- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2-2723-347/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Vaiva Nevardauskienė, Vaiva Nevardauskienėsu
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovui V. V., atsakovo atstovei advokatei Vaivai Nevardauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. V., dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 60156,86 Lt (šešiasdešimt tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt šešių litų 86 ct) turtinę žalą, 30000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinę žalą, 1520,98 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. B. paaiškino, kad palaiko patikslintą ieškinį baudžiamojoje byloje. Nurodė, jog su atsakovu V. V. ir E. S. 2003 m. spalio 2 d. įsteigė (duomenys neskelbtini), kurią 2003 m. spalio 6 d. įregistravo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. 2005 m. balandžio 30 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 10000 Lt iki 50000 Lt. Šis įstatinio kapitalo padidinimas 2005 m. birželio 22 d. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Tuo metu bendrovėje buvo trys akcininkai: jis, V. B., turintis 250 vnt. vieno šimto minimalios vertės paprastųjų vardinių akcijų 25000 Lt sumai, V. V., turintys 165 vnt. vieno šimto litų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų 16500 Lt sumai ir A. V., turinti 85 vnt. vieno šimto litų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų 8500 Lt sumai. Nuo bendrovės įsteigimo pradžios, t.y. nuo 2003 m. spalio 7 d. akcininkų sprendimu bendrovės direktoriumi buvo paskirtas V. V.. 2007 m. lapkričio mėnesį buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius V. V. savo iniciatyva kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas iškelti bendrovei bankroto bylą, nurodydamas, kad bendrovės skolos 2007 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis kelis kartus viršijo pusę į jos balansą įtraukto turto vertės, bendrovė nebevykdo jokios veiklos, negali atsiskaityti su kreditoriais, biudžetu, neturi lėšų tolimesnės veiklos vystymui. Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartimi (duomenys neskelbtini)bankroto byla buvo iškelta. 2013 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini)bankroto procedūra buvo baigta ir ši įmonė išregistruota iš įmonių registro.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-838-347/2012 atsakovas V. V. buvo nuteistas už tai, kad jis nuo 2003 m. spalio 7 d. buvęs (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir privalėjęs veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, kontroliavęs bendrovės veiklą ir turėjęs galimybę įtakoti įmonės veiksmus, sudaromus sandorius ir veiklos rezultatus nuo 2004 m. gruodžio 31 d. įmonei artėjant prie nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, 2007 m. rugsėjo 30 d. įmonei tapus nemokia ir jam pačiam padavus pareiškimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teisme (duomenys neskelbtini) bankroto bylą iškėlus, jis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 26 d. išmokėjo eilei asmenų, kurie nebuvo įmonės kreditoriais, 447000 Lt., t.y. sąmoningai savo tyčiniais veiksmais sumažino įmonės mokumą ir sudarė sąlygas, būtinas, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla.
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1294-413/2010 pagal ieškovo bankrutavusios (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 91105,00 Lt nuostolių išieškojimo iš buvusio bendrovės direktoriaus V. V., tenkindamas šį ieškinį konstatavo, kad V. V. kaip įmonės vadovas elgėsi nesąžiningai, sąmoningai mažino įmonės mokumą, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą, tuo sužlugdydamas bendrovės veiklą, t.y. privesdamas ją prie nemokumo. Tokie įmonės direktoriaus veiksmai buvo įvertinti kaip prieštaraujantys įmonės bei jos akcininkų interesams ir tikslams, atvedę įmonę prie bankroto bylos iškėlimo. V. B., kaip akcininkas, investavo į (duomenys neskelbtini) 25000,00 Lt įsigydamas 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vieno šimto litų nominalios vertės. Dėl neteisėtų ir nusikalstamų buvusio bendrovės vadovo atsakovo V. V. veiksmų, šiai bendrovei bankrutavus, jis šiuos pinigus 25000,00 Lt prarado. Todėl laiko, kad žalą, atsiradusią dėl atsakovo kaltų veiksmų, jam pilnai privalo atlyginti atsakovas.
