Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. atstovui, advokatui Mindaugui Kazlauskui,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo M. K. dėl kreditorių teisių pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

2025 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena MB „S.“ vadovo M. K. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad mažoji bendrija „S.“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – MB „S.“, Bendrija), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. birželio 30 d. Bendrijos vadovu nuo 2022 m. kovo 1 d. yra M. K..

Bendrija yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ? VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui (pagal prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs) buvo 643 741,74 Eur, iš kurios 82,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 3,28 Eur šio mokesčio delspinigių; 278,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 30,23 Eur šio mokesčio delspinigių, 79,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 2,56 Eur šio mokesčio delspinigių, 59 769,00 Eur pelno mokesčio (toliau – PLN) ir 9 360,45 Eur šio mokesčio delspinigių bei 31 962,00 Eur pelno mokesčio avanso, 485 944,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 56 230,99 Eur šio mokesčio delspinigių.

Operatyvaus patikrinimo metu išnagrinėjus Bendrijos atsiskaitymus nustatyta, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. Bendrija vykdė atsiskaitymus su prekių, paslaugų tiekėjais iš banko sąskaitos ir per atskaitingą asmenį, kai tuo metu buvo skolinga biudžetui (2025 m. balandžio mėn. Bendrija pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2023 m. kovo mėn., gegužės mėn., gruodžio mėn., 2024 m. vasario – gruodžio mėn.; 2025 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintą metinę PLN deklaraciją už 2023 m.; 2025 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintas avansinio PLN mokesčio deklaracijas už 2024 m.).

Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos pareiškime nurodytais veiksmais išieškoti iš Bendrijos nepavyko. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos mokestinės nepriemokos balansai ir Bendrijos turimos atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašas įrodo, kad atitinkamomis dienomis atsiskaitydama su žemesnės nei VMI prie FM eilės kreditoriais, Bendrija turėjo pradelstus įsiskolinimus valstybės biudžetui.

Išanalizavus UAB „Paysera LT“ pateiktus Bendrijos atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 22 d., nustatyti galimi mokėjimų eiliškumo pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį. Atlikus Bendrijos banko sąskaitų analizę buvo nustatyta, kad iš Bendrijos banko sąskaitos buvo vykdomi atsiskaitant už įvairias prekes ir paslaugas, nors Bendrija tuo metu turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Pareiškime pažymima, kad Bendrija patikslintas deklaracijas už 2023-2024 m., mokestinius laikotarpius pateikė tik 2025 m. balandžio 22 d, taigi Bendrijos vadovas, pažeidęs pareigą laiku ir tinkamai deklaruoti bei mokėti mokesčius, turėdamas mokestinę nepriemoką VMI prie FM, vykdė atsiskaitymus už prekes ir paslaugas, vykdė lėšų pervedimus susijusiai įmonei - MB „M.“, kurios vadovu yra taip pat M. K., tuo sumažindamas Bendrijos turtą, kuris galėjo būti panaudotas VMI prie FM mokestinei nepriemokai dengti.

M. K. neužtikrino, kad Bendrija, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikytųsi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrijos vadovas M. K. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems žemesnės eilės įmonės kreditoriams, o ne VMI prie FM įsiskolinimui padengti. Dėl tokių Bendrijos vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. M. K. veiksmai nebuvo nulemti ekonominio būtinumo, jie buvo atliekami sąmoningai atsiskaitant su pasirinktais kreditoriais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta VMI prie FM prašo teismo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti M. K. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

