- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1781-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18098-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Vygaudas Molis, Albertas Trumpulis
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės V. G. (toliau – ir atsakovė) 20 000,00 Eurus skolą ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus ieškovo naudai.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad jo dukra atsakovė žinodama, jog jis yra pardavęs nekilnojamąjį turtą ir turi pinigų, 2020 m. sausio mėnesį paprašė paskolinti 20 000 eurų būsto įsigijimo įmokai sumokėti, skolą pažadėjo grąžinti po savaitės. Kadangi, jo žiniomis atsakovės šeima pasiturinti, paskolino atsakovei prašomą sumą ir iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „Swedbank“ AB, 2020 m. sausio 11 d. pervedė į atsakovės V. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 20 000 eurų, bankiniame pavedime nurodė mokėjimo paskirtį „skolinu būsto pirkimui“, t. y. įvardijo tikrąją, sutartą pinigų pervedimo priežastį. Atsakovė paskolą pažadėjo grąžinti po savaitės, jis vis primindavau apie pareigą grąžinti paskolintą pinigų sumą, tačiau ji vis atidėliojo paskolos grąžinimą įvairiais motyvais. Tik atsakovei nustojus reaguoti į jo priminimus, nustojus atsakyti į skambučius kreipėsi į teisininkus ir skolininkei 2021 m. spalio 19 d. registruotu paštu išsiuntė pasiūlymą-raginimą grąžinti skolą. Atsakovė atsiliepdama į pateiktą pasiūlymą-raginimą grąžinti skolą, pareiškė, kad pinigai ne skolinti, o dovanoti ir pateikė, neva, ieškovo surašytą ir bankui pateiktą prašymą pakeisti pinigų (20 000) eurų pervedimo paskirtį iš skolinu į dovanoju. Kategoriškai tvirtina, pakeisti pinigų pavedimo paskirties niekada neprašė, atsakovės pateikto dokumento nepasirašė. Manytina, kad atsakovės pateikto dokumento kopija nėra tikra, atsakovei ginčijamos sumos pinigų nedovanojo. Skolininkė savo prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus nevykdo, nors nekilnojamąjį turtą yra pardavusi. Atsakovė pažeidė piniginę prievolę. Dėl jos kaltės ieškovas patiria nuostolius, todėl ji privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti įstatymines (procesinės) 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas V. V. teismo posėdyje ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad atsakovė sakė, jog atsitiko nelaimė, nes negali paimt iš banko greit pinigų, nes atskaičiuos didelį procentą, todėl paprašė jo paskolinti, kad nebūtų palūkanų kaip banke. Iš pradžių prašė 10 tūkstančių, o banke paprašė 20 tūkstančių. Atsakovė sakė, kad atiduos pinigus po kelių dienų, savaitės. Jis sutiko, paskolino dukrai. Jis sakė dukrai, kad skolinu, o ji sakė, kad grąžins po kelių dienų, savaitės. Swedbank, esančio Megoje, bankininkė klausė ką įrašyt į pavedimo paskirtį, tiek jo tiek atsakovės nurodymu buvo įrašyta „skolinu būsto pirkimui“. Jis pinigus davė paskolos tikslu, o ne dovanojimo, nes turi ne vieną dukrą, o tris dukras ir daug anūkų, visiems nori padalinti tuos pinigus. Paskolos negrąžino nei sutartu terminu po kelių dienų, po savaitės, nei vėliau, nors prašė, skambino, o vėliau nustojo kelti jam ragelį, nustojo bendrauti. Jis niekada nenorėjo pakeisti pavedimo paskirties iš paskolos į dovanojimo. Jis apie tą lapą sužinojo tik pasikreipus į advokatą ir jam surašius raginimą, prieš tai jo nematė. Jis į banką nesikreipė dėl paskolos paskirties pakeitimo. Jis to rašto nerašė, nepasirašė, ten ne jo parašas. Pamatęs tą raštą jis nuvyko į Megą Swedbank aiškintis, jam nurodė, jog V. R. niekad pas juos nedirbo, o tik Akropolyje. Paskolino skubiai, nebuvo su kuo pasitart, juolab skolino dukrai, ja pasitikėjo, todėl nėjo pas notarą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Albertas Trumpulis ieškinį palaikė jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jį pagrindė teisiniais motyvais.
