Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-643-924/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-26
Bylos Nr.: e2A-643-924/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09336-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: L. B., V. B.
Ieškovas: M. B.

Kategorijos

2.1.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-643-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09336-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.14; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovams L. B. ir V. B. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Ramidonas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. B. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 2019 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), sudarytą tarp ieškovės M. B. ir atsakovės L. B.; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę M. B. grąžinti atsakovams L. B. ir V. B. transporto priemonę JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis), o atsakovus įpareigoti solidariai grąžinti ieškovei 10 000 Eur (priteisti solidariai iš atsakovų sumokėtą automobilio kainą), transporto priemonės restituciją taikyti po atsakovų apmokėjimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo pirkimo–pardavimo pardavimo sutartimi ieškovė iš atsakovės L. B. už 10 000 Eur įsigijo transporto priemonę JEEP GRAND CHEROKEE, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakove, tačiau dėl automobilio pardavimo ieškovė, kartu su savo tėvu V. Z., visada bendravo tik su atsakovu (atsakovės sutuoktiniu). Ieškovė automobilio skelbimą rado internetinėje svetainėje: www.autoplius.lt., kurioje pagal atsakovo telefono numerį galima rasti ne vieną skelbimą apie parduodamas naudotas transporto priemones. Todėl sprendžia, kad naudotų automobilių prekyba yra atsakovo V. B. verslas. Perkant automobilį, ieškovė buvo patikinta, jog automobilis yra tvarkingas, parvežtas iš Vokietijos, jokių defektų ar trūkumų neturi. Pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovai nurodė, jog automobilis yra be defektų. 2020 m. kovo 9 d. važiuojant automobiliu iš variklio pasigirdo neįprasti garsai, dėl ko automobilis buvo nutemptas avarinės pagalbos. Meistrai apžiūrėję automobilį nurodė, jog gedimas yra variklyje. Konkrečiai gedimo priežasčiai nustatyti buvo reikalingas variklio išmontavimas. Ieškovė, sužinojusi, jog gedimas yra variklyje, nedelsiant apie tai informavo atsakovą V. B. ir jo sutuoktinę. Ieškovė telefonu nurodė, jog reikalaus nuostolių atlyginimo, jeigu paaiškės, kad parduodami automobilį jie nuslėpė nuo jos realią automobilio techninę būklę. 2020 m. balandžio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini) vyko automobilio variklio ir jo gedimų apžiūra, į kurią buvo pakviesti ir atsakovai. Automobilio apžiūroje dalyvavo atsakovas V. B.. Vykusi apžiūra buvo užfiksuota antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-20-1032. Meistras padarė išvadą, jog anksčiau buvęs variklio gedimas buvo remontuojamas atliekant virinimo darbus. Meistras nurodė, kad šiame automobilyje ankstesnis gedimas nebuvo pašalintas, o tik laikinai paremontuotas, todėl variklis po kurio laiko vėl sugedo. Po variklio apžiūros, nustačius jo gedimą, ieškovė kreipėsi į UAB „Autobrava Motors“, kuri yra oficiali automobilių JEEP atstovė Lietuvoje, su prašymu įvertinti, kiek kainuotų automobilio variklio remontas. Iš įmonės buvo gautas pasiūlymas, kuriame nurodoma, jog variklis ir jo pakeitimo darbai kainuotų 30 468,09 Eur, t. y. net tris kartus daugiau nei kainavo pats automobilis. 2020 m. balandžio 22 d. ieškovė pateikė atsakovams pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto ir nuostolių atlyginimo, kuri buvo atsakovams įteikta 2020 m. balandžio 28 d. Tačiau atsakovai jokio atsakymo nepateikė, į ieškovės skambučius nebeatsakė, geranoriškai spręsti susidariusios situacijos nebandė.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė iš atsakovės L. B. už 10 000 Eur įsigijo transporto priemonę JEEP GRAND CEŪEROKEE, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš važiuojant į VĮ „Regitra“ Kauno skyrių pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimui, galimai ieškinyje nurodytas ieškovės tėtis V. Z., net kelis kartus automobilį apžiūrėjo, jį išbandė vairuojant, tačiau pasiūlius automobilį nuvežti į detalią apžiūrą servise, tokia teise nepasinaudojo. Prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas V. B. kartu su minėtu asmeniu nuvažiavo į automobilio techninių apžiūrų centrą, kur tą pačią dieną automobilis specialistų buvo apžiūrėtas ir gavo techninės apžiūros taloną. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog sandorio sudarymo dieną automobilis buvo techniškai tvarkingas. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti su ieškiniu skelbimai dėl kitų automobilių pardavimo, niekaip nėra susiję su atsakovu V. B. ir neįrodo, jog atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu. Priešingai, šis automobilis buvo pirktas atsakovų penkių asmenų šeimai, tačiau atsakovė L. B. kelis kartus pavažiavusi su automobiliu atsisakė jį vairuoti dėl automobilio dydžio, parkavimosi problemų, dėl ko buvo priimtas sprendimas automobilį parduoti. Nurodė, jog pardavėjas, iš kurio atsakovė įsigijo automobilį, 2019 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog automobilis yra techniškai tvarkingas ir be defektų. Nuo automobilio įsigijimo iki jo pardavimo ieškovei automobiliu buvo pravažiuotas tik 500 km atstumas. Ieškovė nepateikė jokių oficialių įrodymų apie automobilio gedimus ir jų atsiradimą bei pašalinimo galimybes. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, ką patvirtina 2020 m. rugsėjo 11 d. išduotas techninės apžiūros lapas. Atsakovai taip pat teigė, kad atsakovas V. B. yra netinkamas atsakovas. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovei automobilį pardavė atsakovė L. B., tačiau atsakovu byloje yra nepagrįstai patrauktas ir jos sutuoktinis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad parduodamą automobilį atsakovė įsigijo iš bendrų šeimos lėšų. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Eur dydžio sumos priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovės naudai yra nepagrįstas ir atmestinas.

