Vilniaus apygardos teismo sprendimas

8. Šalių ginčo prekių ženklai, ieškovo teigimu, vizualiai nėra panašūs dėl ieškovo ženklo grafinio apipavidalinimo. Pateikė visuomenės nuomonės tyrimą, kuriuo įrodinėjo, kad nėra ženklų klaidinamo panašumo.

10. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo atsikirtimus.

11. Tarp šalių nekilo ginčo dėl jų nurodomų faktų, kad šalys yra procesiniuose dokumentuose nurodytų registruotų prekių ženklų savininkai, kad atsakovas yra ankstesnio prekių ženklo savininkas, kad ieškovo prekių ženklo tarptautinės registracijos Nr.900391 ir išplėtimo į Lietuvos Respubliką data yra 2006-06-20, o atsakovo prekių ženklo tarptautinė registracijos Nr.688261 vėlesnio išplėtimo pagal Madrido sutarties Protokolą į Lietuvos Respubliką data yra 2003-11-27, taip pat, kad trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras 2015 m. sausio 26 d. patenkino atsakovo protestą ir nutarė ieškovo prekių ženklo tarptautinei registracijai nesuteikti apsaugos Lietuvos Respublikoje.

12. Atsakovo ženklas yra ankstesnis PŽĮ 7 str . 2 d. 2p. prasme.

13. Abu šalių ženklai yra registruoti 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją. Ieškovo prekių ženklas registruotas prekėms „konditerijos gaminiai, miltinės konditerijos gaminiai, sausainiai, biskvitai, krekeriai (užkandžių sausainiai), saldainiai, šokoladas, medus, cukrus, duona, ledai, prieskoniai“. Atsakovo prekių ženklas registruotas prekėms „saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru“ (2011-06-20 sąrašo siaurinimo įrašas Tarptautiniame biure).

14. Ieškinys pareikštas per PŽĮ 15str.3d. numatytą šešių mėnesių terminą.

15. Ieškovas reikalauja panaikinti Valstybinio patentų biuro sprendimą, t.y. pripažinti jo teisę į prekių ženklo tarptautinės registracijos suteikiamą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

16. Ieškovo ir atsakovo prekių ženklai atrodo taip:

ROCHER

17. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai, kad prekių ženklas turi būti vertinamas kaip visuma, toks kaip įregistruotas, kad išvadas dėl lyginamų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo PŽĮ 7 str. 1 d. 2p. prasme lemia visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus. Nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai. Taip įstatymas aiškinamas ir teismų praktikoje (pvz. ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-135/2005).

18. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad visi vertinimo kriterijai konkrečiu atveju yra lygiaverčiai ir turi vienodą įtaką, sprendžiant dėl konkrečių ginčo ženklų klaidinamo panašumo. Ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005 išaiškinta, kad „visi nurodyti kriterijai turi būti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis“, t.y. pabrėžiamas būtinumas ne tik vertinti ženklą kaip visumą, bet ir įvertinti ženklą sudarančių elementų svarbą. Taigi, ženklą sudarančių elementų svarbos įvertinimas yra reikšmingas darant išvadą dėl atskirų elementų įtakos sprendžiant dėl ženklų panašumo ar skirtingumo. Dėl to, nors ir, kaip jau minėta, pritartina ieškovo teiginiui, kad ženklas turi būti vertinamas kaip visuma ir toks kaip įregistruotas, tai neprieštarauja teismo, sprendžiančio dėl ženklų panašumo ar skirtingumo, pareigai atsižvelgti į ženklą sudarančių elementų svarbos panašumo vertinimui skirtingumą – nors patys kriterijai yra lygiaverčiai, bet jų pagrindu įvertintų elementų skirtingos svarbos įtaka panašumui gali būti skirtinga.

19. Minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, rėmėsi Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (EUIPO) 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu byloje R 541/2002-1, kuriame yra pasakyta, kad vertinant vartotojų suklaidinimo riziką reikia remtis bendru ženklų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus, t.y. atsižvelgiant į skirtingą įtaką bendram įspūdžiui ir suklaidinimo rizikai turinčių ženklo elementų svarbą.