2025 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauti M. K. atstovo, advokato Mindaugo Kazlausko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad dar 2020 m. liepos 1 d. MB „S.“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-01/1 su MB „L.“ (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu MB „L.“ įsipareigojo: tinkamai teikti apskaitos paslaugas laikantis įstatymų numatytų terminų; užtikrinti, kad laiku ir tinkamai užregistruotos visos buhalterinės apskaitos operacijos; teisingai ir laiku apskaičiuoti mokesčius į valstybės biudžetą bei socialinio draudimo fondą, tinkamai vesti gautų pajamų ir patirtų sąnaudų apskaitą, rengti visas teisės aktų reikalaujamas finansines atskaitomybes bei kitas (be atskiro susitarimo tik VMI ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai) reikalingas deklaracijas ir ataskaitas; deklaracijas, ataskaitas ir atskaitomybės dokumentus pateikti susijusioms valstybės institucijoms kliento vardu. Sutartis galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties, civilinėje byloje Nr. eB2-1119-657/2025, iškelti bankroto bylą MB „S.“ įsiteisėjimo (2025 m. rugsėjo 13 d.). Bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas VMI. VMI teisingai nurodo, kad VMI prie FM atliko Bendrijos operatyvųjį patikrinimą, kurio rezultatus įformino 2025 m. birželio 13 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222 Mr)Fr1042- 2142. Taip pat VMI teisingai nurodo, kad 2025 m. balandžio mėn. Bendrija pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2023 m. kovo mėn., gegužės mėn., gruodžio mėn., 2024 m. vasario – gruodžio mėn.; 2025 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintą metinę PLN deklaraciją už 2023 m.; 2025 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintas avansinio PLN mokesčio deklaracijas už 2024 m. Apibendrinant aukščiau nurodytą matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu, bendradarbiaujant su VMI buvo nustatyta, kad buvo padaryta Bendrijos buhalterinės apskaitos klaidų. Klaidoms paaiškėjus – jos buvo ištaisytos ir po ištaisymo – Bendrijai atsirado mokestinės prievolės už praėjusius (nuo 2023 m.) laikotarpius. Visa tai reiškia, kad iki 2025 m. balandžio mėn. (kuomet buvo pateiktos patikslintos deklaracijos VMI), Vadovui nebuvo žinoma apie neįvykdytas prievoles VMI, todėl jo veiksmai, atlikti iki šio juridinio fakto, negali būti laikomi administracinio nusižengimo objektu. Vadovas net negalėjo numanyti, kad daro administracinį nusižengimą, nes jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ar neatsargumo. Tą patvirtina ir pačios VMI pateikti Pareiškimo priedai, iš kurių matyti, kad po patikslintų deklaracijų VMI pateikimo jokie mokėjimai nebuvo atliekami.

2025 m. lapkričio 3 d. gautas VMI prie FM atsiliepimas į rašytinius paaiškinimus. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 22 straipsnio 7 dalį, būtent mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, o pagal 10 dalį jam nustatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą įstatymo nustatytais atvejais, kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą. Pagal MBĮ 23 straipsnio 1 dalį, mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme (toliau – FAĮ).

Pagal FAĮ 13 straipsnio 1 dalį, subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą. Be kitų nurodytoje dalyje priskirtų funkcijų, subjekto vadovui priskirta užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; nustatyti vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų taikymą ir pan.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Bendrijos vadovas, kaip minėta aukščiau, atsakingas už bendrijai įstatymuose priskirtų pareigų (iš jų - MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nustatytos mokesčių mokėtojo pareigos — laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos - sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu) tinkamą vykdymą.

Atsiliepime pažymima, kad asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti administracines poveikio priemones, atstovas klaidingai interpretuoja mokestinių prievolių atsiradimo momentą.

MAĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Pareigą sumokėti mokestį mokesčių mokėtojas turi ne paskutinę termino dieną, bet visą laikotarpį, nuo kada atsiranda pareiga sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra ar kitas šiame įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas. PVMĮ 90 straipsnis numato, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Pagal PVMĮ 85 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Už tokį mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (PVMĮ 90 straipsnio 1 dalis). Iš to sprendžiama, kad PVM deklaracija turi būti pateikta ir joje nurodytas mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mėnesio (einančio po mokestinio laikotarpio) 25 dienos.

