- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-886-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02752-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- D. P., D. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7791-812/2024 pagal ieškovų D. P. ir D. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų D. P. (toliau – ir ieškovė) ir D. J. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovui D. J. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. J. ir pilnamečio vaiko – ieškovo D. J. naudai laikiną materialinį išlaikymą po 350,00 Eur į mėnesį kiekvienam, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui ir ieškovo D. J., kuris mokosi, pragyvenimui per mėnesį reikia ne mažiau nei po 700,00 Eur, tuo tarpu atsakovas savo vaikams teikia itin mažą išlaikymą (po 1238,00 Eur per mėnesį), dėl to realiai visa vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei. Be to, ieškovės 434,00 Eur gaunamų pajamų per mėnesį neužtenka patenkinti nepilnametės dukters ir besimokančio pilnamečio sūnaus poreikius, dėl to finansinės paramos ji yra priversta prašyti savo tėvų.
3. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieštarauja vaiko interesams. Nors atsakovas dukros išlaikymui moka po 138,00 Eur kas mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mergaitė paauglė, pasikeitusi ekonominė situacija šalyje, darytina išvada, kad atsakovo teikiamų dukros išlaikymui lėšų dydis neatitinka vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovų D. P. ir D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir priteisė iš atsakovo D. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę D. P., priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą pilnamečiam vaikui D. J. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas iš pateiktų vaikų poreikių lentelių nustatė, kad vaikų įprastiniams poreikiams reikalinga kiek daugiau nei 700,00 Eur suma per mėnesį, t. y. nepilnamečiui vaikui G. J. 709,86 Eur/mėn., o pilnamečiui sūnui D. J. 760,87 Eur/mėn. Ieškovai nurodė, kad atsakovas šiuo metu abiem vaikams teikia po 138,00 Eur išlaikymą, kurio neužtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti. Įvertinęs teikiamo išlaikymo dydį ir vaikų poreikius, teismas darė išvadą, kad nepriteisus laikino išlaikymo bus pažeisti nepilnametės dukros ir pilnametystės sulaukusio, besimokančio vaiko interesai ir nebus užtikrinti jų minimalūs bei privalomi papildomi poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytinos.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas D. J. turto neturi, mokosi Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazijoje, kurioje mokysis iki 2025 m. liepos mėnesio vidurio. Ieškovė D. P. nuosavybės teise valdo butą, transporto priemones (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)Fjan, šiuo metu nedirba, augina vaiką iki trejų metų amžiaus, draudžiama valstybės lėšomis, jos pajamos sudaro 434,00 Eur VSDFV išmoka per mėnesį. Ieškovė turi būsto paskolą, kurios įmokos sudaro 242,19 Eur per mėnesį. Pagal Antstolių informacinėje sistemoje esančius duomenis, kitų išieškojimų iš kreditorių neturi. Ieškovė be nepilnametės dukters G. J., augina mažametę dukrą M. P.. Ieškovė nurodo, kad prisideda prie pilnamečio sūnaus išlaikymo, kadangi jis mokosi vidurinėje mokykloje ir pats savęs išsilaikyti negali. Duomenys apie tai ar ieškovė gyvena santuokoje ar faktinėje santuokoje su nepilnamečio vaiko M. P. tėvu ir kokios bendros šeimos pajamos, nepateikti.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui D. J. nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo ir ½ pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 181/10053 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), paskutinis gautas darbo užmokestis buvo 3 059,70 Eur. Ieškovės nurodytais duomenimis, atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. 138,00 Eur per mėnesį, nors pagal 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16815-920/2015, turėtų teikti po 150,00 Eur. Dėl to turi vykdomų išieškojimų antstolės R. S. kontoroje, 932,00 Eur sumai.
8. Preliminariai įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnametės dukros ir pilnamečio sūnaus poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovų prašomo dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nurodo šiuos nesutikimo su teismo nutartimi argumentus:
1.1. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo išspręstas neinformavus atsakovo, jam nedalyvaujant ir nesudarius galimybių išreikšti savo poziciją dėl teikiamų ieškinio reikalavimų bei galimybių tokius reikalavimus vykdyti. Tokiu būdu nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalį.
1.2. Teismas netinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą ir jo tenkinimo tikimybę. 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16815-920/2015 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.3 punktą atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui - sūnui D. J. ir dukrai G. J. - po 100,00 Eur/mėn. Atlikus šio išlaikymo indeksaciją, šiai dienai kiekvienam vaikui tenkanti išlaikymo suma yra po 152 Eur/mėn. Atsakovas, nepriklausomai nuo to, kad jo sūnus D. J. sulaukė pilnametystės, rūpestingai teikia periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui.