II. Atsakovės argumentai
5. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir iš ieškovo priteisti jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog 2020 m. sausio 11 d. ieškovas atsakovei geranoriškai pervedė 20 000,00 Eur dydžio sumą, nes žinojo, kad atsakovė ketina pirkti būstą Palangoje ir norėjo padėti dukrai tokį būstą įsigyti, taip kartu atsidėkojant atsakovei už nuolatinį rūpestį ieškovu, kadangi atsakovė nuolat palaikė su ieškovu glaudų ryšį, draugiškai bendravo, gerai sutarė, visuomet ieškovui padėdavo. Tai, kad ieškovas padovanojo atsakovei 20 000,00 Eur patvirtina 2020 m. sausio 31 d., ieškovo surašytas prašymas AB „Swedbank”, kuriame jis išreiškė savo tikrąją valią ir prašė pakeisti pavedimo paskirtį, kad neskolino pinigus, bet dovanojo. Kaip matyti, prašymą savo antspaudu ir parašu patvirtino AB „Swedbank” klientų konsultantė, kas reiškia, jog prašymas iš tiesų buvo pateiktas bankui. Visa tai suponuoja išvadą, kad ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti atsakovės grąžinti neva tai paskolą, o atsakovė niekada nebuvo girdėjusi tokio ieškovo reikalavimo, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė žinojo, jog tarp jų yra susiklostę dovanojimo, o ne paskoliniai santykiai, ir vienos savaitės trukmės paskolos grąžinimo terminas yra ieškovo išgalvotas. Atsakovė pirmą kartą tokius ieškovo teiginius ir reikalavimus pamatė tik gavusi 2021 m. spalio 19 d. Pasiūlymą-Raginimą. Kadangi Atsakovė neįsipareigojo grąžinti ieškovui 20 000,00 Eur dydžio sumos, o ieškovas neketino jos susigrąžinti, o pinigus perleido gera valia, t. y. padovanojo atsakovei, kaip dukrai, todėl šiuo atveju egzistuojanti situacija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 str. 1 d. įtvirtintų santykių. Būtent rašytinės formos, laisva valia sudarytas ir banko darbuotojos patvirtintas prašymas ištaisyti klaidą, įrodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas dovanojimo sandoris.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė V. G. paaiškino, jog pradžiai ieškovo prašė, kad paskolintų, nes trūko būstui pirkti pinigų, tai jai ir paskolino Megoje Swedbanke. Ji sakė po truputį atiduosianti. Dėl pinigų davimo buvo tartasi, ji prašė, kad paskolintų 20 tūkstančių, jis sutiko, paskolino. Banke tėvas prie jos sakė, kad paskirtis – skola būstui. Ji suprato, kad skolina jai ir kad reiks grąžinti, bet po to santykiai pasikeitė į dovanojimo, kai tėvas pasirašė tą raštą. Po pinigų paskolinimo, po kažkurio laiko, maždaug po savaitės ar dviejų, sausio mėnesį ji atvažiavo pas tėvus, tėvai pasiūlė pakeisti paskirtį, todėl ji surašė tą raštą, surašant dalyvavo abu tėvai, jos vyras. Tėvas pats pasirašė tą raštą, nes yra jo asmens kodas. Ji nuvežė raštą į šalia Akropolio esantį Swedbanką, padavė V. R., kuri originalų raštą pasiėmė, o jai padavė kopiją. Tėvas rašto kopijos neturėjo. Nesutarimų tarp jų nebuvo iki kol sesės nesužinojo dėl jai duotų pinigų, o sužinojo jos po to rašto dėl paskirties keitimo apie duotus pinigus.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovas advokatas Vygaudas Molis prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jį pagrindė teisiniais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir
teismo išvados
9. Nagrinėjamojoje byloje iš Swedbank, AB, pažymos apie pavedimą ir 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. sausio 31 d. sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2020 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimu ieškovas pervedė 20 000 Eur sumą atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolinu būsto pirkimui“. Ieškovas 2021 m. spalio 18 d. pasiūlymu – raginimu paprašė atsakovės grąžinti paskolintą pinigų sumą. Atsakovė 2021 m. spalio 25 d. atsakymu į pasiūlymą – raginimą, nurodė, jog nesutinka su reikalavimu grąžinti 20 000 Eur, nes šie pinigai jai buvo ieškovo padovanoti. Byloje pateikta ranka surašyto raštelio kopija, kurio tekstas: „Aš V. V. dovanoju dukrai 20000 €. Prašau pakeisti pavedimo paskirtį, kad neskolino pinigus, bet dovanoja“, ant kurio yra anspaudas „Klientų konsultantė V. R.“. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, ar tarp šalių susiklostė paskolos ar dovanojimo teisiniai santykiai. Ieškovas teigė, jog atsakovei pinigus skolino, to raštelio dėl paskirties pakeitimo jis nerašė ir nepasirašė. Tuo tarpu, atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog iš pradžių susidarę paskolos santykiai tarp jų modifikavosi į dovanojimo santykius, nes ieškovas pasirašė raštą dėl pavedimo paskirties pakeitimo.
