Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S., jo įgaliotai atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio adresu (duomenys neskelbtini) vykdančio individualią veiklą, bausto administracine tvarka, skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-506-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. B. 2021 m. kovo 31 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-506-2021, A. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje bei paskyrė jam 500 Eur baudą. Nutarimas priimtas už tai, kad jis Mažeikiuose, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo patalpose, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, buvo daugiau nei vieno namų ūkio asmenų grupėje ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti „Covid-19“ ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 2.1.8.2 papunkčio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 20 d. nuarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo Nr. 29 (toliau – Nutarimas) (įsigaliojusio nuo 2021 m. sausio 21 d.) 2.1.8.1 papunktyje imperatyviai nurodyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus: 1) dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimi kontaktai, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose (nutarimo 2.1.8.1.1 papunktis); 2) neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis (2.1.8.1.2 papunktis); 3) šio nutarimo 2.1.5.1 papunktyje numatytus atvejus (2.1.8.1.3 papunktis). Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1 papunktyje buvo kalbama apie asmenų skaičiaus ribojimus viešose vietose. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Vyriausybė tokius pakeitimus priėmė siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, todėl numatė ir išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dvejų ūkių nariams. Tokiu atveju turėtų būti sudarytas palaikymo burbulas (socialinis burbulas) ir abu namų ūkiai turėtų prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti neturėti jokių kitų kontaktų, kaip tai reglamentuota Nutarimo 2.1.8.1.1 papunktyje.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. mano, kad jis yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už karantino sąlygų pažeidimą, kadangi jis karantino sąlygų nepažeidė, jis su D. K. yra sugyventiniai, t. y. vienas šeimos ūkis, o M. D. nekviestas įėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jie buvo ir gyveno, ir jų buvo išvarytas.

Pažymėtina, kad ANK nereglamentuoja sugyventinių apibrėžimo, todėl laikytina, kad ši teisės norma yra blanketinė, t. y., teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 248 straipsnyje yra reglamentuota šeimos samprata. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šeimos nariais yra pripažįstami šie asmenys: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą sugyventiniai taip pat yra pripažįstami šeimos nariais. Šeimos samprata yra išaiškinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią nurodoma, jog šeimos samprata yra grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo) požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmens bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2A-6/2021, 2-K487/2013, 2K-525/2013, 2K-110-699/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra reglamentuota, kad sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinio visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius. Pažymėtina, kad bendro namų ūkio tvarkymas konstatuojamas įvertinus ne tik abiejų asmenų finansinį indėlį į bendro ūkio namų išlaikymą, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes. Prisidėti prie namų ūkio tvarkymo galima ir kitais veiksmais, pavyzdžiui, namų ūkio ruošos darbais ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad vien formalus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-525/2013).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. nors ir nurodo, kad su D. K. gyvena nuo (duomenys neskelbtini) kaip sugyventiniai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to, į byla pateikta nuomos sutartis, iš kurios turtinio matyti, kad A. S. ir D. K. gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), yra sudaryta po administracinio nusižengimo padarymo, t. y. 2021 m. gegužės 3 d., todėl administracinio nusižengimo padarymo dienai ši nuomos sutartis jų kaip sugyventinių santykių nepatvirtina. Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad prieš administracinio nusižengimo padarymą, D. K. gyveno (duomenys neskelbtini), o jis pas ją tik atvykdavo kartą ar du kartus per savaitę. Po kurio laiko D. K. grįžus gyventi į Mažeikius, jie apsigyveno jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę A. S. yra nurodęs ir pateiktame skunde, konstatuodamas, kad „nutarime aprašytu metu jie su D. K. gyveno jos bute, adresu (duomenys neskelbtini)“. Tačiau patikrinus VĮ Registrų centro duomenis matyti, kad minėtas butas priklauso ne D. K., o A. P., kuris teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti D. K. ir A. P. patvirtino, kad jie buvo sugyventiniai iki (duomenys neskelbtini), kai D. K. išsikėlė iš jo buto, tačiau liko deklaravusi savo gyvenamąją vietą tuo adresu. A. P. taip pat tvirtino, kad jis nežinojo, jog D. K. jam esant ligoninėje buvo ir/ar gyveno jo namuose su A. S., jis tokio leidimo nebuvo davęs ir neprašė jos nuvykti į jo butą, sudėti jo rūbus į lagaminą ir juos perduoti broliui. Be to, tiek A. S., tiek D. K. teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo nurodyti, nuo kada jie yra sugyventiniai bei kur gyveno kartu D. K. grįžus iš Telšių. O į bylą pateikta bendra įvykio informacija ROIK0121000215471 apie 2021 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) val. gautą pranešimą iš D. K. apie vyrą A. P., persipjovusį venas, kuriai apie tai telefonu pasakė A. P. (b. l. 53), patvirtina tą aplinkybę, kad D. K. ir A. P. dar bendrauja.