20. Europos Teisingumo Teismas 1997 m. lapkričio 11d. sprendime byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95, nurodė, kad ženklų palyginimas turi būti paremtas bendru ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus.

21. Atlikdamas ginčo prekių ženklų palyginimą, teismas turi atlikti bendrą ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo vertinimą. Todėl teismas sprendime pasisako dėl ženklų vaizdinio, fonetinio ir semantinio panašumo.

22. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „ TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. ( GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) ( Jugtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003).

23. Tokia taisyklė yra reikšminga atliekant ženklų palyginimą, jų panašumo vertinimą.

24. Sprendžiant dėl vaizdinio ženklų panašumo, svarbu, kad ieškovo prekių ženklas yra kombinuotas, turi ne tik žodinį, bet ir vaizdinį elementą, yra grafiškai apipavidalintas, tačiau teismas sutinka su atsakovo atsikirtimu, kad ieškovo ženklo vaizdinis elementas – lenkta juosta, kurioje patalpintas lotyniškomis didžiosiomis raidėmis užrašytas žodis ROSHEN, yra tik dekoratyvus elementas, plačiai naudojamas konditerijos ir saldumynų pramonėje, skirtas žodinio elemento apipavidalinimui ir jo išryškinimui.

25. Ieškovo ženklo apraše nurodoma, kad juosta yra kaip pagrindas žodžiui „ROSHEN“.

26. Šriftas, kuriuo parašytas žodis „ROSHEN“ yra neišsiskiriantis, todėl gali būti laikomas standartiniu. Jo užrašymo būdas dekoratyvinėje lanku išlenktoje juostoje yra įprastas konditerijos ir saldainių gamyboje, dažnai naudojamas žymėti šios klasės prekes. Todėl vienintelis skiriamąjį požymį turintis ieškovo ženklo elementas yra pats žodis „ROSHEN“.

27. Atsakovo prekių ženklas „ROCHER“ yra žodinis, sudarytas iš žodžio „ROCHER“, užrašyto standartiniu šriftu didžiosiomis lotyniškomis raidėmis.

28. Taigi, bendrą lyginamų ženklų sukuriamą suvokimo įspūdį lemia skiriamieji abiejų ženklų elementai – žodiniai elementai.

29. Abiejų ženklų žodiniai elementai vizualiai yra labai panašūs, sudaryti iš vienodo skaičiaus (šešių) raidžių, iš kurių keturios žodžių raidės sutampa ir išdėstytos ta pačia eile. Skiriasi tik trečia ir šešta žodžių raidės. Besiskiriančios raidės yra tarp sutampančių žodžių dalių, jomis atskirtos. Abu žodžiai parašyti lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, neišsiskiriančiu, standartiniu šriftu.

30. Sprendžiant dėl ženklų fonetinio panašumo/skirtingumo, svarbu, kad žodžiai „ROSHEN“ ir „ROCHER“ yra dviskiemeniai. Akivaizdžiai nelietuviškos kilmės žodžiai, be sulietuvintų galūnių paprastai tariami ne pagal lietuviškas tarimo taisykles. Abiejų žodžių pirmieji skiemenys („RO -“) sutampa ir tariami vienodai. „ROSHEN“ atveju antrasis skiemuo labiausiai tikėtina daugelio vartotojų būtų tariamas vienodai, o žodis būtų tariamas „rošėn“. Tik retais atvejais galima tikėtis, kad žodyje būtų tariama kiekviena raidė atskirai, kaip užrašyta, ištariant atskirai „s“ ir „h“ raides. Antrasis žodžio „ROCHER“ skiemuo vartotojų gali būti perskaitomi ir tariami skirtingai. Angliškai ir prancūziškai kalbantys (suprantantys) vartotojai tartų „roše“ arba „rošė“. Tokių vartotojų (ypač suprantančių anglų kalbą) būtų akivaizdi dauguma, atsižvelgiant į anglų kalbos ir su ja susijusios žodžių darybos bei tarimo taisyklių paplitimą. Tik nedidelė dalis vartotojų galimai tartų „ročer“ arba „rocher“.