10. Visų pirma, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovas kreipėsi į teismą tik įtakotas kitų dukrų R. M. ir R. M., nes nenustatyta ieškovo civilinio procesinio veiksnumo trūkumų, nėra duomenų apie ieškovui nustatytą neveiksnumą ar ribotą veiksnumą tam tikrose srityse, juolab išklausius ieškovą teismo posėdžio metu jo valia dėl ginčo 20000 Eur pervestų pinigų buvo aiški ir konkreti, nuosekli, todėl vien ta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad minėtos ieškovo dukros galimai įtakojo, paskatino tėvą (byloje ieškovą) kreiptis į teismą teisminės gynybos nerodo ieškovo negalėjimo įgyvendinti savo teisių teisme ir pavesti atstovui vesti bylą.
11. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Esant šioms sąlygoms, konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007).
12. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ginčo, jog 2020 m. sausio 11 d. tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis nekilo. Tai patvirtina toliau aptariami tiek šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek rašytiniai bylos duomenys – sąskaitos išrašas, Swedbank pažyma, raštai.
13. Kaip matyti iš ieškovo nuoseklių paaiškinimų, tiek rašytinių ieškinyje, tiek duotų teismo posėdžio metu, ieškovas teigė, kad buvo sudaryta paskolos sutartis su atsakove, jis jai skolino 20 tūkstančių eurų, pervedė banke nurodydamas mokėjimo pavedimo paskirtį – skolinu būsto pirkimui.
14. Atsakovės pozicija bylos procese nebuvo vieninga ir nuosekli. Atsiliepime atsakovė teigė, jog atsakovė niekada nebuvo girdėjusi ieškovo reikalavimo grąžint skolą, ji pirmą kartą tokius ieškovo teiginius ir reikalavimus pamatė tik gavusi 2021 m. spalio 19 d. Pasiūlymą-Raginimą, ji neįsipareigojo grąžinti ieškovui 20 000,00 Eur dydžio sumos, o ieškovas neketino jos susigrąžinti, o pinigus perleido gera valia, t. y. padovanojo atsakovei, kaip dukrai. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2020 m. sausio 11 d. jai būnant kartu su ieškovu banke buvo atliktas mokėjimo pavedimas, kuriuo ieškovas jai paskolino 20 tūkstančių eurų, kuriuos ji ieškovui žadėjo grąžinti po truputį. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo prašė, kad paskolintų, nes trūko būstui pirkti pinigų, banke tėvas prie jos sakė, kad paskirtis – skola būstui, ji suprato, kad skolina jai ir kad reiks grąžinti.
