- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1368-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18098-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1781-1023/2022 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. G. (toliau – ir atsakovė) 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dukros (nagrinėjamoje byloje atsakovės V. G.) prašymu būsto įsigijimo tikslu paskolino jai 20 000 Eur, 2020 m. sausio 11 d. piniginių lėšų mokėjimo nurodyme Nr. 1 įrašydamas mokėjimo paskirtį „skolinu būsto pirkimui“. Atsakovė pinigus pažadėjo grąžinti po savaitės, tačiau pažado nevykdė. Atsakovę ne kartą žodžiu ragino skolą grąžinti, galiausiai 2021 m. spalio 19 d. pasiūlymu – raginimu nustatė 10 dienų terminą piniginei prievolei įvykdyti. Atsakydama į pastarąjį raginimą, atsakovė, remdamasi 2020 m. sausio 31 d. prašymu pakeisti 2020 m. sausio 11 d. piniginių lėšų mokėjimo paskirtį, nepagrįstai nurodė, kad tarp ginčo šalių susiklostė ne paskolos, o dovanojimo teisiniai santykiai, todėl paskolą grąžinti atsisakė. Akcentavo, kad pakeisti pinigų pavedimo paskirties niekada neprašė, atsakovės pateikto 2020 m. sausio 31 d. prašymo pakeisti 2020 m. sausio 11 d. piniginių lėšų mokėjimo paskirtį iš „skolinu“ į „dovanoju“ nepasirašė, savo tikrosios valios suteikti paskolą nekeitė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. G. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti piniginių lėšų dovanojimo, o ne paskolos sandorį, šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2020 m. sausio 31 d. pasirašytas prašymas, adresuotas „Swedbank“, AB, ištaisyti 2020 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedime klaidingai nurodytą paskirtį: iš „skolinu“ į „dovanoju“. Ieškovas pinigus pervedė gera valia siekdamas atsidėkoti atsakovei už nuolatinį rūpinimąsi ir pagalbą, tad vienašališkas sprendimas atsiimti dovaną įstatymiškai negalioja. Ieškovas galimai buvo įtakotas kitų dukrų susigrąžinti atsakovei dovanotus pinigus kaip paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės V. G. ieškovui V. V. 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 094 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės V. G. valstybės naudai 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Įvertinęs teismo posėdžio metu atsakovės pateiktus paaiškinimus, jog 2020 m. sausio 11 d. atliekant piniginių lėšų mokėjimo pavedimą kredito įstaigoje su tėvu (ieškovu) susitarė būtent dėl paskolos teikimo ir grąžinimo dalimis, liudytojų R. M. ir R. M. parodymus, bylos rašytinius įrodymus – 2020 m. sausio 11 d. piniginių lėšų mokėjimo nurodymą Nr. 1, kuriame įrašyta mokėjimo paskirtis „skolinu būsto pirkimui“, – teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl, nenustatęs ieškovo civilinio procesinio veiksnumo trūkumų, atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl kitų ieškovo dukrų įtakos ieškovui realizuojant civilinių teisių teisminę gynybą bei dėl to, jog ieškovas dovanojo atsakovei pinigines lėšas atsidėkodamas už rūpinimąsi ir pagalbą.
6. Remdamasis kasacinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, konstatavo, kad ieškovas paskolino dvidešimt tūkstančių eurų, juos pervesdamas mokėjimo pavedime įvardindamas aiškią paskirtį (paskola), o atsakovė šias lėšas priėmė, supratusi, kad pinigus gavo kaip paskolą, ir įsipareigojo ją grąžinti.
7. Vertindamas atsakovės teismo posėdžio metu išsakytus argumentus dėl įrodymų, susijusių su paskolos grąžinimo sąlygomis ir terminu, nebuvimo, teismas, atsižvelgdamas, kad santykiai dėl ginčo lėšų susiklostė tarp itin artimais ryšiais susijusių asmenų (tėvo ir dukters), kuriuos pinigų perdavimo metu siejo abipusis pasitikėjimas, nusprendė, kad nesant rašytinių paskolos dalyko grąžinimo sąlygų, ginčo lėšų grąžinimas buvo susietas su pareikalavimo momentu (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
8. Atsakovės nurodytą aplinkybę, jog iš pradžių tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai vėliau modifikavosi į dovanojimo, nes ieškovas 2020 m. sausio 31 d. pasirašė prašymą dėl pavedimo paskirties pakeitimo, teismas paneigė nustatęs, kad toks prašymas, ieškovui apskritai neigiant jo pasirašymo faktą, yra vienašalis ir sudarytas nesilaikant dovanojimo sutartims taikomos privalomos notarinės formos, todėl negali sukelti šalims jokių teisinių pasekmių. Be to, kaip patvirtino „Swedbank“, AB, raštas ir šios kredito įstaigos darbuotojos parodymai, atlikto pervedimo paskirtis galėtų būti koreguojama tik tokiu atveju, jei pervedimas būtų atšauktas ir atliktas iš naujo, o tokių duomenų teismas, vertindamas 2020 m. sausio 31 d. prašymo įrodomąją reikšmę, nenustatė. Atitinkamai teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė faktinės aplinkybės, jog pinigus iš ieškovo ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė V. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. V. ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovo tikrąją valią dovanoti, o ne skolinti pinigines lėšas patvirtina ieškovo „Swedbank“, AB, adresuotas prašymas, kuriame jis nurodė, kad pervesdamas dukrai 20 000 Eur neteisingai nurodė pavedimo paskirtį, todėl prašo pakeisti pavedimo paskirtį: „kad neskolino pinigus, bet dovanoja“. Faktinę aplinkybę, kad pastarąjį prašymą ieškovo valia ir nurodymu surašė apeliantė, o ieškovas jį patvirtino savo parašu, pagrindė ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G. (apeliantės sutuoktinis), o tokią ieškovo valios išraišką dėl santykių modifikavimosi iš paskolos į dovanojimo matė ir žinojo taipogi ieškovo sutuoktinė. Toks ieškovo prašymas prilygsta dovanojimo sutarčiai, kurios pagrindu apeliantė suvokė, kad ieškovas ginčo pinigus perleido neatlygintinai kaip dovaną, kurią apeliantė sutiko priimti.
