Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo T. P. (toliau – atsakovas) 168,15 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 75,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio kopija bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, buvo išsiųsti atsakovui per elektroninių paslaugų portalą (EPP), kuriame atsakovo paskyra yra aktyvi. Procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais kitą darbo dieną po išsiuntimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktas). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė arba trečiasis asmuo) ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę – (duomenys neskelbtini), prekės būklė – nauja. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas turėjo kas mėnesį iki 11 kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 27,99 Eur įmoką, pagal sutartį atsakovas turėjo atlikti 24 mokėjimus. Atsakovo norimo įsigyti turto vertė Sutarties sudarymo metu buvo 425,00 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ šalys sutarė, kad nuomininkui (t. y., atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (t. y., baldą) už 1,00 Eur. Įsigytas turtas atsakovui buvo perduotas (duomenys neskelbtini) turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) pranešimu – pretenzija kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad atsakovo skola yra 98,17 Eur ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir informavo, kad neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bus nutraukiama. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ar kitas įmokas, todėl vertintina, kad Sutartis buvo pradinės kreditorės vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. kovo 13 d. 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-06/01 pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas (duomenys neskelbtini) pranešimu.

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

Teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo), ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurio vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (tame tarpe buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra spręstina, ar Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

Ieškovės ir trečiojo asmens teigimu, Sutarties pagrindu susidarė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, Sutartyje nėra numatyta atsakovo pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamą prekę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Sutartis nėra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

VKĮ 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

Taigi, siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, yra reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Byloje nustatyta, kad Sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą turtą kas mėnesį turėjo mokėti po 27,99 Eur įmoką ir tai daryti dvidešimt keturis mėnesius iš eilės. Taigi, tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovas po dvidešimt keturių mėnesių būtų sumokėjęs pradinei kreditorei viso 671,76 Eur sumą, kuri yra 246,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (425,00 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (t. y., atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Teismo vertinimu, nors Sutartyje ir nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į turtą, tačiau akivaizdu, kad, atsakovui jau sumokėjus įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, jis neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1,00 Eur tam, kad jam galutinai pereitų nuosavybės teisė į turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1,00 Eur įsigyti baldus, yra į Sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, Sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“.

Teismo vertinimu, ši Sutarties nuostata, numatanti sudėtingą prekės grąžinimo nuomotojui procesą, atsižvelgiant į tai, kad pagal ją būtų grąžintas baldas, kurio visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti, yra itin neproporcinga alternatyva papildomo 1,00 Eur sumokėjimui, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovui valdyti nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant atsakovo tolesnių veiksmų pasirinkimo galimybes tinkamo visų įmokų sumokėjimo atveju (sumokėti 1,00 Eur arba grąžinti prekę pagal išsamiai detalizuotą jo grąžinimo nuomotojui tvarką, pagal kurią atsakovui dar pereitų ir papildoma atsakomybė už tai, kad grąžinamas daiktas būtų visiškai sukomplektuotas ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais dalykais, kurie jam buvo perduoti), atsakovas, kaip vidutiniškai apdairus ir protingas žmogus, neabejotinai rinktųsi variantą dėl 1,00 Eur priemokos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nors minėta Sutarties nuostata ir yra numatoma prekės grąžinimo nuomotojui alternatyva, tačiau jai savo esme nustatant neproporcingai didelį grąžinimo proceso kompleksiškumą ir papildomą atsakomybę atsakovui už jo įgyvendinimą, nuomininkas yra netiesiogiai verčiamas įsigyti daiktą už 1,00 Eur priemoką, kas taip pat leidžia vertinti, jog Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

Minėta, kad Sutartimi sutarta, jog, tinkamu jos įvykdymo atveju, atsakovas būtų už prekę sumokėjęs viso 671,76 Eur sumą, kuri yra 246,76 Eur didesnė nei baldo kaina (425,00 Eur). Taigi, netinkamo Sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovą – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė 425,00 Eur, susigrąžinimo, arba 671,67 Eur sumos pareikalavimo. Atsižvelgiant į šių alternatyvų piniginę išraišką, akivaizdu, jog bet kuris verslo subjektas (juo yra tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė) pasirinktų jam ekonomiškai naudingesnį, t. y., 671,76 Eur sumą. Taigi, vertintina, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieškovės) pirminis tikslas yra ne pagal Sutartį perduoto baldo susigrąžinimas, tačiau jo įsigijimui skirtų mokėtinų įmokų, viršijančių daikto vertę, gavimas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir paties ieškinio reikalavimas, kuriuo, nepaisant to, jog ieškovė nurodo atsakovą jam perduotos prekės negrąžinus, yra prašoma ne jo sugrąžinimo, tačiau kasmėnesinių įmokų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kas yra aukščiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad Sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovo išsirinkto baldo nuoma, bet finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 168,15 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, taip pat 75,60 Eur delspinigius. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovas nemokėjo sutartimi nustatytų mėnesinių įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš Sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė šį delspinigių dydį vienašališkai sumažino iki 0,25 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną, delspinigių sumą apskaičiuodama už 180 dienų (168,15 Eur × 0,25 proc. × 180 d.).

Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Trečiasis asmuo teismui nurodė, kad jam netaikomi VKĮ ir vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai, trečiasis asmuo nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu Sutartį būtų tikrinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakovu Sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinus jo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal Sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto baldo kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad baldo kaina yra 425,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį atsakovas turėjo sumokėti 671,76 Eur (24 x 27,99 Eur) sumą, o ieškovės prašoma priteisti suma yra 168,15 Eur, laikytina, kad atsakovas yra atlikęs mokėjimus 503,61 Eur sumai (671,76 Eur – 168,15 Eur) ir ši suma viršija perduoto baldo kainą, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 168,15 Eur skolą ir 75,60 Eur delspinigius, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.

Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, atmetamas išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atmetus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis 242,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taip pat atmetamas (CPK 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

netenkinti ieškinio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.