Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti.

Nurodė, kad pateikė teismui pareiškimą patvirtinti V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), surašytą asmeninį testamentą. V. K. oficialaus testamento nebuvo sudariusi. Ji paliko asmeninį testamentą, kuris patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi. Pateikti notarų biurui pareiškimo palikimui priimti per 3 mėnesius po V. K. mirties negalėjau dėl svarbių priežasčių. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-13344-759/2023 atnaujino terminą V. K. palikimui priimti, per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pareiškimą notarų biurui pateikė, tačiau tvarkant palikimo priėmimo reikalus, paaiškėjo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. K. iki mirties, yra neįregistruotas viešajame registre. Šis gyvenamasis namas įgytas V. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Neturi galimybės įregistruoti viešajame registre šio gyvenamojo namo, nes namas įgytas V. K. ir jos sutuoktinio A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nei A. K., nei V. K. vaikų, artimų giminaičių neturėjo. Kitų asmenų, priėmusių palikimą po A. K. nėra. A. K. yra pareiškėjos dėdė, t. y. jos tėvo A. K. brolis, ji yra artimiausia A. K. giminaitė, tačiau po jo mirties pareiškimo notarų biurui nepateikė. Palikimą po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinė V. K., pradėjusi faktiškai valdyti jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos dėdė A. K. ir jo sutuoktinė V. K. buvo įsigiję gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki mirties, tačiau šis gyvenamasis namas yra neįregistruotas viešajame registre. Be šio gyvenamojo namo ir priklausinių, V. K. nuosavybės teise valdė žemės sklypus: 1,650 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,35 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3,58 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra ant žemės sklypo 1,650 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. K. nuosavybės teise žemės sklypų neturėjo. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Mirus A. K., V. K. liko gyventi savo namuose iki mirties. V. K. gyveno kartu su A. K. ir vedė bendrą ūkį namų valdoje (duomenys neskelbtini). kurioje ji liko gyventi ir po sutuoktinio, perėmė palikėjo turto nuosavybės dokumentus, gyvenamojo namo raktus, asmeninius daiktus, tvarkėsi namų ūkyje pagal savo sveikatos būklę. Po A. K. mirties V. K. pareiškėja pasitikėjo, priėmė toliau jos pagalbą. V. K. priėmusi palikimą po A. K. mirties tvarkė tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra, kaip savininkė. Niekada nebuvo trečiųjų asmenų pretenzijų į šį paveldėtą turtą. V. K. priėmė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inventorizacijos bylą, parengtą 1987 m. rugsėjo 24 d. ir ją saugojo iki mirties. Po V. K. mirties paveldėjimo byla notarų biure užvesta. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas, jog įformintų palikimą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjos dėdė A. K. ir jo sutuoktinė V. K. santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė V. K. – (duomenys neskelbtini). A. K. ir jo sutuoktinė V. K. vaikų neturėjo. 2024 m. balandžio 8 d. rašte Ukmergės rajono savivaldybės trečiojo notaro biuro notarė Vaidota Majūnė nurodė, kad paveldėjimo byla po A. K. mirties užvesta nebuvo, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pagal 2022 m. spalio 20 d. gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, duomenų apie V. K. vaikus nėra, pareiškėja 2023 m. lapkričio 22 d. padavė pareiškimą notarui apie V. K. palikimo priėmimą prašydama išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Po sutuoktinio A. K. mirties V. K. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinio paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėja patvirtino, kad V. K. pradėjo mirusio sutuoktinio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl V. K. teisės paveldėti savo sutuoktinio A. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad V. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. po savo sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos L. P. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.