Taigi, pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius atsiranda įstatymo pagrindu ir jame nustatytu terminu, o ne nuo to momento, kai pateikiamos patikslintos deklaracijos. PVM apskaičiavimo pagrindas yra PVM sąskaitose – faktūrose ir kituose numatytuose apskaitos dokumentuose nurodytos sumos. Bendrijai, kaip mokesčių mokėtojai, visą jos apmokestinamos veiklos laikotarpį yra žinoma ir suprantama pareiga laiku ir tinkamai mokėti mokesčius valstybei.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

M. K. atstovas, advokatas Mindaugas Kazlauskas teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad MB „S.“ yra VMI prie FM skolininkė. Bendrijos vadovu nuo 2022 m. kovo 1 d. yra M. K.. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui (pagal prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs) buvo 643 741,74 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrija vykdė atsiskaitymus su prekių, paslaugų tiekėjais iš banko sąskaitos, kai tuo metu buvo skolinga biudžetui. Patikrinus Bendrijos atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nustatyta, kad MB „S.“ vykdė atsiskaitymus už įvairias paslaugas ir prekes, kai mokestinė nepriemoka tik didėjo. Šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad M. K., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją jei ne visiškai pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina M. K. veikus tyčia – jis, kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o sąmoningai atsiskaitė su kitais kreditoriais ir neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti, kadangi 2020 m. liepos 1 d. MB „S.“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su MB „L.“. Sutartis galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties, civilinėje byloje Nr. eB2-1119-657/2025, iškelti bankroto bylą MB „S.“ įsiteisėjimo (2025 m. rugsėjo 13 d.). Operatyvaus patikrinimo metu, bendradarbiaujant su VMI buvo nustatyta, kad buvo padaryta Bendrijos buhalterinės apskaitos klaidų. Klaidoms paaiškėjus – jos buvo ištaisytos ir po ištaisymo – Bendrijai atsirado mokestinės prievolės už praėjusius (nuo 2023 m.) laikotarpius. Iki 2025 m. balandžio mėn. (kuomet buvo pateiktos patikslintos deklaracijos VMI), Vadovui nebuvo žinoma apie neįvykdytas prievoles VMI, todėl jo veiksmai, atlikti iki šio juridinio fakto, negali būti laikomi administracinio nusižengimo objektu. Vadovas net negalėjo numanyti, kad daro administracinį nusižengimą, nes jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ar neatsargumo. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad M. K. atstovo argumentai yra nepagrįsti. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl M. K., neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019).

Taip pat pažymėtina, kad pagal MBĮ 22 straipsnio 8 dalį, mažosios bendrijos vadovas organizuoja ir užtikrina kasdienės mažosios bendrijos veiklos vykdymą, o šio straipsnio 10 dalis nustato jo atsakomybę už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą įstatymų nustatytais atvejais bei kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose, teisės aktuose, mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų tinkamą vykdymą. FAĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą ir, be kitų šiame straipsnyje numatytų funkcijų, privalo užtikrinti, jog apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikiama teisinga, tiksli ir išsami informacija apie ūkines operacijas, taip pat apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; nustatyti vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, mažosios bendrijos vadovas atsako už bendrijai įstatymuose nustatytų pareigų tinkamą vykdymą, įskaitant mokesčių mokėtojo pareigų, įtvirtintų MAĮ 40 straipsnio 1 punkte – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, ir MAĮ 81 straipsnio 1 dalyje – sumokėti mokestį teisės aktuose nustatytu terminu, įgyvendinimą. Todėl tai, kad MB „S.“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį su MB „L.“, kad buvo padaryta Bendrijos buhalterinės apskaitos klaidų, M. K. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytą kreditorių teisių pažeidimą (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

M. K. dėl įvykdyto administracinio nusižengimo kaltės nepripažino, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jam skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkanti bauda – 2 200 Eur. Teismo vertinimu, skirtinos baudos dydis neprieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, todėl individualizuota tinkamai ir nemažintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.