(duomenys neskelbtini) su AB DnB NORD banku 2005 m. balandžio 27 d. pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 7507, kurios pagrindu bendrovei buvo suteikta 26065 EUR dydžio kredito linija apyvartinėms lėšoms papildyti terminui iki 2007 m. balandžio 30 d. Šio kredito grąžinimą jis užtikrino kartu su atsakovu V. V., akcininke A. V., pasirašydamas su banku laidavimo sutartį.
(duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo atsakovas V. V., bankui kredito negrąžino. Bendrovės pinigai buvo naudojami ne atsiskaitymams su kreditoriais, o išmokant už automobilių remontą neprotingai dideles lėšas tokių savo veiksmų nepagrindžiant jokia būtinybe. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendime civ. byloje Nr. 2-1294-413/2010 buvo konstatuota, kad V. V. elgėsi nesąžiningai taip vengdamas prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams, todėl yra kaltas dėl įmonei padarytos žalos ir jo veiksmuose yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ir 2011 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu civ. byloje Nr. 2A-1269-485/2010 priteisė už bendrovės negrąžintą kreditą AB DnB NORD bankui solidariai iš jo, atsakovo V. V. ir akcininkės A. V., 91109,58 Lt skolą. Iš jo priteisė bankui 1822,00 Lt žyminio mokesčio ir 2965,00 Lt advokato išlaidų. Jis dėl atsakovo V. V. kaip skolininko nesąžiningumo, už ką jis buvo nuteistas pagal BK 208 str., ko pasėkoje buvo AB DnB NORD bankui negražintas bendrovės paimtas kreditas, patyrė 35156,86 Lt turtinę žalą (1/3 dalį priteistos bankui skolos 30369,86 Lt plius 4787,00 Lt bylinėjimosi išlaidos), nes išieškojimas pagal šį teismo sprendimą yra nukreiptas į jo turtą. Remdamasis CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.251 str. laiko, jog atsakovas turėtų atlyginti dėl jo nusikalstamos veiklos patirtus nuostolius.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, jog dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo sužlugdytas jo verslas, jis susirgo 2010-ais metais nepagydoma onkologine liga ir dabar yra invalidas. Jo gyvenimo kokybė žymiai pablogėjo, pastoviai kenčia fizinius skausmus, negali dirbti ir gyvena iš invalidumo pensijos. Ta psichologinė įtampa, kai aš dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų nuo 2007 -ųjų metų buvo priverstas pastoviai vaikščioti į teismus, todėl atsakovas jam privalo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 30000 Lt suma.
Ieškovas pripažino, jog jam po bankroto bylos iškėlimo išmokėtas darbo užmokestis, dėl kurio jis buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. ir jo atstovė advokatė Vaiva Nevardauskienė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog palaiko reikalavimus, nurodytus atsiliepime (b.l. 56-63). Nurodė, jog 2003 m. spalio 6 d. V. V., V. B. ir E. S. įsteigė UAB „BVSI". Direktoriumi nuo bendrovės veiklos pradžios buvo paskirtas V. V..
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2004 m. vidurio bendrovės akcininkais buvo trys asmenys, t.y. V. B., kuriam priklausė 50 proc. bendrovės balsų, V. V., kuriam priklausė 33 proc. bendrovės balsų, ir A. V., kuriai priklausė 17 proc. bendrovės balsų. 2007 m. rugsėjo 30 d. V. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „BVSI" iškėlimo. 2007 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant (duomenys neskelbtini). Bankroto administratoriui perėmus bendrovės valdymą, bankrutavusi (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui V. V. dėl nuostolių atlyginimo, kurį Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1294-413/2010 tenkino iš dalies, t.y. priteisė iš V. V. (duomenys neskelbtini) 90005,00 Lt žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka, tačiau, apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Kauno apygardos teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD banko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-375/2010 pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams V. B., V. V., A. V., tretiesiems asmenims V. B., (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. B. ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1269-485/2010 bei 2011 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu iš V. B., V. V. ir A. V. ieškovo AB DnB NORD banko naudai solidariai priteista iš viso 26378,16 EUR skola.
