Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo konditerijos korporacijos „Roshen“ (Ukraina) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2354-104/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui FERRERO S.p.A. (Italija) dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2011-03-03, 2011-10-12 pareiškimais patikslino ieškinio dalyką ir pagrindą, prašydamas panaikinti atsakovo FERRERO S.p.A. prekių ženklo ROCHER tarptautinės registracijos (tarpt. Reg. Nr. 688261) išplėtimą Lietuvos Respublikos teritorijoje 30 klasės prekių sąrašui su apribojimu: saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru, nurodė, kad atsakovas informavo Vilniaus apygardos teismą apie prašymą dėl prekių sąrašo susiaurinimo Pasaulinės Intelektinės Nuosavybės Organizacijos Tarptautiniam biurui (IV b. t., 12 – 23 l.), taigi patenkino didžiąją dalį ieškovo reikalavimų. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovo naudojamas ženklas „FERRERO ROCHER“ ir „ROCHER“ yra du savarankiški prekių ženklai; „ROCHER“ nesuteikia vartotojui juo pažymėtos prekės identiškumo garantijos, kadangi prekė šiuo ženklu nėra ženklinama; trečiųjų asmenų individualūs veiksmai, pvz. buhalteriniuose dokumentuose nurodyti prekinio ženklo ženklinimai, neatitinkantys tikslaus prekinio ženklo pavadinimo, kuriais tiesiogiai nesiekiama realizuoti ir platinti prekių ženklą, kaip tokį, negali būti laikomi tinkamais veiksmais, sprendžiant apie prekių ženklo naudojimą tam tikroje teritorijoje. Pasak ieškovo, atsakovo pateikti įrodymai niekaip nesusiję su konkretaus savarankiško prekinio ženklo „ROCHER“ naudojimu; tai, jog atsakovo konditerijos gaminiai - saldainiai FERRERO ROCHER, yra realizuojami Lietuvos Respublikoje ilgą laiką, nereiškia, kad atskiras prekių ženklas „ROCHER“ gali būti prilyginamas individualiam tokio ženklo naudojimui, prisidengiant savarankišku prekių ženklo „FERRERO ROCHER“ naudojimu (III b. t., 142 – 145 l., IV t., 48 – 52 l.).

Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas importuoja šokoladinius saldainius „ROCHER“, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo importuojamų saldainių pavadinimas yra „FERRERO ROCHER“, kuris atitinka atsakovui priklausantį kombinuotą vaizdinį prekių ženklą „FERRERO ROCHER“ (tarpt. reg. Nr. 799546), kurio registracija taip pat išplėsta į Lietuvos Respubliką. Taigi atsakovas prekių ženklo ROCHER naudojimą įrodinėjo, prisidengdamas prekių ženklo FERRERO ROCHER naudojimu, ir tai sąlygojo neteisingą ginčo išsprendimą;Teismas, pripažindamas ginčo prekių ženklo „ROCHER“, reg. Nr. 688261, naudojimą tinkamu, neatsižvelgė į tai, kad ginčo prekių ženklas „ROCHER“, naudojamas kaip prekių ženklo „FERRERO ROCHER“ dalis, naudojamas su žymeniu „FERRERO“, neįgijo skiriamojo požymio ir neišlaikė savo savarankiškumo ir individualumo; ženklas „ROCHER“ atlikto tyrimo respondentams nekėlė jokių aiškių asociacijų su konditerijos pramone;Teismas neteisingai įvertino ieškovo užsakymu atlikto tyrimo „Šalies gyventojų tyrimą dėl prekių ženklų asociacijų su pramonės sritimis“ rezultatus ir tokiu būdu pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes nurodė, kad atlikto tyrimo respondentų atsakymai nebuvo spontaniški, tačiau nepaaiškino, kodėl spontaniškumas šiuo atveju laikytinas lemiamu kriterijumi vertinant tyrimo rezultatus;Teismas neteisingai įvertino atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, kadangi internetinių puslapių kopijose, sąskaitose – faktūrose, ataskaitose ženklas ROCHER naudojamas dėl patogumo, kaip prekės ženklo „FERRERO ROCHER“ trumpinys;Teismas nepasisakė dėl FERRERO ir ROCHER ženklų kaip visumos, neįvertino, kad ženklo savininko teisių apsaugos žymens „®“ nėra virš žodžio FERRERO, o Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (angl. k. Office of Harmonization for the Internal Market (OHIM), toliau – OHIM, VRHT) Protestų vadovo 6 dalyje nurodyta, kad, kai skirtingi elementai atrodo, kaip „vientisa visuma“ – tai ne dviejų ar daugiau ženklų, o vieno sudėtinio ženklo naudojimas, ir tokiu atveju jie yra iš tikrųjų susilieję;Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas didžiosios dalies reikalavimų atsisakė, kadangi atsakovas, sumažindamas prekių kategorijas, kurioms taikomas ginčo prekių ženklas, patenkino didžiąją dalį ieškovo reikalavimų.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. rugpjūčio 22 d. gautas apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo (V b. t., 26, 27 l.), kuriuo ieškovas prašo prijungti prie bylos Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo konditerijos korporacijos „Roshen“ ieškinį atsakovui Italijos įmonei „Ferrero S. P. A.“ dėl prekių ženklo „ROCHER“ tarptautinės registracijos teritorinio taikymo Latvijos Respublikoje panaikinimo (V b. t., 28 - 82 l.). Nurodo, kad šis sprendimas buvo priimtas po skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo ir po 2012 m. kovo 26 d. ieškovo apeliacinio skundo padavimo, taigi būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo vėliau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal įstatymą ir teismų praktiką, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri reiškia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumą, susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo; išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; (CPK 12 str., 178 str., 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė teisingas išvadas, tinkamai pritaikydamas proceso ir materialinės teisės normas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Ukrainos konditerijos korporacija „Roshen“ yra savininkas tarptautinio žodinio - vaizdinio prekių ženklo „ROSHEN“, reg. Nr. 900391 (registracijos data 2006-06-20), registruoto 30 klasės prekėms (I b. t., 24 l.), o atsakovas Italijos įmonė FERRERO S.p.A. yra žodinio tarptautinio prekių ženklo „ROCHER“, reg. Nr. 688261, savininkas (I b. t., 6 – 23 l.); atsakovas 2011 m. birželio 20 d. padavė Pasaulinės Intelektinės nuosavybės Organizacijos Tarptautiniam biurui prašymą susiaurinti prekių sąrašą ir įrašyti į prekių ženklo „ROCHER“, tarptautinės registracijos Nr. 688261, 30 klasės prekių sąrašo apribojimą: saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru (IV b. t., 3 – 23 l.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo žodinis prekių ženklas „ROCHER“ yra ir sudėtinė kito atsakovui priklausančio kombinuoto prekių ženklo „FERRERO ROCHER“ (tarpt. reg. Nr. 799546) (II b. t., 17, 18 l.) dalis, o byloje nėra ginčo dėl to, kad Lietuvoje naudojamas minėtas kombinuotas atsakovui priklausantis prekių ženklas „FERRERO ROCHER“. Atsižvelgiant į šalių ginčo esmę ir nurodytą teismų praktiką, apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl prekių ženklo „ROCHER“ naudojimo, teisingai sprendė, kad naudojamas prekių ženkle „FERRERO ROCHER“ žodinis prekių ženklas „ROCHER“ išsaugojo savo skiriamuosius požymius, leidžiančius atsakovo prekes atskirti nuo kitų subjektų prekių.

