- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-1468-812/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Suinteresuotas asmuo
- M. D.
- Pareiškėjas
- V. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo M. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų V. D. ir M. D. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kas pareiškėjas M. D. nesilaiko teismo sprendimo 2 punkte nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos – nesitaria, kada pasiims ir atiduos vaikus, jais nesirūpina, neveža pas daktarus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino. Pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-76-1140/2023 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkto sąlygas.
4. Teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė pareiškėjų V. D. ir M. D. (toliau ir pareiškėjas, abu kartu - pareiškėjai) santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2 punktu šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų G. D. ir D. D. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, nepilnametės dukros) gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos.
5. Teismas iš pareiškėjos pateikto prašymo padarė išvadą, kad pareiškėjas nevykdo teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, t. y. nesitaria, kada pasiims vaikus ir atiduos, nesirūpina vaikais, neveža pas daktarus. Pareiškėjas elektroniniu laišku teismui pateikė informaciją, kad su pareiškėja kyla ginčai dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis, tačiau teismas minėtų dokumentų nepriėmė. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, siekdamas užtikrinti tinkamą teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties vykdymą, nesant kliūčių vykdomajam raštui pagal teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas išduoti, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą dėl pareiškėjo bendravimo su dukromis tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) patikslintu atskiruoju skundu prašo Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas visada prieš 24 val. SMS žinute informuoja pareiškėją, jog jis nori susitikti su dukromis. Su dukromis bendrauja daugiausiai 3 val. Prieš dukras pasiimant jų motina jas palydi, jai visada pasakoma, kada jos bus grąžintos į namus, kur jie bus. Pareiškėja yra nedirbanti. Pareiškėjas yra prašęs jos, kai ji įsidarbins, kad atsiųstų savo darbo grafiką, jog žinotų, kada jis dirba ir kada pareiškėjas gali bendrauti su dukromis.
6.2. Pareiškėjas nei karto nėra vėlavęs dukrų parvežti, atvirkščiai, būna, kad vaikus parveža po 2-3 val. Su pareiškėja yra sutaręs, jog užtenka jai parašyti, kad jis nori vaikus pasiimti.
6.3. Pareiškėjų šeimai yra sudarytas šeimos pagalbos planas. Per visus posėdžius pareiškėjas yra sakęs pareiškėjai, kad kai jis būna Lietuvoje, ji galinti sakyti, kur reikia nuvežti dukras (pas daktarus ar logopedą), bet pareiškėja yra atsisakiusi bet kokios pareiškėjo pagalbos. Tai yra užfiksuota Pagalbos plane. Su vaikų auklėtojomis ir daktare pareiškėjas palaiko ryšius.
6.4. Pareiškėjui būnant komandiruotėje yra sudėtinga surinkti visus duomenis, įrodančius jo nekaltumą. Pareiškėja kenkia pareiškėjui po to, kai jis sukūrė naują šeimą, pareiškėjas dėl to jau kreipėsi į policiją. Pareiškėja šmeižia pareiškėją. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių skyrius žino visą pareiškėjų situaciją.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą, kuriuo be kita ko, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro sudarytą Pagalbos planą.
11. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Pagalbos planą buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau 2025 m. balandžio 23 d. teisėjos rezoliucija buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodant „Atsisakyti priimti, netinkamai pateikus“.
14. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, be to, apelianto pateikto naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes pareiškėjai buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto pateiktas įrodymas priimtinas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-76-1140/2023 nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 punktu šalys be kita ko, susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina (pareiškėja) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šalys taip pat susitarė, kad pareiškėjas turės teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime, bendrauti su vaikais pasiimdamas juos pas save, sutarus abiem tėvams ir atsižvelgiant į vaikų pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam vaikų sveikatos, užimtumo ir poilsio režimui ir nesant institucijų draudimui tokiems veiksmams. Tėvui esant užsienyje, jis galės nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, SMS žinutėmis, esant galimybei vaizdo ryšiu. Tėvo bendravimas su vaikais turės būti vykdomas atsižvelgiant į vaikų pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam vaikų sveikatos, jų užimtumo ir poilsio režimui. Tėvui esant Lietuvoje, jis turės teisę matytis su vaikais iš anksto suderintu su jų mama laiku. Apie vaikų pasiėmimo laiką, vietą, vaikų buvimo kartu su tėvu vietą ir veiklos pobūdį, kartu būsiančius asmenis, bendravimo trukmę, vaikų grąžinimo laiką, tėvas vaikų motiną turi informuoti SMS žinute, skambindamas telefonu, el. laišku iš anksto, ne vėliau, kaip prieš 24 valandas iki numatomo vaikų pasiėmimo. Tėvas vaikus gali pasiimti tik pats, nepavesdamas to atlikti kitiems asmenims. Vaikų mamos darbo dienomis (darbadieniais) tėvas vaikus privalo grąžinti į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. Šventinių dienų metu (Velykos, Kalėdos, Naujieji metai) tėvas vaikus privalo grąžinti į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. Vaikų atostogų metu tėvas vaikus privalo grąžinti į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21.00 val. Nesant galimybės tėvo pageidaujamu laiku bendrauti su vaikais dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, prasta vaiko savijauta, vaikai kartu su mama kuriam laikui yra kažkur išvykę ir pan.), vaikų mama įsipareigoja iš karto apie tai informuoti vaikų tėvą SMS žinute, telefono skambučiu, el. laišku ar kitu būdu. Tėvui esant Lietuvoje vaikų mamos darbo dienomis (darbadieniais), jis taip pat privalo rūpintis vaikais, t. y. esant būtinumui vežti pas daktarus, logopedus ir pas kitus reikalingus specialistus. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d.
16. CPK 18 straipsnyje yra nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas, todėl prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, turi būti išsprendžiamas priimant rašytinę nutartį vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023).
17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
20. Pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, jog pareiškėjas nesilaiko teismo sprendimo 2 punkte nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos – nesitaria, kada pasiims vaikus ir atiduos, nesirūpina vaikais, neveža pas daktarus, tačiau su prašymu konkrečių sutartos bendravimo tvarkos pažeidimo atvejų pagrindžiančių duomenų nepateikė ir su tuo susijusių aplinkybių nenurodė.
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmė ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 23 d. 8.00 val.; išaiškino šalims, kad jos turi teisę nurodyti aplinkybes ir pateikti teismui įrodymus apie sutarties dėl taikos sutarties sąlygų vykdymą. Pareiškėja papildomų aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 16 d. elektroniniu paštu informavo teismą, kad šalių šeimai buvo sudarytas šeimos pagalbos planas, jis laikosi visų teismo nutartyje nurodytų nuostatų, teikia išlaikymą, gražiai bendrauja su vaikais, nei karto nėra atsisakęs nuvežti vaikus pagal logopedus ar daktarus, ne vieną kartą posėdyje pareiškėja yra pasakiusi, jog jai nereikia jokios pareiškėjo pagalbos, ji pati veš vaikus pas gydytojus. Vaikus jis pasiima kelioms valandoms, pvz., nuo 12 val. iki maždaug 15 val., paskui jus parveža atgal į namus. Dukterų motina žino, kada vaikai grįš. Su dukromis pareiškėjui yra sunku susitikti, pareiškėja nuolat sudaro tam kliūtis. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 18 d. teismui taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro sudarytą Pagalbos planą. Pirmosios instancijos teismo teisėjos 2025 m. balandžio 23 d. rezoliucija buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktus dokumentus.
22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį, CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Tuo tarpu teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Joje, be kita ko, turi būti nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai). Nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstomas faktinis ir teisinis teismo nutartimi padarytų išvadų pagrindimas. Joje teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų prašymus, nuomones, įvertina įrodymus ir jų pagrindu konstatuoja teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir kt. Nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai ir aiškiai išdėstomos teismo išvados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo (sprendžiamų klausimų). Ši nutarties dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl nutartimi išspręsto klausimo turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
23. Taigi iš pacituoto teisinio reglamentavimo matyti, kad rezoliucija procesiniai klausimai išsprendžiami tik tais atvejais, kai tai įtvirtinta civilinio proceso įstatyme (CPK 290 straipsnio 5 dalis). CPK 115 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas, įskaitant ir Pagalbos planą, buvo pateiktas netinkama forma, privalėjo ne rezoliucija atsisakyti tokius dokumentus priimti, tačiau priimti rašytinę nutartį, aiškiai nurodant, kokius pareiškėjo pateikto procesinio dokumento trūkumus jis nustatė, taip pat nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.
