtinės padėties, kuomet nebuvo mokamas išlaikymas vaikams, ir apie tai surinkti papildomus duomenis nėra galimybės. Nesant galimybės nustatyti galimo kaltininko turtinės padėties, darytina išvada, jog neįrodyta, kad galimas kaltininkas be pateisinamos priežasties nemokėjo išlaikymo savo vaikams.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja G. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, nurodyti priežastis, trukdančias surinkti papildomus bylai aktualius duomenis, ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Nurodo, kad su skundžiamoje nutartyje nurodytomis išvadomis nesutinka. Mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas formaliai įvertino byloje surinktus duomenis, neįsigilino į esmę, nekonkretizuodamas išvadų, konstatuodamas tik tą faktą, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti vienareikšmiški įrodymai. Būtent dėl tos priežasties ir buvo skundžiamas vyriausiosios prokurorės 2014-12-10 nutarimas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymų apie R. G. išlaikymo pareigos vykdyti nepilnamečiams vaikams negalėjimą negauta. Priešingai, R. G. yra jauno, darbingo amžiaus. Dirbdamas ir gaudamas nuolatines pajamas bei turėdamas lėšų, sąmoningai (tyčia) neteikė išlaikymo vaikams, nevykdydamas teismo sprendimų. Pažymi, kad ir pats R. G. įtariamojo apklausos metu patvirtino, jog nuo 2010 m. pavasario yra išvažiavęs iš Lietuvos į Angliją, kurioje gyvena iki dabar, visą laiką turėjo darbą ir dirbo. Nurodo, kad visiškai netikrinta ir nevertinta įtariamojo R. G. tiek socialinė, tiek finansinė ar turtinė padėtis. Mano, kad siekiant objektyviai įvertinti R. G. turtinę padėtį, turėjo būti atsižvelgta laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2013-12-31 į visų rūšių gautas jo pajamas, t. y. darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau šiuo atveju nesidomėjus objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir nesurinkus atitinkamų faktų patvirtinančių duomenų bei dokumentų nė už vieną laikotarpį, už kurį buvo pateiktas R. G. įtarimas, buvo daromos teisiškai svarbios išvados. Nurodo, kad taip pat nebuvo atsižvelgta į tą faktą, jog R. G. sąmoningai slapstėsi nuo atsakomybės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Antstolio M. Alšausko kontorai Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas dėl dukros D. G. išlaikymo pateiktas vykdyti 2011-06-27. Buvo pateikti visi žinomi įtariamojo kontaktai, siekiant teisingai jį informuoti apie vykstančius procesus. Iš R. G. atsiliepimų negauta iki 2014 m. R. G. parodė, kad apie sūnui T. G. priteistą išlaikymą sužinojo tik 2013 m., kai jis kreipėsi į teismą dėl jo tėvystės nuginčijimo. Tačiau teisminiai procesai dėl T. G. išlaikymo buvo pradėti 2011 m. pradžioje. Tuo metu buvo nurodyta R. G. galima buvimo, gyvenamoji vieta. R. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie jo laiką ir vietą buvo informuotas viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai įteikti taip pat viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo negauta. Antstolio M. Alšausko kontorai teismo vykdomasis dokumentas dėl sūnaus T. G. išlaikymo pateiktas vykdyti 2012-04-12. Buvo pateikti visi žinomi įtariamojo kontaktai, siekiant teisingai jį informuoti apie vykstančius procesus. Iš R. G. atsiliepimų negauta iki 2014 m. Be to, apie visus teisminius procesus trumposiomis žinutėmis ji informuodavo ir R. G. motiną B. G.. Iš 2013 m. R. G. kreipimosi į teismą su ieškiniu, kuriuo jis ginčijo savo tėvystę vaikų atžvilgiu, akivaizdu, jog jos anksčiau pateikti jo kontaktai yra teisingi, taip pat ieškinio pareiškime buvo nurodytas tas pats jo tėvų gyvenamosios vietos adresas, kuriuo anksčiau nepavyko įteikti nei procesinių dokumentų dėl sūnaus T. G. išlaikymo, nei antstoliui vykdyti teismo sprendimus. Atsižvelgus į šiuos faktus galima teigti, kad R. G. turėjo visas galimybes būti teisingai informuotas apie savo teises ir pareigas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir pradėto ikiteisminio tyrimo. Tačiau R. G. sąmoningai savo įpareigojimų nevykdė, nesinaudojo savo teisėmis, slapstėsi. Sąmoningą vengimą išlaikyti nepilnamečius vaikus rodo ir tas faktas, jog biologinis D. ir T. G. tėvas R. G., net gavęs DNR ekspertizės