4. Trečiasis asmuo UAB „Ramidonas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi trečiasis asmuo UAB „Ramidonas“ pardavė atsakovei L. B. lengvąjį automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 500 Eur sumą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas automobilis yra be defektų. UAB „Ramidonas“ pirkėjai automobilį perdavė ir atsakovės pinigus už parduodamą daiktą gavo. 2021 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo be defektų, įskaitant ir variklio defektus. Trečiasis asmuo UAB „Ramidonas“ atsakovei L. B. parduotą naudotą automobilį įsigijo iš Vokietijos 2018 m. lapkričio 14 d. Automobilio įsigijimo metu Vokietijoje esantis pirkėjas nurodė trečiojo asmens UAB „Ramidonas“ atstovui, kad perkamas automobilis turi variklio gedimą, nes automobilio priekiniame skydelyje šviečia gedimą žyminti lemputė. Po automobilio įsigijimo, trečiasis asmuo UAB „Ramidonas“ serviso patalpose patikrinus automobilį su diagnostine aparatūra ir ištrynus klaidas, gedimą rodanti lemputė užgeso, kas reiškia, jog realiai jokio gedimo nebuvo, o automobilio elektronikoje buvo įsivėlusi klaida. Turint ne vienerių metų praktiką prekyboje naudotais automobiliais, pažymi, jog užsienio pardavėjai siekdami apsidrausti nuo pretenzijų dėl parduodamo naudoto automobilio, dažnai prietaisų skydelio geltonai ar raudonai šviečiamus simbolius įvardina kaip gedimą. Trečiasis asmuo UAB „Ramidonas“ įsigijęs automobilį jo neremontavo, nes automobilis buvo be gedimų, defektų ir tinkamas eksploatuoti, koks ir buvo parduotas atsakovei L. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – nutraukė 2019 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės M. B. ir atsakovės L. B., taikė restituciją ir įpareigojo ieškovę M. B. grąžinti atsakovams L. B. ir V. B. transporto priemonę JEEP GRAND CHEROKEE, o atsakovus L. B. ir V. B. įpareigojo solidariai grąžinti ieškovei M. B. sumokėtą automobilio kainą – 10 000 Eur. Transporto priemonės restituciją taikyti po atsakovų sumokėjimo ieškovei automobilio kainą. Taip pat priteisė ieškovės M. B. naudai solidariai iš atsakovų L. B. ir V. B. 170 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog nupirktas automobilis turėjo trūkumų – jo variklis anksčiau buvo remontuotas ir remontas buvo atliktas netinkamai. Sprendė, jog tai patvirtina 2020 m. balandžio 6 d. faktinių Aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat liudytojo variklių meistro E. T., kuris yra autošaltkalvis, remontuoja variklius apie 30 metų, paaiškinimai teismo posėdžio metu. Teismas darė išvadą, kad neturi jokio pagrindo netikėti minėto liudytojo paaiškinimais ir jo, kaip specialisto, padaryta išvada dėl automobilio gedimo priežasties. Tai, kad automobilis iki jo pardavimo ieškovei turėjo variklio defektą, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad atsakovai automobilį įsigijo iš UAB „Ramidonas“. Nors 2019 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje UAB „Ramidonas“ nurodė, kad automobilis JEEP GRAND CHEROKEE yra be defektų, tačiau pagal teismo liudijimą iš UAB „Ramidonas“ gauti minėto automobilio pirkimo dokumentai Vokietijoje iš pardavėjo automobilių salono ING.W. RIEMER patvirtina, kad minėtas automobilis yra patyręs eismo įvykį, turi variklio gedimą, dėl eismo įvykio atsiradęs gedimas netaisytas, automobilis trečiajam asmeniui parduotas su minėtu variklio gedimu, be garantijos dėl defektų, už 6 500 Eur sumą.