31. Paskutiniame skiemenyje tariant žodį „ROCHER“ raidė „r“ paprastai nebūtų tariama arba jos tarimas būtų labai nestiprus ir mažai girdimas. Tariant žodį „ROSHEN“, paskutinė esanti raidė „n“ taip pat nebūtų girdima visiškai arba būtų girdima labai silpnai, nepriklausomai nuo to, kuriame skiemenyje būtų dedamas kirtis.

32. Vertinant šių žodžių skambesį tariant, jų tarimo skirtumai yra minimalūs, todėl fonetiškai žodžiai yra labai panašūs.

33. Nors ieškovas nurodo, kad žodžio „ROSHEN“ darybai panaudota ženklo turėtojo įmonės steigėjo ir savininko pavardė ir žodis „ROSHEN“ vartotojų suvokiamas per sąsają su pavarde „Porošenko“, savaime tai nėra akivaizdu, o tokį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dėl to teismas ieškovo ženklo žodinį (pagrindinį) elementą laiko neturinčiu prasmės.

34. Atsakovo ženklą sudaro prancūzų kalbos žodis, reiškiantis uolą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prancūzų kalbos žinios Lietuvoje nėra paplitusios, neturi pagrindo manyti, kad tokia žodžio reikšmė bent kiek didesnės Lietuvos vartotojų dalies būtų suprantama. Todėl teismas vertina, kad žodis „ROCHER“ Lietuvos vartotojų taip pat bus suprantamas kaip reikšmės neturintis ar turintis nesuprantamą reikšmę žodis.

35. Todėl, atlikęs ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas daro išvadą, kad ieškovo prekių ženklas „ROSHEN“ yra panašus į atsakovo ženklą „ROCHER“.

36. Ieškovas remiasi argumentu, kad ieškovo prekių ženklas registruotas žymėti didelę 30 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekių įvairovę, nes registruotas prekėms „konditerijos gaminiai, miltinės konditerijos gaminiai, sausainiai, biskvitai, krekeriai (užkandžių sausainiai), saldainiai, šokoladas, medus, cukrus, duona, ledai, prieskoniai“, o atsakovo prekių ženklas registruotas žymėti tik vienos rūšies prekes – vieno kąsnio saldainius su riešutais, dažniausiai suvyniotus į auksinės bei rudos spalvos popierėlį, todėl ieškovo prekės nėra „tapačios ar panašios“ atsakovo prekėms PŽĮ 7str.1d.2p. prasme.

37. Pagal 1957m. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo reikmėms yra nustatytos 45 prekių klasės. 30 klasės prekės pagal Nicos klasifikaciją yra kava, arbata, kakava ir kavos pakaitalai; ryžiai; tapijoka ir sago kruopos; miltai ir grūdų produktai; duona, pyragai ir konditerijos gaminiai; ledai; cukrus, medus, sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska; garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas.

38. Klasifikatoriaus paaiškinimuose nurodoma, kad 30 klasė daugiausia apima augalinės kilmės maisto produktus, paruoštus vartoti ar konservuoti, taip pat priedus, gerinančius maisto produktų skonį, kvapą. Prie šios klasės taip pat priklauso: kavos, kakavos, šokolado ar arbatos gėrimai; maistiniai grūdų produktai (pvz.: avižiniai ar kitų grūdinių kultūrų dribsniai).

