Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1698-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2S-1698-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25088-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
UAB „Eugvilsta“
Atsakovas
J. O., UAB „Saugus namas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1698-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25088-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria teismas ieškovės UAB „Eugvilsta“ ieškinį atsakovams J. O. (J. O.) ir UAB „Saugus namas“ dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 23 905,53 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškinį dėl žalos atlyginimo.

3. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio ir prašymo atidėti žyminį mokestį trūkumams pašalinti: suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, nurodyti kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, konkrečius įrodymus, kuriais kiekviena iš civilinės atsakomybės sąlygą bus įrodinėjama, pateikti teismui įskaitomus ieškinio priedus, nevalstybine kalba surašytų ieškinio priedų vertimus į valstybinę kalbą. Taip pat teismas pasiūlė ieškovei šalinant ieškinio trūkumus, patikslintą ieškinį į EPP įkelti „docx“ arba „pdf“ formatu, nes, pasirinkus netinkamą procesinio dokumento formatą, nėra techninės galimybės tokį dokumentą tinkamai skaitmenizuoti, formuojant bylos medžiagą pagal apyrašą. Be to, prašymui atidėti žyminį mokestį pagrįsti ieškovui nustatytas terminas pateikti aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenis apie įmonės nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitą registruotiną kilnojamąjį turtą, lėšas įmonės kasoje bei visose įmonės vardu atidarytose banko sąskaitose.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo bandė šalinti dalį teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Kitų teismo nustatytų trūkumų ieškovė nešalino, neprašė pratęsti termino jiems pašalinti.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė suformulavo vieno atsakovo J. O. (J. O.) civilinės atsakomybės sąlygas. Iš pateikto patikslinto ieškinio neaišku, kokius konkrečius atsakovės UAB „Saugus namas“ veiksmus ieškovė laiko neteisėtais ir padariusiais žalos, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų UAB „Saugus namas“ veiksmų ir padarytos žalos. Teismas vertino, kad iš ieškinio neaišku, kodėl ieškovė siekia solidarios atsakomybės.

6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai pašalino ieškinio trūkumą, susijusį su faktinio pagrindo formulavimu. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė nevalstybine kalba surašytų dokumentų vertimų.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neatsižvelgė į aplinkybę, susijusią su ieškinio pateikimu tinkamu skaitmeniniu formatu („docx“ ar „pdf“), patikslintą ieškinį, pateikė „odt“ formatu.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įmonės aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, išrašų iš Nekilnojamojo turto, Kelių transporto priemonių registrų, duomenų apie lėšas bei įrodymų, kad ieškovės finansiniai sunkumai laikini, t. y. kad teismui atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą ir vėliau ieškinį atmetus, ieškovė būtų finansiškai pajėgi jį sumokėti.

9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovei kitoje civilinėje byloje atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, nereiškia, kad žyminio mokesčio mokėjimas savaime turėtų būti atidedamas ir visose kitose ieškovės inicijuojamose bylose. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas visų teismo nutartimi nustatytų trūkumų pašalinimas.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nepašalino visus 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas išaiškino ieškovei, kad ši nutartis, pašalinus aplinkybes, trukdžiusias priimti ieškinį, neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas, būdamas bendrovės akcininkas ir panaudodamas UAB „Eugvilsta“ priklausančias lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių turtinius interesus, bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe. Dėl lėšų trūkumo bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Žalos dydis atitinka iš UAB „Eugvilsta“ lėšų sumokėtą sumą – 23 905,53 Eur. Priežastinis ryšys tiesioginis, nes jei atsakovas nebūtų paėmęs iš bendrovės lėšų, žala nebūtų atsiradusi. Yra visos būtinos atsakomybės sąlygos.

11.2. Aplinkybes, kad kartu su atsakovu solidariai atsakinga UAB „Saugus namas“, ieškovė ketina įrodinėti liudytojų parodymais. Ieškovė nurodė, kad atsakovus sieja bendri veiksmai dėl padarinių, todėl jie atsakingi solidariai.

11.3. Teismui pateikti dokumentai įrodo ieškovės sunkią turtinę būklę. Ieškovė neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio.

11.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir tokį pat prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenkino prašymą ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31099-925/2019). Dėl to pirmos instancijos teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, kartu išaiškinant, kokiais kriterijais pirmos instancijos teismas turi vadovautis taikydamas CPK 84 straipsnį, ieškovui išaiškinant, kokius konkrečiai dokumentus reikėtų pateikti papildomai, kad būtų tinkamai išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas.

11.5. Apeliantė nurodo, kad teikia teismui ieškinį „docx“ formatu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, kurie įtvirtinti CPK 111 straipsnyje, ir specialiuosius reikalavimus ieškinio turiniui, įtvirtintus CPK 135 straipsnyje. Pastarojo straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

17. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

18. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), prašo priteisti solidariai 23 905,53 Eur žalą iš atsakovų. Reikalavimą ji grindžia aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė, šalindama trūkumus, suformulavo civilinės atsakomybės sąlygas tik dėl atsakovo J. O., bet neaišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė UAB „Saugus namas“, koks yra priežastinis ryšys tarp galbūt neteisėtų UAB „Saugus namas“ veiksmų ir padarytos žalos.

19. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas J. O., būdamas atsakovės UAB „Saugus namas“, akcininkas, žadėjo ieškovei atlyginti žalą savo arba atsakovės UAB „Saugus namas“ vardu. Priežastinį ryšį ieškovė ketina grįsti liudytojų paaiškinimais. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė netinkamai nurodė faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad ieškinio padavimo stadijoje ieškovės pareiga – ne įrodyti reiškiamus reikalavimus, bet nurodyti faktines aplinkybes. Dėl to, tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, teismas turi pagrindą konstatuoti, ar ieškovė pagrindė (įrodė) visas civilinės atsakomybės sąlygas ir dėl to atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą.

20. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalis ieškovės pateiktų kvitų surašyti nevalstybine kalba, bet nepateikti šių nevalstybine kalba surašytų ieškinio priedų vertimai į valstybinę kalbą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šių teismo nustatytų trūkumų nešalino, nepateikė vertimų.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo pastabą, kad dalis ieškovės ieškinio priedų (kvitų kopijos) yra nekokybiškai skaitmenizuoti ir neįskaitomi. Ieškovė, šalindama trūkumus, nepridėjo prie ieškinio kvitų kopijų. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, kad šiais įrodymais neketina remtis, siekdama pagrįsti ieškinio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė nepašalino nurodytų trūkumų.

22. Be kitų ieškinio priedų ieškovė su ieškiniu turi pateikti duomenis, kad už pareikštus reikalavimus sumokėjo žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už pareikštus reikalavimus turėjo sumokėti 538 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

23. Teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 straipsnis).

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

25. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad dėl sunkios turtinės būklės konkrečiu momentu asmuo negali sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

26. Ieškovė teigia, kad negali sumokėti žyminio mokesčio, prašo atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Pradiniame ieškinyje ieškovė paaiškino, kad mažina skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), todėl negali atlikti kitų mokėjimų. Skolą ketina sumokėti per 8 mėnesius, tada atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prie ieškinio ieškovė pateikė duomenis, kad jos sąskaita areštuota, antstoliai vykdo skolų išieškojimus, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo skolinga VSDFV 8 236, 85 Eur.

27. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė neatskleidė visos savo turtinės būklės: nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie įmonės turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitą registruotiną kilnojamąjį turtą, taip pat duomenų apie šiuo metu turimas lėšas įmonės kasoje bei visose įmonės vardu atidarytose banko sąskaitose, kurie leistų teismui daryti neabejotiną išvadą apie laikinai sunkią ieškovo turtinę padėtį. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš ieškovės turto vykdomi itin didelių sumų išieškojimai. Ieškovė nepateikė duomenų, kokia dalimi išieškojimai jau įvykdyti, kokia dalis likusi ir artimiausiu metu galės būti padengta. Dėl to teismas nustatė terminą trūkumams šalinti, taip pat išaiškino, kad ieškovė, negalėdama pateikti duomenų, jog finansiniai sunkumai laikino pobūdžio, sumokėjusi dalį žyminio mokesčio, gali motyvuotu prašymu prašyti atleisti ją nuo kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Ieškovė, šalindama šį trūkumą, prie patikslinto ieškinio pridėjo tuos pačius įrodymus, papildomai nurodė, kad kitoje byloje žyminio mokesčio mokėjimas jai atidėtas.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Aplinkybė, kad ieškovei, pateikusiai analogiškus duomenis, kitoje byloje atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, savaime nereiškia, kad žyminio mokesčio sumokėjimas bus atidėtas visose bylose. Įstatyme nustatyta pareiga ieškovei motyvuotai pagrįsti, kad jos finansinė būklė pasikeis. Ieškovė nevykdė teismo įpareigojimų pateikti duomenis apie turtą, transporto priemones, lėšas, taip pat apie likusias išieškoti sumas vykdomosiose bylose. Ieškovė teigia, kad žyminį mokestį galės sumokėti po aštuonių mėnesių, bet neįvertina aplinkybės, kad byla gali būti išnagrinėta greičiau.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ir ginčijamoje nutartyje nurodė, kokius duomenis turi pateikti ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Dėl to ieškovė nepagrįstai prašo išaiškinti, kokius konkrečiai dokumentus reikėtų pateikti papildomai, kad būtų tinkamai išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad ji visiškai nevertino pirmosios instancijos teismo nurodytos galimybės pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis).

30. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad ginčijama nutartis netrukdo ieškovei, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad su atskiruoju skundu pateiktas ieškinys neužtikrina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nes jis pateiktas netinkamai įgyvendinant CPK nustatytas ieškovo teises ir pareigas, t. y. ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino trūkumų, kurie laikytini esmine kliūtimi bylą nagrinėti iš esmės.

31. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, ieškovės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovės UAB „Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Teisėjas Tomas Venckus