Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 2 200 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 5 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo M. K., kuris nuo 2022 m. kovo 1 d. yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo teisena Bendrovės vadovo M. K. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškėjos VMI pareiškimą.

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu Bendrovės vadovas M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2 200 Eur dydžio bauda.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti bei priteisti M. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Nutarime cituojamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) ir jo reikalavimai, tačiau visiškai neatskleistos tam tikros įstatymo išimtys, pvz. pridėtinės vertės mokesčio atidėjimas ir jo apskaitos subtilybės, kurios yra aktualios šioje byloje. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismo PVM įstatymo nurodyta argumentacija išeina už ginčo ribų. PVM mokėtojai pirkimo PVM gali atskaityti (PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalis) už įsigytas prekes (paslaugas), jeigu jos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui (paslaugų teikimui). Šiuo konkrečiu atveju tokia faktinė situacija ir susidarė, įmonė įsigijo prekių ir jas įtraukė į PVM atskaitą, o VMI - nurodė (po patikrinimo), kad taip neturėjo/negalėjo būti atlikta, tačiau visa tai yra mokestinio patikrinimo dalykas, o ne akivaizdus įrodymas apie mokestinės nepriemokos fakto sužinojimo momentą.

4.2. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dalykas - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. pasak VMI, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su prekių, paslaugų tiekėjais iš banko sąskaitos ir per atskaitingą asmenį, kai tuo metu buvo skolinga biudžetui (2025 m. balandžio mėnesį Bendrija pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2023 m. kovo, gegužės, gruodžio mėnesius, 2024 m. vasario - gruodžio mėnesius; 2025 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2023 m.; 2025 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintas avansinio pelno mokesčio deklaracijas už 2024 m.).

4.3. Operatyvaus patikrinimo metu, bendradarbiaujant su VMI buvo nustatyta, kad buvo padaryta Bendrijos buhalterinės apskaitos klaidų. Klaidoms paaiškėjus - jos buvo ištaisytos ir po ištaisymo - Bendrijai atsirado mokestinės prievolės už praėjusius (nuo 2023 m.) laikotarpius. Visa tai reiškia, kad iki 2025 m. balandžio mėnesio (kai buvo pateiktos patikslintos deklaracijos VMI) M. K. nebuvo žinoma apie neįvykdytas prievoles VMI, todėl, jo veiksmai, atlikti iki šio juridinio fakto, negali būti laikomi administracinio nusižengimo objektu. Mokestinė nepriemoka susidarė ne einamuoju momentu, o atgaline data, kai buhalteriją tvarkanti įmonė ((duomenys neskelbtini)) patikslino PVM deklaracijas. M. K. apie prievolę sumokėti konkrečią sumą galėjo sužinoti ir sužinojo tik tą dieną, kai buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo pateikė patikslintas deklaracijas VMI sistemai. Iki to laiko VMI sistemoje nebuvo fiksuoti ir rodomi jokie įsiskolinimai. Apelianto įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo tyčia pažeisti atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, o jis vadovavosi tuo metu turima informacija, pateikiama tiek buhalterinę apskaitą vedusio asmens, tiek VMI.

4.4. Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų (ypač akcentuojant, kad po deklaracijų patikslinimo jokie kiti mokėjimai nebuvo atliekami) matyti, kad M. K. neturėjo tikslo nemokėti mokesčių, jų vengti, ar kitus kreditorius išskirti iš visų kitų, jis tiesiog vykdė įprastą ūkinę veiklą remdamasis klaidingais arba vėluojančiais buhalteriniais duomenimis, o tai, nesudaro administracinio nusižengimo sudėties.

4.5. Nors būtų galima daryti prielaidas apie M. K. neatsargumą, t. y., kad vadovas turėjo domėtis, tačiau, jei vadovas yra sudaręs sutartį su profesionalia buhalterijos įmone, jis turi pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad duomenys jam pateikiami teisingi ir laiku. Jei buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo suklydo ar vėlavo, vadovo veiksmai, atlikti iki klaidos ištaisymo, negali būti laikomi kaltais. Tai vadinama faktine klaida (error facti) - asmuo nežinojo tikrųjų aplinkybių.