1.3. Atsakovas nevengia teikti išlaikymą savo vaikams. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai - banko išrašai - su atliktais periodiniais mokėjimais vaikų išlaikymui, ir atsakymas iš antstolės kontoros apie įsiskolinimų nebuvimą įrodo atsakovo mokumą, ir atsakingą požiūrį į vaikų finansinę paramą. Tuo tarpu teismas, skundžiamą nutartį motyvuodamas atsakovo įsiskolinimais, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias įrodymai turėtų būti vertinami remiantis vidiniu teismo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.
1.4. Atsakovas neturi finansinių galimybių teikti teismo priteistą laikiną išlaikymą - po 350,00 Eur/mėn. kiekvienam iš vaikų, nes vienas augina ir išlaiko mažametę dukrą L. J., o atsakovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1 500,00 Eur/mėn., turi įsipareigojimų finansinei įstaigai (mėnesinė įmoka sudaro 380,00 Eur), išlaiko būstą, kuriame gyvena kartu su mažamete dukra (mokesčiai sudaro nuo 150,00 Eur iki 200,00 Eur), kas mėnesį patiria apie 150,00 Eur kuro išlaidų vykimui į darbą ir dukters kelionei į ugdymo įstaigas.
Atsiliepimas
10. Ieškovai D. P. ir D. J. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismo nutartimi priteistas vaikams laikino išlaikymo dydis yra mažesnis nei orientacinis minimalus dydis, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 924,00 Eur. Taigi, vienam vaikui tenkančio minimalaus išlaikymo dydis tenkantis skyrium gyvenančiam tėvui turėtų būti bent 462,00 Eur į mėnesį. Tokio išlaikymo dydžio, be kita ko, ieškovai netgi neprivalo įrodinėti, jis preziumuojamas. Priešingai nei teigia Atsakovas, jis 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16815-920/2015 nustatyto išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams niekuomet tinkamai neteikė ir niekuomet išlaikymo dydžio gera valia neindeksavo, dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį teko ieškovams išsiieškoti iš atsakovo priverstine tvarka. Byloje kartu su ieškiniu yra pateikti rašytiniai įrodymai apie šias aplinkybes. Be to, nors skundžiama nutartis yra vykdytina skubiai, atsakovas priteisto didesnio išlaikymo dydžio neteikia. Taigi, atsakovas nėra linkęs geranoriškai teikti išlaikymą savo vaikams, o siekia to išvengti. Atsakovas nuslėpė aplinkybes, kad savo dabartinei sutuoktinei padovanojo dalį gyvenamojo būsto vos tik ieškovė pasikreipė į antstolę dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Atsakovo nurodomi turimi įsipareigojimai nesudaro pagrindo jo atleisti nuo pareigos teikti visiems savo vaikams vienodo dydžio ir tinkamą išlaikymą. Aplinkybes, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga patvirtina ir tai, kad antstolei pradėjus iš jo priverstinį išieškojimą, atsakovas operatyviai padengė išlaikymo įsiskolinimą, kuris buvo apie 2 000,00 Eur. Atsakovas turi asmeninio vertingo nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, jo darbingumas dėl sveikatos problemų nėra apribotas, todėl jis turi visas galimybes imtis priemonių, jog gautų didesnes pajamas, jeigu laiko, kad gaunamų pajamų jam neužtenka savo ir jo vaikų poreikių užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie nepilnametės dukters G. J. išlaikymui pervedamas išlaikymo įmokas, duomenis apie pilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui pervedamas išlaikymo įmokas, mažametės L. J. gimimo liudijimą, pažymą apie mažametės L. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, mažametės L. J. būtinųjų poreikių lentelę, darbo sutartį, kredito sutartį, duomenis apie D. J. atliekamas kredito įmokas, įmokas už suteiktas komunalines paslaugas, duomenis iš antstolės kontoros.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
15. Nors teikiant naujus rašytinius įrodymus nėra formuluojamas prašymas juos priimti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su byloje keliamais klausimais – priteistu laikinu išlaikymu ir jo dydžiu vaikams, į tai, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, kad jų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia apeliacinės instancijos teisme atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl pranešimo apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, – neinformavo atsakovo, klausimą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir nesudarius galimybių išreikšti savo poziciją dėl teikiamų ieškinio reikalavimų bei galimybių tokius reikalavimus vykdyti. Su nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti.