aktą, norėjo ir siekė savo tėvystę taikos būdu panaikinti. Tas laikotarpis, kuomet nebuvo išspręstas tėvystės klausimas, nepateisina išlaikymo vaikams neteikimo. Teigia, kad taip pat nenurodomos konkrečios priežastys, trukdančios ikiteisminio tyrimo metu surinkti bylai svarbius duomenis. Ji buvo nurodžiusi konkrečius tiek R. G., tiek ir jo tėvų, kurie turėjo ir turi galimybę tiesiogiai bendrauti su sūnumi, kontaktus. Tačiau tyrėjams turint ir tokią informaciją, dėl nepaaiškinamų priežasčių ikiteisminis tyrimas truko beveik metus laiko. Negana to, buvo skelbiama R. G. tarptautinė paieška. Mano, kad yra neišnaudotos visos galimybės ir nesurinkti visi įrodymai, susiję su konkrečiu laikotarpiu (nuo 2011-04-01 iki 2013-12-31), kuomet R. G. neteikė savo vaikams išlaikymo. Nenurodoma, dėl kokių priežasčių R. G. tik iš dalies teikė išlaikymą vaikams nuo 2014 m. sausio mėn. Kad ikiteisminis tyrimas neatliktas iki galo, konstatuoja ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, todėl mano, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas ir tęsiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Tačiau, greta to prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis byloje esančia duomenų visuma, yra kitoks.
Nagrinėjamu atveju teismui pateiktos bylos duomenys rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str., buvo atliekamas pagal gautą pareiškėjos G. G. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą jos vaikų tėvui ir buvusiam sutuoktiniui R. G., jog jis nusikalstamai vengė išlaikyti savo vaikus, t. y. vengė pareigos išlaikyti savo dukrą D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2009-04-04 iki 2014-05-07 jai išlaikyti kas mėnesį nemokėjo po 450 Lt, priteistų 2009-03-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, bei vengė pareigos išlaikyti savo sūnų T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2014-05-07 jam išlaikyti kas mėnesį nemokėjo po 400 Lt, priteistų 2011-05-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu. Baudžiamojoje byloje nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog R. G. būtų vengęs pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti savo vaikus, kad tam tikrą laiką tyčia būtų nedirbęs ar dirbęs nelegaliai, slėpęs savo pajamas, turėjęs turto ar lėšų, tačiau tyčia neteikęs vaikams išlaikymo, t. y. nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, jog R. G. piktybiškai būtų vengęs išlaikyti savo vaikus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).
Skundu aukštesniajam teismui pareiškėja G. G. nurodo, kad tiek prokurorų, tiek ir teismo padarytos išvados, jog nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str. požymių, nepagrįstos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančiais medžiagos duomenimis, nes visos padarytos išvados nėra ir negali būti paremtos objektyviais bylos duomenimis, kadangi tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rinkta. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su visa pateikta medžiaga, iš dalies sutinka su šiais pareiškėjos skundo argumentais ir sprendžia, jog tiek prokurorai, tiek ir apylinkės teismas išties tik formaliai įvertino byloje esančius duomenis, nepakankamai įsigilino į esmę, konstatuodami vien tik tą faktą, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti vienareikšmiški įrodymai, kad R. G. be pateisinamos priežasties nemokėjo išlaikymo savo vaikams. Tačiau, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, aukštesniojo teismo nuomone, tokios išvados daromos nagrinėjamoje byloje nepašalinus prieštaravimų ir neišnaudojus visų galimybių bei nesurinkus visų įmanomų įrodymų, susijusių su pareiškėjos nurodytais laikotarpiais, kuomet R. G. neteikė savo vaikams išlaikymo arba jį teikė tik iš dalies, ir šių įrodymų tinkamai neįvertinus, o tai leidžia teigti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas pilnai ir visapusiškai, dėl to, priimti tiek prokurorų nutarimai, tiek ir skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). Priešingai nei minima prokurorių nutarimuose, BK 164 str. norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 str. nešalina (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-124/2008,2K-218/2012, 2K-20/2014, 2K–42/2014).
Taigi esminis aspektas sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 str. yra duomenų, leidžiančių spręsti, kad išlaikymą teikiantis asmuo tyčia, sąmoningai slėpė pajamas ar kitu būdu nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, nustatymas. Nesant tokių duomenų asmens baudžiamasis persekiojimas nėra galimas. Tačiau nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima padaryti tokią išvadą, privalo būti surenkami duomenys, kurie pagrįstų ar paneigtų galimo kaltininko tvirtinimus, o taip pat iš esmės leistų atsakyti į pareiškėjos argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju R. G. įtarimas pagal BK 164 str. buvo pareikštas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2009-04-04 iki 2014-05-07 vengė išlaikyti savo dukrą bei laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2014-05-07 vengė išlaikyti savo sūnų, kas mėnesį nemokėdamas teismo sprendimais jiems nustatytų išlaikymo sumų. Tiek prokurorės 2014-10-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek ir aukštesniosios prokurorės 2014-12-10 nutarime, kuriuo paliktas galioti prokurorės 2014-10-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra nurodyta, kad nors pareiškėja tvirtina, kad minimais laikotarpiais R. G. neteikė jokio išlaikymo savo vaikams, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. G. laikotarpiu nuo 2010-06-26 iki 2010-10-23 kas mėnesį pervedinėjo G. G. pinigus, vidutiniškai po 500 Lt, 2011-02-19 ir 2011-03-19 pervedė atitinkamai 590,20 Lt ir 379,61 Lt. Nuo 2014 m. sausio kas mėnesį R. G. perveda pinigus vaikams išlaikyti, 2014-09-26 jis pervedė 2000 Lt. Aukštesniojo teismo nuomone, tokios prokurorų nutarimuose daromos teisiškai svarbios išvados nėra pagrįstos objektyviais ir neginčijamais bylos duomenimis.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundų bei jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, G. G. neigė, kad 2010 m. ir 2011 m. iš R. G. visos gautos perlaidos buvo skirtos vaikams išlaikyti. Pareiškėjos teigimu, 2010 m. ir 2011 m. tik kelios iš R. G. gautos perlaidos buvo skirtos išlaikyti vaikams, o visi kiti pinigai buvo skirti paskoloms, kurias ji savo vardu paėmė internetu iš greitųjų kreditų (SMS CREDIT, MOMENT CREDIT, GENERAL FINANCING) tam, kad jos buvęs sutuoktinis R. G. galėtų išvykti į užsienį, grąžinti. Tas paskolas yra atidavusi laiku, bet šiuo metu vis dar skolinga apie 2000 Lt greitiesiems kreditams. Be to, pareiškėjos teigimu, R. G. jai dar buvo skolingas grynųjų pinigų, kurių jam buvo davusi tam, kad jis padengtų savo buvusias skolas. Pasak G. G., R. G. vaikams išlaikymą pradėjo teikti faktiškai nuo 2014 m. sausio mėn., ir tai tik iš dalies. Pats R. G., apklaustas kaip įtariamasis, priešingai nei G. G., teigė, kad 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. jis pavedimu siuntė į G. G. sąskaitą pinigus vaikams išlaikyti, o, jo teigimu, iš G. G. pinigus – 600 Lt, jis buvo pasiskolinęs tik vieną kartą (kai sugrįžęs iš Anglijos į Lietuvą buvo atvažiavęs aplankyti vaikų) ir grįžęs atgal į Angliją skolą iš karto grąžino, t. y. pareiškėjai pervedė 150 svarų. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus apklausus G. G., nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, kokia vis tik dalis iš R. G. 2010 m. ir 2011 m. gautų perlaidų buvo skirtos vaikams išlaikyti, ir kokia dalis šių perlaidų buvo skirtos paskoloms bei skolai grąžinti, taip pat nesiaiškinta, kokiu būdu pareiškėja gaudavo šias perlaidas, nes iš byloje esančio G. G. SEB banko išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2013-12-31 iš R. G. buvo gauta tik viena įmoka (2009-08-10 pervesti 300 Lt) (1 t., b. l. 54-83). Be to, pareiškėja savo 2013-12-10 apklausoje yra nurodžiusi, kad R. G. 2013 m. birželio mėn. į jos sąskaitą pervedė 150 Lt vaikams išlaikyti, tačiau ir šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo tikrinamos, nesiaiškinta, į kokią pareiškėjos sąskaitą šie pinigai buvo pervesti (pareiškėjos SEB banko išraše tokio pavedimo nėra), neišreikalauti tai pagrindžiantys dokumentai. Taip pat apklausiant G. G. nesiaiškinta, kokią tiksliai pinigų sumą ji buvo paskolinusi R. G., kad šis padengtų savo buvusias skolas, ar R. G. šią skolą pareiškėjai grąžino, jeigu taip, tai kada ir kokiomis aplinkybėmis, nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių jai susidarė 2000 Lt skola greitiesiems kreditams, jeigu, kaip pati pareiškėja nurodė, ji greituosius kreditus yra grąžinusi laiku. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie paskolų paėmimą internetu iš greitųjų kreditų nebuvo tikrintos apie tai apklausiant ir patį R. G., t. y. kaip įtariamąjį apklausiant R. G. visiškai nesiaiškinta, ar G. G. savo vardu iš greitųjų kreditų jam ėmė paskolas, jeigu taip, tai kada ir kokiu tikslu šios paskolos buvo imamos, kiek jų ir kokio dydžio jos buvo, ar šias paskolas jis dengė, pervesdamas pinigus G. G., jeigu taip, tai kada, į kokią sąskaitą ir kokias pinigų sumas jis yra pervedęs. Taip pat apklausiant R. G. nesiaiškinta, į kokią G. G. sąskaitą, kaip jis pats nurodė, 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. siuntė pinigus vaikams išlaikyti, nes, kaip minėta, iš G. G. SEB banko išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2013-12-31 iš R. G. buvo gauta tik viena įmoka. Nagrinėjamu atveju prokurorės 2014-10-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas motyvuojant tuo, kad R. G. nuo 2010-06-26 iki 2010-10-23 kas mėnesį pervedė G. G. pinigus, vidutiniškai po 500 Lt, 2011-02-19 ir 2011-03-19 jai pervedė atitinkamai 590,20 Lt ir 379,61 Lt, o nuo 2014 m. sausio mėnesio jai reguliariai perveda pinigus vaikams išlaikyti. Šiomis nurodytomis aplinkybėmis nesuabejojo ir aukštesnioji prokurorė, 2014-12-10 nutarimu atmetusi pareiškėjos skundą ir palikusi galioti pirmiau priimtą prokurorės nutarimą, bei apylinkės teismas. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, šios išvados dėl siųstų perlaidų vaikams išlaikyti laikotarpiu nuo 2010-06-26 iki 2010-10-23 bei 2011-02-19 ir 2011-03-19, grįstos išimtinai R. G. užsienio kalba pateiktais dokumentais (ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra šių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą) (2 t., b. l. 10-39). Kaip minėta, G. G. tvirtino, kad tik kelios 2010 m. ir 2011 m. iš R. G. gautos perlaidos buvo skirtos vaikams išlaikyti, kiti pinigai buvo skirti paskoloms, kurios buvo paimtos jos vardu tam, kad R. G. galėtų išvykti į užsienį, apmokėti bei skoloms grąžinti, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju nepatikslinus pačios G. G. parodymų apie 2010 m. ir 2011 m. gautų iš R. G. perlaidų paskirtį ir neapklausus R. G. apie G. G. vardu jam paimtus greituosius kreditus bei galimas jo skolas jai, remiantis vien R. G. užsienio kalba pateiktais dokumentais, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad minimais laikotarpiais R. G. G. G. pervesti pinigai buvo skirti tik vaikams išlaikyti. Be to, nagrinėjamu atveju R. G. buvo inkriminuotas žymiai didesnis, nei pirmiau aptartas vengimo išlaikyti vaikus laikotarpis, t. y. jam buvo inkriminuota, jog jis laikotarpiu nuo 2009-04-04 iki 2014-05-07 vengė išlaikyti savo dukrą bei laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2014-05-07 vengė išlaikyti savo sūnų, kas mėnesį nemokėdamas teismo sprendimais jiems nustatytų išlaikymo sumų. Tačiau nei prokurorų nutarimuose, nei teismo nutartyje nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių kitais, nei pirmiau aptartais, laikotarpiais R. G. neteikė išlaikymo savo vaikams (pvz., laikotarpiais nuo 2009-03-04 iki 2009-07-31, nuo 2009-09-01 iki 2010-05-31, nuo 2010-11-04 iki 2011-01-04, nuo 2011-04-04 iki 2013-05-31, nuo 2013-07-01 iki 2013-12-04 iš viso nebuvo mokėtos lėšos vaikams išlaikyti), taip pat nenurodoma, dėl kokių priežasčių R. G. nuo 2014 m. sausio mėn. tik iš dalies teikė išlaikymą savo vaikams (2014-01-07 vietoje 850 Lt pervedė 300 Lt, 2014-02-27 – 800 Lt, 2014-03-05 - 400 Lt ir t. t. (2 t., b. l. 47)). Kaip matyti iš paties R. G. apklausos, jis nuo išvykimo į Angliją, t. y. nuo 2010 m. pavasario, gegužės mėnesio, iki šios dienos turėjo darbą ir dirbo, vadinasi, ir gavo pajamas. Prokurorė 2014-10-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad R. G., šiuo metu gyvenant ir dirbant užsienyje, negalima objektyviai patikrinti kai kurių jo socialinės padėties aspektų. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad tokia informacija apie R. G. tam tikrus socialinės padėties aspektus apskritai ikiteisminio tyrimo metu būtų buvusi tikrinama, apie tai nebuvo apklaustas ir pats R. G., nesiaiškintas jo gaunamų pajamų dydis per mėnesį, galimos kitos jo pajamos, turimas turtas ir pan., t. y. R. G. apie šias aplinkybes iš viso nebuvo apklaustas. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo aiškinamasi R. G. turtinė padėtis visu jam inkriminuotu vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiu, nors, kaip minėta, pats R. G. tvirtino, kad nuo išvykimo į Angliją dienos, t. y. nuo 2010 m. gegužės mėn. iki šios dienos jis turėjo darbą ir dirbo, vadinasi, ir gavo pajamas, taip pat iš jo parodymų matyti, kad jis turėjo darbą ir iki išvykimo į Angliją (pats R. G. apklausos metu parodė, kad po santuokos su G. G. jie gyveno atskirai – jis pas tėvus Varėnoje, o ji – Panevėžyje, bet buvusią žmoną ir dukrą jis lankydavo ir pas jas atvažiuodavo laisvu nuo darbo metu, t. y. savaitgaliais), tačiau iš bylos duomenų bei pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad išlaikymą vaikams R. G. faktiškai pradėjo teikti tik nuo 2014 m. sausio mėn., ir tai tik iš dalies, iki tol išlaikymo vaikams neteikimo laikotarpiai buvo gana dažni ir ilgi, o bendra įsiskolinimo už neteikimą vaikams išlaikymo suma 2014 m. balandžio 1 d. siekė beveik 38 tūkstančius litų, o 2014 m. rugsėjo 26 d. viršijo 40 tūkstančių litų (1 t., b. l. 93, 2 t., b. l. 8). Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad vaikams neteikto išlaikymo suma išties yra didelė ir reikšminga, todėl nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinus R. G. tam tikrų socialinės padėties aspektų ir byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie R. G. faktiškai gaunamas pajamas (iki išvykstant jam į Angliją bei dirbant Anglijoje) bei jo turtinę padėtį inkriminuojamu vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiu, negalima daryti neginčijamos išvados, kad byloje esantys duomenys neįrodo, jog R. G. be pateisinamos priežasties nemokėjo išlaikymo savo vaikams, kadangi, kaip jau minėta, jokių duomenų apie R. G. tam tikrus socialinės padėties aspektus jam inkriminuojamu vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rinkta ir nėra.
Atsižvelgęs į visus pirmiau išdėstytus duomenis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą bei skunduose nurodomų aplinkybių dėl galimo R. G. tyčinio vengimo išlaikyti vaikus tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, ištirtos ir įvertintos ne visos galimos bylai svarbios aplinkybės, o taip pat nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių prokurorų nutarimuose ir apylinkės teismo nutartyje padarytas išvadas. Atsižvelgiant į tai kartu galima daryti ir išvadą, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas nepakankamai motyvuotai, todėl ir nepagrįstai. Išsamiai neištyrus visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo nutraukimas sukelia neigiamų padarinių, nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. Todėl šiuo pagrindu skundžiami prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikinami.
2015-02-10 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos G. G. patikslintas skundas su priedais dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-14 nutarties. Pažymėtina, kad nei BK, nei BPK normos nenumato patikslinto skundo padavimo galimybės, o, be to, šis patikslintas skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminą, todėl jis nenagrinėjamas. Tačiau patikslintame skunde ir jo prieduose nurodyti duomenys gali būti panaudoti atliekant papildomą ikiteisminį tyrimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti 2015 m. sausio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas G. G. skundas ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės 2014-10-29 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-9-00448-13, ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. Povilonienės 2014-12-10 nutarimą, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės 2014-10-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.