- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-316-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01313-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- N. D., S. Š.
- Atsakovas
- K. N., A. N.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. D. ir S. Š. bei atsakovo K. N., atstovaujamo teismo sprendimo pagrindu paskirto atstovo (globėjo) D. N., apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-649-275/2021 pagal ieškovų N. D. ir S. Š. ieškinį atsakovams K. N. ir A. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai N. D. ir S. Š. (toliau kartu – ir ieškovai) 2019 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų K. N. ir A. N. (toliau kartu – ir atsakovai) 69 812,08 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas N. D. 2010 m. vasario 16 d. pagal paskolos raštelį (toliau – paskolos, skolos raštelis) paskolino atsakovui K. N. 12 000 Eur, taip pat ieškovai 2010 m. liepos 28 d. notarine paskolos sutartimi (toliau – paskolos sutartis) paskolino atsakovui po 67 000 Lt (19 404,54 Eur) (iš viso – 134 000 Lt (38 809,08 Eur), paskolos grąžinimo terminas – 2011 m. sausio 28 d.
3. Paskolos sutartį atsakovai įvykdė iš dalies, o būtent: atsakovė A. N. į ieškovo N. D. banko sąskaitą pervedė 13 800 Lt (3 997 Eur) ir 2 000 Eur, t. y. iš viso ieškovams buvo grąžinta 5 997 Eur, tačiau atsakovai iki nustatyto termino ir kreipimosi į teismą visos likusios 32 812,08 Eur skolos negrąžino.
4. Nurodė, kad ieškovė S. Š. papildomai paskolino atsakovams 25 000 Eur, o būtent: 1) 2010 m. rugpjūčio 5 d. pervedė į Prancūzijos Respublikoje registruotos įmonės Dynatec Industry sąskaitą, kurią nurodė atsakovas, 13 000 Eur, 2) 2010 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės A. N. banko sąskaitą 6 900 Eur, 2010 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės A. N. banko sąskaitą 5 100 Eur. Ieškinio teismui pateikimo dieną atsakovų galutinis įsiskolinimas ieškovams sudarė iš viso 69 812,08 Eur. Pažymėjo, kad ieškovai, būdami gyvenimo partneriai, skolino atsakovams (sutuoktiniams), nes ieškovą N. D. siejo artimi giminystės ir bendravimo / pasitikėjimo ryšiai su atsakove (jo tėvo sesuo), kuri (dėl 12 000 Eur) pinigų prašė šeimai ir šeimos verslui.
Šalies argumentai
5. Atsakovė A. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji nėra niekaip susijusi su sudaryta paskolos sutartimi ir skolos rašteliu, kuriuos sudarė ieškovai ir atsakovas K. N., tačiau pripažino, jog atsakovui K. N. neturint galimybės pasinaudoti savo asmenine banko sąskaita, ji K. N. prašymu 2011 m. rugsėjo 24 d. atliko 13 800 Lt (3 997 Eur) mokėjimo pavedimą į ieškovo N. D. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Skolos grąžinimas už K. N.“, taip pat 2011 m. rugsėjo 28 d. atliko 2 000 Eur mokėjimo pavedimą į ieškovo N. D. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „skolos grąžinimas už K. N.“.
6. Pažymėjo, kad atsakovė A. N. K. N. prašymu, reguliariai perduodavo įvairias sumas ieškovo N. D. sergančiam tėvui, atsakovės broliui A. D.. Tai buvo daroma tiek grynaisiais pinigais, tiek banko pavedimais. Atsakovė į A. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos mokėjimo pavedimus: 1) 2011 m. balandžio 13 d. – 100 Lt (28,96 Eur) sumai; 2) 2012 m. vasario 26 d. – 100 Lt (28,96 Eur) sumai; 3) 2012 m. rugsėjo 4 d. – 3 444 Lt (997,45 Eur) sumai; 4) 2012 m. spalio 17 d. – 3 460 Lt (1 002,08 Eur) sumai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas K. N., teismui pateiktame atsiliepime ir bylos eigoje atstovaujamas teismo sprendimo pagrindu paskirto atstovo (globėjo) D. N., su ieškiniu nesutiko, prašė: 1) ieškinio dalį dėl 59 866,61 Eur skolos atmesti, 2) atmesti ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. N., 3) tenkinti ieškinio dalį dėl 9 945,47 Eur skolos su procesinėmis palūkanomis priteisimo iš atsakovo K. N.. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal paskolos raštelį ieškovas N. D. paskolino atsakovui K. N. 12 000 Eur, tačiau notarine paskolos sutartimi ieškovai ir atsakovas K. N. įformino paskolos sutarties sudarymo faktą oficialiai, susitardami, jog ieškovai, be jau pagal paskolos raštelį priimtų 12 000 Eur, papildomai paskolins dar 26 809,08 Eur. Nors paskolos sutartyje nurodyta, kad ieškovai 38 809,08 Eur yra perdavę atsakovui K. N. dar iki paskolos sutarties pasirašymo ir patvirtinimo, tačiau, atsakovas K. N. iki paskolos sutarties sudarymo iš ieškovų gavo tik iš viso 12 000 Eur. Pažymėjo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovų ir atsakovo K. N., kuris pinigines lėšas skolinosi asmeniškai savo verslo reikmėms, todėl atsakovė A. N. skolintų piniginių lėšų nepanaudojo. Dėl to nėra pagrindo taikyti ir solidariosios atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – 1) priteisė ieškovui N. D. iš atsakovo K. N. 13 407,54 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 773,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2) priteisė ieškovei S. Š. iš atsakovo K. N. 31 404,54 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolos raštelyje nebuvo nurodytas įsipareigojimas grąžinti 12 000 Eur, t. y. nebuvo nurodyta, kad atsakovas K. N. skolinasi pinigus, o nurodyta, jog juos gauna, padarė išvadą, kad tokio turinio raštelis nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas N. D. suteikė 12 000 Eur paskolą atsakovui K. N..
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paskolos sutartimi buvo patvirtinta bendra paskolinta atsakovui K. N. pinigų suma, kurios atsakovas K. N. nebuvo grąžinęs iki paskolos sutarties sudarymo.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė S. Š. į įmonės Dynatec lndustry banko sąskaitą pervedė 13 000 Eur, taip pat į atsakovės A. N. banko sąskaitą pervedė iš viso 12 000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad piniginės lėšos pervestos į įmonės Dynatec Industry banko sąskaitą nepatvirtina fakto, jog šios piniginės lėšos buvo pervestos atsakovui K. N. kaip paskola.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė S. Š. 2010 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. rugsėjo 2 d. į atsakovės A. N. banko sąskaitą pervedė 6 900 Eur ir 5 100 Eur (iš viso 12 000 Eur). Taip pat nustatė, kad šias pinigines lėšas atsakovė A. N. perdavė atsakovui K. N.. Teismas padarė išvadą, kad šias pinigines lėšas skolinosi ne atsakovė A. N. (ji nebuvo paskolos gavėja), o atsakovas K. N., kuris šias pinigines lėšas naudojo ūkinei komercinei veiklai.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai 2010 metais paskolino atsakovui K. N. iš viso 44 812,08 Eur (38 809,08 Eur pagal paskolos sutartį ir 12 000 Eur, kuriuos ieškovė S. Š. pervedė į atsakovės A. N. banko sąskaitą. Ieškovui N. D. buvo grąžinta tik 5 997 Eur suma, todėl įvertinęs, kad N. D. paskolino atsakovui K. N. 19 404,54 Eur, padarė išvadą, jog ieškovui N. D. priteistina iš atsakovo K. N. 13 407,54 Eur, o ieškovei S. Š. – 31 404,54 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir jį išdėstyti sekančiai: 1) pripažinti ieškovų reikalavimą solidariuoju ir priteisti ieškovams iš atsakovų solidariai 12 000 Eur skolą; 2) pripažinti ieškovų reikalavimą solidariuoju ir priteisti ieškovams iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteista sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui N. D. 13 407,54 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) priteisti iš solidariai iš atsakovų ieškovei S. Š. 31 404,54 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolos raštelyje nurodyta pinigų suma 12 000 Eur nebuvo skolinama atsakovams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos raštelio sudarymo metu teisės aktai nedraudė tokio susitarimo įforminti laisva forma, todėl šią sumą turėjo priteisti solidariai iš atsakovų.
14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje įrodinėtas aplinkybes, kad perdavus paskolos dalyką (12 000 Eur) pirminė paskolos sutartis buvo sudaryta dar 2010 m. vasario 16 d., ją įforminus paskolos raštelyje, t. y. beveik pusę metų anksčiau, nei buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis. Teismo vertinimas, kad 12 000 Eur galėjo būti įskaityti į paskolos sutartyje nurodytą sumą, reikštų, jog pirminė sutartis (paskolos raštelis) ir iš jos kildinamos prievolės galėjo būti pakeistos naujomis prievolėmis, kildinamomis iš paskolos sutarties, tai iš esmės atitiktų novacijos sutarties požymius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.141 straipsnio 2 dalį novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Šiuo konkrečiu atveju, paskolos sutartyje nebuvo nurodyta, kad prieš beveik pusę metų paskolinti 12 000 Eur buvo naujos sutarties dalis bei nebuvo nurodyta tai, kad paskolos raštelis buvo keičiamas paskolos sutartimi.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad atsakovai, buvę sutuoktiniai, atsako solidariai, nes paskolos raštelio ir paskolos sutarties sudarymo metu atsakovai buvo sutuoktiniai. Byloje esantys duomenys (susirašinėjimai) patvirtina, kad ieškovai pinigines lėšas skolino atsakovams, kurios buvo naudojamos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovas K. N., atstovaujamas D. N., prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams priteista iš jo 34 866,62 Eur suma, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovams iš atsakovo K. N. 9 945,47 Eur skolą su procesinėmis palūkanomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės S. Š. 2010 m. rugpjūčio 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. atlikti mokėjimo pavedimai 12 000 Eur sumai į buvusios atsakovo sutuoktinės (atsakovės A. N.) sąskaitą, po notarinės paskolos sutarties sudarymo, yra naujai suteikta ieškovės S. Š. paskola atsakovui K. N.. Ieškovė S. Š. šias pinigines lėšas pervedė vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės objektyviai neįvertino ir dėl šio dalies priėmė nepagrįstą sprendimą.
15.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors paskolos sutartyje yra nurodyta, jog atsakovas K. N. iš ieškovų grynaisiais pinigais yra gavęs 38 809,08 Eur, tačiau atsakovas K. N. gavo tik dalį sumos – 24 000 Eur. Atsakovas K. N. ieškovui N. D. yra grąžinęs 6 000 Eur grynaisiais, 2011 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui N. D. 13 800 Lt (3 996,75 Eur), taip pat ieškovui N. D. 2011 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo pavedimu buvo pervesta 2 000 Eur. Be kita ko, atsakovo K. N. prašymu, buvusi žmona A. N. iš viso pervedė 7 104 Lt (2 057,46 Eur) ieškovo N. D. sergančiam tėvui ir buvusios žmonos A. N. broliui – A. D., kurias pastarasis panaudodavo operacijoms, vaistams, gydymui, maistui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas K. N. ieškovams liko skolingas 9 945,47 Eur.