24. Iš šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-76-1140/2023, matyti, jog konkreti skyrium gyvenančio tėvo (pareiškėjo) bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis nebuvo nustatyta, apsiribota tik abstraktaus pobūdžio susitarimu dėl tėvo bendravimo su dukromis - pareiškėjas turės teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime, bendrauti su vaikais pasiimdamas juos pas save, sutarus abiem tėvams ir atsižvelgiant į vaikų pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam vaikų sveikatos, užimtumo ir poilsio režimui ir nesant institucijų draudimui tokiems veiksmams; tėvui esant Lietuvoje, jis turės teisę matytis su vaikais iš anksto suderintu su jų mama laiku; apie vaikų pasiėmimo laiką, vietą, vaikų buvimo kartu su tėvu vietą ir veiklos pobūdį, kartu būsiančius asmenis, bendravimo trukmę, vaikų grąžinimo laiką, tėvas vaikų motiną turi informuoti SMS žinute, skambindamas telefonu, el. laišku iš anksto, ne vėliau, kaip prieš 24 valandas iki numatomo vaikų pasiėmimo ir pan.
25. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nenustačius konkrečios bendravimo tvarkos, o susitarus dėl bendro pobūdžio nuostatų, tokia tvarka negali būti priverstinai vykdoma (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-936-775/2022). Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Jei tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, šalis, kurios interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
26. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ši išimtis neturėtų būti aiškinama per plačiai, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečiais vaikais bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo įgyvendinimas kreipiantis į teismą yra sutartį sudariusios šalies, kurios interesus pažeidžia ankstesnis susitarimas, prerogatyva.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ar skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis).
28. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-76-1140/2023 patvirtinta Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys be kita ko susitarė, kad nepilnamečių vaikų interesus nuolat atstovaus jų motina, t. y. pareiškėja; kad motinos darbo dienomis tėvas taip pat turi atstovavimo teisę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dirba ir jos darbo laiku pareiškėjas atsisakė vaikus vežti pas daktarus, logopedus ir pas kitus reikalingus specialistus. Iš Pagalbos plano duomenų matyti, kad pareiškėja nesutinka, kad tėvas vežtų vaikus pas gydytojus, nurodo, kad jai pagalbos nereikia (2025 m. kovo 17 d. atvejo vadybos posėdyje pareiškėjos paaiškinimai). Tokias aplinkybes nurodo ir pareiškėjas, todėl prašyme nurodyta aplinkybė, kad tėvas neveža vaikų pas gydytojus, yra nepagrįsta. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad tarp šalių kyla jau keletą metų besitęsiantys ginčai dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pateikti susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas inicijuoja bendravimą. Savavališko, nesusitarus, vaikų paėmimo, negrąžinimo atvejų nenustatyta. Tokias aplinkybes egzistuojant negalima nustatyti ir iš Pagalbos plano peržiūros posėdyje užfiksuotų šalių teiktų paaiškinimų, iš kurių matyti, kad pati pareiškėja sprendžia, kada leisti ar neleisti vaikams bendrauti su tėvu (2025 m. kovo 17 d. atvejo vadybos posėdyje teikti paaiškinimai).
29. Kadangi pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nekonkreti, paremta bendro abiejų tėvų sutarimo sąlyga, susitarti šalims nepavyksta, šalys jos vykdymą supranta skirtingai, pareiškėjos prašymas nebuvo pagrįstas jokiais tai galinčiais patvirtinti įrodymais, darytina išvada, kad nėra vykdomojo rašto išdavimo sąlygų. Šalys turi naudotis mediacijos procedūra, susitarti dėl detalios bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos patvirtinimo, kuri jos nevykdymo/ pažeidinėjimo atveju galėtų būti vykdoma priverstinai. Pabrėžtina, kad tėvai turi lygias teises bendrauti su vaikais, skyrium gyvenančio tėvo bendravimas neturėtų būti ribojamas kuriant formalias kliūtis ir priklausyti nuo to iš tėvų, su kuriuo faktiškai gyvena vaikai, valios.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis, neatsižvelgė į šį straipsnį aiškinančią teismų praktiką, todėl nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą. Nurodytais motyvais apelianto atskirasis skundas tenkinamas, Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjos V. D. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.