17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, 2024 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė nusiųsti atsakovui ieškinio kopijas ir nustatyti 14 dienų terminą pareikšti atsiliepimui, atitinkančiam CPK 111, 142 straipsnių reikalavimus, terminą skaičiuojant nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Nutartimi teismas pasiūlė šalims pateikti rašytinius įrodymus apie vaikų poreikius ir jų išlaikymui patiriamas išlaidas, duomenis apie turimus kitus išlaikytinius, turtinę padėtį (turimą registruotą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, kreditorinius įsipareigojimus, gaunamas visų rūšių pajamas). Be to, pirmosios instancijos teismas, atskira 2024 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 18 d. 16.30 val. ir nustatė terminą iki posėdžio dienos ieškovei, atsakovui ir išvadą teikiančiai institucijai pateikti nurodytus ir pasiūlytus rašytinius duomenis, reikšmingus klausimo išnagrinėjimui, atsakovui – pateikti atsiliepimą į prašymą. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą prašymą iki posėdžio pradžios nepateikė, kaip matyti iš bylos medžiagos, jam teismo siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) pranešus (CPK 1467 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nežinojimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, iš esmės pažeidė jo teises ar interesus. Atsakovas remiasi CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri šiuo atveju netaikytina, kadangi sprendžiamas klausimas nesusijęs su jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu. Be to, apelianto teisės užtikrinamos atsakovui savo poziciją išsakius atskirajame skunde, kuris vertinama apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnametei dukteriai ir pilnamečiam besimokančiam sūnui laikiną išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas iš esmės padidėjusiais vaikų poreikiais ir būtinybe užtikrinti tiek nepilnamečio, tiek ir besimokančio pilnamečio asmens iki 24 metų interesus. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą (taigi, esą ieškinys prima facie nėra pagrįstas), be to didesnio išlaikymo teikimas neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Šiems argumentams pagrįsti pateikė naujus rašytinius įrodymus: duomenis apie darbo užmokestį, kitus išlaikytinius, turimą turtą, patiriamas išlaidas.
21. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo byloje preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pareikštas ieškinys dėl paramos priteisimo negalėtų būti tenkinamas. Tuo tarpu atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis geranoriškai teikia išlaikymą savo vaikams, nėra susiję su ieškinio, kuriuo prašoma priteisti didesnį išlaikymą, preliminariu (ne)pagrįstumu.
23. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas neturi finansinių galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Nurodytina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo teisminio proceso pradžioje, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, nes visi šie klausimai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Visgi pastebėtina, kad atsakovas teigia, jog šalių nepilnametės dukters ir pilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti jis tegali prisidėti kaip ir iki šiol apie 150,00 Eur per mėnesį suma. Tačiau akivaizdu, kad atsakovui prisidedant prie nepilnametės dukters ir pilnamečio besimokančio sūnaus išlaikymo tik 150,00 Eur suma, kaip tai nustatyta dar 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, kai kitai nepilnametei dukteriai, kurios atsakovas yra susilaukęs su kita moterimi, jis nurodo reikalingą išlaikymo sumą per mėnesį 580,50 Eur, šiuo atveju ieškovei tektų ženkliai didesnė abiejų vaikų išlaikymo našta.
24. Kartu pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametė dukra ir pilnametis sūnus gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnametės dukters ir pilnamečio sūnaus, gyvenančio kartu, poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė abiejų vaikų poreikių tenkinimo našta.
25. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnametės dukters amžių (beveiki 14 metų) ir pilnamečio besimokančio sūnaus padėtį, jų poreikiai yra vidutiniai, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas abiem vaikams po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie tai, kad turi pastovų darbą, taip pat turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametei dukteriai ir pilnamečiam besimokančiam sūnui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi iš įrodymų visumos matyti, jog atsakovas turi galimybę teikti nustatyto dydžio išlaikymą.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų (šiuo atveju ir pilnamečio besimokančio vaiko iki 24 metų amžiaus) interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atskirojo skundo parengimą sumokėjo 400,00 Eur, taip pat 54,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovai atsiliepime išdėstė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie tokias išlaidas nepateikė.
30. Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka buvo sprendžiamas tik tarpinis procesinio pobūdžio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir galutinis bylos rezultatas dar nėra aiškus, šioje stadijoje nėra pagrindo, remiantis CPK 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, spręsti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimo. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas teismo, išnagrinėjusio prašymą dėl proceso atnaujinimo galutiniu teismo procesiniu sprendimu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.