7. Teismas vertino, kad trečiojo asmens nurodytos aplinkybės ir pateikti automobilio įsigijimo dokumentai, įrodo ne tik tą aplinkybę, kad automobilis į Lietuvą buvo atgabentas su variklio gedimu, bet ir kad apie šį defektą žinojo ne tik UAB „Ramidonas“, bet ir atsakovas V. B.. Šių aplinkybių pardavėjai neatskleidė ieškovei, jiems žinomą transporto priemonės trūkumą nuslėpė ir pirkimo–pardavimo sutartyje jo neįrašė. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovai jokių patikimų įrodymų, paneigiančių šiuos įrodymus, nepateikė. Nesutikdami su ieškinyje nurodyta automobilio gedimo priežastimi, ekspertizės gedimo priežasčiai nustatyti atlikti neprašė, savo pozicijai pagrįsti prašė apklausti specialių žinių automobilių remonto srityje turintį luidytoją L. T.. Teismo vertinimu, minėto liudytojo parodymai negali prilygti kito specialių žinių turinčio liudytojo E. T. parodymams, nes liudytojas E. T. ginčo automobilį išardė, išėmė variklį, jį apžiūrėjo, dalyvaujant antstolei ir atsakovui vertino anksčiau buvusio gedimo padarytus pažeidimus, buvusį remontą, todėl objektyviai galėjo įvertinti esančio gedimo priežastį. Tuo tarpu liudytojas L. T. automobilio nematė, jo variklio neapžiūrėjo. Nors jo duoti paaiškinimai apie galimas variklio gedimo priežastis padaryti pasiremiant specialiomis žiniomis, tačiau yra tikimybiniai, teoriniai. Tuo labiau, kad ir pats liudytojas išvardino kelias galimas tokio gedimo priežastis ir kategoriškai netvirtino, jog dabartinis variklio gedimas atsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog nustatytas automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus, t. y. automobilis važiavo, praėjo techninę apžiūrą, be to, apie variklio gedimą signalizuojantis signalas buvo užgesintas. Variklio gedimas buvo mechaninis, todėl nei ieškovė, nei jos interesais veikęs jos tėvas V. Z., kuris rūpinosi automobilio pirkimu, jo negalėjo matyti ar nustatyti vizualiai apžiūrėdami automobilį prieš įsigijimą. Atsakovai nenurodo jokių argumentų, kad nustatytas transporto priemonės gedimas pirkėjai turėjo būti akivaizdus įsigyjant automobilį. Teismas pažymėjo, jog atsakovų nurodomos aplinkybes, kad ginčo automobilį įsigijusi ieškovė beveik šešis mėnesius jį eksploatavo, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, nes nepaneigia byloje surinktų įrodymų apie užslėptą automobilio gedimo pobūdį.

9. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju netinkamos kokybės daikto (transporto priemonės) pardavimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo laikytini pagrįstais. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ginčo transporto priemonė turėtų būti grąžinta pilnos komplektacijos, neišardyta. Tačiau visos nepagrįstų ir neteisėtų atsakovų veiksmų neigiamos pasekmės (šiuo atveju – automobilio surinkimo išlaidos, jei tokių būtų) turėtų tekti patiems atsakovams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovai L. B. ir V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą padarė neteisingą išvadą, kad atsakovai perdavė ieškovei automobilį su variklio trūkumais, dėl kurių automobilis nepataisomai sugedo ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ginčo automobilis praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo transporto priemonės perdavimo ieškovei sugedo, tačiau byloje ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo automobilis sugedo nepataisomai. Be to, teismas nevertino aplinkybės, jog nuo transporto priemonės pardavimo iki sugedimo, t. y. beveik šešis mėnesius, automobilis buvo visą laiką eksploatuojamas ir nuvažiavo ne mažiau kaip 7000 km.

10.2. Nors, teismo nuomone, ieškovės ieškinio aplinkybę apie tai, jog nupirktas automobilis turėjo trūkumų – jo variklis anksčiau buvo remontuotas ir remontas buvo atliktas netinkamai, byloje patvirtina 2020 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau su tokiu vertinimu sutikti negalima. Byloje nebuvo pateikti įrodymai nei apie liudytoju apklausto E. T., kuris pristatė save kaip variklių meistrą, autošaltkalvį, remontuojantį variklius apie 25 metus, kvalifikaciją, išsilavinimą, darbinę patirtį, nei įrodymai kokioje remonto dirbtuvėje automobilis buvo išardytas ir jam konstatuotas sugedimas, tos dirbtuvės specializaciją ir kt. svarbias aplinkybes, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs nuspręsti, kad E. T. yra specialistas, variklių meistras, turintis reikiamą kvalifikaciją, žinias ir reikalingą patirtį konstatuoti transporto priemonės gedimus. Dėl ko ir teismo motyvas liudytoju apklausto E. T. parodymus vertinti kaip specialisto parodymus yra neteisingas ir visiškai nepagrįstas.

10.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad liudytojas L. T. vadovauja UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima variklių remontu ir pats turi daugelio metų patirtį remontuojant variklius. Šis liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti gedimai labiausiai tikėtina, kad galėjo atsirasti dėl tepalo trūkumo ar savalaikio jų nekeitimo variklyje. Šią aplinkybę patvirtino, ir ieškovės liudytojas E. T., kas patvirtina, kad liudytojas E. T. taip pat nurodė kelias galimas variklio gedimo priežastis ir kategoriškai netvirtino, jog dabartinis variklio gedimas atsirado dėl buvusio variklio gedimo, jei toks ir buvo.

10.4. Nors teismas išnagrinėjęs civilinę bylą darė išvadą, jog dėl tariamai nustatyto gedimo automobilis yra nepataisomai sugedęs, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų apie tai, kad nustatytas gedimas negali būti techniškai pašalinamas remontuojant, o tokią teismo išvadą paneigia liudytojo E. T. parodymai, kurie patvirtina, kad automobilio variklis gali būti remontuojamas. Ieškovės į bylą pateikta UAB „Autobrava Motors“ sąmata patvirtina ginčo automobilio naujo variklio kainą, o šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovė iš atsakovų pirko 2012 metų gamybos automobilį. Dėl ko teismo išvada, jog automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, kadangi atkūrimo sąnaudos viršytų transporto priemonės rinkos vertę, yra neteisinga, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų kiek kainuotų automobilio gedimų šalinimas ištikrųjų.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis iki jo pardavimo ieškovei turėjo variklio defektą yra priimta neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei parduotas automobilis prieš parduodant automobilį ieškovei tikrai turėjo variklio gedimų, ir juolab, kad apie tai buvo informuotas atsakovas V. B.. Šios aplinkybės nepavirtino trečiojo asmens atstovas. Dėl ko teismo išvada, kad atsakovai nuslėpė nuo ieškovės jiems žinomą transporto priemonės trūkumą ir pirkimo–pardavimo sutartyje jo neįrašė yra neteisinga.