Teismo vertinimu, byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. S. vis tik pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 20 d. nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo Nr. 29 2.1.8.1 papunktyje numatytą draudimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Iš bendrosios įvykio informacijos ROIK 0121000136706 matyti, kad 2021 m. kovo 2 d. 18.47 val. bendruoju pagalbos centro numeriu buvo gautas pranešimas, kad pranešėją prieš 10 min. bute bandė peiliu papjauti kaimynas, sužeidė nežymiai, dabar pasišalino, lauks prie namo, nes buto nepamena, GPM atsisakė (b. l. 32). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. 2021 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad atvykus pranešime nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas M. D., kuriam nustatytas 1,96 promilės neblaivumas ir kuris negalėjo rišliai kalbėti, bei aiškiai išdėstyti kas įvyko. Kaip M. D. teigė policijos pareigūnams, kad šis buvo svečiuose pas draugus, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtame bute, kai be aiškios priežasties namuose buvusi moteris pasiėmė peilį ir puolė ant M. D., taip sužalodama jam kaklą. Po to M. D. aiškino, kad įvyko žodinis konfliktas dėl priežasčių, kurių nurodyti jis negalėjo, tada paaiškino, kad jis bute tik miegojo ir tada jį užsipuolė. Pabeldus į (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėto buto duris, jas pravėrė akivaizdžiai neblaivi D. K., kuriai nustatytas 2,42 promilių neblaivumas. Ši paaiškino, kad nesupranta, kodėl policija atvažiavo pas ją į namus ir pažiūrėjusi į M. D. teigė, kad jo nepažįsta. Po to buvo išsiaiškinta, kad D. K. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su M. D. ir bute dar vienu draugu, kuris taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus (A. S. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas). Tada D. K. ir A. S. abu analogiškai paaiškino, jog jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, tada D. K. norėjo, kad jis išeitų iš namų, tačiau M. D. nesiruošė niekur eiti. A. S. dar paaiškino, kad M. D. pradėjo kabinėtis prie D. K., todėl tarp bute buvusių asmenų kilo žodinis konfliktas. Taip pat D. K. ir A. S. paaiškino, kad jokio peilio niekas nenaudojo. Ant M. D. kaklo matėsi įdrėskimas, žaizda nekraujavo, pasiūlius M. D. GPM pagalbą, šis teigė, kad jos nereikia, todėl atsisakė. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) Nr. butą, bute matėsi girtavimo pėdsakai, tačiau grumtynių požymių nesimatė. Paklausus M. D. su kuriuo peiliu jį puolė, šio peilio nurodyti negalėjo. M. D. paaiškino, kad jeigu turės pretenzijų, kai išblaivės, atvyks į Mažeikių r. PK prarašyti pareiškimą. Įvykis filmuotas mobiliosiomis kameromis „Body“ Nr. 17 (b. l. 29,30). Iš esmės analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir 2021 m. kovo 2 d. tarnybinį pranešimą surašęs, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. B., nurodęs, kad atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad pranešėjas yra M. D., kuris paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus su draugais, o būtent A. S. ir D. K.. Bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad visi trys asmenys vartojo alkoholinius gėrimus ir paklausus, kodėl įvyko konfliktas, buvo nurodyta, kad M. D. priekabiavo prie D. K., todėl kilo žodinis konfliktas. Pareigūnams buvo nurodyta, kad minėtame bute gyvena D. K..

Pastebėtina ir tai, kad prie bylos pridėtas vaizdo įrašas filmuotas „bodycam“ Nr. B0F1EC5FD3E6_IR iš įvykio vietos (b. l. 46) patvirtina 2021 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis. Be to, vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnams pradėjus aiškintis faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir teirautis bute esančių asmenų duomenis, A. S. patikino, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir tuo pat metu, A. S., rodydamas į D. K., teigia, kad „ji gyvena čia, (duomenys neskelbtini) – belekur“.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, išdėstyti bylos faktai rodo, kad tarp A. S. ir D. K. susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip pastovūs, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos santykiams ir dėl šios priežasties A. S. ir D. K. nepriskirtini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 20 d. nuarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo Nr. 29 (toliau – Nutarimas) (įsigaliojusio nuo 2021 m. sausio 21 d.) 2.1.8.1 papunktyje reglamentuojamai vienai šeimai ir (ar) vienam namų ūkiui.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo E. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kadangi jie yra analogiški užfiksuotiems jo surašytame 2021 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime. Taip pat liudytojo M. D. parodymai teismui nekelia abejonių, jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja liudytojo E. B. parodymams. Be to, priešingai nei A. S., šis asmuo buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas neabejotinai sustiprina jo duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Taip pat byloje esantys duomenys apie M. D. ir D. K. administracinius nusižengimus, taip pat patvirtina, kad ir jų atžvilgiu buvo priimti nutarimai dėl 2021 m. kovo 2 d. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje. M. D. atžvilgiu priimtas nutarimas nėra apskųstas, įsiteisėjęs.

