- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1244-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29728-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- ASTIN Sp, Astin Sp
- Atsakovas
- UAB„Rejben“
- Kategorijos
- 2.5.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Rejben“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovo ASTIN Sp.z.o.o. ieškinį atsakovui UAB„Rejben“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Rejben“ priešieškinį ieškovui Astin Sp. zo. o. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Astin Sp.z.o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rejben“ 30550,66 USD, kas sudaro 77913,35 Lt, skolą, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys 2008 m. sausio 3 d. sudarė sutartį dėl Astin Sp. zo. o. atstovavimo, kuria atsakovas įsipareigojo savo lėšomis pirkti ieškovo prekes, jas reklamuoti bei parduoti galutiniam vartotojui Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, o ieškovas įsipareigojo parduoti prekes atsakovui. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. įsigijo iš ieškovo prekių už bendrą 35595,76 USD sumą, už kurias sutartyje nustatytu terminu nevisiškai atsiskaitė. Ieškinio pareiškimo dieną atsakovas skolingas ieškovui 30550,66 USD sumą.
Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 78298,37 Lt sumokėtos kainos už nekokybiškas prekes. Nurodė, kad šiuo metu bendradarbiavimo santykiai tarp šalių, įskaitant ir prekių tiekimą, pagal 2008 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį yra sustabdyti, tačiau pas atsakovą yra likę ieškovo parduotų nekokybiškų prekių. Ieškovas teikdavo atsakovui pastarojo neužsakytas prekes, tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į ilgalaikį šalių bendradarbiavimą pagal minėtą sutartį, šias prekes priėmė, ketindamas ateityje jas komplektuoti su kitomis ieškovo pateiktomis prekėmis. Kadangi šiuo metu ieškovas sustabdė atsakovui prekių tiekimą, parduoti ieškovo pateiktas nekomplektiškas prekes atsakovas neturi galimybės. Atsakovo dispozicijoje likusios ieškovo pateiktos prekės yra nekokybiškos, nes neatitinka atsakovo pateiktų užsakymų prekėms reikalavimų arba buvo pateiktos atsakovui apskritai nepateikus jokio užsakymo, atsakovas laiko, jog jam turi būti ieškovo grąžinta dalis sumokėtos prekių kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas tiekė prekes, neatsižvelgdamas į atsakovo pateiktus užsakymus, t. y. prekes, neatitinkančias atsakovo užsakymuose nurodytų prekių rūšies bei komplektacijos, o aplinkybė, jog atsakovas priėmė ieškovo pateiktas prekes, be pastabų pasirašydamas sąskaitose – faktūrose ir per visą sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl prekių kokybės bei komplektacijos, patvirtina, jog ieškovo pateiktos prekės atitiko atsakovo užsakymus. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kokias prekes jis užsakė iš ieškovo. Prekių rūšis, kiekis ir komplektacija buvo nurodyti ieškovo pateiktose sąskaitose, todėl atsakovas apie jo nurodytus daiktų trūkumus žinojo prekių priėmimo metu, tačiau prekes priėmė be pastabų. Taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo pateiktos prekės neatitiko atsakovo užsakymuose nurodytų prekių rūšies, kiekio ir komplektacijos. Priimdamas ieškovo pateiktas prekes ir per visą sutarties galiojimo laiką nereikšdamas pretenzijų dėl šių prekių kiekio, kokybės ir komplektacijos, atsakovas prisiėmė prievolę sumokėti ieškovui prekių kainą. Pažymėtina, jog pagal šalių sudarytos sutarties esmę prekės buvo perduotos atsakovo nuosavybėn. Sutartyje nenumatyta atsakovo teisė grąžinti pardavėjui atsakovo nerealizuotas prekes. Teismas taip pat sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.338 str. nustatytus terminus pretenzijoms dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Rejben“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atsisakyti tenkinti ieškinį. Nurodo, kad ieškovas pradėjo tiekti atsakovui prekes pastarajam jų net neužsakius arba neatsižvelgus į pateiktus užsakymus, dėl ko atsakovas gaudavo nesukomplektuotas prekes, kurias tikėjosi realizuoti per ilgesnį laikotarpį. Tačiau šalių bendradarbiavimas pagal sutartį yra sustabdytas, o ieškovas reikalauja 30 550,66 USD sumokėti už pateiktas prekes, kurios nebuvo užsakytos. Taip pat nurodo, kad ieškovas pateikė tik už tiektas prekes išrašytas sąskaitas, tačiau nepateikė prekių užsakymų, įrodančių, kad prekės tikrai buvo tiektos atsakovo užsakymu (b.l. 183-185).