10.6. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovei, turint teisę patikrinti perkamą automobilį autoservise, ieškovė ne tik šia teisė nepasinaudojo, bet ji asmeniškai perkamos transporto priemonės net nematė iki kol nesudarė su atsakove pirkimo–pardavimo sutarties. Elgdamasi nerūpestingai ir nusprendus nesidomėti ketinamo pirkti automobilio būkle, pati ieškovė pirkdama ne naują automobilį, kurio užfiksuota rida sandorio dieną – 139 400 km, prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo.

10.7. Ginčo atveju teismo sprendimu pritaikyta restitucija neatitinka savo reikšmės. Atsakovams nusprendus grąžinti išardytą automobilį, kurio variklis yra išimtas ir jį sudaro atskiros detalės, yra pažeidžiamos atsakovų teisės, nes daikto būklė yra pabloginta. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovai kėlė klausimą, kad byloje nepagrįstai atsakovu patrauktas V. B., nes jis nesudaro su ieškove sandorio ir byloje nėra įrodymų, kad jis gavo ieškovės sumokėtus pinigus už automobilį, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo, dėl ko priėjo neteisingos išvados, jog ieškovei pinigus turi grąžinti ir atsakovas V. B..

Atsiliepimas

11. Ieškovė M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliacinio skundo vienas iš pagrindinių argumentų, jog ieškovė, pirkdama automobilį nepasinaudojo teise jį apžiūrėti detaliai servise. Tačiau apeliantai akcentuodami pirkėjo (ieškovės) pareigas nutyli aplinkybę, jog 2021 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu UAB „Ramidonas“ atstovas aiškiai nurodė, kad jis pirko automobilį iš Vokietijos su variklio defektu, nurodė, kad variklis dirbo negražiai ir trečiasis asmuo jo netaisė, bet panaikino elektronines klaidas, kurios rodė variklio gedimą ir variklis lyg pradėjo dirbti tvarkingai. UAB „Ramidonas“ aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad variklis buvo pirktas su variklio defektu, ir apie tai apeliantas buvo informuotas. Dėl to trečiasis asmuo į sutartį įrašė, kad varikliui nėra taikoma garantija. Automobilį pardavė už mažesnę kainą, nes nurodė apeliantui, kad jeigu kas nors atsitiks jis galės pats pasitaisyti. Sutartyje nurodytas punktas „automobilis be defektų“ buvo „žmogiška klaida“ – kaip nurodė UAB „Ramidonas“ atstovas.

11.2. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes bylos eiga ir nesąžiningas apeliantų elgesys tik įrodo aplinkybę, kad apeliantai visomis išgalėmis bandė nuslėpti faktą tiek pirkimo–pardavimo metu tiek viso proceso metu, kad jiems buvo žinomas faktas apie automobilio variklio defektą. Tai, kad ieškovė nepasinaudojo pareiga apžiūrėti perkant automobilį jo variklį servise, niekaip nepaneigia CK ir teismų praktikoje įtvirtintų pardavėjo pareigų. Be to, tokia pirkėjo pareiga nėra reglamentuota teisės normomis. Be kita ko, variklio paslėptas trūkumas yra vidinis, net jeigu ieškovė būtų pasinaudojusiu tokia paslauga – joks servisas tikrinant automobilį neardo variklių ir nežiūri ar jame esančios detalės „netyčia“ nebuvo virintos iš dalių. Atliekant techninę apžiūrą toks trūkumas taip pat nematomas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. sausio 30 d. buvo nuvežus automobilį patikrai į oficialų JEEP servisą Lietuvoje, tačiau tokių paslėptų trūkumų – kaip vidinio variklio remontas ir suvirinimas – kompiuterinė diagnostika neaptinka, o fizinė prieiga prie variklio vidinių detalių, jo neišardant, nėra galima.

11.3. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog automobilis sugedo nepataisomai. Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101a 50 punktą variklio, pakabų, vairavimo ir stabdžių sistemų, transmisijos apgadintos detalės keičiamos naujomis, išskyrus kai kurias, neturinčias įtakos jų patikimumui ir eismo saugumui, todėl nustatyti variklio defektai gali būti pašalinti tik detales keičiant naujomis. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad esminis sutarties pažeidimu laikytina – jeigu parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių. Tokia faktinė aplinkybė byloje įrodyta – automobilis buvo parduotas su slepiamu variklio defektu.

11.4. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes išlaidos, kurias patirtų ieškovė remontuodama variklį sudaro 30 468,09 Eur ir yra neproporcingai didelės, atsižvelgiant į automobilio įsigijimo kainą, automobiliu naudotis su sugedusiu varikliu ieškovė negali, todėl remiantis CK normomis bei teismų praktika, sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra proporcinga priemonė ginti pirkėjos teises.

11.5. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nėra įrodymų, jog automobilis sugedus buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) dirbtuves; ieškovė nepateikė duomenų, kiek kainuotų automobilio gedimų šalinimas; automobilis galimai nesugedo 2020 m. kovo 9 d., tačiau nėra duomenų, kad automobilis iki gedimo buvo prižiūrimas ir vežamas į servisą, jeigu skleidė pašalinius garsus. Šie apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Tai, kad teismas interpretavo byloje esančius įrodymus, ne taip kaip juos interpretuoja apeliantai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

11.6. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir išsamiai išaiškinti esmines faktines bylos aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai jokių prašymų nereiškė (nei apklausti liudytojus, nei skirti ekspertizę, nei teikti įrodymus apie remonto kaštus ir kitas aplinkybes).

11.7. Apeliantai nepaneigė fakto, jog yra sudarę santuoką, sutuoktinių bendro turto prezumpcija byloje nenuginčyta. Be to, liudytojas V. Z. bei UAB „Ramidonas“ atstovas patvirtino, kad faktiškai automobilį iš UAB „Ramidonas“ pirko V. B., taip kaip faktiškai jį ir pardavė, todėl teismo sprendimas priteisti 10 000 Eur solidariai iš sutuoktinių yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustačius, jog pardavėjas neįvykdė iš automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kylančios pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, nuspręsta taikyti pardavėjo atsakomybę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės

11. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

12. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.

13. Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje jokie jo trūkumai nebuvo nurodyti, preišingai pardavėjas deklaravo, jog sutarties sudarymo metu nėra parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos(CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokios ginčo sutarties sąlygos reiškia, kad ginčo atveju pardavėjas (atsakovai) garantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, skundžiamu sprendimu pripažino, kad automobilio variklis sugedo („užkalė“) dėl iki ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties buvusio variklio defekto, kuris laikytinas paslėptu trūkumu, apie kurį ieškovė nežinojo ir negalėjo sužinoti. Teismas automobilio variklio gedimą pripažino esminiu, dėl kurio automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Teismas įvertinęs tai, jog automobilio dėl nustatyto trūkumo nėra galimybės eksploatuoti, ieškovės pasirinktą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą savo kaip pirkėjos teisių gynybos būdą – automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą pripažino pagrįstu.

17. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdami, jog ieškovė byloje neįrodė, jog nupirktas automobilis turėjo trūkumų – jog variklis anksčiau buvo remontuotas ir remontas buvo atliktas netinkamai; neįrodė, jog automobilis sugedo nepataisomai ir jo negalima naudoti pagal paskirtį; ieškovė elgėsi nerūpestingai ir nesidomėjo ketinamo pirkti automobilio būkle, todėl prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės trūkumus (gedimus). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei 2019 m. rugsėjo 11 d. įsigijus automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), praėjus beveik pusei metų nuo jo perdavimo (2020 m. kovo 9 d.), automobilis sugedo – „užkalė“ automobilio variklis (pirmasis cilindras). Atsakovė L. B. bei jos sutuoktinis (atsakovas) V. B. automobilį 2019 m. liepos 17 d. buvo įsigiję iš trečiojo asmens UAB „Ramidonas“. Byloje esantys UAB „Ramidonas“ automobilio pirkimo dokumentai, gauti iš pardavėjo automobilių salono ING.W. RIEMER (Vokietijoje), patvirtina, kad automobilis JEEP GRAND CHEROKEE, buvo parduotas su variklio gedimu (dėl defektų be garantijos). UAB „Ramidonas“ atstovas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad parduodant automobilį pirkėjui V. B. pasakė apie tai, kad automobilis pirktas su variklio defektu (nupirkus, variklis dirbo netinkamai, prietaisų skydelyje degė lemputė, rodanti variklio gedimą), paaiškino, kad užgesinus degusią lemputę, t. y. pašalinus klaidą, buvusios variklio veikimo problemos dingo, tačiau variklio gedimas nepašalintas (gali pasikartoti). Šie įrodymai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad automobilis į Lietuvą buvo atgabentas su variklio gedimu, o apie šį defektą atsakovas V. B. žinojo. Tačiau atsakovas, ginčo automobilį perparduodant ieškovei M. B., jos apie šį buvusį defektą (variklio gedimą) neinformavo. Kaip teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, automobilio defektas nebuvo akivaizdus, todėl nei ieškovė, nei jos tėvas V. Z., kuris padėjo ieškovei nusipirkti automobilį, jo įsigijimo metu, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas ir be specialaus tyrimo, negalėjo jo nustatyti. Buvęs variklio defektas paaiškėjo tik jo eksploatacijos metu (sugedus), todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir nesidomėjo ketinamo pirkti automobilio būkle, todėl prisiėmė riziką už perkamo automobilio trūkumus, tarp jų ir neakivaizdžius.

19. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad automobilio trūkumų (gedimų) mastas yra toks, kad remontuoti yra ekonomiškai nenaudinga (nepraporcinga), variklis ir jo pakeitimo darbai kainuotų 30 468,09 Eur. Nors apeliantai nesutinka su remonto kaina, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad automobilį būtų galima suremontuoti už kitą ekonomiškai naudingą kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovų parduotas automobilis neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų dėl ko automobilio naudingumas sumažėjo taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