15. Šalių paaiškinimus, kad 2020 m. sausio 11 d. tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Iš Swedbank, AB, pažymos apie pavedimą ir 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. sausio 31 d. sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2020 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimu ieškovas pervedė 20 000 Eur sumą atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolinu būsto pirkimui“. Tai, kad šalys savo valia sudarė žodinę paskolos sutartį, patvirtino ir liudytojų R. M., R. M. teismo posėdyje duoti parodymai. Minėtos liudytojos patvirtino, kad tėvukas (byloje ieškovas) pats priėmė sprendimą paskolinti, jos jo neįtakojo dėl pinigų grąžinimo, nes jis pilno proto, o atsakovė per šeimos susirinkimą patvirtino, kad pasiskolino iš ieškovo ir žadėjo grąžint. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės ir tai, kad byloje nenustatyta duomenų dėl sandorių sudarymo metu ieškovo riboto veiksnumo / neveiksnumo būklės ar negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, sudaro pagrindą atmesti atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovas yra įtakotas, ieškinį pateikė dėl to, jog jo kita dukra R. M. lankosis lošimų namuose ir dėl azartinių lošimų turi daug kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovas dovanojo jai 20 tūkstančių atsidėkodamas už rūpestį. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog ieškovas ir atsakovė yra tėvas ir dukra, savaime nesuponuoja didesnės tikimybės, kad ginčo pinigų sumos atsakovei perduotos ne paskolos, o dovanojimo pagrindu. Tėvai neturi pareigos remti savo pilnamečius darbingus vaikus, teikti jiems tam tikrą finansinę pagalbą tik neatlygintinai, perduoti pinigines lėšas tik dovanojimo būdu. Tėvai turi teisę padėti savo pilnamečiams vaikams, tame tarpe ir teikdami paskolas, kurias šie privalo grąžinti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose laikomasi nuostatos, jog, net ir nesant raštu išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, kt.). Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013). Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įrodymų visumą, teismas konstatuoja kad ieškovas paskolino 20 tūkstančių eurų, juos pervesdamas mokėjimo pavedimu įvardinant aiškią paskirtį - paskola, o atsakovė šias lėšas priėmė, suprato, kad pinigus gavo kaip paskolą, įsipareigojo grąžinti.
16. Atsakovė vieną iš atsikirtimo argumentų teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kaip buvo sutarta dėl paskolos grąžinimo sąlygų, kaip buvo nustatytas paskolos suteikimo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pagal CK normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, tokie elementai, kaip paskolos terminas, atlygintinumas (pelno palūkanų mokėjimas) ir pan., sutartyje gali būti ir neaptarti, t. y. šių elementų nebuvimas paskolos sutartyje nesuponuoja išvados, jog paskolos sutartis nesudaryta, jeigu paskolos dalykas buvo perduotas gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų detalizuotos šalių sulygtos ginčo pinigų sumų perdavimo atsakovui paskolos sutarties pagrindu sąlygos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad santykiai dėl ginčo lėšų susiklostė tarp itin artimais ryšiais susijusių asmenų (tėvo ir dukters), pinigų perdavimo metu juos siejo tarpusavio pasitikėjimas, todėl suprantama, kodėl jų susitarimas nebuvo surašytas rašytiniame dokumente, neaptariant detaliai visų sąlygų. Ieškovas nurodė, jog paskolino savaitei, atsakovė žadėjo grąžinti per savaitę, vėliau žadėjo iki Joninių, bet iki šiolei negrąžino. Atsakovė pripažino, kad skolinosi ir žadėjo grąžinti po truputį. Liudytojos R. M. ir R. M. nors tiesiogiai ir nedalyvavo sandoryje, tačiau jos tiesiogiai iš šalių sužinojo apie sudarytą sandorį. Minėtos liudytojos vieningai nurodė, jog būnant pas tėvus, sesuo (byloje atsakovė) žadėjo grąžinti iš tėvo (byloje ieškovo) pasiskolintus pinigus per savaitę, vėliau tėvui žadėjo grąžinti iki Joninių. Taigi, atsižvelgiant į tėvo ir dukters ryšį, griežtų sąlygų nebuvo nustatyta, terminas ginčo lėšoms grąžinti iš pradžių sulygtas savaitei, vėliau nustatytas iki Joninių, atsakovei žadant grąžinti po truputį, tokiu būdu nurodytas terminas savaitei, iki Joninių yra orientacinis, o bylos faktiniai duomenys leidžia teisiškai kvalifikuoti, kad ginčo lėšų grąžinimas buvo susietas su pareikalavimo momentu (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).
17. Taigi, remiantis šalių paaiškinimais, jų faktiniais veiksmais ir rašytiniais įrodymais, vadovaujantis CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė žodinę paskolos sutartį, kurios rašytinis įrodymas yra 2020 m. sausio 11 d. banko mokėjimo pavedimas, su nurodyta paskirtimi – skolinu būsto pirkimui, kuriuo ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 20 tūkstančių eurų, o atsakovė šias lėšas - ieškovo perduotus pinigus priėmė, tokiu būdu ieškovui perdavus paskolos sutarties dalyką atsakovei laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Pažymėtina, kad veiksmai, priimant pervestus pinigus nurodant jų mokėjimo paskirtį („Paskola“), taip pat suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovė gavo kaip paskolą. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).