Byloje esantys įrodymai, tarp jų atsakovo pateiktos sąskaitos - faktūros dėl atsakovo platinamų saldainių pavadinimu „ROCHER“ (I b. t., 88-99 l.; II b. t. 50 – 71 l.), viešai prieinamų Interneto svetainių išrašai apie prekybos vietose parduodamus saldainius pavadinimu „ROCHER“ (I b. t., 65 – 68, 100, 101, 113, 118, 119 l.), prekių įvežimo dokumentai (II b. t., 74-105 l., 115-146 l.), 2007 m. gruodžio mėn. Lietuvos gyventojų apklausos duomenys (pagal kuriuos daugiau negu ketvirtadalis vartotojų žino arba girdėjo apie saldainių ir konditerijos prekių ženklą „ROCHER“; I b. t., 121 – 129), yra pakankami patvirtinti aplinkybei, kad atsakovo žodinis prekių ženklas „ROCHER“, būdamas kito kombinuoto prekių ženklo „FERRERO ROCHER“ sudėtine dalimi, neprarado savo skiriamojo požymio ir išsaugojo prekių gamintojo atskyrimo funkciją.

Apygardos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tarp jų ir ieškovo pateiktą Gyventojų tyrimą, teisingai nurodęs, kad jis yra netinkamas dėl to, kad respondentams buvo pateikti klausimai su pageidaujamais atsakymais, nurodant pramonių sritis, kurie galėjo įtakoti respondentų nuomonę, išaiškindamas respondentų atsakymų spontaniškumo reikšmę. Pagal Gyventojų tyrimą matyti, kad atsakymų formuluotės neleido respondentams patiems suformuoti nuomonę dėl rodomų prekių ženklų priklausimo tam tikrai pramonės sričiai, ir tai lėmė, kad atsakymai į apklausos metu užduodamus klausimus neatspindėjo objektyvios respondentų nuomonės.

Todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas nenaudojo ginčo prekių ženklo.

Pažymėtina, kad nurodytos išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas neįvertino, kad virš žodžio FERRERRO nėra ženklo savininko teisių apsaugos žymens „®“. Apygardos teismas nurodė, kad saldainių pakuotėse, žymimose prekių ženklu „FERRERO ROCHER“, dominuojantis elementas yra žodis „ROCHER“, virš kurio dešinėje pusėje yra ženklo savininko teisių apsaugos žymuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyta VRHT Protestų vadovo 6 dalies nuostata, nepaneigia to, kad atsakovo prekių ženklo „FERRERO ROCHER“ dominuojantis elementas yra žodis „ROCHER“; juolab kad atsakovo saldainių pakuotėse, žymimose „FERRERO ROCHER“ (atsakovo kombinuotas prekių ženklas), naudojamas žodis „ROCHER“ nėra susiliejęs su elementu „FERRERO“, abu žodžiai parašyti skirtingose eilutėse ir aiškiai matosi, kad prekių ženklo savininko apsaugos žymuo yra virš žodinio elemento „ROCHER“ (jo dešinėje pusėje), o ne virš žodžių junginio „FERRERO ROCHER“, t. y., kad išskirtinai yra saugomas prekių ženklas „ROCHER“ (II b. t., 72, 73 l.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad internetinių puslapių kopijose, sąskaitose – faktūrose, ataskaitose ženklas „ROCHER“ naudojamas dėl patogumo, kaip prekių ženklo „FERRERO ROCHER“ trumpinys, taip pat nepaneigia apygardos teismo išvados dėl prekių ženklo „ROCHER“ naudojimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog žodžio „ROCHER“ naudojimas suformuoja Lietuvos vartotojų sąmonėje ryšį tarp žodžio „ROCHER“ ir atsakovo Italijos įmonės „FERRERO S.p.A.“, nes atsakovo prekių ženklas „ROCHER“ dažniausiai naudojamas kaip dalis atsakovo prekių ženklo „FERRERO ROCHER“, nukreipiančio ir į atsakovo juridinio asmens pavadinimą („FERRERO S.p.A.“), taigi prekių ženklas „ROCHER“, naudojamas ir kaip kito prekių ženklo dalis, išsaugo savo skiriamuosius požymius (CPK 185 str.).

Dėl aukščiau nurodyto apygardos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dėl atsakovo prekių ženklo „ROCHER“ panaikinimo (PŽĮ 47 str. 2 d., 3 d. 1 p.; CPK 263 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad pagal 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Nagrinėjamu atveju po ieškovo pirminio ieškinio pateikimo teisme 2008 m. rugsėjo 3 d. (I b. t., 3 – 5 l.) atsakovas, 2011 m. birželio 20 d. pateikdamas Pasaulinės Intelektinės Nuosavybės Organizacijos Tarptautiniam biurui prašymą, susiaurino prekių, žymimu prekių ženklu „ROCHER“ sąrašą, įrašydamas prekių ženklo ROCHER tarptautinės registracijos 30 klasės prekių sąrašo apribojimą: saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru, kurioms atsakovas naudojo žymenį „ROCHER“ (IV b. t., 13 – 23 l.), dėl ko ieškovas 2011 m. spalio 17 d. pateikė „patikslintą“ ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovo prekių ženklo „ROCHER“ tarptautinės registracijos išplėtimą Lietuvos Respublikoje tik 30 klasės prekių sąrašui su apribojimu: saldumynai su vaflių ir riešutų įdaru. Taigi šiuo atveju teismo sprendimas priimtas pagal patikslintą ieškovo ieškinį, kurio tikslinimą nulėmė atsakovo elgesys (CPK 93 str. 4 d., 94 str. 1 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo mažinti apygardos teismo priteistas atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Pagal atsakovo pateiktas sąskaitas – faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius banko sąskaitos išrašus matyti, kad atsakovas apmokėjo jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir procesinių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą paslaugas (III b. t., 3 – 5 l., IV b. t., 169 – 177 l.). Pažymėtina, kad ieškovas iki 2011 m. spalio 17 d. „patikslinto“ ieškinio pateikimo pradinį ieškinį buvo tikslinęs net kelis kartus: 2008 m. lapkričio 24 d. pareiškimu (I b. t., 171 – 173 l.), 2011 kovo 3 d. pareiškimu (III b. t., 142 – 145 l.), o atsakovas pateikė net tris atsiliepimus į ieškovo ieškinį ir nurodytus pareiškimus bei tripliką (I b. t., 59 – 63; II b. t., 52 – 55 l.; III b. t., 150 – 161 l.; IV b. t., 84 – 96 l.). Taigi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė (padidėjo) ne tik dėl atsakovo veiksmų, nulėmusių 2011 m. spalio 17 d. patikslinto ieškinio pateikimą, bet ir dėl ieškovo procesinio elgesio, pastarajam kelis kartus tikslinant ieškinį, todėl apygardos teismas, turėjo pagrindo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp kurių atstovavimo išlaidų suma atitinka ir 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už nagrinėjamoje byloje atliktus veiksmus (CPK 93 str. 1, 4 d., 98 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Byloje nepateikta įrodymų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkintinas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (CPK 178 str., 314 str., 98 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą.