- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-349-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- D. M., Ž. M.
- Atsakovas
- A. B., J. B.
- Trečiasis asmuo
- I. U.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 349 - 252 - 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M. ir Ž. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5154-828-2015 pagal ieškovų D. M. ir Ž. M. ieškinį atsakovams A. B. ir J. B., trečiajam asmeniui I. U. dėl sutarties kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. M. ir Ž. M. prašė sumažinti pirkimo kainą pagal tarp šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį 6 649,94 Eur ir šią sumą solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir J. B., taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-01 sudarė notariškai patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovų įsigijo žemės sklypus su statiniais. Vėliau paaiškėjo, kad parduotas objektas (sodo namelis) yra su trūkumais – namelis nestabilus (lyginant su 2012-09-13 niveliacija, vienas pastato grindų galas pakrypo žemyn 26 mm, o kitas – iškilo į viršų 16 mm). Nepašalinus defektų, t. y. nesutvirtinus pamatų, statinio eksploatacija negalima. Ieškovai buvo jau anksčiau atkreipę dėmesį į specialistų paaiškinimus, kad klausimas, ar pastatai grims toliau, o jei grims, tai kokiu mastu, paliekamas atviras, kadangi tai gali parodyti tik laikas. Trūkumų šalinimo išlaidų dydis sudaro 6 649,94 Eur, todėl šia suma teismas turi sumažinti sutarties kainą, ją priteisdamas iš atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys 2011-08-01 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė ieškovams du žemės sklypus, atsakovų pastatytą sodo namelį, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 140 500 Lt kainą. Teismas vertino, jog rašytinė AB „Panevėžio statybos trestas“ Statybinės laboratorijos 2015-04-30 išvada ir liudytojo S. R. parodymai patvirtina tik tikėtiną statinio trūkumą, jo priežastį (nepakankamą statinio pamatų ir gruntų laikomąją galią). Duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą dėl ieškovų nurodomo trūkumo, jo priežasties ieškovai nepateikė, jokių statybinių tyrinėjimų, skaičiavimų dėl to neatlikta, taip pat nepateikta duomenų, ar nustatytas statinio nestabilumas (statinio dalių pakrypimas nuo horizontalės žemyn 25, 17, 9, 8, 5 mm bei aukštyn 16 mm) pagal teisės aktų reikalavimus viršija leistinas ribas, ar kelia grėsmę, ir jei taip, tai kokią, t. y. ar būtina šį trūkumą šalinti. Teismo vertinimu, negalima besąlygiškai konstatuoti, kad ir ieškovų nurodytas galimo trūkumo šalinimo būdas (papildomų polių ir sijų įrengimas) yra būtinas ir nagrinėjamu atveju visiškai tinkamas, kad pašalinti trūkumą. Darė išvadą, kad ieškovų pateikti įrodymai apie statinio trūkumą, jo šalinimo būdą bei tam būtinas išlaidas nagrinėjamu atveju nėra pakankami, kad tenkinti ieškinio reikalavimą (CPK 12, 178, 185 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai D. M. ir Ž. M. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įvertino tik dalį įrodymų atskirai, neatliko jų viseto vertinimo, atsakovų pateiktų įrodymų iš viso neįtraukė. Todėl konstatuotinas pamatinių civilinių proceso principų, įtvirtintų CPK 12, 13, 17, 21 str., šiurkštus pažeidimas. Atsakovai statinio iškraipymo, t. y. ieškovų nurodytų defektų buvimo neginčijo, tačiau nesutiko su jų pašalinimo kaina – įrodinėjo, jog defektai gali būti pašalinti už mažesnę sumą. Tokiu būdu, proceso šalys pripažino patį defektų buvimo faktą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš atsakovų nepriteisė visiškai jokios sumos. Be to, teismo tvirtinimas, jog ieškovai privalėjo daryti ekspertizę, neparemtas teisės aktais, nes atsakovai, ieškovams pateikus rašytinius įrodymus, privalėjo į juos atsikirsti, ir tik tuomet galėjo iškilti klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Pagal CPK 212 str., šalių pateiktiems įrodymams, kurių ištyrimui būtinos specialiosios žinios, teismas ekspertizę skirti gali ir savo iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir J. B. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepažeidė CPK 178 str. Priešingai nei teigia apeliantai, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu atsakovai tvirtino, jog nepripažįsta, kad pastatas turi ieškovų nurodytus trūkumus, kadangi jų buvimas nustatytas specialisto, neturinčio tam kvalifikacijos ir kelia pagrįstų abejonių.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tuo atveju, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
Vertinant aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas visiškai nesilaikė šalių rungimosi principo, sprendimą grindė išimtinai tik ieškovų pateiktais įrodymais ir argumentais. Kaip pagrįstai nurodo ir apeliantai, teismas visus ieškovų pateiktus įrodymus atmetė kaip neįtikinamus, nepakankamus, nors net nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų atsikirtimų. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 179 str. 1 d., reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjamo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės vertino tik du įrodymus – AB „Panevėžio statybos trestas“ Statybinės laboratorijos 2015-04-30 išvadą bei liudytojo S. R. parodymus – ir vien iš jų sprendė, jog nėra neabejotinai aišku, ar siūlomas trūkumo šalinimo būdas šiuo konkrečiu atveju bus rezultatyvus, ar nurodytas polių skaičius (4), jų diametras ir ilgis (0,30 m. ir 2,8 m) yra būtini (kitaip, priteisus ieškovams jų reikalaujamas trūkumų šalinimo išlaidas, jie nepagrįstai praturtėtų) ar pakankami (kitaip, tenkinus reikalavimą, priteistų išlaidų nepakaktų trūkumams pašalinti); duomenų apie sijas (jų plotį, naudotinas medžiagas (armatūrą ir kt.)) iš viso nepateikiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada, kai neįvertintas įrodymų visetas, kelia pagrįstų abejonių ir yra ydinga.
Atsakovai prašė taikyti CK 1.125 str. 5 d. 2 p. normą, t. y. senatį ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų, nurodydami, jog reikalavimui dėl pamatų sėdimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas, nes ieškovai apie tai sužinojo dar 2011-08-01. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, iš esmės tik formaliai konstatavo senaties termino nepraleidimą, nurodydamas, jog ankstesnėje byloje Nr. 2-513-828/2013 buvo keliamas ne analogiškas šioje byloje nagrinėjamam reikalavimas.
Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes spręsdamas šalių ginčą dėl kainos pagal pirkimo – pardavimo sutartį sumažinimo visiškai nevertino atsakovų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, neteikė siūlymu šalims teikti kitus įrodymus(ekspertizės skyrimas) išvadas grindė tik abstrakčiais pasisakymais, nurodydamas kad statybinės laboratorijos išvada bei liudytojo S. R. paaiškinimai nėra pakankami statinio trūkumui pripažinti, taip pat nepilnai motyvavo dėl ieškinio senaties termino ir pan., dėl ko negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.).
Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.