15.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pagal paskolos sutartį ieškovai perdavė atsakovui K. N. visą nurodytą pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad notarė D. Š., patvirtinusi paskolos sutartį, teismo posėdžio metu nurodė, jog patvirtinant paskolos sutartį, ji realaus pinigų perdavimo momento nematė, todėl darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovui buvo perduotos piniginės lėšos.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į atsakovo K. N. apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nepagrįsti atsakovo K. N. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai neįrodinėjo realaus piniginių lėšų perdavimo pagal paskolos sutartį. Priešingai, šis faktas buvo įrodytas rašytiniais įrodymais – notarės D. Š. patvirtinta paskolos sutartimi, kurioje nurodyta, kad atsakovas K. N. skolinamą 134 000 Lt (38 809,08 Eur) sumą gavo iš ieškovų prieš pasirašant ir patvirtinant šią sutartį. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų negavo ir šias aplinkybes turi įrodyti pats paskolos gavėjas, tačiau atsakovas K. N. šia teise nepasinaudojo.
16.2. Atsakovas K. N. nepagrįstai nurodo, kad ieškovė S. Š., pervesdama atsakovui iš viso 12 000 Eur, vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Vien tai, kad mokėjimo pavedimai 12 000 Eur sumai buvo padaryti nesurašius paskolos raštelio dar nereiškia, kad nereikia grąžinti šių piniginių lėšų.
16.3. Nepagrįsti atsakovo K. N. apeliacinio skundo argumentai, kad vykdant savo skolinius įsipareigojimus, ieškovams buvo grąžinta iš viso 2 057,53 Eur. Kaip nurodė atsakovas, šios sumos buvo mokamos atliekant bankinius pavedimus iš atsakovės A. N. banko sąskaitos į A. D. banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas K. N. neįrodė, jog šios piniginės lėšos buvo skirtos paskolai grąžinti, tačiau patvirtina atsakovo K. N. poziciją, jog paskolos gavėja buvo ir atsakovė A. N..
17. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas K. N., atstovaujamas D. N., prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovų reikalavimas papildomai priteisti 12 000 Eur skolą pagal paskolos raštelį yra nepagrįstas. Ieškovai klaidingai nurodo, kad pagal paskolos raštelį perduota suma yra papildomai suteikta paskola atsakovui K. N., kadangi faktiškai ši suma yra sudėtinė paskolos sutarties dalis.
17.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad paskolos rašteliu nebuvo suteikta paskola atsakovui K. N., kadangi paskolos raštelis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovai ir atsakovas K. N. paskolinius santykius pagal paskolos raštelį įformino sudarydami paskolos sutartį, paskolos rašteliu buvo fiksuotas tik pinigų perdavimo faktas.
17.3. Nepagrįsti ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų solidariosios atsakomybės. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai atsakovui K. N. asmeniškai paskolino 24 000 Eur ir šios piniginės lėšos buvo naudojamos atsakovo K. N. vykdomoje ūkinėje-komercinėje veikloje, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė A. N. nebuvo davusi sutikimo, nepasirašė jokios paskolos sutarties ir vėliau sutarčių nepatvirtino, todėl atsakovo K. N. įsipareigojimai ieškovams yra asmeniniai.
18. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė A. N. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad skolintos piniginės lėšos nebuvo naudojamos atsakovų poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovo K. N. (buvusio sutuoktinio) verslo tikslais ir tai jis darė savo nuožiūra, prisiimdamas asmeninę atsakomybę. Atsakovė neturėjo ir neturi nieko bendro su atsakovo K. N. verslu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovams iš atsakovo K. N. priteista 34 866,62 Eur skola, taip pat sprendimo dalies, kuria nebuvo tenkintas ieškovų reikalavimas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, ir sprendimo dalis, kuria nebuvo patenkinta ieškovų ieškinio dalis dėl 12 000 Eur skolos (pagal paskolos raštelį) priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas N. D. turi 2010 m. vasario 16 d. paprastos formos raštelį, iš kurio turinio matyti, kad K. N. gavo iš N. D. 12 000 Eur. Dėl pinigų faktinio perdavimo pagal šį raštelį (paskolos raštelis / skolos raštelis) ginčo nėra.
22. 2010 m. liepos 28 d. notarinės paskolos sutarties sąlygomis ieškovai paskolino atsakovui po 67 000 Lt (19 404,54 Eur) (iš viso – 134 000 Lt (38 809,08 Eur). Atsakovas K. N. patvirtino, kad šią sumą jis gavo iki šios paskolos sutarties sudarymo ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2011 m. sausio 28 d.