Šalies argumentai
V. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą patikslintu ieškiniu atsakovui V. V. prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 60156,86 Lt turtinę žalą, 30000 Lt neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovo nurodytus argumentus trumpai galima reziumuoti taip: (duomenys neskelbtini) bankrutavus dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovas prarado į bendrovę investuotus 25000 Lt, kuriuos sudaro 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra vienas šimtas litų. (duomenys neskelbtini) bankrutavus, Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ir 2011 m. kovo 16 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) kreditoriaus AB DnB NORD banko naudai iš bendrovės akcininkų, kaip laiduotojų, užtikrinusių bendrovės tinkamą prievolių įvykdymą asmeniniais laidavimais, solidariai priteisė skolą dėl negrąžinto kredito. Ieškovo įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių jis patyrė 35156,86 Lt turtinę žalą (1/3 dalį priteistos skolos). Dėl psichologinės įtampos, kuomet dėl neva tai atsakovo nusikalstamų veiksmų nuo 2007 m. ieškovas buvo priverstas pastoviai vaikščioti po teismus, nepataisomai buvo sužlugdytas ieškovo gyvenimas ir sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, jog remiantis ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais, galima suprasti, kad ieškovas 60156,86 Lt turtinei žalai atlyginti iš atsakovo reikalauja grįsdamas tuo, jog dėl atsakovo, kaip bankrutavusios bendrovės akcininko ir direktoriaus, neva tai neteisėtų veiksmų, dėl kurių (duomenys neskelbtini) neva tai bankrutavo, buvo padarytas civilinės teisės pažeidimas (deliktas), kurio metu tarp subjektų (ieškovo ir atsakovo) atsirado turtinė prievolė - neva ieškovo (kaip kreditoriaus) reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, o neva atsakovo (kaip skolininko) pareiga juos atlyginti. Šiame kontekste atsakovas pažymi, kad ieškovas patikslintame ieškinyje visiškai neargumentuotai ir nepagrįstai neatsižvelgia į pačios deliktinės civilinės atsakomybės, kaip prievolės, pobūdį, t.y. būtinas ir esmines sąlygas atsakovo, kaip skolininko, pareigai kilti. Ieškovas, pareiškęs turtinius reikalavimus atsakovui, kaip buvusiam juridinio asmens dalyviui ir vadovui, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Atsakovas pažymi, kad ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, tariamai padarytos atsakovo, kaip bendrovės akcininko ir direktoriaus, neteisėtais veiksmais, privedusiais bendrovę prie bankroto, priteisimo yra visiškai nepagrįsti nei faktiškai nei teisiškai, t.y. objektyviai neegzistuoja ir ieškovo neįrodytos būtinos CK įtvirtintos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti. Šias aplinkybes atsakovas grindžia žemiau nurodytais argumentais.
Patikslintame ieškinyje yra nurodoma, jog atsakovas neva savo tyčiniais veiksmais sumažino (duomenys neskelbtini) mokumą ir sudarė sąlygas, būtinas, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla, ko pasėkoje, dėl neva atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo sužlugdytas ieškovo verslas.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, jog ieškovas klaidina teismą patikslintame ieškinyje nurodydamas iš nežinia kur kilusius teiginius, juos perfrazuojant sau naudinga linkme, ir tokiu būdu bandant įrodyti tam tikrų aplinkybių buvimą arba nebuvimą, sudarant įspūdį, kad būtent teismai padarė tokias ieškovo nurodomas išvadas.