18. Nors atsakovė pripažino, kad prašė ieškovo, jog paskolintų, gavo 20 tūkstančių iš ieškovo kaip paskolą, žadėjo ieškovui, jog grąžins ją po truputį, t. y. pripažino susiklosčiusius tarp šalių paskolinius teisinius santykius, tačiau nurodė, jog vėliau šie santykiai pasikeitė į dovanojimo. Šią aplinkybę atsakovė grindė raštu dėl pavedimo paskirties pakeitimo.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamoje byloje kaip aukščiau minėta, tiek šalių paaiškinimai, tiek pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip paskola būsto pirkimui, ir atsakovės veiksmai šiuos pinigus priimant, suteikia pagrindą konstatuoti, kad pinigus atsakovė gavo kaip paskolą. Dėl to atsakovė, norėdama paneigti nustatytą faktinę aplinkybę, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teigė, jog ieškovui pasirašius raštą dėl mokėjimo pavedimo paskirties pakeitimo, paskolos santykiai pasikeitė į dovanojimo.
20. Pažymėtina, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) gali ne tik neatlygintinai perduoti turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui (apdovanotajam) nuosavybės teise, bet ir atleisti apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui. CK 6.469 straipsnio 2 dalį, dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei 14500 Eur, turi būti notarinės formos. Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama išvengti sutarties šalių valios iškraipymų po dovanojimo sutarties sudarymo - dovanojimo dalyku esančio turto perdavimo - tarp jos šalių kilus ginčui. Civilinių santykių dalyviai turi bendrojo pobūdžio pareigą įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas elgtis protingai, pagal bonus pater familias elgesio standartus ir rūpintis savo interesų apsauga (CK 1.5 straipsnis). Asmenys, kurie įgyvendindami savo civilines teises nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, prisiima riziką, kad jų interesai nebus ginami teismo, viena iš tokių situacijų – įstatymo nustatytos sandorio formos reikalavimų ignoravimas. Sandoris, sudarytas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, yra niekinis, t.y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai); tuo atveju, kai sandoris yra dvišalis (sutartis), riziką dėl jo negaliojimo pasekmių prisiima abi sutarties šalys. Konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovo perduota atsakovei pinigų suma 20000 Eur. Notarinės dovanojimo sutarties dėl minėtos pinigų sumos tarp šalių nebuvo sudaryta, šalys tokios sutarties formos egzistavimo nenurodė. Raštelis dėl dovanojimo buvo įformintas paprasta rašytine forma. Teismas, atsižvelgęs į sandorio kainą, konstatuoja, jog minėtas raštelis, surašytas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių galimai siekė jį sudarančios šalys, todėl negalioja ir todėl atsakovė turėtų grąžinti niekinio sandorio pagrindu gautas lėšas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad ginčo raštelis yra vienašalis, be to atsakovė byloje nereiškė priešieškinio, kuriuo būtų prašiusi ginčo sandorį (raštelį dėl paskirties pakeitimo) pripažinti sudaryta ir galiojančia dovanojimo sutartimi, nors jis sudarytas nesilaikant privalomos notarinės formos.