39. Sprendžiant šalių ginčą dėl ženklų panašumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ženklai naudojami prekėms, vartotojų perkamoms spontaniškai ir atsitiktinai. Tokios prekės, kurioms žymėti yra registruoti abu ženklai, ne tik priklauso bendrai klasei, bet ir dėl savo rūšies bei vartojimo būdo – smulkūs saldumynai, saldainiai, saldūs užkandžiai, skirti vartoti prie arbatos arba kavos ar vieni – yra panašios, turi tą pačią paskirtį. Nepaisant to, kad ieškovas nurodė, kad atsakovo prekių ženklu pažymėtos prekės priklauso prabangesnių negu ieškovo prekių kategorijai, ieškovas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kuriais remdamasis teismas gali padaryti išvadą, kad šalių prekes perka skirtingos vartotojų grupės. Kaip nurodė atsakovo atstovė (ieškovui neginčijant), atsakovo prekių ženklu pažymėtos prekės parduodamos ir mažais kiekais po tris saldainius. Todėl vartotojų grupės šalių ženklų pažymėtoms prekėms teismo taip pat laikomos panašios.

40. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas daro išvadą, kad prekės, kurioms žymėti yra registruoti šalių ginčo prekių ženklai, taip pat yra panašios.

41. Spręsdamas dėl bendro visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo, teismas vadovaujasi taisykle, kad suklaidinimo galimybės įvertinimas numato visų reikšmingų faktorių – tiek prekių ženklų panašumo, tiek prekių panašumo tarpusavio priklausomybę (Europos Teisingumo teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG and Adidas Belelux BV, Nr.C-425/98). Bendras suklaidinimo galimybės, kuri priklauso nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio ženklų panašumo, vertinimas grindžiamas bendru paminėtų faktorių sukuriamu įspūdžiu.

43. Ieškovas pateikė visuomenės nuomonės tyrimą (II t., b.l. 7), kurio apklausų duomenimis, pateikus respondentams dvi klausimų grupes, padarytos tokios tyrimo išvados:

1) saldumynų ir konditerijos prekių ženklą „Rocher“ žino 29 proc. apklaustųjų, nežino – 69 proc., o saldumynų ir konditerijos prekių ženklą „Roshen“ žino 33 proc. apklaustųjų, nežino – 66 proc.;

2) į klausimą, ar Ukrainos konditerijos korporacijai „Roshen“ priklausantis prekių ženklas „ROSHEN“ ir Italijos gamintojui Ferrero priklausantis prekių ženklas „ROCHER“ yra klaidinančiai panašūs, t.y. ar norėdami nusipirkti vienu prekių ženklu žymimą prekę per apsirikimą apklaustasis galėtų nusipirkti kitu prekių ženklu žymimą prekę, teigiamai atsakė 37 proc., o neigiamai – 63 proc.

44. Teismui abejonių kelia taikytoji ieškovo pateiktų tyrimų metodika. Vertindamas pateiktąjį rašytinį įrodymą, teismas sprendžia, kad respondentams klausimai buvo užduoti tokiu eiliškumu, kokiu eiliškumu pateikti tyrimo rezultatai. Atsakymas į pirmąjį klausimą gali reikšti, kad vartotojai geriau žino „ROSHEN“ prekių ženklą (4 proc. daugiau), tačiau kartu gali reikšti, kad vartotojai šių prekių ženklų neskiria (ypač kai jiems pateikiami atskirai ir paeiliui), todėl dalis respondentų pareiškė žinantys vieną iš tiriamųjų ženklų, nors turėjo kokių nors žinių apie kitą. Tokia išvada neprieštarauja atsakovo atsikirtimui, kad lyginamieji prekių ženklai yra klaidinamai panašūs.

46. Atsakovo pateikti gyventojų apklausos rezultatai (I t., b.l.134) rodo, kad panašumą tarp žymenų „ROCHER“ ir „ROSHEN“ mato 60 proc. apklaustųjų, žinančių prekių ženklą „ROCHER“ ir 53 proc. jo nežinančių. Nors atsakovo pateiktoji paklausa iš dalies pasižymi tais pačiais metodiniais trūkumais, be to, respondentai buvo apklausti tik dėl lyginamų žodžių (ženklų žodinių elementų, o ne ženklų) panašumo ir nebuvo klausiami dėl klaidinimo, kartu vertindamas abu pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pateiktuose tyrimuose nurodytoji klaidinimo galimybė (nuo 37 proc. iki 60 proc.) yra pakankama lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panašumo patvirtinimui.