Visų pirma, atsakovas pažymi, jog 2012 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-838-347/2012 V. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, t.y. teismas nustatė, jog V. V. padarė kaltinime nurodytą veiką - dėl nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.
Šiame kontekste atkreiptinas teismo dėmesys, jog V. B. prašė perkvalifikuoti V. V. inkriminuotą veiką iš BK 208 straipsnio į 209 straipsnį bei, pasinaudodamas baudžiamajame kodekse suteiktomis teisėmis, pateikė naują prašymą, pareikšdamas kaltinimus V. V. pagal BK 209 (dėl tyčinio bankroto), 183 (dėl turto pasisavinimo) ir 184 (dėl turto iššvaistymo) straipsnius, tačiau teismas atmetė šiuos V. B. prašymus.
Atitinkamai, teismas nepadarė ir ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų išvadų, t.y. jog atsakovas sąmoningai savo tyčiniais veiksmais sumažino įmonės mokumą ir sudarė sąlygas, būtinas, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla, kadangi šių aplinkybių teismas net neanalizavo ir netyrė.
Antra, ieškovas nepagrįstai nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1294-413/2010 pagal bendrovės administratoriaus ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, neva tai buvo konstatuota, jog atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus veiksmai yra vertintini kaip prieštaraujantys bendrovės bei jos akcininkų interesams ir tikslams, atvedę įmonę prie bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog teismo padarytas išvadas ieškovas iškraipo taip, kaip jam naudinga nagrinėjamoje civilinėje byloje, tokiu būdu klaidina teismą, kadangi tokie faktai minėtame teismo sprendime nėra konstatuoti. Jokiais teismų sprendimais/nuosprendžiais nebuvo konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) bankrotą būtų nulėmusi netinkama bendrovės vadovo (atsakovo) veikla. Bankroto bylą nagrinėjęs teismas, nustatęs požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų (nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip įmonės direktoriaus ir akcininko) veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, galėjo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, tačiau tyčinis bankrotas nebuvo nustatytas. Dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu teismine tvarka nesikreipė ir bendrovės bankroto administratorius.
Teikdamas į bylą įrodymus dėl bankrutavusios (duomenys neskelbtini) kreditoriams atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmais padarytos žalos ir atsakovo atžvilgiu už atitinkamus neteisėtus veiksmus taikytos atsakomybės, ieškovas nepaaiškina, kokiu būdu tokiais atsakovo veiksmais žalos buvo padaryta pačiam ieškovui. Ieškovas nenurodo, kuo remdamasis teigia, kad būtent teismų sprendimais konstatuoti kreditorių teisių pažeidimai sąlygojo (duomenys neskelbtini) bankrotą. Patikslintame ieškinyje nepaaiškinama ir tai, kokiu pagrindu kaip neteisėti atsakovo veiksmai yra vertinama paties ieškovo sudaryta laidavimo sutartis ir jos pagrindu kilusios teisinės pasekmės. Atitinkamai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog V. V., ieškovo, kaip buvusio (duomenys neskelbtini) akcininko, atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius patikslintu ieškiniu prašomą priteisti žalą.
Ieškovas šioje civilinėje byloje nurodo, jog įvertinus visas aplinkybes jam padarytos turtinės žalos dydį jis vertina 25000 Lt, kuriuos ieškovas investavo į (duomenys neskelbtini), įsigydamas bendrovės 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra vienas šimtas litų; 35156,86 Lt, kuriuos, bankrutavus (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ir 2011 m. kovo 16 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) kreditoriaus AB DnB NORD banko naudai priteisė solidariai iš ieškovo ir kitų (duomenys neskelbtini) buvusių akcininkų, laidavusių už bendrovę, kaip skolą dėl negrąžinto kredito.
Taigi ieškovui, kaip bankrutavusios bendrovės akcininkui, padarytą žalos dydį, ieškovas grindžia prarastų 250 vnt. paprastųjų bendrovės vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas šimtas litų, įsigijimo už 25000 Lt verte. Jo nuomone, siedamas savo patirtą žalą su jam priklausiusių bendrovės akcijų verte ieškovas turėtų įrodinėti ne jų nominalią, o realią vertę. Tačiau patikslintame ieškinyje apie realią akcijų vertę nieko nekalbama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo akcijų ieškovas neteko dėl bendrovės bankroto, tuo tarpu įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) bankrutavo būtent dėl atsakovo veiksmų, kad būtent atsakovas privedė bendrovę prie bankroto byloje, nėra.
Ieškovo įsitikinimu, dėl atsakovo V. V., kaip skolininko, nesąžiningumo, už ką jis buvo nuteistas BK 208 str, buvo negrąžintas AB DnB NORD bankui paimtas kreditas, kuris, Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ir 2011 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1269-485/2010 buvo AB DnB NORD banko naudai priteistas solidariai iš V. B., V. V. ir A. V.. 1/3 bankui priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovo yra vertinamos kaip atsakovo jam padaryta žala. Tokia ieškovo pozicija laikytina neteisėta.
Pirmiausia, pažymėtina, kad ribotos civilinės atsakomybės bendrovės (AB, UAB ir pan.) neatsako pagal dalyvio prievoles, o dalyvis neatsako pagal įmonės prievoles (CK 2.50 str. 2 d.), išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šios taisyklės išimtis numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią juridiniam asmeniui negalint įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Subsidiarioji atsakomybė yra tokia atsakomybės rūšis, kai subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisių kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės skolos priteisimo tiesiogiai iš jos akcininkų. Tokiu būdu nustatyta papildoma atsakomybė įmonės dalyviams (akcininkams), jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Taigi, juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriui (-iams) CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti konstatuota tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. nesąžiningus, civilinės atsakomybės aspektu - neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) - juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės," priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolę
Atkreiptinas teismo dėmesys, jog kreditorius AB DnB NORD bankas nesikreipė aukščiau nurodytais pagrindais (Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi) teismine tvarka, t.y. dėl bankrutuojančios įmonės skolos priteisimo tiesiogiai iš jos akcininkų. Pažymėtina, jog AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo kitais pagrindais, t.y. kreipėsi į teismą dėl laidavimo sutarčių, pasirašytų AB DnB NORD banko su V. B., su V. V. ir su A. V., pagal kurias minėti asmenys, tame tarpe ir pats ieškovas, sutiko užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) prievolė AB DnB NORD bankui pagal kredito sutartį bus tinkamai įvykdyta. Pažymėtina, jog šalių pasirašytos laidavimo sutartys nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis.
Be to, pažymėtina, kad laidavimo sutartis pagal savo prigimtį nėra tiesiogiai naudą duodantis sandoris, nes laidavimas yra prievolių kreditoriui įvykdymo užtikrinimo priemonė, be to, laidavimo sutartimi pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Atitinkamai, apie šias aplinkybes ieškovui be abejonės turėjo būti žinoma. Taigi būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, tuo labiau, jog ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) 50 proc. akcininkas, ieškovas turėjo žinoti tokio sandorio (laidavimo sutarties) teisines pasekmes, t.y. skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Jeigu šiuo konkrečiu atveju laidavimo sutarties pasirašymas būtų neatitikęs vidinės ieškovo, kaip laiduotojo, valios, tai jis, būdamas sąžiningu, teisingu, protingu, apdairiu ir rūpestingu asmeniu, turėjo iš karto ginčyti laidavimo sutartį, nejaukdamas, kol bus imtasi veiksmų dėl skolos išieškojimo. Ieškovo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis laisva valia pasirašė laidavimo sutartis, siekdamas tiek savo bendrovei (duomenys neskelbtini), tiek sau naudingų pasekmių.
Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nėra jokio pagrindo patikslintu ieškiniu prašomų priteisti 35.156,86 Lt laikyti ieškovo patirtais nuostoliais.