1.2. Nebuvo pagrindo dovanojimo sutartį sudaryti notarine tvarka, kadangi: šalis siejo giminystės ir pasitikėjimo santykiai; 2020 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimas dėl lėšų pervedimo taipogi buvo atliktas nesant konkrečios sutarties; notarinės formos nesilaikymas savaime nepaneigia tikrosios šalių valios dėl dovanojimo sandorio sudarymo; dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo piniginių lėšų perdavimo mokėjimo pavedimu momento; įstatymas suteikia šalims galimybę vėliau patvirtinti (įforminti) susitarimą, kuriam yra būtina notarinė forma.
1.3. Teismas neišanalizavo byloje pateiktų įrodymų viseto, netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus, o kvalifikuodamas šalių teisinius santykius neatsižvelgė į Civiliniame kodekse reglamentuotas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Be to, kvestionuojamame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018) nėra analogiška nagrinėjamoje byloje susisklosčiusiai faktinei situacijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi paminėtais precedentais.
1.4. Teismo nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimas su paskirtimi „skolinu“ nebuvo atšauktas, atsakovės grąžintas ir nebuvo atliktas iš naujo, nepaneigia tikrosios šalių valios sudaryti dovanojimo, o ne paskolos sandorį.
1.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą: kritiškai nevertino liudytojų R. M. ir R. M. parodymų ir juos suabsoliutino, nors pastarosios yra ieškovo dukros (viena jų gyvena su ieškovu) ir galimai daro įtaką ieškovui; skundžiamame sprendime nepasisakė dėl liudytojo D. G. duotų parodymų ir jų apskritai nevertino; išimtinai palankiai vertino tik ieškovo teikiamus įrodymus, paaiškinimus, apklausiamus liudytojus ir jų pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas: faktinę aplinkybę, kad pinigines lėšas apeliantei pervedė paskolos pagrindu patvirtina 2020 m. sausio 11 d. piniginių lėšų mokėjimo nurodymas Nr. 1, kuriame įrašyta mokėjimo paskirtis „skolinu būsto pirkimui“, savo valios niekada nekeitė, apeliantės į bylą pateikto prašymo dėl mokėjimo pavedimo paskirties pakeitimo nepasirašė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl paskolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje kyla ginčas dėl to, ar tarp šalių susiklostė paskolos ar dovanojimo teisiniai santykiai. Apeliantės nuomone, ji įrodė, kad tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai vėliau tapo dovanojimo teisiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tikrąją šalių valią, kurią pagrindžia 2020 m. sausio 31 d. rašytas ieškovo raštelis, todėl netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus, netinkamai įvertino įrodymų visetą, šalių susitarimus vertino izoliuotai, todėl padarė neteisingą išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leidžia pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovas, mokėjimo pavedimu pervesdamas atsakovei lėšas, nurodė jų paskirtį, kad tai yra paskola būsto pirkimui, todėl konstatuotina, kad pinigų pervedimo momentu egzistavo raštu išreikšta ieškovo, kaip paskolos davėjo, suderinta valia atsakovei pinigus perduoti ne kaip dovaną, o kaip paskolos dalyką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat pripažino, kad 2020 m. sausio 11 d. ji suprato, jog ieškovo pervesti pinigai yra paskola, kurią ji turės grąžinti.
15. Atsakovė teigia, jog vėliau ieškovo valia pasikeitė ir 2020 m. sausio 31 d. jo parašytas raštelis patvirtina, kad jis minėtus pinigus atsakovei ne skolino, o dovanojo, todėl ji neturi pareigos juos grąžinti. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.
16. Atsakovė savo atsikirtimus įrodinėja savo paaiškinimais, 2020 m. sausio 31 d. prašymu ir liudytojo D. G. paaiškinimais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
17. Visų pirma, ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad niekada pinigų pavedimo paskirties iš paskolos į dovanojimo pakeisti neprašė ir atsakovės pateikto dokumento nepasirašė. Byloje 2020 m. sausio 31 d. prašymo originalo nėra, todėl nėra galimybės nustatyti ieškovo parašo šiame prašyme tikrumo. Apeliantė nurodo, jog nors ir neišliko prašymo originalo, tačiau byloje esanti jo kopija su banko darbuotojos parašu joje, patvirtina, kad toks pareiškimas buvo ir ieškovo valia vis tik buvo pinigus atsakovei ne skolinti, o padovanoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant atsakovės pateikto dokumento kopiją būtina nustatyti, kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis atsakovė šį prašymą banko darbuotojai V. R. pateikė. Apklausta teisme liudytoja, banko darbuotoja paaiškino, kad šį raštelį atnešė atsakovė tikslu gauti vartojimo paskolą ir jis buvo skirtas būtent atsakovės kreditingumui patikrinti, priimtas į atsakovės vartojimo kredito bylą, o ne į ieškovo paskyrą. AB „Swedbank“ rašte dėl informacijos pateikimo taip pat nurodė, jog atlikto pervedimo paskirtis negali būti koreguojama atbuline data, nes lėšos pasiekė gavėją. Paskirtis galėtų būti koreguojama tik tokiu atveju, jei pervedimas būtų atšauktas ir atliktas iš naujo. Šiuo atveju atliktas mokėjimo pavedimas su paskirtimi „skolinu“ nebuvo atšauktas, nebuvo atsakovės grąžintas ir nebuvo atliktas iš naujo. Visos šios aplinkybės, t. y. kad 2022 m. sauso 31 d. prašymą banko darbuotojai pateikė ne pats ieškovas, o atsakovė; kad minėtas prašymas buvo pateiktas ne į ieškovo paskyrą, o prie atsakovės paraiškos gauti vartojimo kreditą; taip pat tai, kad lėšos pasiekė gavėją, o atlikto pervedimo paskirtis negali būti koreguojama atbuline data, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad net jei pareiškime ir būtų ieškovo parašas, šio pareiškimo tikslas buvo ne pakeisti 2020 m. sausio 11 d. ieškovo pervestų atsakovei pinigų paskirtį, o pagerinti atsakovės kreditingumą (t. y. patvirtinti, kad atsakovė neturi 20 000 Eur skolinio įsipareigojimo ieškovei), siekiant jai gauti vartojimo paskolą. Tačiau atsakovė, nenorėdama grąžinti gautą paskolą, 2020 m. sausio 31 d. prašymą bando pateikti teismui kaip jai naudingą įrodymą ir interpretuoja jį sau naudinga linkme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tikrąją ieškovo valią, atliekant 2020 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimą, atsakovė neįrodė, kad ieškovo valia vėliau pasikeitė ir jis 20 000 Eur atsakovei dovanojo, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
18. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai byloje rėmėsi vien ieškovo liudytojų R. M. ir R. M. parodymais, juos suabsoliutino, nors turėjo vertinti kritiškai, nes būtent šios liudytojos darė įtaką ieškovo apsisprendimui padovanotus pinigus laikyti skola ir kreiptis į teismą. Tuo tarpu apie atsakovės liudytojo D. G. apklausą teismas net neužsiminė.
19. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į liudytojų R. M. ir R. M. ryšius su ieškovu, jų parodymus vertino visų įrodymų kontekste ir nekonstatavo, kad jų parodymai būtų nepatikimi. Dėl to vien šių liudytojų ir ieškovo artimų santykių faktas, nenustačius, kad jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ar jos skirtingai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie yra melagingi ir jais negali būti remiamasi, priimant procesinį sprendimą. Aktualu ir tai, kad šių liudytojų parodymai nebuvo pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis, priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, jie vertinti visų byloje surinktų duomenų, be kita ko, ir paties ieškovo, liudytojos – banko darbuotojos V. R. parodymų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, todėl nelaikytini turėjusiais esminę įtaką ieškinio reikalavimų tenkinimui.
20. Papildomai pažymėtina, kad nors teismas ir nemotyvavo, kodėl nesiremia liudytojo D. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tačiau šio liudytojo parodymų įvertinimas iš esmės nekeistų pirmiau padarytų išvadų, t. y. nors liudytojas ir nurodė, kad ieškovas pinigus skolino, bet vėliau pats paskambino ir pasakė, kad savo valią pakeitė ir parašė, kad tuos pinigus atsakovei dovanoja, tačiau pagal byloje esančių įrodymų visumą matyti, kad ieškovas pinigus atsakovei skolino ir šios savo valios iki šiol nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei pinigai buvo paskolinti, atsakovė tai suprato ir neįrodė, kad ieškovas vėliau savo valią pakeitė ir pinigus atsakovei dovanojo, konstatuotina, kad teismo išvada, jog atsakovė pinigus skolinosi, todėl turi pareigą juos grąžinti, yra pagrįsta.
21. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė CPK 21 straipsnį, pagal kurį teisėjai ir teismas, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Jei apeliantė turi duomenų, jog yra aplinkybių apie CPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimą, šias aplinkybes turi nurodyti ir pagrįsti. O vien tik apeliantės subjektyvi nuomonė teismui priėmus jai nepalankų procesinį sprendimą nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumo, todėl apeliantės argumentas apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.