20. Apeliacinės intsancijos vertinimu, šiuo atveju pardavėjai neįrodė aplinkybių, kad šis automobilio trūkumas atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės. Atsakovai, nesutikdami su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pateikia tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, taigi iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos jiems palankios aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantų nuomone nesutinka. Aplinkybė, kad automobilio techninė būklė 2019 m. rugsėjo 11 d. atitiko visus jai keliamus techninius reikalavimus, nuo automobilio įsigijimo pirkėja pravažiavo ne mažiau kaip 7000 km., ar, kad liudytojo L. T. vertinimu, variklio gedimas galėjo atsirasti dėl tepalo trūkumo ar savalaikio jų nepakeitimo, t. y. netinkamos jo priežiūros, vertinant šiuos įrodymus visų byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankami konstatuoti, kad automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo tinkamas jo ilgalaikei (vertinant per protingumo principą) eksploatacijai, o vėliau įvykęs automobilio variklio gedimas – įvyko dėl pirkėjos kaltės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė neužilgo po automobilio įsigijimo (2019 m. spalio 10 d.) pakeitė variklio tepalus, buvo atlikta automobilio diagnostika, automobiliu nuo įsigijimo nuvažiavo tik apie 7000 km., todėl mažai tikėtina, kad automobilį ieškovė būtų netinkamai prižiūrėjusi bei dėl to būtų įvykęs variklio gedimas. Be to liudytojas L. T. sugedusio variklio neapžiūrėjo, todėl darė objektyviais duomenimis neparemtas prielaidas dėl galimų automobilio variklio gedimo priežasčių. Liudytojas E. T., remontuojantis variklius bei apžiūrėjęs sugedusį ginčo automobilio variklį, matė, kad panašaus pobūdžio gedimas (tik kito cilindro) jau buvo prieš tai, t. y. buvo remontuotas šeštas cilindras (šešto cilindro švaistiklis sulūžęs, nes matėsi išdaužytas alkūninis velenas, nėra varžto, virintas blokas, sudaužyta karterį dengianti skarda). Kaip nurodė liudytojas E. T., bei ką patvirtina 2020 m. balandžio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys (atkreiptinas dėmesys, kad konstatuojant šias aplinkybes dalyvavo ir atsakovas), automobilio variklis, t. y. variklio šeštas cilindras iki 2020 m. kovo 9 d. buvo remontuotas, t. y. pakeistas švaistiklis, suvirintas karteris. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Taigi, teisėjų kolegija įvertinus šiame nutarties punkte aptartus įrodymus, taip pat tai, kad, kaip nustatyta nutarties 18 punkte, atsakovai ginčo automobilį buvo įsigiję su variklio defektu, daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovei įsigijus automobilį, jo gedimas įvyko dėl iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvusių jo defektų, t. y. alkūninio veleno ir kitų variklio detalių defekto. Nors automobilis sugedo bei jo naudoti pagal paskirtį nebuvo galima praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo jo įsigijimo, tačiau įvertinus įvykusio automobilio gedimo pobūdį bei automobilio būklę buvusią jo įsigijimo metu, teismas sutinka su ieškove, kad labiausia tikėtina, jos automobilio variklio gedimas įvyko būtent dėl buvusių jo defektų iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai), daro išvadą, kad ieškovė įrodė parduoto daikto trūkumų faktą, taip pat, kad automobilio variklis buvo su defektais ir iki automobilio perdavimo pirkėjai, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė teisingas išvadas. Kadangi atsakovai bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pardavėjas nėra atsakingas už parduoto naudoto daikto kokybę. Pažymėtina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

22. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl netinkamo restitucijos taikymo, nes automobilio variklis išimtas bei išardytas, t. y. daikto būklė yra pabloginta. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko reikalauti iš atsakovų, kaip automobilio pardavėjų, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės įsigyto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę ieškovei atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos už automobilį kainos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė, kaip pirkėja, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog automobilio variklis yra išimtas ir išardytas, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju taikant dvišalę restituciją yra iš esmės išbalansuojama sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Sutiktina su ieškove, kad ieškovei buvo parduotas automobilis, kuris neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų, kas yra esminis sutarties pažeidimas, ieškovė nuo 2020 m. kovo 9 d. negali naudoti automobilio pagal jo paskirtį, nors už jį atsakovams yra sumokėjusi 10 000 Eur, be to, remontuojant automobilį bet kokiu atveju variklį visviena reikės išimti bei jį pakeisti (taisyti), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė dvišalę restituciją, t. y. grąžino į padėtį buvusią iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo.

23. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas V. B. yra tinkamas atsakovas byloje, nes 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ne su juo, o su L. B.. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovai yra sutuoktiniai, byloje nustatyta, kad autombilio pirkimu iš trečiojo asmens, o vėliau ir jo pardavimu ieškovei rūpinosi būtent V. B., tik su juo ieškovė kontaktavo ir ikiteisminėje stadijoje, kaip pats atsakovas nurodė, automobilis jos sutuoktinės vardu pirktas šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisiniai santykiai pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį susiklostė tarp ieškovės ir atsakovų, todėl yra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovų atsakomybė bei prievolė pagal šią ginčo sutartį yra solidari.

24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pirkėjos prašomo taikyti galimai pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

24. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos.

25. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 350 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. B. iš atsakovės L. B. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei M. B. iš atsakovo V. B. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė