Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ukrainos konditerijos korporacijos „Roshen“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1112-585/2016 pagal ieškovės Ukrainos konditerijos korporacijos „Roshen“ ieškinį atsakovei Italijos Respublikos įmonei „Ferrero S.p.A.“ dėl tarptautinės prekių ženklo registracijos apsaugos suteikimo; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama suteikti jos prekių ženklo „ROSHEN“ (fig.) tarptautinei registracijai Nr. apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso prekių ženklas „ROSHEN“ (fig.), tarptautinės registracijos Nr. 900391, kurio tarptautinės registracijos ir apsaugos išplėtimo į Lietuvos Respubliką data yra 2006 m. birželio 30 d. Prekių ženklas registruotas pagal Nicos klasifikaciją 30 klasės prekėms žymėti, o atsakovė yra žodinio prekių ženklo „ROCHER“, tarptautinės registracijos Nr. 688261, kurio tarptautinės registracijos vėlesnio teritorinio apsaugos išplėtimo Lietuvos Respublikoje data 2003 m. lapkričio 27 d., savininkė. Atsakovės prekių ženklas taip pat registruotas pagal Nicos klasifikaciją 30 klasės prekėms (saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru) žymėti.Ieškovė taip pat nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. atsakovė trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui padavė protestą, kuriame nurodė, kad ieškovės prekių ženklo „ROSHEN“ (fig.), tarptautinės registracijos Nr. 900391, registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir prašė atsisakyti suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje šio ieškovės prekių ženklo registracijai. Trečiasis asmuo 2015 m. sausio 26 d. patenkino atsakovės protestą ir nutarė ieškovės prekių ženklo tarptautinei registracijai nesuteikti apsaugos Lietuvos Respublikoje. Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo klaidingai sprendė dėl šalių ginčo prekių ženklų panašumo, nes jie nėra vizualiai panašūs dėl ieškovės ženklo grafinio apipavidalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 228 Eur atsakovės naudai ir 8 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovės prekių ženklas yra kombinuotas, turi ne tik žodinį, bet ir vaizdinį elementą, yra grafiškai apipavidalintas. Tačiau ieškovės ženklo vaizdinis elementas – lenkta juosta, kurioje patalpintas lotyniškomis didžiosiomis raidėmis užrašytas žodis „ROSHEN“, yra tik dekoratyvus elementas, plačiai naudojamas konditerijos ir saldumynų pramonėje, skirtas žodinio elemento apipavidalinimui ir jo išryškinimui. Šriftas, kuriuo parašytas žodis „ROSHEN“ yra neišsiskiriantis, todėl gali būti laikomas standartiniu. Jo užrašymo būdas dekoratyvinėje lanku išlenktoje juostoje yra įprastas konditerijos ir saldainių gamyboje, dažnai naudojamas žymėti šios klasės prekes. Todėl vienintelis skiriamąjį požymį turintis ieškovės ženklo elementas yra pats žodis „ROSHEN“. Tuo tarpu atsakovės prekių ženklas „ROCHER“ yra žodinis, sudarytas iš žodžio „ROCHER“, užrašyto standartiniu šriftu didžiosiomis lotyniškomis raidėmis. Todėl teismas sprendė, jog bendrą lyginamų ženklų sukuriamą suvokimo įspūdį lemia skiriamieji abiejų ženklų elementai – žodiniai elementai.Teismas konstatavo, jog abiejų ženklų žodiniai elementai vizualiai yra labai panašūs, sudaryti iš vienodo skaičiaus (šešių) raidžių, iš kurių keturios žodžių raidės sutampa ir išdėstytos ta pačia eile. Skiriasi tik trečia ir šešta žodžių raidės. Besiskiriančios raidės yra tarp sutampančių žodžių dalių, jomis atskirtos. Abu žodžiai parašyti lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, neišsiskiriančiu, standartiniu šriftu.Teismas, vertindamas prekių ženklų fonetinį panašumą, nustatė, kad žodžiai „ROSHEN“ ir „ROCHER“ yra dviskiemeniai. Akivaizdžiai nelietuviškos kilmės žodžiai, be sulietuvintų galūnių paprastai tariami ne pagal lietuviškas tarimo taisykles. Abiejų žodžių pirmieji skiemenys „ro-“ sutampa ir tariami vienodai. „ROSHEN“ atveju antrasis skiemuo labiausiai tikėtina daugelio vartotojų būtų tariamas vienodai – „-šen“, o visas žodis – „rošėn“. Tik retais atvejais galima tikėtis, kad žodyje būtų tariama kiekviena raidė atskirai, kaip užrašyta, ištariant atskirai „s“ ir „h“ raides. Antrasis žodžio „ROCHER“ skiemuo vartotojų gali būti perskaitomi ir tariami skirtingai. Angliškai ir prancūziškai kalbantys (suprantantys) vartotojai visą žodį tartų „roše“ arba „rošė“. Tokių vartotojų (ypač kalbančiųjų angliškai) būtų akivaizdi dauguma, atsižvelgiant į anglų kalbos ir su ja susijusios žodžių darybos bei tarimo taisyklių paplitimą. Tik nedidelė dalis vartotojų galimai tartų „ročer“ arba „rocher“. Paskutiniame skiemenyje tariant žodį „ROCHER“ raidė „r“ paprastai nebūtų tariama arba jos tarimas būtų labai nestiprus ir mažai girdimas. Tariant žodį „ROSHEN“, paskutinė esanti raidė „n“ taip pat nebūtų girdima visiškai arba būtų girdima labai silpnai, nepriklausomai nuo to, kuriame skiemenyje būtų dedamas kirtis. Atsižvelgęs į 9-10 punkto argumentus, teismas sprendė, jog abiejų prekių ženklų tarimo skirtumai yra minimalūs, todėl fonetiškai žodžiai yra labai panašūs.Nors ieškovė nurodo, kad žodžio „ROSHEN“ darybai panaudota ieškovės steigėjo ir savininko pavardė, todėl žodis „ROSHEN“ vartotojų suvokiamas per sąsają su pavarde „Porošenko“, savaime tai nėra akivaizdu, tokį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dėl to teismas ieškovės ženklo žodinį (pagrindinį) elementą laikė neturinčiu prasmės. Atsakovės ženklą sudaro prancūzų kalbos žodis, reiškiantis uolą. Tačiau tokia žodžio reikšmė nebus suprantama bent kiek didesnei Lietuvos vartotojų daliai, nes prancūzų kalbos žinios Lietuvoje nėra paplitusios. Todėl teismas vertino, kad žodis „ROCHER“ Lietuvos vartotojų taip pat bus suprantamas kaip reikšmės neturintis ar turintis nesuprantamą reikšmę žodis.Teismas sprendė, kad prekės, žymimos ginčo prekių ženklais, priklauso prekių kategorijai, kurias vartotojas dažniausiai renkasi atsitiktinai, impulsyviai, be atidaus apžiūrėjimo, prekių, kurias žymi ginčo ženklai, panašumas yra labai didelis, jos parduodamos tose pačiose prekybos vietose, skirtos toms pačioms vartotojų grupėms, o prekių ženklų panašumo laipsnis yra didelis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės prekių ženklas yra kombinuotas ženklas, kurį sudaro: iš lankeliu išdėlioto, stilizuotu šriftu, juodos spalvos didžiosiomis ir pastorintomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis parašyti žodinio elemento „ROSHEN“ bei vaizdinio elemento – puslankiu lenktos baltos juostos su juodu apvadu ir riestais kraštais. Vaizdinis elementas yra neatsiejama bei nedaloma ieškovės prekių ženklo dalis ir kartu su žodiniu elementu sudaro vientisą kompoziciją. Tuo tarpu atsakovės prekių ženklą sudaro tik žodinis elementas „ROCHER“, parašytas paprastomis, standartinio šrifto, juodos spalvos, didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis.Teismas nepagrįstai sprendė, kad abu prekių ženklai yra fonetiškai labai panašūs. Angliškai kalbantys Lietuvos vartotojai pagal anglų tarties pavyzdį atsakovės prekių ženklą „ROCHER“ tars kaip „ročer“ (anglų kalboje dėmuo „ch“ tariasi kaip „č“), o ne „roše“. Tuo tarpu ieškovės prekių ženklo žodinį elementą „ROSHEN“ anglakalbiai lietuviai tars kaip „rošen“ (kadangi anglų kalboje dėmuo „sh“ tariasi kaip „š“). O nei angliškai, nei prancūziškai nemokantys Lietuvos vartotojai ginčo prekių ženklų žodinius lementus tars pagal lietuvių tarties taisykles, t. y. aiškiai ištardami kiekvieną raidę.Ieškovės ir atsakovės prekių ženklais pažymėtos prekės negali būti laikomos tapačiomis ir/ar panašiomis vien dėl to, kad pagal tarptautinę Nicos prekių klasifikaciją yra priskiriamos tai pačiai 30 prekių klasei, kadangi ieškovės prekių ženklu žymimi ne tik saldainiai, bet ir tokios prekės kaip duona, biskvitai, krekeriai medus, ledai ir pan. Tuo tarpu atsakovė prekių ženklu „ROCHER“, tarptautinės registracijos Nr. 688261, Lietuvoje naudoja tik vienos rūšies prekei žymėti – vieno kąsnio šokoladiniams saldainiams su riešutais, suvyniotiems į auksinės bei rudos spalvos popierėlį. Be to, ieškovės prekių ženklas žymint prekes naudojamas su atitinkamu gaminio pavadinimu, o atsakovės prekių ženklas visada naudojamas su nuoroda į atsakovės įmonės pavadinimą „FERRERO“.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teismo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės prekių ženkle esanti lenkta juosta su riestais kraštais yra ne skiriamasis ar dominuojantis ženklo elementas, o įprastas konditerijos, saldainių ir kitų maisto produktų srityse esančių prekių ženklų elementas. Todėl skiriamasis ir dominuojantis ženklo elementas yra žodis „ROSHEN“.Dėl tapataus abiejų prekių ženklų žodinių elementų žodžių ilgio, ženklo dalių „RO“ ir „HE“, esančių tokiose pačiose pozicijose, dėl žodžių užrašymo didžiosiomis, labai panašaus, neišsiskiriančio šrifto raidėmis, ieškovės prekių ženklas „ROSHEN“ yra vizualiai panašus į atsakovės „ROCHER“.Abu prekių ženklai yra fonetiškai panašus. Lyginamuosiuose to paties ilgio šešių raidžių žodžiuose yra tapačios keturios raidės („r“, „o“, „h“, „e“), kurios yra tose pačiose pozicijose. Abu ženklų žodžiai turi po du skiemenis, kurių pirmieji yra identiški „ro-“, o antrųjų skiemenų identiškos dalys „he“ yra tose pačiose vietose.Atsakovės prekių ženkle yra įrašytas prancūzų kalbos žodis „Rocher“, reiškiantis uolą. Šio prancūzų kalbos žodžio tarimas anglų kalba yra nurodytas Oksfordo aiškinamajame žodyne: „rocher“ - /Ro?e. Garsas [?] atitinka lietuvių kalboje naudojamą garsą „š“.Nors ieškovė nurodo, kad angliškai kalbantys Lietuvos vartotojai pagal anglų tarties pavyzdį prekių ženklą „ROCHER“ tars kaip „ročer“, tačiau raidės „ch“ anglų kalboje žymį garsą [t?]. Analogiškai ir lietuvių kalboje raidė „č“ žymi sudėtinį priebalsį „tš“. Todėl tiek viename, tiek kitame žodyje minėta visuomenės dalis girdės garsą „š“.Atsakovės ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės „saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru“ patenka į platesnes prekių, kurioms įregistruotas ieškovės ženklas kategorijas: konditerijos gaminiai, miltinės konditerijos gaminiai, saldainiai, šokoladas. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nurodyta, jog konditerija yra cukriniai ir miltiniai saldumynai, todėl pagal teismų praktiką šios prekės yra tapačios.Ieškovė teigia, kad atsakovė prekių ženklą „ROCHER“ visada naudoja kartu su nuoroda į atsakovės įmonės pavadinimą „FERRERO“, tačiau nagrinėjant ginčą tarp dviejų įregistruotų prekių ženklų, jie turi būti lyginami tokie, kokie įregistruoti, nes palyginus tokius, kokie naudojami, teismas pasisakytų dėl kito ginčo dalyko negu suformuluotas ieškinyje.Dėl lyginamų ženklų bendro įspūdžio bei dėl tapačių ir panašių prekių egzistuoja galimybė suklysti dėl ieškovės ženklu žymimų prekių kilmės – vartotojas šias ieškovės ženklu žymimas prekes gali priskirti atsakovei arba su ja ekonomiškai susijusioms įmonėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių prekių ženklų galimo klaidinančio panašumo PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Ieškovei priklauso prekių ženklas „ROSHEN“ (fig.), tarptautinės registracijos Nr. 900391, kurio tarptautinės registracijos ir apsaugos išplėtimo į Lietuvos Respubliką data yra 2006 m. birželio 30 d. Prekių ženklas registruotas pagal Nicos klasifikaciją 30 klasės prekėms žymėti, o atsakovė yra žodinio prekių ženklo „ROCHER“, tarptautinės registracijos Nr. 688261, kurio tarptautinės registracijos teritorinio apsaugos išplėtimo Lietuvos Respublikoje data 2003 m. lapkričio 27 d., savininkė. Atsakovės prekių ženklas taip pat registruotas pagal Nicos klasifikaciją 30 klasės prekėms (saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru) žymėti.PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Šios normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) atsakovei priklausantis prekių ženklas turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš ieškovės prekių ženklą; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija pirmosios sąlygos buvimo – atsakovės prekių ženklas yra registruotas Lietuvos Respublikoje anksčiau negu ieškovės. Tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl kitų būtinųjų sąlygų.Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prekių ženklų vizualinį panašumą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės prekių ženklas yra kombinuotas, visi tokio ženklo elementai yra saugomi, todėl teismas turėjo vertinti visų elementų, ne tik žodinio, sukeliamą prekių ženklo bendro suvokimo įspūdį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu.Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 23 p.). Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau - Metodiniai nurodymai) 2.2 punkte įtvirtinta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais, netobulais (angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-388/00, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-104/01, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-6/01).Nagrinėjamu atveju ieškovės prekių ženklas „ROSHEN“ (fig.), tarptautinės registracijos Nr. 900391, yra kombinuotas prekių ženklas, susidedantis iš vaizdinio elemento – puslankiu lenktos baltos juostos su juodu apvadu ir riestais kraštais, ir žodinio elemento – standartiniu šriftu, lotyniškomis didžiosiomis raidėmis užrašyto žodžio „ROSHEN“. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas ieškovės prekių ženklą vertino kaip kombinuotą, tačiau sprendė, kad ženklo vaizdinis elementas – lenkta juosta, kurioje patalpintas lotyniškomis didžiosiomis raidėmis užrašytas žodis „ROSHEN“, yra tik dekoratyvus elementas, plačiai naudojamas konditerijos ir saldumynų pramonėje, skirtas žodinio elemento apipavidalinimui ir jo išryškinimui, tuo tarpu žodis „ROSHEN“ yra ženklo skiriamasis elementas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovės prekių ženklas iš savo elementų visumos sudaro bendrą regimąjį įspūdį – žodį „ROSHEN“, kuris laikytinas dominuojančių ieškovės prekių ženklo elementu, todėl pagrįstai būtent šis ieškovės prekių ženklo elementas buvo lygintas su atsakovės žodiniu prekių ženklu „ROCHER“, tarptautinės registracijos Nr. 688261.Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ginčo prekių ženklų fonetinio panašumo, nurodydama, jog angliškai kalbantys Lietuvos vartotojai pagal anglų tarties pavyzdį atsakovės prekių ženklą „ROCHER“ tars kaip „ročer“, o ieškovės prekių ženklo žodinį elementą „ROSHEN“ tars kaip „rošen“. Tuo tarpu nei angliškai, nei prancūziškai nemokantys Lietuvos vartotojai ginčo prekių ženklų žodinius lementus tars pagal lietuvių tarties taisykles, tai yra aiškiai ištardami kiekvieną raidę. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.Atsakovės prekių ženklas „ROCHER“ ir ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „ROSHEN“ yra tokio paties ilgio šešių raidžių žodžiai, kuriuose yra tapačios keturios raidės „r“, „o“, „h“, „e“, esančios tose pačiose pozicijose. Abiejų ženklų žodžiai turi po du skiemenis, kurių pirmieji yra identiški „ro-“, o antrųjų skiemenų identiškos dalys „he“ yra tapačiose vietose. Todėl vertinant šių žodžių skambesį, jų tarimas yra labai panašus. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš atsakovės byloje pateikto Oksfordo aiškinamojo žodyno išrašo, žodžio „rocher“, prancūzų kalboje reiškiančio uolą, tarimas anglų kalba yra „Ro?e“. Garsas [?] atitinka lietuvių kalboje naudojamą garsą „š“, taigi atsakovės prekių ženklas „ROCHER“ taisyklingai turėtų būti tariamas kaip „roše“.Ieškovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teikdama, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklais pažymėtos prekės negali būti laikomos tapačiomis ir/ar panašiomis vien dėl to, kad pagal tarptautinę Nicos prekių klasifikaciją yra priskiriamos tai pačiai 30 prekių klasei, kadangi ieškovės prekių ženklu žymimi ne tik saldainiai, bet ir tokios prekės kaip duona, biskvitai, krekeriai medus, ledai ir pan. Tačiau tokie ieškovės argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė, kaip ir atsakovė, savo prekių ženklą „ROSHEN“ naudoja saldainiams žymėti, dėl ko gali būti suklaidinta dalis visuomenės.Dėl ieškovės nurodomų argumentų dėl atsakovės naudojamos nuorodos į atsakovės įmonės pavadinimą „FERRERO“ teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas tarp tų pačių ginčo šalių jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2354-104/2012 (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-788/2013 paliktas nepakeistas), todėl dėl šių ieškovės argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių prekių ženklų galimo klaidinančio panašumo PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 750,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį – 1003,47 Eur (771,9 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartojami atsakovės atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teisme argumentai, spręstina, kad atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1 000,00 Eur (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Italijos Respublikos įmonei „Ferrero S.p.A.“ iš ieškovės Ukrainos konditerijos korporacijos „Roshen“ 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.