22. Be to, šalys skirtingai aiškino raštelio dėl paskirties pakeitimo prasmę ir reikšmę. Atsakovė nurodė, jog ieškovas pasirašė minėtą raštelį, siekdamas pakeisti mokėjimo paskirtį iš skolinu į dovanoju. Tuo tarpu, ieškovas nurodė, jog niekada nesiekė vienai ieškovei duoti pinigų, nes turi dar dvi dukras ir anūkų, nori visiems padalinti tuos pinigus, nuosekliai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovei skolino, o ne dovanojo, raštelyje nėra jo valios dovanoti atsakovei, jis to raštelio nerašė ir nepasirašė. Pažymėtina, kad byloje kaip liudytoja apklausta banko darbuotoja, kuri užantspaudavo, pasirašė ir priėmė minėtą raštelį nurodė, jog minėtas raštelis kaip toks dėl mokėjimo paskirties pakeitimo banke nebūtų priimtas, nes įvykdžius mokėjimo pavedimą mokėjimo paskirties pakeisti negalima. Minėta liudytoja paaiškino, kad šis raštelis buvo atneštas atsakovės, tikslu gauti vartojimo paskolą ir skirtas būtent atsakovės kreditingumui patikrinti, priimtas į atsakovės vartojimo kredito bylą, o ne į ieškovo paskyrą. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtino ir rašytinis byloje esantis įrodymas – AB „Swedbank“ raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo nurodoma, jog atlikto pervedimo paskirtis negali būti koreguojama atbuline data, nes lėšos pasiekė gavėją, o paskirtis galėtų būti koreguojama tik tokiu atveju, jei pervedimas būtų atšauktas ir atliktas iš naujo. Nagrinėjamu atveju ginčo raštelio dėl paskirties pakeitimo įrodomosios reikšmės vertinimo kontekste teismas pažymi, jog kaip nustatyta tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš rašytinės bylos medžiagos atliktas mokėjimo pavedimas su paskirtimi skolinu nebuvo atšauktas, nebuvo atsakovės grąžintas ir nebuvo atliktas iš naujo.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje mokėjimo dokumente įrašyta pinigų pervedimo paskirtis vertinama kaip svarbus įrodymas, sprendžiant dėl šalis siejančių tarpusavio teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Teismas konstatuoja, kad 2020 m. sausio 11 d. banko mokėjimo pavedimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Atsakovės veiksmai (ieškovo pinigų su nuoroda – skolinu būsto pirkimui– priėmimas ir disponavimas jais) patvirtina ieškovo reikštą šioje byloje poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovo valia dovanoti 20 tūkstančių eurų nėra išreikšta atitinkama reikalaujama įstatymo forma. Byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo tokia ieškovo valia kaip nurodo atsakovė - dovanoti, netiesioginiai įrodymai yra prieštaringi, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu prieštaravo dėl šalių teisinio santykio kaip dovanojimo sutarties kvalifikavimo. Šiame kontekste svarbu kokia buvo šalių valia pinigų perdavimo metu – ar pinigai perduoti neatlygintinai, ar turės būti grąžinti. Kaip aukščiau nustatyta, ieškovas nuo pat bylos iškėlimo momento kategoriškai tvirtino, jog skolino pinigus, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog iš pradžių ji skolinosi ir žadėjo grąžinti po truputį. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, norėdama paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, neįrodė, kad ieškovas pakeitė savo valią iš skolinti į dovanoti, kad buvo sudaryta ne paskolos sutartis, o dovanojimo, juolab minėtas raštelis atsakovės laikomas kaip dovanojimo sutartis yra negaliojantis ir dėl formos reikalavimų nesilaikymo (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 2 dalis).
24. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apibendrindamas išdėstytus motyvus, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jį ir atsakovę sieja neatlygintinės paskolos teisiniai santykiai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnis 1dalis, 185 straipsnis), tuo tarpu atsakovės pozicija, kad ginčo pinigų sumas ji gavo dovanojimo sutarties pagrindu, atmestina kaip neįrodyta (CK 6.465 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnis 1dalis, 185 straipsnis).
25. Priėjus prie išvados, kad ginčo šalis sieja neatlygintinės paskolos teisiniai santykiai, nustačius, kad, ieškovui pareikalavus grąžinti skolą, atsakovė gera valia nevykdo piniginės prievolės (CK 6.873 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir iš atsakovės priteisti negrąžintą paskolos sumą.
26. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už 20000 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos jo patirtos ir teismo pagrįstomis pripažintos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 494 Eur žyminis mokestis, 2600 Eur advokato išlaidų.
29. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas. Vertindamas ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas jų būtinumo, pagrįstumo kriterijų aspektu, teismas pripažįsta jas iš esmės būtinomis bei pagrįstomis.
30. Įvertinus ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsižvelgus į pagal Rekomendacijų 5, 8 punkto nuostatas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų dydžius, į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas (procesinių dokumentų: pretenzijos- raginimo, ieškinio, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, surašymas; atstovavimas teisme posėdžiuose, viso 3 valandas 54 minutes), sprendžia, kad minėtos advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais ir kaip neviršijančios minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
31. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistina 494 Eur žyminio mokesčio ir 2600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 3094 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
32. Teismas šioje byloje patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3094 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.