Atsiliepimas
Ieškovas Astin Sp.z.o.o. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 199-201) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas teikdavo atsakovui tokias prekes, kokias atsakovas užsakydavo ir atsakovas iki apmokėjimo pareikalavimo pretenzijų dėl prekių niekuomet ieškovui neturėjo, nei dėl komplektacijos, nei dėl neatitikimo užsakymams. Taip pat nurodo, kad atsakovas teigdamas, jog minėtose sąskaitose faktūrose buvo nekomplektiškos ir neatitiko jo užsakymų, turėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas pateiktu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad teismas netinkamai įvertino apelianto priešieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl ieškovo teiktų prekių neatitikimo atsakovo užsakymams.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014; kt.).
Tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto aplinkybių vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014).
Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi faktinius bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už gautas prekes. Ieškovas teismui pateikė sąskaitas faktūras (WDT 006/01/13; WDT 012/01/13; WDT 025/02/13; WDT 026/02/13; WDT 033/03/13; WDT 043/04-13; WDT 058/04/13) patvirtinančias faktines aplinkybes dėl prekių pateikimo atsakovui. Duomenų patvirtinančių, kad pagal šias sąskaitas faktūras atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, nėra; kita vertus, pats atsakovas ir neginčija aplinkybės, jog jis nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal minėtas sąskaitas faktūras. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl gautų prekių ieškovui niekada nereiškė. Tik ieškovui inicijavus bylą teisme, dėl skolos priteisimo atsakovas nurodė, jog prekės buvo netinkamai sukomplektuotos bei pateiktos ne tos prekės, kurios buvo užsakytos, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia visiškai jokiais įrodymais, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.).
Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, jog ieškovas reikalaudamas priteisti įsiskolinimą už pateiktas prekes iš atsakovo, privalėjo pateikti ne tik sąskaitas faktūras, kurios patvirtina atsakovui teiktų prekių kiekius, bet ir apeliantui ieškovo pateiktus užsakymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas tinkamai įgyvendino jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir pagrindė savo reikalavimus leistinais rašytinais įrodymais, t.y. šalių sudaryta sutartimi bei sąskaitomis faktūromis. Tuo tarpu atsakovas, kaip jau buvo minėta anksčiau, savo teiginių dėl to, kad jam buvo pristatytos netinkamos komplektacijos prekės, bei prekės, kurių jis neužsakė, nepagrindė. Šiuo atveju svarbi pirmosios instancijos teismo išvada, jog prekės atsakovui buvo perduotos iki 2009 m. gegužės 22 d., terminas pretenzijoms pareikšti pasibaigė 2012 m. gegužės 22 d. Ieškiniams dėl trūkumų tų prekių, kurių garantijos terminas nenumatytas, pareikšti taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 2 p. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas priešieškinio pareiškimo dieną taip pat buvo praleidęs.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje dėl ginčo tarp šalių, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto UAB „Rejben“ ieškovo ASTIN SP.z.o.o. naudai priteistinos išlaidos, ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme - 320 EUR už atsiliepimo į ieškinį surašymą (CPK 93, 98 str.). Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš viso 1453 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodo, jog ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos matyti, jog ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme laiku nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, negali būti sprendžiamas apeliacinėje instancijoje, nes turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Rejben“, į.k. 125962387, 320 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo ASTIN SP.z.o.o., į.k. 0000197485, naudai.