23. Ieškovė S. Š. 2010 m. rugpjūčio 5 d. į bankiniu pavedimu į Prancūzijoje registruotos įmonės sąskaitą pervedė 13 000 Eur (dėl šios sumos apeliacijos nėra).
24. Ieškovė S. Š. 2010 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės banko sąskaitą 6 900 Eur, 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 5 100 Eur.
25. Atsakovė A. N. į ieškovo N. D. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimu pervedė 13 800 Lt (3 997 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant: „skolos grąžinimas už K. N.“, taip pat atsakovė A. N. 2011 m. rugsėjo 28 d. atliko 2 000 Eur mokėjimo pavedimą ieškovui N. D., mokėjimo paskirtyje nurodant: „skolos grąžinimas už K. N.“.
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15898-558/2016 atsakovų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodytame sprendime teismas patvirtino pareiškėjų (atsakovų) patikslintą 2016 m. balandžio 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau šioje sutartyje nebuvo nurodytos aplinkybės dėl paskolos raštelio ir paskolos sutarties sudarymo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir ieškovų bei atsakovų poziciją dėl šalis siejusių teisinių santykių, konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog ieškovas N. D. 2010 m. vasario 16 d. paskolos rašteliu suteikė atsakovams 12 000 Eur paskolą, nes paskolos raštelyje nebuvo nurodyta, kad atsakovas K. N. skolinasi pinigus.
28. Ieškovai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog paskolos raštelio sudarymo metu teisės aktai nedraudė tokio susitarimo įforminti laisva forma, kad paskolos raštelis buvo pasirašytas beveik pusę metų anksčiau nei buvo sudaryta paskolos sutartis, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog 12 000 Eur galėjo būti įskaityti į notarinės paskolos sutarties sumą. Atsakovo K. N. vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad paskolos rašteliu nebuvo suteikta paskola atsakovui K. N., kadangi raštelis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, jog paskolos rašteliu atsakovams buvo suteikta 12 000 Eur paskola.
29. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Dalies mokėjimų pervedimų laikotarpiu galiojusios redakcijos CK 6.871 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris, taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas).
31. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimas tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
32. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos raštelio sudarymo metu galiojusios civilinio kodekso nuostatos tokio sandorio fiziniams asmenims sudaryti nedraudė. Fizinių asmenų sudarytos paskolos sutartys turėjo būti rašytinės, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Taigi įstatymas numatė paskolos santykių tarp fizinių asmenų galimybę.
34. Byloje nėra ginčo, kad paskolos raštelio ir notarinės paskolos sutarties sudarymo laikotarpiu atsakovas K. N. ir ieškovo N. D. tėvas A. D. kartu vykdė automobilių pirkimo – pardavimo verslą. Atsakovas K. N. pripažino, kad ieškovai skolino pinigines lėšas atsakovo K. N. vykdomam verslui, jog užsienyje galėtų nupirkti transporto priemones, kurios vėliau buvo parduodamos Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas K. N. 2010 m. vasario 16 d. raštelyje nurodė – „Aš, K. N. gavau 12 000 eurų iš N. D.“. Šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, kad ieškovas N. D. įrodė pinigų perdavimo faktą atsakovui K. N. išreiškęs valią pinigus paskolinti, nes atsakovas tokį skolinimą iš esmės pripažino, tik nurodydamas, kad oficialiai skolinimosi santykius tai sumai įformino notarine paskolos sutartimi, todėl darytina išvada, kad paskolos rašteliu buvo sudaryta atskira paskolos sutartis ir 12 000 Eur paskola buvo suteikta atsakovui K. N.. Pažymėtina, kad nors paskolos raštelyje nebuvo nurodytas terminas, per kurį atsakovas K. N. turėtų grąžinti paskolą, tačiau vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, paskolos sumą paskolos gavėjas (atsakovas K. N.) privalėjo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas (ieškovas N. D.) pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį.