4.6. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnyje, padaromas pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą esant lėšų trūkumui. Jei vadovas gauna informaciją iš buhalterio, kad viskas tvarkoje, galima mokėti tiekėjams, ir tik vėliau paaiškėja, kad tuo metu jau buvo (arba turėjo būti apskaičiuota) PVM skola, tiesioginė priežastis yra buhalterio klaida arba vėlavimas pateikti informaciją.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime teigiama, jog subjekto vadovui priskirta užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; nustatyti vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų taikymą ir pan. Apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad tinkamai užtikrino jam, kaip bendrijos vadovui aukščiau minėtais teisės aktais priskirtų pareigų įgyvendinimą Bendrijoje (pvz., nepateikė įrodymų apie tai, kad Bendrijos vadovas teikė teisingą, tikslią, išsamią informaciją apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; kad buvo nustatęs vidaus kontrolės priemones bendrijoje ir ėmęsis jų taikymo užtikrinimo priemonių, tame tarpe nepateikta įrodymų, kokių atsakomybės priemonių, sankcijų imtasi nustačius buhalterinės apskaitos įmonės darbo trūkumus ir pan.). Apeliaciniame skunde pateikti vien deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad klaidas, už kurias vadovas nėra atsakingas, padarė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinis skundas netenkinamas

6. Apeliaciniu skundu ginčijama M. K. padaryto administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu M. K., kaip Bendrovės vadovas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

10. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-313-403/2018, Nr. e3K-7-278-469/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. K. kaltę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jis, būdamas Bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas VMI teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

12. Apeliaciniame skunde M. K. atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas nurodo, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nevertinti kaip tyčiniai siekiant pakenkti VMI ar privilegijuoti kreditorius, o buvo nulemti klaidingų arba vėluojančių buhalterinių duomenų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo laikyti, kad M. K. kaip Bendrovės vadovas (Bendrovei vadovauja nuo 2022 m. kovo 1 d.), būdamas atsakingas už mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą, užtikrino ir kontroliavo, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyta eiliškumo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek VMI, tiek pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog M. K., būdamas atsakingu už Bendrovės finansinę veiklą ir žinodamas apie Bendrovės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.

13. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 22 d. vykdė atsiskaitymus už įvairias prekes ir paslaugas, t. y. su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau įvardintu laikotarpiu atsiskaitymų metu pervesta buvo daugiau nei 200 000 Eur. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K., turėdamas mokestinę nepriemoką VMI, vykdė lėšų pervedimus susijusiai įmonei – MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra jis pats, tokiu būdu suamžindamas Bendrijos turtą, kuris galėjo būti panaudotas VMI mokestinei nepriemokai dengti.

14. Pažymėtina ir tai, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

15. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, jog mokestinė nepriemoka susidarė ne einamuoju momentu, o atgaline data, kai buhalteriją tvarkanti įmonė patikslino PVM deklaracijas, pažymi, jog administracinio nusižengimo padarymo motyvai, tikslai, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tvarkos, nėra būtini asmens kaltei nustatyti ir kurie nagrinėjamu atveju nedaro įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Nurodyti argumentai niekaip nepaneigia VMI pateiktų duomenų, o taip pat skundžiame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytų išvadų, kad laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 22 d. M. K. panaudojo Bendrovės sąskaitose esančias lėšas atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, kai tuo metu Bendrovė turėjo pradelstų mokestinių prievolių biudžetui, tokiu būdu pažeisdamas kreditorės VMI teises ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

16. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl M. K. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutarimą. M. K., būdamas Bendrovės vadovu, turėjo ir galėjo žinoti, kad yra atsakingas už finansinius Bendrovės dokumentus, turėjo ir galėjo įvertinti vadovaujamos Bendrovės finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl privalėjo nedelsdamas veikti, jei finansinė Bendrovės padėtis pasikeitė taip, kad Bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti – privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės atsiskaitymai būtų atliekami laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tačiau nagrinėjimu atveju to nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas negu padarė apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Apygardos teismas taip pat vertina, kad apylinkės teismas tinkamai individualizavo ir skiriamą nuobaudą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Dėl proceso išlaidų

17. Apeliaciniame skunde prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti M. K. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko prašymo priteisti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.