Kaip minėta, įvykio metu (2021 m. kovo 2 d.), galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 20 d. nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimas Nr. 29, kuriame nurodyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus: dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimi kontaktai, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose (nutarimo 2.1.8.1.1 papunktis); 2) neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis (2.1.8.1.2 papunktis). Teismo posėdžio metu A. S. neįrodė aplinkybės, jog jis gyvena kartu su D. K., nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie jo ir D. K. kaip sugyventinių statusą. Duomenų, kad A. S. būtų sudaręs socialinį palaikymo burbulą su D. K. ir M. D., taip pat nėra, be to minėti asmenys yra abu pilnamečiai ir Nutarimo išimčiai, nurodytai 2.1.8.1.1 nepriskirtini, dėl to spręstina, kad A. S. pažeidė Nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikymosi sąlygas ir Nutarimas jo atžvilgiu yra priimtas pagrįstai.

Administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei A. S. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, patvirtina byloje surinkti įrodymai: 2021 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 73-ANR_P-856-2021, kuriame nurodytos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinis pranešimas „Nusikaltimai asmeniui dabar“, kuriame kvalifikuoti ANK 45 straipsnio 4 dalies požymiai; bendra įvykio informacija; 2021 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 73-ANR_N-506-2021; vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas bei liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, D. K. ir M. D. atžvilgiu priimti administraciniai nutarimai, iš kurių M. D. atžvilgiu priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. pažeidė Vyriausybės nutarimu nustatytas karantino sąlygas, nes buvo trijų suaugusiųjų asmenų grupėje, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Tai, jog nutarime suklysta nurodant administracinio nusižengimo padarymo vietą, t. y. butą, nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą panaikinti A. S. atžvilgiu priimtą nutarimą.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 500 iki 1500 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju A. S. skundžiamu nutarimu, laiku jam nesumokėjus 2021 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nurodytos 250 Eur sumos, paskirta minimali 500 Eur bauda. Priimant nutarimą, A. S. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 33-34).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Minėtų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo pavojingumą.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažino įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. 2021 m. kovo 2 d., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo patalpose, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo su kito šeimos ūkio asmenimis, t. y. dviem suaugusiais asmenimis D. K. ir M. D., kas prieštarauja Nutarimo 2.1.8.1 punktui ir 2.1.8.1.1 papunktyje nurodytai išimčiai. Vertindamas A. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad šis nusižengimas, atsižvelgiant į nusižengimo padarymo laiką, padarytas buvus itin sudėtingai pandeminei situacijai Lietuvoje ir galiojant pakankamai griežtiems draudimams „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, todėl padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmis ar mažiau pavojingas nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, o A. S. veiksmai – karantino sąlygų nesilaikymas, kartu būnant su kitais suaugusiais asmenimis dėl neobjektyvių (nepateisinamų) priežasčių, kėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Remiantis tuo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas A. S. atžvilgiu turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Pastebėtina, kad A. S. neigė padaręs šį administracinį nusižengimą, todėl teismas laiko, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors institucija, priėmusi nutarimą, laikė, kad A. S. veiksmuose nėra sunkinančių aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jam įvykio metu buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 31), sprendžia, kad ši aplinkybė laikytina sunkinančia aplinkybe, turėjusia įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas analogiškose bylose (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-109-316/2021). A. S. padarė tyčinį nusižengimą, nukreiptą prieš visuomenės sveikatą, apie neigiamas pasekmes jis buvo iš anksto informuotas teisės aktu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją. Tai, jog pats A. S. patiria (patirs) neigiamus taikytos nuobaudos padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems dėl administracinio nusižengimo įvykdymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S. visos aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas, todėl pateikti duomenys apie jo sunkią materialinę padėtį nesudaro pagrindo spręsti klausimo dėl paskirtos nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo, juo labiau, kad byloje nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atkreipiamas dėmesys, jog ANK 610 straipsnis numato administracinio nurodymo surašymo pagrindus ir jo įvykdymo padarinius. Administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui <...> savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Nagrinėjamu atveju A. S. 2021 m. kovo 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su pasiūlymu jam sumokėti 250 Eur baudą. A. S. šios baudos per nustatytą terminą nesumokėjo, todėl 2021 m. kovo 31 d. buvo priimtas nutarimas dėl 500 Eur jam paskyrimo. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda ar poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, sumažinti baudą ar jos visai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Šiuo atveju administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, paskirta minimali ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri yra proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Esant šioms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo keisti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimo ir baudos neskirti, ar paskirti švelnesnę baudą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. S. skundas netenkinamas.

Išaiškintina A. S., kad esant sunkiai materialinei padėčiai, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl turimos mokestinės prievolės mokėjimo išdėstymo dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-856-2021 palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rūmus.