35. Pirmosios instancijos teismas, taip pat nustatęs, kad ieškovė S. Š. 2010 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimais į atsakovės A. N. banko sąskaitą pervedė 6 900 Eur ir 5 100 Eur (iš viso 12 000 Eur), padarė išvadą, kad ši suma buvo pervesta po notarinės paskolos sutarties sudarymo ir sprendė, kad atsakovas K. N. neįrodė, jog šią paskolos sumą grąžino.
36. Atsakovo K. N. vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės S. Š. 2010 m. rugpjūčio 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. atlikti mokėjimo pavedimai 12 000 Eur sumai į buvusios atsakovo sutuoktinės (atsakovės A. N.) sąskaitą, po notarinės paskolos sutarties sudarymo, yra naujai suteikta ieškovės S. Š. paskola atsakovui K. N., priešingai, ieškovė S. Š. šias pinigines lėšas pervedė vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės objektyviai neįvertino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo K. N. apeliacinio skundo argumentais.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad notarinės formos paskolos sutartyje ieškovai ir atsakovas K. N. patvirtino, jog atsakovas 134 000 Lt (38 809,08 Eur) iš ieškovų gavo prieš pasirašant ir patvirtinant šią sutartį, t. y. iki 2010 m. liepos 28 d., tačiau ieškovė S. Š. mokėjimo pavedimus 12 000 Eur sumai į buvusios atsakovo K. N. sutuoktinės (atsakovės A. N.) sąskaitą atliko 2010 m. rugpjūčio 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė S. Š. įrodė, kad perdavė paskolos gavėjui K. N. atskirai 12 000 Eur (tarpininkaujant atsakovei A. N.) ir atsakovas K. N. neįrodė, jog ieškovų notarinės paskolos pagrindu perduotos po (67 000 Lt) piniginės lėšos jam nebuvo (negalėjo būti) perduotos iki notarinės sutarties sudarymo, nes neginčijo nei notarinės sutarties, nei ieškovų turtinės galimybės suteikti tokio dydžio atskirą paskolą. Vien notarės paliudijimas teisme, kad ji nematė pinigų perdavimo fakto, nereiškia, jog ji sutarties patvirtinimo metu tinkamai nefiksavo šalių valios dėl pinigų perdavimo fakto sutarties. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir nuosekli ieškovų teikta pozicija byloje dėl susiklosčiusių faktinių ir teisinių santykių su atsakovais. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas K. N. grąžino ieškovui N. D. 5 997 Eur sumą. Atsakovo K. N. vertinimu, atsakovas K. N. ieškovams liko skolingas 9 945,47 Eur, nes ieškovų suteiktos paskolos dalis buvo grąžinama ieškovo N. D. tėvui A. D..
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. N. į A. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos mokėjimo pavedimus: 1) 2011 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimą 100 Lt (28,96 Eur) sumai; 2) 2012 m. vasario 26 d. mokėjimo pavedimą 100 Lt (28,96 Eur) sumai; 3) 2012 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimą 3 444 Lt (997,45 Eur) sumai; 4) 2012 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimą 3 460 Lt (1 002,08 Eur) sumai.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas K. N. neįrodė, kad piniginės lėšos, kurias atsakovė A. N. mokėjimo pavedimais pervedė į ieškovo N. D. tėvo A. D. banko sąskaitą, buvo skirtos atsakovo K. N. turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Pažymėtina, kad atsakovės A. N. atliktuose mokėjimo pavedimuose (nutarties 39 punktas) nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, todėl darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, atsakovas K. N. neįrodė, kad nurodytos piniginės lėšos buvo skirtos padengti finansinius įsipareigojimus ieškovui N. D. (CPK 178 straipsnis).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai, sudarant ginčo sandorius, buvo sutuoktiniai, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pinigines lėšas skolinosi ne atsakovė A. N., o atsakovas K. N., kuris šias pinigines lėšas naudojo ūkinei – komercinei veiklai. Ieškovai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai pinigines lėšas skolino atsakovams, kurios buvo naudojamos išimtinai jų šeimos poreikiams tenkinti.
42. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
44. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015).
45. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015).
46. Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o šiuo konkrečiu atveju, tokia pareiga tenka ieškovams. Ieškovai solidariąją atsakovų kaip sutuoktinių atsakomybę įrodinėjo paaiškinimais, jog suteiktos paskolos buvo panaudotos šeimos interesams, be to, ieškovai solidariąją atsakovų atsakomybę įrodinėjo ir aplinkybe, kad paskolos dalis buvo grąžinta iš atsakovės A. N. banko sąskaitos.
47. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovai pinigines lėšas skolino atsakovui K. N., kuris šias pinigines lėšas naudojo ūkinei komercinei veiklai vykdyti (automobilių pirkimui – pardavimui). Nors atsakovė A. N. laikosi pozicijos, kad ji savo buvusio vyro vykdytoje ūkinėje – komercinėje veikloje nedalyvavo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, jog piniginės lėšos buvo skolinamos atsakovų poreikiams tenkinti, atsakovė – žinojo apie skolinamas lėšas, dalyvavo atliekant bankines skolinamų pinigų priėmimo ir grąžinimo operacijas, susirašinėjo su ieškovais dėl skolos grąžinimo iš parduotino atsakovų turto. Byloje esanti valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. gegužės 26 d. atsakovės A. N. vardu buvo atlikta 3 automobilių registracija (el. b. t. 1, b. l. 179-181). Aplinkybę, kad atsakovei A. N. buvo žinoma apie ieškovų paskolintas lėšas, patvirtina ir byloje esantys jos susirašinėjimai su ieškovu N. D. (el. b. t. 1, b. l. 69-70, 78-83). Taip pat pažymėtina, kad ieškovai pinigines lėšas skolino ne su atsakovu K. N. susijusiai individualiai įmonei „AKA Plius“ ar UAB „Pavarų grandinės“ (el. b. t. 1, b. l. 46-48, 49-51), o atsakovui K. N., ir atsakovei A. N. sudaryti ginčo sandoriai buvo žinomi. Atsižvelgiant į minėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai įrodė, jog iš paskolų sutarčių su atsakovu K. N. kilusios prievolės yra solidariosios atsakovų prievolės.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo N. D. reikalavimo dalį dėl 13 407,54 Eur skolos priteisimo ir ieškovės reikalavimo dalį dėl 31 404,54 Eur skolos priteisimo, tačiau nepagrįstai netenkino ieškovo N. D. reikalavimo dalies dėl 12 000 Eur skolos pagal paskolos raštelį priteisimo, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių solidariąją atsakomybę (CPK 330 straipsnis), todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir šioje nutartyje nurodytais motyvais ieškovui N. D. priteisiama solidariai iš atsakovų iš viso 25 407,54 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei S. Š. priteisiama solidariai iš atsakovų 31 404,54 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
49. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
50. Pirmosios instancijos teisme ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas – 1 272 Eur žyminį mokestį, 2 662 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, 172,37 Eur papildomas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iš viso 4 112,37 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ieškovas N. D., taip pat į tai, kad ieškovų ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 82,56 proc. (56 812,08 Eur x 100 proc. / 68 812,08 Eur), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui N. D. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 3 395,17 Eur (4 112,37 Eur x 82,56 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
51. Kadangi atsakovo K. N. apeliacinis skundas netenkinamas, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė dėl apeliacinio skundo pateikimo, tačiau ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jie patyrė pateikdami apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo K. N. apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ieškovas N. D..
52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
53. Ieškovai nurodė ir pagrindė, kad pateikdami apeliacinį skundą sumokėjo 1 077 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 815 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo K. N. apeliacinį skundą parengimo, iš viso 2 892 Eur. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl jos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
priteisti ieškovui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 407,54 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus, 54 ct) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 404,54 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus, 54 ct) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 697,58 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 446 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.