Galiausiai, atsižvelgiant į tai, jog reikalaujant atlyginti žalą, būtina įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, pažymėtina, kad ieškovas jokiais įrodymais negrindžia jog faktiškai atlygino kreditoriui AB DnB NORD bankui patikslintame ieškinyje iš atsakovo reikalaujamą 1/3 dalį skolos, kas sudaro 35156,86 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas šioje civilinėje byloje nurodo, jog įvertinus visas aplinkybes jam padarytos neturtinės žalos dydį jis vertina 30000 Lt.
Neturtinė žala CK apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusiu su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje, grįsdamas savo reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo, nurodo, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo sužlugdytas ieškovo verslas ir kad atsakovo nusikalstami veiksmai buvo konstatuoti kitose bylose priimtais teismų sprendimais.
Šiame kontekste, atsakovas pažymi, jog jokiais teismų sprendimais/nuosprendžiais nebuvo konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) bankrotą būtų nulėmusi netinkama bendrovės vadovo (atsakovo) veikla, kitaip tariant, atsakovas ieškovo verslo sužlugdymu kaltinamas nepagrįstai. Kaip jau buvo minėta, bankroto bylą nagrinėjęs teismas galėjo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu būtų nustatęs požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų (nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip įmonės direktoriaus ir akcininko) veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, tačiau tokie požymiai nebuvo nustatyti. Be to, joks įstatymas nenumato, kad bankrutavus bendrovei jos akcininkai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Vertinant ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, tikslinga pastebėti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-838-347/2012 V. V. pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, t.y. atsakovas nuteistas ne už nusikaltimą asmens sveikatai ar asmens gyvybei.
Kritiškai vertintini patikslinto ieškinio teiginiai, kad tariamai dėl atsakovo veiksmų ieškovas susirgo onkologine liga ir yra invalidas - tai tik niekuo nepagrįsta ieškovo nuomonė. Ieškovas ne tik kad neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo, kaip direktoriaus veiksmų, ir onkologinės ligos, bet neįrodė ir paties fakto, kad serga onkologine liga. Jei ieškovas tikrai serga onkologine liga, tikėtina, kad būtent onkologinis susirgimas ir iš to sekančios pasekmės turi įtakos ieškovo sveikatai bei gyvenimo kokybei, t.y. ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai yra nulemti onkologinės ligos. Tai, kad ieškovas negali dirbti ir gyvena iš invalidumo pensijos taip pat yra onkologinio susirgimo pasekmė, o ne atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų pasekmė. Pats ieškovas nusprendė tapti verslininku - savaime aišku, kad versle streso ir įtampos yra kur kas daugiau, nei kad dirbant samdomą darbą.
Teisingam ginčo išsprendimui svarbia laikytina aplinkybė, kad ieškovas buvo UAB „BVSI" akcininkas -jam priklausė 50 procentų bendrovės akcijų. Iš patikslinto ieškinio motyvų matyti ieškovo nuostata, kad atsakovas bendrovei netinkamai vadovavo nuo pat bendrovės veiklos pradžios. Tačiau patikslintame ieškinyje niekur nenurodoma, kokių veiksmų ieškovas, kaip daugiausiai bendrovės akcijų turintis akcininkas, ėmėsi, kad, jo nuomone, netinkamas vadovas būtų pakeistas kitu, kad būtų panaikinti neteisėti atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus sprendimai, kad bendrovei būtų atlyginta padaryta žala. Akivaizdu, kad ieškovas pats nepasinaudojo įstatymuose įtvirtintomis savo, kaip akcininko teisėmis, nesiėmė jokių veiksmų, kad bendrovė nebankrutuotų ir kad jis išsaugotų savo verslą.
CK 6.253 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. To paties straipsnio 5 d. numatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Esame nuomonės, kad ieškovo prašoma taikyti civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu neturėtų būti taikoma ir remiantis CK 6.253 straipsniu.
Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti bendrą 1520,98 Lt (500 Lt + 1.000 Lt + 20,98 Lt) sumą už advokato pagalbą civilinio ieškinio paruošimui baudžiamojoje byloje, už advokato pagalbą patikslinto ieškinio paruošimui šioje Civilinėje byloje bei už dokumentų kopijavimą.
CPK 79 straipsnio dalyje yra numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, numatytos CPK 88 straipsnyje, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų apie patirtas išlaidas, 2011 m.vasario 14 d. apmokėtos 500 Lt dydžio išlaidos už advokato pagalbą civilinio ieškinio paruošimui, buvo patirtos baudžiamosios bylos Nr. 1-838-347/2012 nagrinėjimo Kauno miesto apylinkės teisme metu. Vadinasi, ir prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo bei jų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti Kauno miesto apylinkės teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-838-347/2012 iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kitaip tariant, atsakovas pažymi, jog ieškovo patirtos 500 Lt išlaidos, rengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nesusijusios su šio patikslinto ieškinio nagrinėjimu, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos. Prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovo V. B. 2013 m. lapkričio 25 d. patikslintą ieškinį dėl 60156,86 Lt turtinės žalos ir 30.000 Lt neturtinės žalos išieškojimo; priteisti iš ieškovo V. B. atsakovo V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje teismui pateiktus dokumentus.
Liudytojų parodymai teismo posėdžio metu jokių aplinkybių, kurios pagrįstų reikalavimus dėl žalos, padarytos baudžiamojoje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos metu padarytą žalą ieškovui V. B., nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
2012-06-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1d. ir nuteistas 75 MGL (9750 Lt) bauda. Civiliniam ieškovui – V. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Ieškovas tikslino ieškinio pagrindą, patikslintame ieškinyje nurodė, jog jis savo reikalavimą grindžia LR CK 6.246 str. 1 d., LR CK 6.247 str., LR CK 6.248 str., LR CK 6.251 str. pagrindu, t.y. prašo priteisti iš atsakovo V. V. 60156,86 Lt turtinės žalos, 30000 Lt neturtinės žalos, 1520,98 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt). Pažymėtina, jog nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį. Turtinė žala turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.
LAT 2011-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011 pažymėjo, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje /. (duomenys neskelbtini). ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje - pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir A. Č. v. A. M., byla Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.
Taigi, kaip neginčytinai nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, V. V., įmonei tapus nemokia, neturėdamas galimybės patenkinti visų pirmos eilės kreditorių reikalavimų, tame tarpe ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų V. B., patenkinto tik keleto iš jų reikalavimus, tuo padarydamas 44 700 Lt turtinę žalą likusiems kreditoriams (b.l.12-13).
Kadangi nukentėjusysis V. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenurodė, kokie buvo jo reikalavimai, jam buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nustatyta, kad dauguma pareikštų reikalavimų patikslintame civiliniame ieškinyje peržengia baudžiamojoje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos ribas, o V. B. , kaip pirmos eilės kreditoriaus finansiniais reikalavimai – 157,32 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (Kauno apygardos teismo 2008m. kovo 5d. nutartis civ. byloje Nr.B2-474-601/2008), paties ieškovo V. B. teigimu, buvo patenkinti ir jis dėl jų pretenzijų neturi. Todėl faktiškai jis pareiškė civilinį ieškinį ne dėl baudžiamojoje byloje nagrinėtų veikų, o dėl baudžiamojoje byloje nagrinėtos veikos padaryta žala atlyginta.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 4910,18 Lt. Susipažinus su dokumentais, pagrindžiančiais prašymą – pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo nurodymais (b.l.132-137) bei papildomai pateiktais dokumentais 2014-05-14, matyti, jog reikalaujamas apmokėjimas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintas rekomendacijas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. str., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. V. 4910,18 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus dešimt litų 18ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.